Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Dovilei Morkūnaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Gretos Žutautės pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), Z. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. pareiškėja pateikė teismui 2024 m. rugsėjo 4 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) tam, kad būtų sprendžiamas teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių klausimas. Akte nurodoma, kad antstolė 2024 m. rugsėjo 3 d. patikrinimo metu nustatė, jog Z. K. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nenugriovė jo valdomo statinio Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Z. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) ir nesutvarkė statybvietės.

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, vykdydama teismo įpareigojimą, atliko teismo sprendimo įvykdymo patikrinimą bei 2024 m. gruodžio 19 d. surašė teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos/statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą/statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatuota, kad teismo sprendimas įvykdytas – statinys Nr. (duomenys neskelbtini) nugriautas, statybvietė sutvarkyta. Su patikrinimo aktu Inspekcija pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais nurodė, kad skolininkas nesiėmė priemonių, kad neteisėtos statybos padariniai būtų šalinami greitai ir efektyviai, nes teismo sprendime nurodytų veiksmų atlikimui toks ilgas laiko tarpas nėra būtinas. Todėl Inspekcijos manymu, yra pakankamas pagrindas skirti skolininkui baudą, nes per nustatytą terminą teismo sprendimas nėra įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas netenkintinas.

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini). išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suinteresuotas asmuo Z. K. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos buvo įpareigotas savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr. (duomenys neskelbtini), esantį atsakovui Z. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.

6. Antstolė priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2024 m. liepos 8 d. surašė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įpareigojo skolininką per 3 dienas įvykdyti minėtą teismo sprendimą. Šis raginimas registruota pašto siunta išsiųstas skolininkui adresu – (duomenys neskelbtini).

7. Antstolė 2024 m. rugsėjo 3 d. patikrinimo metu nustatė, kad skolininkas teismo sprendimo neįvykdė ir 2024 m. rugsėjo 4 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Skolininkas nurodė, kad teismo sprendimą įvykdė – nugriovė nesudėtingą statinį Nr. (duomenys neskelbtini) bei sutvarkė statybvietę. Į bylą pateiktas Inspekcijos patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuotos faktinės aplinkybės, jog namelis Nr. (duomenys neskelbtini) nugriautas ir statybvietė sutvarkyta. Įvykdymo data – (duomenys neskelbtini), sprendimo įvykdymo faktą taip pat patvirtina su patikrinimo aktu pateiktos foto nuotraukos. Pareiškėja, antstolė nepateikė informacijos, ar palaiko pareiškimą skirti baudą įvykdžius sprendimą. Suinteresuotas asmuo Inspekcija pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad yra pagrindas suinteresuotam asmeniui Z. K. skirti baudą, nes sprendimas neįvykdytas per ilgesnį negu leistinas terminas.

9. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis).

10. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal to paties straipsnio 4 dalį jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą antstolis perduoda šio straipsnio 6 dalyje nurodytam teismui, o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. To paties straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

11. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017; 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019).

12. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas).

13. Sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas).

14. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nurodytas teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, jog tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų vykdomojo dokumento neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už vykdomojo dokumento neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai jo nevykdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 15 punktas).

15. Pagrindas taikyti skolininkui CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra tol, kol procesinis sprendimas neįvykdytas. Teismas, gavęs antstolio ar išieškotojo prašymą skirti baudą, kiekvienu atveju turi aiškintis šį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014).

16. Nagrinėjamoje byloje esančiais duomenimis yra nustatyta, kad šiuo metu Telšių apylinkės teismo 2024 m birželio 26 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkas per 12 mėnesių buvo įpareigotas nugriauti nesudėtingą statinį ir sutvarkyti statybvietę, yra įvykdytas.

17. Pažymėtina, kad skolininkas pats informavo teismą, kad reikalavimai įvykdyti, todėl teismas sprendžia, kad nors reikalavimai įvykdyti pavėluotinai, nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog suinteresuotas asmuo Z. K. sąmoningai, piktybiškai nevykdė privalomųjų nurodymų.

18. Teismas taip pat pažymi, kad baudos skyrimas yra teismo teisė, o ne pareiga, tai viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Teismas privalo ne vien tik formaliai taikyti įstatymą, bet ir vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

19. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, nustačius, kad privalomieji nurodymai, nors ir pavėluotai, yra įvykdyti, vien formalus CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytų teisinių pasekmių pritaikymas, t. y. baudos paskyrimas už privalomųjų nurodymų nevykdymo laikotarpį, neatitiktų baudos skyrimo tikslo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, yra įvykdytas, teismui nenustačius, kad skolininkas sąmoningai ir piktybiškai būtų vengęs įvykdyti privalomuosius nurodymus, darytina išvada, kad nėra pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo skirti Z. K. baudą, todėl antstolės pareiškimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 771 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos antstolės Gretos Žutautės pareiškimo netenkinti, t. y. netaikyti sprendimo neįvykdymo pasekmių pagal teismui perduotą 2024 m. rugsėjo 4 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0188/24/01200 grąžinti antstolei Gretai Žutautei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.