Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. G. paskirta galutinė bausmė – 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 10 mėnesių ir 13 dienų bausme, prie šios griežtesnės bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 2 mėnesius laisvės atėmimo, ir A. G. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienų) metų ir 13 (trylikos) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta jam 2 (dvejus) metus vairuoti (įgyti teisę vairuoti) visų rūšių kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, A. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas ir iš jo išieškota valstybei konfiskuotino turto – automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – vertę atitinkanti pinigų suma 2 100 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. G. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus: jis 2022-07-13 apie 10.30 val. Šilutės m., (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje vairavo automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas 2,12 promilės neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis A. G. nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme ir prašo ją sušvelninti, paskiriant švelnesnę bausmės rūšį – baudą. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

6. BK 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Nuteisdamas asmenį, t. y. paskirdamas jam bausmę už nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo jis pripažįstamas kaltu, teismas bausmę skiria vadovaudamasis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, kaip antai dėl bausmės skyrimo asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 straipsnis), dėl bausmės skyrimo pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 56 straipsnis), bausmės skyrimo, esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertindamas kiekvienos šių aplinkybių reikšmę, atsižvelgdamas į šių aplinkybių kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parinkdamas švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys), ir kt. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-105/2009, 2K-428/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo ir jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

7. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Apylinkės teismas už šio nusikaltimo padarymą A. G. paskyrė griežčiausią savo rūšimi bausmę – laisvės atėmimą. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad paskirdamas A. G. už padarytą tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę, t. y. 6 mėnesius laisvės atėmimo, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 4 mėnesius laisvės atėmimo, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą A. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – ir nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas praeityje ne kartą teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas (paskutinį kartą nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo 2020-07-01 nuosprendžiu už dokumentų klastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu), bausmės neatlikęs, lygtinai paleistas iš pataisos namų, be to, dėl jo 2022-10-23 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės, administracine tvarka nebaustas, būdamas darbingo amžiaus niekur nedirba. Įvertinęs šias aplinkybes, atsižvelgęs į tai, jog A. G. nusikalto neatlikęs 2020-07-01 nuosprendžiu paskirtos bausmės, tai rodo, kad jo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad jis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo visiškai pripažino ir gailėjosi dėl savo elgesio, nurodydamas, kad tiesiog norėjo perparkuoti automobilį, toliau kažkur važiuoti neketino, apylinkės teismas padarė išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam už padarytą tyčinį nusikaltimą turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei jam inkriminuoto nusikaltimo sankcijos vidurkis.

8. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam A. G. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir, priešingai apelianto tvirtinimui, tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų A. G. bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį nuteistajam.

9. Pažymėtina, kad nuteistojo padaryta veika yra tyčinė, vairuodamas automobilį būdamas neblaivus (nustatytas net 2,12 promilės neblaivumas), A. G. neabejotinai kėlė realią grėsmę tiek savo paties, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei bei turtui, ir tik dėl atsitiktinumo jis išvengė labai skaudžių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių. Tai, jog automobilį jis tik norėjo perstatyti į kitą vietą, toliau kažkur važiuoti neketino, kaip jis nurodė bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, šios veikos rūšinio pavojingumo nemažina ir apelianto teisinės padėties nešvelnina. Inkriminuotą nusikaltimą A. G. padarė būdamas praeityje ne kartą teistas, naują nusikaltimą, už kurį nuteistas šioje byloje, padarė turėdamas neišnykusį teistumą, praėjus vos daugiau nei aštuoniems mėnesiams po lygtinio paleidimo (2021-11-03) iš pataisos įstaigos, kur atliko subendrintą laisvės atėmimo bausmę pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2020-07-01 ir Tauragės apylinkės teismo 2018-03-27 nuosprendžius. Taigi akivaizdu, kad anksčiau A. G. skirtos bausmės, net ir pati griežčiausia, jo nepataisė, teismo parodyto pasitikėjimo (anksčiau jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, po to – lygtinis paleidimas) jis nevertino, nes praėjus vos daugiau nei aštuoniems mėnesiams po lygtinio paleidimo, jis toliau elgėsi nusikalstamai. Tai parodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios ir švelniausios sankcijoje numatytos bausmės – baudos – paskyrimas nuteistajam už padarytą tyčinį savo pobūdžiu pavojingą nusikaltimą (automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui), kaip jis to prašo, neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.

10. Remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam A. G. bausmės rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, todėl darytina išvada, jog nėra pagrindo skirti jam švelnesnę bausmę. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

11. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023-02-22 pažyma APD-2023-03273 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant A. G., sudaro 90 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei. Kartu pateikta šių išlaidų dydžio apskaičiavimo pažyma.

12. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Toks teisinis reguliavimas galioja nuo 2020-07-15 (2020-06-26 įstatymo Nr. XIII-3180 redakcija). Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas.

13. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. G. interesus gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė A. Zaburienė, taip pat į tai, kad nors, bylos duomenimis, A. G. nedirbo, tačiau yra darbingo amžiaus, taigi turi visas galimybes dirbti ir užsidirbti, byloje nėra duomenų apie sunkią jo turtinę padėtį, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas išieškoti iš A. G. proceso išlaidas, susijusias su jam valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę ir rezultatą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad prašoma priteisti už A. G. suteiktą teisinę pagalbą išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga jo turtinei padėčiai. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji išieškotina iš nuteistojo A. G. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Iš A. G. išieškoti valstybei 90 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu.