Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Liuvena“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Posterus“ prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Liuvena“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo P. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Liuvena“ bankroto administratorė UAB „Posterus“ prašo BUAB „Liuvena“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi UAB „Liuvena“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Posterus“. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 21 d. Vykdydama įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį bankroto administratorė kreipėsi į buvusį įmonės vadovą P. K. dėl turto ir dokumentų perdavimo, tačiau iki šiol visi dokumentai nėra perduoti. Bankroto administratorė kreipėsi į teismą su prašymu skirti buvusiam įmonės vadovui 1 500 Eur baudą už tai, kad nevykdo įstatyminės pareigos per teismo nustatytą terminą perduoti bankroto administratorei visą įmonės turtą ir dokumentus. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 15 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies ir paskyrė P. K. 300 Eur dydžio baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą. Teismas 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi skyrė P. K. 500 Eur dydžio baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą. Teismas 2018 m. liepos 11 d. nutartimi skyrė P. K. 700 Eur baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą ir apribojo jam teisę 3 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Nepaisant teismo taikytų sankcijų už dokumentų neperdavimą, P. K. iki šiol nėra perdavęs bankroto administratorei visų įmonės dokumentų ir turto.

Bankroto administratorė teismo išduoto liudijimo pagrindu kreipėsi į UAB „Intaris“, kuri teikė įmonei buhalterines paslaugas, dėl UAB „Liuvena“ dokumentų perdavimo. UAB „Intaris“ direktorė perdavimo aktu bankroto administratorei perdavė dalį įmonės dokumentų, kurie buvo jos žinioje. Bankroto administratorė atlikusi perduotų dokumentų patikrinimą, nustatė, kad UAB „Liuvena“ vykdant ūkinę-komercinę veiklą, galimai buvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222, 223 ir 245 straipsniuose. Bankroto administratorė pateikė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai pareiškimą dėl galimai P. K. padarytos nusikalstamos veikos. 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal bankroto administratorės pareiškimą. Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė 2019 m. vasario 7 d. nutarimu panaikino nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal bankroto administratoriaus pareiškimą dėl neperduotų buhalterinės apskaitos dokumentų.

UAB „Liuvena“ jau nuo 2016 m. vasario mėn. neįstengė atsiskaityti su kreditoriais, todėl faktiškai buvo nemoki. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje P. K. teismui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės realią finansinę būklę, taip siekdamas nuslėpti tikrąją įmonės nemokumo būklę. Tai yra, įmonės direktorius kreipdamasis į teismą su prašymu pratęsti teismo nustatytą atsiliepimo pateikimo terminą, nurodė, jog įmonėje dirba 4 darbuotojai, įmonė vykdo veiklą, tačiau prašymo pateikimo dieną įmonė jokios veiklos nevykdė. Įmonės vadovas atsiliepime nurodė, jog kiti ūkiniai subjektai už darbus yra skolingi įmonei, todėl atsiskaičius, skola bus padengta, nes įsiskolinimo suma yra lygi arba didesnė už VSDFV Vilniaus skyriaus 6 093 Eur kreditorinį reikalavimą. Bankroto administratorė atlikusi turimų įmonės dokumentų analizę nustatė, jog įmonė tuo metu nevykdė jokios veiklos iš kurios būtų gautos pajamos, debitorinių įsiskolinimų suma sudarė 1 530 Eur.

P. K. nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d. buvo išmokėta 11 108,44 Eur suma, nors įsiskolinimai VSDFV Vilniaus skyriui ir VMI buvo pradelsti nuo 2016 m. vasario mėn., t. y. atsiskaitymai su direktoriumi buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. VĮ Registrų centro pateiktoje įmonės finansinės atskaitomybės ataskaitoje už 2016 m. nurodytos 26 452 Eur vertės turimos atsargos, o balanse už 2017 m. – turimų atsargų vertė padidėjo ir sudarė 29 665 Eur. Įmonės avansinės apyskaitos dokumentai patvirtina, kad 2017 m. P. K. įmonės vardu įsigijo prekių (įvairūs varžtai, tvirtinimo detalės, vamzdžiai, santechnikos, statybinės prekės) nurodytai sumai, taip pat asmeniškai mokėjo paslaugų tiekėjams: UAB „Bite Lietuva“, Telia ir kt.) už įmonę, todėl 2017 m. sumažėjo jo, kaip atskaitingo asmens įsiskolinimas įmonei išmokėtų sumų dydžiu. Nors P. K., kaip atskaitingas asmuo disponavo UAB „Liuvena“ priklausančiomis lėšomis, jos buvo naudojamos atsiskaitant už einamas paslaugas su paslaugų tiekėjais, tačiau nebuvo sumokėti ankstesni pradelsti įsiskolinimai VSDFV Vilniaus skyriui arba vienam seniausių ir didžiausių kreditorių 473-DNSB. Kadangi įmonė iki bankroto bylos iškėlimo jau pusę metų nevykdė jokios veiklos, tačiau buvęs įmonės direktorius ir toliau iš įmonės lėšų pirko įvairias atsargas, telekomunikacijų bendrovių paslaugas ir kavą, tokiu būdu atėmė iš kreditorių galimybę bent iš dalies patenkinti jų finansinius reikalavimus.

Bankroto administratorei buvo perduota tik viena iš dviejų įmonės vardu registruotų transporto priemonių. Balanse apskaitytos ir įsigijimo dokumentų pagrindu užpajamuotos atsargos 29 665 Eur sumai bankroto administratorei nėra perduotos. Kadangi bankroto administratorė neturi jokių dokumentų, patvirtinančių šių atsargų panaudojimą, iš turimų dokumentų matyti, jog įmonė 2017 m. jokių sutarčių nesudarė, yra pagrindo manyti, kad įmonės turtas buvo neteisėtai nusavintas arba panaudotas nelegalioje veikloje. Jokių duomenų, kad įmonės turtas buvo prarastas dėl trečiųjų asmenų padarytos nusikalstamos veikos (pavogtas, sugadintas), prarastas dėl stichinės nelaimės ar būtų sugadintas, bankroto administratorės žinioje nėra, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog P. K., būdamas vieninteliu atsakingu už įmonės turtą asmeniu, sąmoningai neišnaudodamas įmonės turto arba panaudojęs jį priešingai įmonės ir jos kreditorių interesams, sudarė situaciją, kai įmonė, praradusi vienintelį likvidų turtą, tapo nemokia ir realiai negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, tokiu būdu buvo sąmoningai privesta prie bankroto.

Nurodo, kd P. K. neperdavė bankroto administratorei UAB „Liuvena“ dokumentų, todėl yra pagrindas teigti, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. P. K. iššvaistė jo žinioje buvusi įmonės turtą – lėšas 9 914 Eur sumai, transporto priemonę ir atsargas, kurių vertė bankroto bylos iškėlimo dienai sudarė 29 665 Eur, todėl įmonės kreditoriai faktiškai prarado galimybę atgauti skolą. Dėl šių įmonės direktoriaus veiksmų įmonės finansinė padėtis pasikeitė iš esmės ir tai lėmė įmonės nemokumą. Įmonės darbuotojams buvo ilgiau nei 3 mėnesius nemokamas atlyginimas ir vadovas neinicijavo bankroto procedūrų pradžios, o priešingai klaidino teismą, pateikdamas į bylą tikrovės neatitinkančius paaiškinimus.

Suinteresuotas asmuo P. K., kuriam administratoriaus pareiškimas ir teismo siunčiami procesiniai dokumentai įteikti 2019-06-19, savo pozicijos nagrinėjamu klausimu neišreiškė.

Prašymas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 – 5 punktuose įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, esant bent vienam iš kurių, jeigu dėl to kilo bankrotas, teismas bankrotą pripažįsta tyčiniu: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdomą neteisingą investicijų politiką, ydingą įmonės veiklą ir plėtrą, blogų vadovavimų įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamų darbo, technologinių procesų organizavimą, nenaudingų įmonei sandorių sudarymą, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Taigi, bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2777/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, teismas turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi UAB Liuvena“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Posterus“. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi bankrutuojančios įmonės valdymo organams nustatytas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis, BUAB „Liuvena“ vadovu buvo P. K. (nuo 2010 m. balandžio 23 d. iki 2018 m. sausio 3 d.), todėl jis turėjo pareigą perduoti bankroto administratorei įmonės turtą ir dokumentus. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 15 d., 2018 m. gegužės 8 d. ir 2018 m. liepos 11 d. nutartimis buvusiam įmonės vadovui P. K. skyrė baudas už teismo įpareigojimų nevykdymą, 2018 m. liepos 11 d. nutartimi apribojo jam teisę 3 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Tačiau iki šiol P. K. nei įmonės turto, nei dokumentų administratorei neperdavė.

Teismas, remdamasis byloje pateiktais argumentais bei juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, nustatė tyčinio bankroto požymius.

VĮ Registrų centro pateiktoje įmonės finansinės atskaitomybės ataskaitoje už 2017 m. nurodytos 29 665 Eur vertės turimos atsargos, kurios bankroto administratorei nėra perduotos. Byloje nėra duomenų kur ir kam buvo panaudotas minėtas turtas. Nustatyta, kad P. K. 2017 m. įmonės vardu įsigijo prekių už 4 210,61 Eur, nors įmonė tuo metu nevykdė jokios veiklos, nepadengė ankstesnių pradelstų įsiskolinimų VSDFV Vilniaus skyriui ir VMI ir kitiems kreditoriams, nesumokėjo įmonės darbuotojams atlyginimo (2017 m. nesumokėtas 4 267,06 Eur atlyginimas). Bankroto administratorė nurodo, kad P. K. nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d. buvo išmokėta 11 108,44 Eur suma. P. K. nepagrindė, jog minėta suma buvo panaudota įmonės interesais. Įvertinus tai, darytina išvada, jog P. K. minėtais veiksmais atėmė kreditorių galimybę bent iš dalies patenkinti jų finansinius reikalavimus.

Įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Nors teismas P. K. taikė sankcijas už dokumentų neperdavimą, t. y. 2018 m. kovo 15 d. nutartimi skyrė 300 Eur dydžio baudą, 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi skyrė 500 Eur dydžio baudą, 2018 m. liepos 11 d. nutartimi skyrė 700 Eur dydžio baudą ir apribojo jam teisę 3 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, tačiau P. K. iki šiol nėra perdavęs bankroto administratorei įmonės dokumentų ir turto. Bankroto administratorė gavusi iš UAB „Intaris“, kuri teikė įmonei buhalterines paslaugas, dalį įmonės dokumentų, ir atlikusi perduotų dokumentų patikrinimą, kreipėsi į prokuratūrą dėl galimai P. K. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 222, 223 ir 245 straipsniuose. Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė 2019 m. vasario 7 d. nutarimu pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 223 straipsnio 1 dalį dėl BUAB „Liuvena“ aplaidaus apskaitos tvarkymo. P. K., kaip įmonės vadovas, privalėjo tinkamai pagal įstatymų reikalavimus vykdyti vadovo pareigas, įskaitant ir pareigą saugoti įmonės buhalterinius apskaitos dokumentus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti tikrąsias įmonės nemokumo priežastis. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad įmonės vadovas neužtikrino tinkamo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų archyvavimo ir apsaugos. Įmonės vykdoma buhalterinė apskaita neatitiko Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų ir dėl to sąmoningai vengiama įmonės dokumentų ir turto perdavimo administratorei arba dokumentai nėra išsaugoti, o tai įrodo aplaidų ir (arba) netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą.

Nustatyti pažeidimai yra tyčinio bankroto požymiai, kuriuos paneigiančių įrodymų suinteresuoti asmenys nepateikė. Įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos bei teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto sumažėjimo priežasčių. Tarp nurodytų tyčinių neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir teisinių padarinių (nemokumo būklės) yra akivaizdus priežastinis ryšys (sąsajumas), t. y. dėl išvardintų veikų neįmanoma patenkinti kreditorinių reikalavimų, nes negalima rasti įmonės turto, ar nustatyti kaip jis buvo panaudotas. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, jog BUAB „Liuvena“ bankrotas pripažintinas tyčiniu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Liuvena“ bankrotą tyčiniu.

Įpareigoti bankroto administratorių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, jeigu šie dokumentai perduoti po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

Įsiteisėjusią teismo nutartį ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Įpareigoti bankroto administratorių per 3 dienas informuoti įmonės kreditorius apie priimtą nutartį.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.