Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-2499-800/2017

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-03-22
Bylos Nr.: 2-2499-800/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-05350-2016-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Živilė Janavičienė
Ieškovas: I. D.
Atsakovas: K. D.
Trečiasis asmuo: M. S., akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“
Išvadą teikia: Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai: Edita Marija Šlapikienė, Diana Balčiūnienė

Civilinė byla Nr. 2-2499-800/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05350-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.4.3.; 3.2.6.1.

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 22 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė,sekretoriaujant Ramunei Vonžodaitei,

dalyvaujant ieškovei I. D., jos atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei.

atsakovui K. D., jo atstovei advokatei Dianai Balčiūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui K. D. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei atsakovo K. D. priešieškinį ieškovei I. D. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys byloje – M. S., akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, institucija teikianti išvadą byloje – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo nutraukti santuoką tarp ieškovės I. D. ir atsakovo K. D., sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno rajono CM skyriuje, santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovės kaltės; nustatyti nepilnamečio sūnaus T. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su jo motina, ieškove I. D.; priteisti iš atsakovo K. D. jo nepilnamečio sūnaus T. D. išlaikymui skirtas periodines išmokas po 150 eurų per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės; nutraukus santuoką, palikti iki santuokinę pavardę M.; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu, dar iki santuokos sudarymo kartu gyveno apie 13 metų. Kartu gyvenant 2003 metais gimė sūnus T. D.. Santuoką su atsakovu sudarė tik (duomenys neskelbtini). Sudarius santuoką su atsakovu, kurį laiką sugyveno gražiai, abu dirbo, augino sūnų. Atsakovas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau darbas jam nepatiko, kadangi reikėjo važiuoti į užsienį, todėl nusprendė ieškotis darbo Lietuvoje. Atsakovas įsidarbino Kaune, keleivių pervežimo įmonėje, tačiau dėl nuolatinių konfliktų su darbdaviais niekur negalėjo ilgai padirbti. Atsakovas taip pakeitė kelis darbus, o vėliau iš viso nustojo dirbti. Neturėdamas darbo, ėmė piktnaudžiauti alkoholiu, ėmė terorizuoti ieškovę ir jų nepilnametį sūnų. Atsakovas tapo priklausomas nuo alkoholio, gėrė kiekvieną dieną, todėl kaip asmenybė tiesiog degradavo. Dėl piktnaudžiavimo alkoholiu atsakovas buvo gydomas ir Kauno klinikinėje ligoninėje, (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. Po jo ilgalaikių užgėrimų lašelines su vaistais jų namuose lašindavo ir atsakovo seserys. Atsakovas, nustojo rūpintis šeima, nepadėjo nei namų ruošos darbuose, nei sūnaus auklėjime, visą naštą ir šeimos rūpesčius palikdamas tik jai. Ji viena rūpinosi namais, kiemo priežiūra, o atsakovas nors niekur nedirbo, tačiau nedėjo net menkiausių pastangų prisidėti prie šeimos gerbūvio. Norėdama išsaugoti šeimą, ne kartą kalbėjo su atsakovu apie jo problemas, tačiau atsakovas savo priklausomybės nuo alkoholio nepripažino, tapo agresyvus ir neprognozuojamas. Šeima kasdieną kentė psichologinį smurtą, o nuo 2015 metų gruodžio prasidėjo ir fizinis. 2015 m. gruodžio mėn., prieš pat Šv. Kalėdas, atsakovas būdamas neblaivus sumušė ieškovę, dėl ko ji kreipėsi į policiją ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nepraėjus mėnesiui, 2016 m. sausio 03 d., ieškovei išėjus į darbą, atsakovas du kartus spyrė į pilvą nepilnamečiui sūnui. Dėl fizinio smurto prieš mažametį pradėtas ikiteisminis tyrimas policijoje. Atsakovui sudarius neįmanomas ir nesaugias sąlygas kartu gyventi, 2016 m. sausio mėnesį su sūnumi paliko namus ir buvo apsigyvenusi Krizių centre, (duomenys neskelbtini). Sūnus (duomenys neskelbtini) pradėjo lankyti A. M. mokyklą. Yra įsitikinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, dėl jo neprognozuojamo charakterio, piktnaudžiavimo alkoholiu, psichologinio ir fizinio smurto, nesirūpinimo šeima ir atsakomybės jausmo prieš šeimą nebuvimo. Atsakovas pažeidė esminius principus numatytus LR Civilinio Kodekso 3.27 str. būti šeimoje lojaliu, gerbti kitą sutuoktinį, remti kitą sutuoktinį moraliai ir materialiai. Šalys, gyvendamos santuokoje neįgijo jokio nekilnojamo turto ar transporto priemonių. Po santuokos nutraukimo nepilnamečio sūnaus T. D. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, I. D.. Tarp jos ir sūnaus yra itin glaudus emocinis ryšys. Ji turi sąlygas rūpintis savo sūnumi, to nori ir sūnus. Atsakovui, dėl jo neprognozuojamo elgesio ir smurto sūnaus priežiūros patikėti negalima. Be to, augti su atsakovu nenori ir pats sūnus, kuriam šiuo metu jau 12 metų, nes jis tiesiog bijo savo tėvo. Ji dirba (duomenys neskelbtini) kasininke pardavėja, darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra 352,93 Eur. Atsakovas, kiek yra žinoma, nedirba, tačiau jis yra sveikas, darbingas vyras, turintis paklausią tolimųjų reisų vairuotojo specialybę, todėl privalo teikti išlaikymą savo sūnui. Sūnaus poreikių tenkinimui per mėnesį reikia skirti ne mažiau nei 300 eurų. Dėl nurodytų priežasčių prašo iš atsakovo K. D. sūnaus išlaikymui skirti 150 eurų.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka, kad atsakovo ir ieškovės santuoka būtų nutraukta, nes ji faktiškai yra iširusi ir išsaugoti santuoką daugiau galimybių nemato. Tačiau nesutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl atsakovo kaltės.

Šalies argumentai

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pateikė priešieškinį, kuriuo prašo atsakovo ir ieškovės santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno r. CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieškovės kaltės; nutraukus santuoką atsakovui palikti turimą pavardę – D.; priteisti atsakovui iš ieškovės 2000,00 Eur neturtinei žalai dėl santuokos nutraukimo atlyginti; nepilnamečio sūnaus T. D. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 80 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi T. D. tvarką pagal kurią atsakovas bendrautų su sūnumi: 1) kas antrą savaitgalį pasiimant sūnų iš ieškovės gyvenamosios vietos šeštadienį 12 val. ir grąžinant sūnų į ieškovės gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 17 val.; 2) kiekvienais metais 14 parų savo kasmetinių atostogų metu pasiimant sūnų iš ieškovės gyvenamosios vietos nurodytos atostogų dienos 12 val. ir grąžinant sūnų į ieškovės gyvenamąją vietą ne vėliau kaip po keturiolikos parų 17 val., su teise išvykti atostogų metu su sūnumi į užsienį, apie atostogų laiką ir sūnaus paėmimo datą informuojant ieškovę prieš tris savaites; 3) švenčių dienomis - pasiimant sūnų iš ieškovės gyvenamosios vietos šventės dieną 12 val. ir grąžinant sūnų į ieškovės gyvenamąją vietą šventės antrąją dieną 17 val. - kiekvienais lyginiais metais gruodžio 25 – 26 d. (Kalėdos), kiekvienais nelyginiais metais - šv. Velykų sekmadienis - pirmadienis, kiekvienais metais pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena) nuo 12 iki 17 val.; Kiekvienais metais pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos diena) sūnus praleidžia su ieškove; Kreditinę prievolę AB „Swedbank“ pagal K. D. vardu 2008 - 2009 metais sudarytą kreditinės kortelės „Visa Electron“ išdavimo sutartį pripažinti solidariąja atsakovo ir ieškovės prievole; Kreditines prievoles M. S. pagal K. D. 2015-03-23 pasirašytą paprastąjį vekselį 2600 Eur sumai ir 2015-03-24 pasirašytą paprastąjį vekselį 2400 Eur sumai pripažinti solidariosiomis atsakovo ir ieškovės prievolėmis.

Priešieškinyje nurodė, kad su ieškove kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį pradėjo nuo 1997 žiemos. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus T. D.. Jis pripažino savo tėvystę ir sūnaus gimimo įraše yra įrašytas jo tėvu. Santuoką su ieškove įregistravo (duomenys neskelbtini), t.y. pragyvenę kartu dešimt metų. Nuo pirmųjų bendro gyvenimo dienų atsakovas rūpinosi ieškove ir sūnumi. Dirbo ir visas savo gautas pajamas skyrė išimtinai šeimos poreikiams tenkinti. Ne vienerius metus darbas buvo susijęs su išvykomis į užsienį, todėl pajamos būdavo pervedamos į ieškovės asmeninę sąskaitą banke. Ieškovė ne vienerius metus niekur nedirbo, todėl šeima buvo pilnai atsakovo išlaikoma. Atsakovas nevengė ir buities darbų šeimoje, visada padėdavo ieškovei, kurią mylėjo, gerbė ir visada buvo jai lojalus. Rūpinosi sūnaus auklėjimu, jo lavinimu vežiodavo sūnų ir į mokyklą, į treniruotes, domėjosi jo mokslo reikalais. Su sūnumi kartu keliavo ir užsienyje, ir Lietuvoje. Pasiimdavo jį kartu vykdamas į darbinius reisus, dirbdamas ir tolimųjų reisų vairuotoju, ir vairuotoju turistinėje firmoje. Kaip ir kiekvienoje šeimoje, kartais būdavo ir smulkių nesutarimų, ginčų, tačiau jie būdavo nereikšmingi ir jie nėra šeimos iširimo priežastis. Jo ir ieškovės šeima iširo tik dėl ieškovės kaltės, kuri iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, t.y. nebuvo jam lojali, negerbė jo, nerėmė moraliai, nepalaikė atsiradus sveikatos problemoms. 2015 metų rudenį stipriai pablogėjus atsakovo sveikatai, gydytojams nepavykstant diagnozuoti susirgimo ir paskirti reikiamo gydymo, nuo rugsėjo mėnesio nebegalėjo dirbti, buvo išduota nedarbingumo pažyma, skiriami įvairūs tyrimai, vaistai. Nuo to momento atsakovas iš ieškovės nesulaukė jokio palaikymo, kurio jam labai trūko, jokios paramos ar pagalbos. Visais buitiniais reikalais jis turėjo pasirūpinti pats ir savo lėšomis. Ieškovė nesidomėjo nei atsakovo sveikata, nei jo reikalais. Maistą pirko ir gamino tik sau ir sūnui. Ėmė miegoti atskirai kitame kambaryje. Jam reikšdavo pretenzijas, kad nedirba, ieško ligų, kurių nėra. Sveikatos būklei blogėjant, ieškovė atvirai pareiškė, kad jai invalidas nereikalingas. 2016-01-03 ji, nieko nepaaiškinusi, pasiėmė sūnų, išėjo su juo iš namų ir daugiau nebegrįžo. Jį labai įskaudino ir pažemino toks ieškovės elgesys. Jis patyrė didelį emocinį sukrėtimą, pažeminimą, beviltiškumo jausmą. Jo sveikata pradėjo gerėti tik po gydymosi (duomenys neskelbtini) ligoninės stacionare 2016-02-24, kur jam buvo paskirtas tinkamas medikamentinis gydymas. Nežiūrint to, kad jis sunkiai sirgdamas, nesulaukė iš ieškovės jokio palaikymo, ji dar be jokio pagrindo 2016-01-06 pateikė policijai pareiškimą, kuriame apkaltino jį smurto naudojimu prieš ją ir net prieš nepilnametį sūnų. Dėl šio jos pareiškimo yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, jam paskirtomis kardomosiomis priemonėmis yra suvaržytos jo teisės, jis negali dirbti, nes negali vykti į komandiruotes užsienyje, negauna pakankamai pajamų net savo būtiniems poreikiams patenkinti, negali nei bendrauti, nei matytis su sūnumi. Per visą bendro gyvenimo laikotarpį jis niekada nevartojo nei ieškovės, nei juo labiau nepilnamečio sūnaus atžvilgiu nei psichologinio, nei fizinio smurto, nes pats yra ramus, nekonfliktiškas žmogus. Prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės. Ieškovė nebuvo jam lojali, akivaizdžiai rodė nepagarbą, įskaudino ir pažemino ne tik kaip vyrą, bet ir kaip žmogų, neparėmė, nepalaikė ir net pasityčiojo iš jo sunkiu jam ligos laikotarpiu, paliko šeimą, nepagrįstai apkaltino nebūtais dalykais. Dėl tokio ieškovės elgesio jau turėdamas sveikatos problemų, patyrė didelį stresą, dvasinį sukrėtimą, neigiamus emocinius išgyvenimus, pažeminimą. Teko kreiptis pagalbos ir į gydytojus. Jam buvo diagnozuotas organinis nerimo sutrikimas. Iki šiol išgyvena dėl tokio ieškovės elgesio, dėl santuokos iširimo, bendro šeimyninio gyvenimo planų žlugimo. Patirtą savo neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo įvertina 2000 Eur ir prašo priteisti iš ieškovės 2000 Eur neturtinei žalai dėl santuokos nutraukimo atlyginti. Su ieškove turi vieną nepilnametį sūnų T. D., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo pat sūnaus gimimo juo rūpinosi, auklėjo, domėjosi jo gyvenimu, pomėgiais, mokslu. Mano, kad sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, svarbu yra atsižvelgti ir į paties vaiko norus. Šiuo metu teisėsaugos pareigūnų nurodymu jis negali bendrauti, matytis su sūnumi, lankytis jo mokykloje. Ieškovė naudojasi tokia jos specialiai sukurta situacija ir deda visas pastangas atitolinti nuo atsakovo sūnų ir nuteikti jį prieš jį. Sūnaus T. D. būtini poreikiai gali būti patenkinti skiriant jo išlaikymui kas mėnesį po 160 - 200 Eur. Jis šiuo metu nedirba, yra registruotas darbo biržoje, pats aktyviai ieškosi darbo, tačiau dėl paskirtų kardomųjų priemonių atsakovo įsidarbinimo galimybės yra labai apsunkintos. Turi vairuotojo specialybę, tačiau dėl anksčiau minėtų priežasčių įsidarbinti pagal specialybę neturi galimybės. Šiuo metu atsakovo mėnesio pajamos yra 147,87 Eur dydžio nedarbo draudimo išmoka. Jokių santaupų, kitokių pajamų, asmeninio turto jis neturi. Turi kreditinių įsipareigojimų, skolų, todėl šiuo metu jo materialinė padėtis yra labai sunki. Galėtų teikti išlaikymą sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 80 Eur, o pagerėjus turtinei padėčiai, skirtų sūnui didesnį išlaikymą. Siekiant išvengti ateityje nesusipratimų su ieškove dėl bendravimo su sūnumi tvarkos, prašo nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką. Santuokos metu įgyto dalytino turto nėra. 2008-2009 metais atsakovui dirbant (duomenys neskelbtini), bendrovės pasiūlymu su AB „Swedbank“ atsakovo vardu buvo sudaryta kreditinės kortelės išdavimo sutartis ir atsakovui išduota „Visa Electron“ kredito kortelė, kurios kredito limitas buvo 1500 Lt (434,43 Eur). Kreditine kortele atsakovas nesinaudojo, laikė ją namuose. Po kiek laiko iš AB „Swedbank“ gavo paklausimą kodėl nėra laiku mokamos kredito grąžinimo įmokos. Ieškovė pripažino, kad pasinaudojo kreditine kortele ir pasiėmė sąskaitoje buvusius pinigus, kuriuos, kaip teigė pati, panaudojo šeimos reikalams. Šalių tarpusavio santykiai buvo geri, todėl šio įvykio tuo metu nesureikšmino. Pradžioje įmokas mokėjo pats, o likusią sumą paprašė sumokėti ieškovę. Apie tai, kad su AB „Swedbank“ už minėtą kreditą nėra iki šiol atsiskaityta, sužinojo tik 2015 metais. Kreipėsi pagalbos į M. S. ir pasiskolino iš jo pinigų skolai padengti. 2015-03-23 ieškovei ir jam M. S. paskolino 2600 Eur, iš kurių 1500 Eur pervedė į ieškovės sąskaitą, kad ši pervestų pinigus ir atsiskaitytų su UAB „Gelvora“, kuri iš AB „Swedbank“ įsigijo reikalavimo teisę į skolą. Kiek jam žinoma, ieškovė šios skolos nesumokėjo, nors jai buvo šiam tikslui pervesti pinigai. 2016-06-05 skolos dydis buvo 1188,69 Eur. 2015 metų pradžioje jo ir ieškovės tarpusavio santykiai buvo normalūs, šalys nesipyko, kalbų apie skyrybas nebuvo, ir šalys nutarė name, kuriame gyveno, padaryti remontą, pagerinti šeimos gyvenimo sąlygas. Santaupų neturėjo, o remontą norėjo padaryti vienu metu keliose patalpose, todėl tuo tikslu sutarė pasiskolinti pinigų. Pinigus namo remontui ir skolai AB „Swedbank“ padengti paskolino M. S.. Pasiskolino 5000 Eur, kuriuos M. S. perdavė per du kartus, t. y. 2015-03-23 - 2600 Eur ir 2015-03-24 - 2400 Eur, pasirašant paprastuosius vekselius. 1500 Eur iš šių pinigų buvo pervesti ieškovei į sąskaitą skolai AB „Swedbank“ padengti, o likusius pinigus atidavė ieškovei, kuri visada tvarkė šeimos pinigus. Šie pinigai buvo naudojami namo remontui - buvo įrengtos ir sutvarkytos koridoriaus, verandos, tualeto patalpos. Apie visas minėtas kredito sutartis ieškovei buvo žinoma ir gautos kreditinės lėšos buvo panaudotos bendriems šeimos poreikiams tenkinti, todėl atsakomybė bei prievolės pagal minėtas sutartis yra solidariosios atsakovo ir ieškovės prievolės.

Atsiliepimas

Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Taip pat nurodė, kad nesutinka su atsakovo argumentais dėl jos kaltės susijusios su santuokos iširimu. Palaiko ieškinyje nurodyta aplinkybes, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, pastarajam nustojus dirbti ir pradėjus piktnaudžiauti alkoholiu, nuolat terorizuoti ją ir šalių nepilnametį sūnų. Atsakovas tapo priklausomas nuo alkoholio, buvo gydomas nuo alkoholizmo:2012-2015 metais jis buvo gydomas (duomenys neskelbtini) psichiatrijos skyriuje ir (duomenys neskelbtini) ligoninėje, psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) skyriuje, buvo koduotas nuo priklausomybės alkoholiui. Atsakovas alkoholį vartodavo nuo 3 iki 7 dienų iš eilės, ko pasekmėje jam buvo statomos lašelinės, skiriami raminamieji vaistai. Nesutinka su tuo, jog ji nepalaikė atsakovo jam sunkiu gyvenimo periodu – susirgus neaiškia liga, nes atsakovo ligos pasekmė buvo nuolatinis girtavimas ir jis pats pasirinko tokį savo kelią. Tuo tarpu ieškovei teko visa našta išlaikyti šeimą, rūpintis nepilnamečiu sūnumi, išlaikyti būstą. Ji pati serga sunkiomis ligomis – hipertonija, bronchine astma, įgimtu lėtiniu inkstų uždegimu, stuburo išvarža. Dėl šių susirgimu nuolat turi vartoti įvairius medikamentus, skirti dėmesį savo sveikatai. Atsakovas šeimoje vartojo ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą, ką patvirtina byloje pateikti įrodymai. Atsakovui sudarius nesaugias sąlygas, ji kartu su sūnumi buvo priversta išsikraustyti iš namų ir gyventi Krizių centre. Šiuo metu nuomojasi būstą. Atsakovui ši santuoka yra trečioji. Su pirma sutuoktine atsakovas išsituokė dėl jo kaltės – nuolatinio fizinio smurto. Antrą sutuoktinę atsakovas nužudė, dėl ko jam buvo paskirta 6,5 metų laisvės atėmimo bausmė. Ji yra įsitikinusi, kad ir jos santuoka su atsakovu iširo dėl atsakovo kaltės. Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku, nurodė, kad atsakovui dėl jo neprognozuojamo elgesio ir fizinio smurto sūnaus priežiūros patikėti negalima. Nepilnametis sūnus pats kategoriškai atsisako bendrauti su tėvu bet kokia forma, nes jo bijo. Sūnus yra persekiojamas tėvo ir jo bijo, ką patvirtina ir pažyma iš mokyklos. Dėl šių priežasčių nesutinka su atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Dėl atsakovo prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio – po 80,00 Eur per mėnesį, nurodė, jog su tokia išlaikymo suma nesutinka. Nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidos per mėnesį sudaro ne mažiau negu 300,00 Eur, todėl atsakovas privalo savo sūnui mokėti 150,00 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis. Tokio dydžio išlaikymo suma atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir sudarytų galimybes tenkinti minimalius vaiko poreikius. Nesutinka su atsakovo prašymu dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi mano, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Nesutinka su atsakovo reikalavimu pripažinti prievoles kreditoriams M. S. ir AB „Swedbank“ solidariomis. Visus sandorius su AB „Swedbank“ atsakovas sudarė per elektroninę bankininkystę, o ji nesinaudoja elektronine bankininkyste ir nemoka ja naudotis, niekada nesinaudojo jokiais atsakovui išduotais prisijungimo kodais. Jai nebuvo žinoma, kad atsakovui darbovietė buvo išdavusi kreditinę mokėjimo kortelę „Visa Electron“ su 1500,00 litų (434,43 Eur) dydžio kreditu. Taip pat yra ir su atsakovui išduotais neprotestuotinais vekseliais – apie jų egzistavimą sužinojo tik gavusi teismo procesinius dokumentus. Nežino kam atsakovui prireikė 2015-03-23 ir 2015-03-24 vekseliais skolintis tokią didelę pinigų sumą – 5000,00 Eur iš M. S., nes tuo metu jokių vertingų daiktų šeimoje nebuvo perkama. Ant vekselių nėra jos parašų, iš šios sumos tik 1500,00 Eur buvo pervesta į jos sąskaitą. Tuo metu atsakovo sąskaita buvo areštuota dėl jo baudų nesumokėjimo. Pervedimai per banką skoloms padengti buvo daromi iš jos asmeninės sąskaitos. Atsakovas buvo paprašęs, jog ji jam savo vardu išimtų banko kortelę. Kadangi tuo metu jie gyveno šeimoje, ji sutiko tai padaryti ir sutiko, kad atsakovas naudotųsi savo poreikiams jai išduota banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Toki būdu atsakovas galėjo disponuoti jos sąskaita ir ją naudojo savo poreikiams, iš šios sąskaitos jis apmokėdavo už savo pirkinius, į šią sąskaitą buvo pervedamas darbo užmokestis atsakovui. Tik gavus detalius išrašus iš banko bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo už ką konkrečiai buvo mokama iš jos sąskaitos. Ji kategoriškai neigia kad sumos, atsakovo gautos iš M. S., kuris yra geras atsakovo draugas, buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovas turi priklausomybę – nuolat žaidžia mokamus kompiuterinius žaidimus, už kuriuos buvo sumokėti pinigai, kuriuos atsakovas pasiskolino iš savo draugo pagal nurodytus vekselius. Banko išrašai patvirtina, jog į jos sąskaitą 2015-03-23 kreditorius M. S. buvo pervedęs 1500,00 Eur sumą, atsakovui priklausančia mokėjimo kortele tą pačią dieną iš banko sąskaitos buvo išgryninta 600,00 Eur suma. Žaidimams UAB „TELE2“ buvo išleista 24,00 Eur, o žaidimams wargaming.net 2015-03-26 buvo išleista 327,42 Eur suma. Atsakovas iš viso laikotarpiu nuo 2015-03-23 iki 2015-08-27 išleido 1769,00 Eur. Šie įrodymai patvirtina, jog atsakovas pasiskolintus iš draugo pinigus išleido ne šeimos poreikiams, o savo asmeniniams poreikiams patenkinti, todėl prievolė grąžinti nurodytas sumas kreditoriui M. S. yra asmeninė atsakovo prievolė.

Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad visos atsakovo ligos buvo kilusios nuo alkoholizmo. Atsakovo ji nepaliko ligoto iki to laiko, kol jis ją sumušė. Vėliau atsakovas sumušė ir jų nepilnametį vaiką. Tokių veiksmų pasekmėje ieškovę su vaiku iš namų išvežė policijos pareigūnai. Šiuo metu vyksta baudžiamoji byla dėl smurto artimoje aplinkoje. Dėl šių priežasčių ieškovė ir kreipiasi dėl santuokos nutraukimo, siekdama apginti savo ir nepilnamečio vaiko interesus. Problemos šeimoje prasidėjo, kai atsakovas pradėjo nuolat keisti darbus, tai dirba, tai nedirba, nebuvo jokio finansinio stabilumo, ji viena praktiškai turėjo išlaikyti šeimą. Savo finansus atsakovas išleisdavo tik savo poreikiams tenkinti, prie šeimos poreikių neprisidėdavo. Atsakovas nuolat mokėdavo didelius pinigus už kompiuterinius žaidimus, automobilio tvarkymą, tačiau prie šeimos išlaikymo neprisidėjo. Bandė visokiais būdais gydyti atsakovą nuo alkoholizmo, tačiau nieko nepavyko. Santuokoje turi sūnų, kuriam dabar yra 13 metų. Prašo, jog atsakovas mokėtų išlaikymą po 150,00 Eur per mėnesį. Dabar pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį atsakovo darbovietė perveda 120,00 Eur sumą. Negyvena su atsakovu nuo 2017 metų sausio pradžios. Šiuo metu nuomojasi butą, prieš tai gyveno Krizių centre. Savo kaltės dėl santuokos iširimo neįžvelgia, todėl nemano, kad turėtų atlyginti neturtinę žalą atsakovui. Dėl bendravimo su tėvu tvarkos – šiuo metu vaikas kategoriškai atsisako matytis su tėvu ir bendrauti kitais būdais. Šiuo metu baudžiamojoje byloje yra pritaikyta kardomoji priemonė – atsakovas negali bendrauti nei su ja, nei su nepilnamečiu vaiku. Anksčiau vaikas norėjo bendrauti su tėvu, bet tėvas su juo visiškai nenorėjo bendrauti, tik žaisdavo su tankais arba vartodavo alkoholį, tuomet ryšys nutrūko. Vaikas tėvo šiuo metu bijo. Apie atsakovo ir kreditoriaus M. S. pasirašytą vekselį ji nieko nežinojo iki teismo. Pinigai buvo pervesti 1500,00 Eur į jos sąskaitą iš M. S., bet ji nežino už ką. Pinigai buvo pervedami atsakovui į jos asmeninę sąskaitą, kurios lėšomis atsakovui ji buvo suteikusi teisę disponuoti, kadangi atsakovo sąskaitos buvo areštuotos, jis turėjo asmeninių skolų, kurios nebuvo atiduodamos. Atsakovui su šia jos sąskaita buvo susieta atsakovo asmeninė banko kortelė, kuria jis naudojosi. Ji visuomet matydavo kokios sumos pervedamos į sąskaitą, kuria naudojosi ir atsakovas, kadangi jai ateidavo žinutės į telefoną apie gautas sumas. Matė SMS žinutę ir apie tai, kad į sąskaitą buvo pervesti 1500,00 Eur nuo atsakovo draugo M. S.. Po tokios sumos gavimo atsakovas jokių vertingų daiktų šeimai nenupirko, išleido juos savo poreikiams - kompiuteriniams žaidimams, ką patvirtina sąskaitos išrašas.

Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad dėl santuokos nutraukimo neprieštarauja, nes ieškovė jau turi kitą draugą. Ieškovė yra kalta dėl santuokos iširimo nes paliko jį vieną sergantį ir 2017 m. sausio 3 d. išėjo iš namų. Dėl sveikatos būklės jis buvo priverstas išeiti ir iš darbo. Nurodo, jog ieškovė jam buvo neištikima, iki rugsėjo mėnesio buvo puikūs santykiai. Sūnus jam pasakė, kad pas ieškovę dabar kiekvieną vakarą į namus ateina nuomininkas. Dėl vaiko gyvenamosios vietos su ieškove sutinka. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui – sutinka mokėti nuo 80 iki 100 eurų per mėnesį. Žino, kad sūnus turi bronchinę astmą, kuriai gydyti visi vaistai yra kompensuojami, jokių papildomų išlaidų ši liga nereikalauja. Dėl nusilpusio imuniteto – vaikas niekuo nesirgo kol jie gyveno kartu. Jiems pradėjus gyventi skyrium, nesupranta kodėl vaikas staiga pradėjo nuolat sirgti. Jis neuždirba tiek pinigų, kad galėtų skirti 150,00 Eur vaiko išlaikymui. Šiuo metu jo gaunamos pajamo sudaro 220,00 Eur, kadangi jam neleidžia normaliai dirbti – pritaikytos kardomosios priemonės ir jis negali išvykti iš Lietuvos. Ieškovė padarė viską, kad jį sužlugdytų ir kad jis prasigertų. Neturtinės žalos – 2000,00 Eur prašo kaip moralinės kompensacijos už ieškovės elgesį su juo. Iš M. S. skolinosi pinigus tam, kad padengti skolas antstoliams. M. S. yra jo buvęs darbdavys. Apie skolinamus pinigus ir apie vekselio surašymą jis iškarto pasakė ieškovei. Atsiradusi skola, kurią privalėjo padengti, buvo susijusi su jo darbu. Kompiuteriniams žaidimams išleisdavo pinigus, kadangi vaikas žaisdavo tuos žaidimus, jam buvo pasakyta, kad per mėnesį gali išleisti 200,00 Eur žaidimams, bet turi būti palaikoma tvarka kieme.

Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepimo, susijusio su kreditoriniu reikalavimu, nepateikė. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo.

Trečiasis asmuo UAB „Gelvora“ atsiliepimo, susijusio su kreditoriniu reikalavimu, nepateikė. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo. 2016-11-05 teismui buvo pateiktas trečiojo asmens raštas dėl duomenų pateikimo (b. l. 29-30), iš kurio nustatyta, jog 2014-07-29 AB „Swedbank“ ir UAB „Gelvora“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią AB „Swedbank“ perleido UAB „Gelvora“ visus reikalavimus atsakovo K. D. atžvilgiu, pagal sudarytą Kreditinės lanksčių mokėjimų kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo M. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad teikė atsakovo šeimai interneto paslaugas ir taip susipažino su šia šeima. Atsakovą pažįsta nuo 2009 metų, vėliau susipažino ir su visa šeima. Atsakovui pinigus skolino, kadangi jis prašė paskolinti pinigus buities gerinimui. Atsakovas sakė, kad pinigus atiduos be jokių problemų, nes dirba, turi pajamas. Susitarė, kad atsakovui paskolins 5000,00 Eur, iš kurių pirmoji dalis buvo pervesta į ieškovės sąskaitą, o likusi dalis paduota grynais pinigais. Su atsakovu pasirašė porą vekselių, kad užtikrinti pinigų grąžinimą. Įvykus šeimoje nelaimei jis neatgavo vekseliuose nurodytos sumos. Šiuo metu skola jam nėra grąžinta, nors turėjo būti grąžinta po metų. Pinigus pervedė į ieškovės sąskaitą, kadangi atsakovas tuo metu minėjo, kad jo sąskaita yra areštuota ir nėra jam galimybės pervesti pinigų sumos. Skolinant pinigus jam buvo akcentuota, kad bus atliekamas remontas – kambaryje tvarkys sienas, vandentiekį ir pan. Vėliau matė, kad ieškovės ir atsakovo namuose buvo pakeisti langai, aptvarkyta siena ir pan. Dėl skolos grąžinimo – jo nedomina kas atiduos pinigus – ar ieškovė ar atsakovas, bet vekselius jis pasirašė tik su atsakovu. Jeigu pinigai buvo naudojami šeimos gerbūvio gerinimui, tai ir skolas turi atiduoti abu sutuoktiniai. Kiek žino, namas, kuriame gyveno ieškovės ir atsakovo šeima buvo nuomojamas, jie nebuvo savininkai. Kad atsakovas žaidžia internetinius mokamus žaidimus jam nebuvo žinoma, jis tik žinojo, kad šiai šeimai yra reikalingas internetas, kurio tiekimo paslaugas jis ir teikė šiai šeimai. Neatsimena ar prieš skolindamas pinigus pasidomėjo ar atsakovas turi darbą. Su ieškove skolindamas pinigus jis nebendravo, vėliau kažkada skambino ieškovei, sužinojo, kad šeima skiriasi, tuomet ieškovei pasakė, kad atsakovas jam yra skolingas pinigų, klausė, kaip jam bus grąžinami pinigai. Ieškovė tuo metu nurodė jam kreiptis į atsakovą dėl skolos grąžinimo. Su ieškove apie vekselius nekalbėjo. Ieškovę per visą bendravimo laikotarpį yra matęs namuose gal du kartus, daugiau bendravo su atsakovu. Pinigus atsakovui skolino per du kartus, kadangi neturėjo galimybės atiduoti visų pinigų vienu metu. Dėl vykdomojo įrašo išdavimo po metų laiko į notarą nesikreipė, nes vekselis buvo tik kaip pinigų grąžinimo užtikrinimo priemonė, didelio poreikio, kad pinigai būtų grąžinti, neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priešieškinis atmestinas.

Dėl santuokos nutraukimo esant šalių kaltei.

Byloje pateiktas įrodymas – santuokos liudijimas (b. l. 10, t. 1) patvirtina, jog ieškovės I. D. ir atsakovo K. D. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė ieškiniu prašė šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo K. D. kaltės. Atsakovas priešieškiniu prašė šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės I. D. kaltės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tų pačių padarinių, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).

Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Teismas, išnagrinėjęs byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius tai, jog ieškovė I. D. nuo 2016-01-14 iki 2016-07-14 turėjo gyventi Krizių centre (b. l. 18, 19-23, t. 1), 2016-01-08 Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK VPS PP Noreikiškių PN buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 3 dalį, pareikšti įtarimai atsakovui K. D. dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 24, 25, 26, 126 t. 1), (duomenys neskelbtini) pagrindinė mokykla pranešė vaiko teisių apsaugos skyriui, jog nepilnametis T. D. bijo mokykloje apsilankančio tėvo, nuo jo bėga, verkia (b. l. 56-57, t. 1), Kauno apskrities priklausomybės ligų centro duomenimis K. D. yra įrašytas į priežiūros/dispanserinę grupę nuo 2013-12-05, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 28, t. 2), (duomenys neskelbtini) klinikos duomenimis K. D. buvo gydomas Psichiatrijos skyriuje nuo 2012-11-12 iki 2012-11-16, diagnozė – adaptacijos sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė (b. l. 41, 42, t. 2), (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus duomenimis atsakovas K. D., būdamas santuokoje su ieškove I. D. stacionare gydytas nuo 2013-11-15 iki 2013-11-20, nustatyta diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru (b. l. 43, t. 2), Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis šiuo metu yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje atsakovas K. D. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusiosios ieškovės I. D. atžvilgiu) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje (nukentėjusiojo nepilnamečio sūnaus T. D. atžvilgiu), išklausęs liudytojų parodymų, teismas daro išvada, jog ieškovės ir atsakovo santuokos iširimo priežastis buvo esminiai atsakovo sutuoktinio pareigų pažeidimai, jo nelojalus, nepagarbus ir žiaurus elgesys ieškovės atžvilgiu, netinkamas atsakovo elgesys nepilnamečio šalių sūnaus atžvilgiu, nuolatinis alkoholio vartojimas, bei tai, kad atsakovas dėl priklausomybės alkoholiui nustojo materialiai remti šeimą. Byloje buvo nustatytos aplinkybės, jog atsakovas pradėjo konfliktuoti šeimoje, nepagarbiai elgėsi šeimos atžvilgiu, naudodavo psichologinį ir fizinį smurtą prieš ieškovę ir nepilnametį sūnų. Liudytoja teismo posėdžio metu apklausta atsakovo sesuo D. D. patvirtino, kad atsakovas turėjo problemų dėl alkoholio. Ji paaiškino, kad ne kartą t.y. net po 2 kartus į mėnesį yra važiavusi pas juos į namus ir stačiusi lašelines. Nors atsakovas dirbo vairuotoju, tačiau gerdavo tuo metu kai važiuoti nereikėdavo. Žino, kad šeimoje nuolatos buvo pinigų nepriteklius. Brolis nuolatos žaisdavo kompiuterinius žaidimus, girdavosi, kad nusipirko tanklaivį su garažu. Nuolatos skundėsi dėl darbo, visuomet kaltindavo, kad iš jo krovinį pavogė, turėdavo įvairių pasiteisinimų. Taip pat jai yra žinoma apie smurtą prieš žmoną ir vaiką. Jai pačiai brolis buvo sulaužęs ranką, todėl ji nerimavo dėl I. ir vaiko gyvenimo sąlygų. Visos šiuo metu turimos ligos yra nuo nesaikingo alkoholio vartojimo. Nuo alkoholio vartojimo jam skaudėdavo, todėl būdavo leidžiamas net morfinas. Namuose buvo atliekami smulkūs remonto darbai, įrengtas tualetas, pakeistos lauko durys, padaryta atitvara, mano, kad tai negalėjo kainuoti daugiau kaip 400 eurų.

Atsakovo priešieškinio reikalavimas nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės atmestinas, kadangi ieškovas nepateikė įrodymų patvirtinančių atsakovo nurodytą ieškovės neištikimybės faktą, ar faktą, jog ieškovė paliko šeimą ir visiškai ja nesirūpino. Byloje nenustatytos aplinkybės, kad ieškovė paliko šeimą ir nustojo ja rūpintis, o priešingai - aplinkybės, kad ieškovė būtent dėl atsakovo žiauraus elgesio ir nuolatinio alkoholio vartojimo buvo priversta palikti savo namus ir su nepilnamečiu sūnumi apsigyventi Krizių centre. Atsakovo iškviesti ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai jokių reikšmingų bylai aplinkybių patvirtinančių atsakovės kaltę dėl santuokos nutraukimo pasakyti negalėjo. Liudytojas V. P. nurodė, kad žino, kad atsakovas geras, rūpestingas tėvas, taip pat patvirtino, kad yra atlikęs jų gyvenamojoje vietoje remonto darbus, padėjo klijuoti plytelėmis. Nurodė, kad atsakovas niekada nesiskundė žmona. Dėl šalių paimtų paskolų nieko konkretaus nežino. Liudytoja T. P. paaiškino, kad namuose kuriuose gyvena sutuoktiniai nėra buvusi nuo 2010 metų. Žino, kad apie atsakovo šeimą, nes kartu su atsakovu 2006-2007 metais dirbo. Ji yra mačiusi kaip atsakovas vežioja sūnų į mokyklą iš jos, į treniruotes. Taip pat yra žinoma, kad ieškovė nesirūpino atsakovu jam susirgus.

Teismui nustačius jog šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, šioje dalyje ieškovės ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės tenkintinas, atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, atmestinas.

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismui pripažinus jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl 2000,00 Eur dydžio neturinės žalos priteisimo iš ieškovės atmestinas, kadangi CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtina sutuoktinio teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo tik iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio, o šioje byloje teismas nenustatė ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Byloje pateiktas įrodymas – gimimo liudijimas (b. l. 11, t. 1) patvirtina, jog santuokos nutraukimo metu ieškovė ir atsakovas augina vieną nepilnametį vaiką – T. D., gim. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus T. D. gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas su šiuo ieškinio reikalavimu sutinka, priešieškiniu nereiškė reikalavimo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo.

Iš šalių ir vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo paaiškinimų nustatyta, jog nepilnametis šalių sūnus T. D. nurodė, jog jis nori gyventi su savo motina (ieškove).

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti dėl visų su santuokos nutraukimu susijusių padarinių, tarp jų – ir dėl sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.59 straipsnis).

Institucija, teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (b. l. 54-55, t. 1) nurodė, kad neprieštarauja nepilnamečio vaiko T. D. gyvenamosios vietos nustatymui su motina, atsižvelgiant į vaiko norą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Nesant tarp ieškovės ir atsakovo ginčo su kuriuo iš jų po santuokos nutraukimo gyvens jų nepilnametis sūnus, ieškovei ieškiniu prašant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo K. D., išlaikymą nepilnamečiui vaikui T. D. periodinėmis išmokoms po 150,00 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Atsakovas priešieškiniu nesutiko su ieškovės ieškiniu prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžiu, prašė iš jo priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymui po 80,00 Eur mėnesines periodines išmokas nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės.

Ieškovė ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo grindė pateikta išlaidų paskaičiavimo lentele (b. l. 16, t. 1) bei motyvavo tuo, jog šiuo metu ieškovės paskaičiavimu per mėnesį nepilnamečio sūnaus išlaikymui reikia 350 Eur. Į sūnaus išlaidas vidutiniškai per mėnesį įeina: komunaliniams mokesčiams skiriama suma – 50,00 Eur, maistui – 90,00 Eur, higienos prekėms – 30,00 Eur, vitaminams ir vaistams – 40,00 Eur, aprangai - 80,00 Eur, avalynei – 40,00 Eur, laisvalaikiui – 20,00 Eur. Šiuo metu vaikui yra 13 metų, jis yra paauglys, todėl jo tobulėjimui ir lavinimui reikalingos papildomos išlaidos.

Atsakovas iš dalies sutiko su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo, tačiau nesutiko su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžiu, mano, jog atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir atsakovo turtinę padėtį, nepilnamečiui vaikui išlaikyti gali skirti 80,00 Eur per mėnesį.

Priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo motyvavo tuo, jog pačios ieškovės pareiškimo dėl smurto pagrindu jam šiuo metu yra pritaikyti apribojimai, jis negali išvykti iš Lietuvos, taigi, negali dirbti savo darbo (tolimųjų reisų vairuotojo). Dėl šių priežasčių atsakovas gauna minimalias pajamas, be to turi mokėti skolas pagal antstolių vykdomuosius dokumentus, todėl pats turi išgyventi gaudamas apie 220,00 Eur per mėnesį.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. D. L., bylos Nr. 3K-3-278/2010).

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Priteisto išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, o pusiausvyrą tarp šių dviejų kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas, kuriuo visais atvejais turi vadovautis teismas.

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, jog ieškovės pajamos 2016 metais sudarė apie 417,60 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių ir kitų išskaičiuojamų mokėjimų (b. l. 17, t. 1). Iš duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas (b. l. 5, t. 2) nustatyta, jog atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro vidutiniškai 566,66 Eur neatskaičius mokesčių ir kitų išskaičiuojamų mokėjimų. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog nei ieškovė nei atsakovas neturi nekilnojamojo turto ar kito vertingo turto (b. l. 12, 13, 14, 15, t. 1).

Esant nurodyto dydžio pajamoms, nepilnamečiui T. D. turint lėtinę bronchinės astmos ligą, reikalaujančią papildomų lėšų imuniteto stiprinimui, darytina išvada, jog nepilnamečio T. D. tėvai turi skirti pajamas savo sūnaus išlaikymui proporcingai jų gaunamoms pajamoms per mėnesį.

Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus nepilnamečio vaiko poreikius ir jo tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiant tiek į ieškovės, tiek ir į atsakovo sveikatos būklę, teismas ieškinio reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo tenkina visiškai, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiui vaikui T. D. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo suma kasmet indeksuotina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko motina I. D. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: pagal kurią atsakovas bendrautų su sūnumi: 1) kas antrą savaitgalį pasiimant sūnų iš ieškovės gyvenamosios vietos šeštadienį 12 val. ir grąžinant sūnų į ieškovės gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 17 val.; 2) kiekvienais metais 14 parų savo kasmetinių atostogų metu pasiimant sūnų iš ieškovės gyvenamosios vietos nurodytos atostogų dienos 12 val. ir grąžinant sūnų į ieškovės gyvenamąją vietą ne vėliau kaip po keturiolikos parų 17 val., su teise išvykti atostogų metu su sūnumi į užsienį, apie atostogų laiką ir sūnaus paėmimo datą informuojant ieškovę prieš tris savaites; 3) švenčių dienomis - pasiimant sūnų iš ieškovės gyvenamosios vietos šventės dieną 12 val. ir grąžinant sūnų į ieškovės gyvenamąją vietą šventės antrąją dieną 17 val. - kiekvienais lyginiais metais gruodžio 25 – 26 d. (Kalėdos), kiekvienais nelyginiais metais - šv. Velykų sekmadienis - pirmadienis, kiekvienais metais pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena) nuo 12 iki 17 val.; Kiekvienais metais pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos diena) sūnus praleidžia su ieškove.

Byloje esantys duomenys – Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada (b. l. 54-55, t. 1), (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos informacinis raštas (b. l. 56-57, t. 1), teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys apie atsakovui K. D. iškeltą baudžiamąją bylą, suteikia pagrindo teismui daryti išvadą, jog šiuo metu atsakovo bendravimas su nepilnamečiu vaiku gali ypatingai pažeisti nepilnamečio vaiko interesus, kadangi nepilnametis T. D. bijo savo tėvo, šiuo metu yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje atsakovas yra kaltinamas tuo, jog būdamas atsakingas už mažamečio savo sūnaus T. D. auklėjimą ir vystymąsi, privalėdamas rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdamas vaikui sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis), taip pat privalėdamas užtikrinti vaiko teises, numatytas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, t. y. sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jo protiniam, dvasiniam gyvenimui, piktnaudžiavo savo, kaip tėvo, teisėmis ir pareigomis, fiziškai ir psichiškai gniuždydamas mažametį savo sūnų T. D., ko pasėkoje laikinai sutriko mažamečio T. D. psichikos sveikata dėl kitų reakcijų į stiprų stresą, kas nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo mažamečio T. D. psichikos sveikatą.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Šiuo metu nesant įsiteisėjusio nuosprendžio baudžiamojoje byloje, o taip pat baudžiamojoje byloje esant pritaikytoms kardomosioms priemonėms, kuriomis atsakovas yra įpareigotas nebendrauti ir neieškoti ryšių su sutuoktine I. D. ir sūnumi T. D., teismas šioje byloje priešieškiniu pareikštą reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo atmeta.

Atsakovui išaiškintina, jog pasikeitus aplinkybėms, jis gali kreiptis į teismą su atskiru reikalavimu dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl prievolių pripažinimo solidariomis

Atsakovas priešieškiniu prašo: kreditinę prievolę AB „Swedbank“ pagal K. D. vardu 2008 - 2009 metais sudarytą kreditinės kortelės „Visa Electron“ išdavimo sutartį pripažinti solidariąja atsakovo ir ieškovės prievole; kreditines prievoles M. S. pagal K. D. 2015-03-23 pasirašytą paprastąjį vekselį 2600 Eur sumai ir 2015-03-24 pasirašytą paprastąjį vekselį 2400 Eur sumai pripažinti solidariosiomis atsakovo ir ieškovės prievolėmis.

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008).

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

Dėl kreditinės prievolės AB „Swedbank“ pagal K. D. vardu 2008 - 2009 metais sudarytą kreditinės kortelės „Visa Electron“ išdavimo sutartį – bylos nagrinėjimo metu buvo gauti duomenys iš uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“, kuri informavo, jog 2014-07-29 AB „Swedbank“ ir UAB „Gelvora“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią AB „Swedbank“ perleido UAB „Gelvora“ visus reikalavimus atsakovo K. D. atžvilgiu, pagal sudarytą Kreditinės lanksčių mokėjimų kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 29-34, t. 1). Taip pat UAB „Gelvora“ pateikė teismui duomenis, jog kreditinės lanksčių įmokų mokėjimo kortelės sutartis tarp atsakovo K. D. ir „Swedbank“ AB buvo sudaryta 2010-08-11, t.y. ieškovei ir atsakovui esant santuokoje.

Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, jog jai nebuvo žinoma apie tai, jog atsakovas turi sudaręs kreditinės kortelės sutartį, internetine bankininkyste ji nesinaudoja. Atsakovas jokiais įrodymais nepagrindė priešieškinyje nurodytų aplinkybių, jog ieškovė pasinaudojo jo internetine bankininkyste ir panaudojo visas kreditinėje kortelėje esančias lėšas.

Daugiau jokių įrodymų nei apie kredito lėšų panaudojimą, nei apie jų grąžinimą byloje atsakovas nepateikė. Banko sąskaitos išrašų, patvirtinančių kredito lėšų naudojimą šeimos poreikių tenkinimui atsakovas taip pat nepateikė.

Dėl nurodytų priežasčių, atsižvelgiant į tai, jog kredito sutartį atsakovas K. D. sudarė su kredito įstaiga „Swedbank“ AB be rašytinio ieškovės I. D. sutikimo, ieškovei nesutinkant, jog tai buvo šeimos interesų tenkinimui paimtas kreditas, tvirtinant, jog ji nieko nežinojo apie kredito lėšas ir jų naudojimą, atsakovui nepateikus jokių įrodymų, kad jis sudarė kredito kortelės sutartį šeimos interesais, teismas neturi pagrindo pripažinti atsakovo prievolės pagal jo su kredito įstaiga 2010-08-11 sudarytą kreditinės lanksčių įmokų mokėjimo kortelės sutartį solidaria ieškovės ir atsakovo prievole.

Dėl kreditinių prievolių M. S. pagal K. D. 2015-03-23 pasirašytą paprastąjį vekselį 2600 Eur sumai ir 2015-03-24 pasirašytą paprastąjį vekselį 2400 Eur sumai pripažinimo solidariosiomis atsakovo ir ieškovės prievolėmis.

Iš kreditoriaus M. S. ir atsakovo K. D. paaiškinimų nustatyta, jog atsakovas be ieškovės I. D. sutikimo susitarė su kreditoriumi M. S., jog pastarasis paskolins atsakovui 5000,00 Eur. Šis paskolos sandoris buvo patvirtintas surašant paprastuosius neprotestuotinus vekselius (b. l. 111, 112, t. 1). Iš kreditoriaus ir atsakovo paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė vekselių pasirašymo metu nedalyvavo, su ja sandorio sąlygos nebuvo aptartos. Ieškovė tvirtina, jog ji nieko nežinojo apie kreditoriaus M. S. susitarimą dėl 5000,00 Eur dydžio paskolos suteikimo atsakovui. Ieškovė nurodė, jog jai buvo žinoma apie tai, kad kreditorius M. S. į jos banko sąskaitą pervedė 1500,00 Eur. Nei kreditorius M. S. nei atsakovas K. D. bylos nagrinėjimo metu negalėjo tiksliai paaiškinti tarp jų egzistavusių ryšių ir tikslios skolinamų pinigų paskirties, atsakovo ir kreditoriaus paaiškinimai skyrėsi. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog paskolos paskirtis nebuvo aiški. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad už paskolintus pinigus buvo atlikti kokie nors remonto darbai šeimos gyvenamajame būste, pirktos medžiagos remontui, ar kokie nors kiti vertingi, šeimos poreikiams tenkinti skirti daiktai. Banko sąskaitos išrašas (b. l. 148-162, t. 1) patvirtina, jog M. S. į ieškovės I. D. banko sąskaitą 2015-03-23 pervedė 1500,00 Eur kaip paskolą, tą pačią dieną atsakovui suteikta naudotis mokėjimo kortele (b. l. 139, t. 1) iš ieškovės banko sąskaitos buvo išimta 600,00 Eur, vėliau iš šios sąskaitos atsakovui priklausančia kortele buvo mokami mokesčiai už kompiuterinius žaidimus warming.net. Atsakovas iš viso laikotarpiu nuo 2015-03-23 iki 2015-08-27 išleido 1769,00 Eur iš ieškovės sąskaitos.

Esant nustatytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, jog byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo paskola kreditoriui M. S. buvo naudojama šeimos poreikiams tenkinti, atsakovas paėmė paskolą be ieškovės sutikimo, todėl nėra pagrindo pripažinti šią paskolą solidaria ieškovės ir atsakovo prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Nustatyta, jog šioje byloje tiek ieškovė I. D., tiek ir atsakovas K. D. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos iš šalių valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 - 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priešieškinį atmesti.

Nutraukti I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2008 m. rugpjūčio 22 d. Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 249, dėl atsakovo K. D. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. D. palikti iki santuokos turėtą pavardę „M.“, atsakovui K. D. palikti pavardę „D.“.

Nepilnamečio vaiko T. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui T. D., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) per mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas iki jo pilnametystės uzufrukto teise tvarkys vaiko motina I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Živilė Janavičienė