Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui K. D. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei atsakovo K. D. priešieškinį ieškovei I. D. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys byloje – M. S., AB „Swedbank“, UAB „Gelvora“, institucija teikianti išvadą byloje – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Ieškinį tenkino visiškai. Priešieškinį atmetė.Nutraukė I. D. ir K. D. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo K. D. kaltės.Po santuokos nutraukimo ieškovei I. D. paliko iki santuokos turėtą pavardę „M.“, atsakovui K. D. palikti pavardę „D.“.Nepilnamečio vaiko T. D. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove I. D..Priteisė iš atsakovo K. D. išlaikymą nepilnamečiui vaikui T. D. periodinėmis išmokomis po 150 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas iki jo pilnametystės uzufrukto teise tvarkys vaiko motina I. D..

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

teismas neteisingai aiškino vaiko išlaikymui priteisto dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų pusiausvyros klausimą. Teismas neanalizavo ieškovės nurodytų su vaiko išlaikymu susijusių sumų pagrįstumo. Kelia abejonių 30 Eur/mėn. išlaidos higienos prekėms, 80 Eur/mėn. išlaidos aprangai, 40 Eur/mėn. išlaidos avalynei, nurodytos sumos aiškiai paaukštintos. Teismas turėjo atsižvelgti į realias atsakovo galimybes teikti 150 Eur/mėn. išlaikymą. Atsakovo darbo užmokestis sudaro 335 Eur, 180 Eur išleidžiama už komunalines paslaugas, antstoliams kiekvieną mėnesį mokama 30 Eur/mėn. Atsakovas galėtų teikti 80 Eur/mėn. dydžio išlaikymą;

spręsdamas dėl bendravimo tvarkos teismas nepagrįstai nevertino, kad atsakovo nuopoliai dėl alkoholio buvo prieš 3 metus. Atsakovas gydėsi, siekdamas atsikratyti priklausomybės. Vaikui įspyrimo faktas prieš metus laiko nėra įrodytas. Teismas nutraukdamas santuoką turi išspręsti visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Šioje byloje nebuvo apklaustas vaikas, kuriam yra 13 metų. Teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normos, reglamentuojančios skyrium gyvenančio tėvo teises bendrauti su vaiku, neatsižvelgė į vaiko interesus ir vaiko nuomonės svarbą tokio pobūdžio byloje. Teismas, visiškai atimti atsakovo teisę bendrauti su vaiku, galėjo tik išklausęs šalių, psichologo bei nepilnamečio vaiko nuomones. Teismas nevertino atsakovo asmenį charakterizuojančių įrodymų. Nusiskundimų dėl atsakovo elgesio jo gyvenamojoje vietoje negauta. Atsakovas niekada nėra baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviame stovyje. Kadangi dar nėra įsiteisėjęs nuosprendis baudžiamojoje byloje, kurioje pritaikytos kardomosios priemonės, teismas šią bylą turėjo sustabdyti CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu;

teismas, atmesdamas reikalavimą dėl prievolės pripažinimo solidaria dalyje dėl kreditinės prievolės M. S., buvo šališkas, rėmėsi tik ieškovės teiginiu. 5 000 Eur paskola paimta šalių nuomojamo buto remontui (kurį planuota įsigyti), bute įdėti langai, durys, sutvarkyta higienos patalpų santechnika. Tai, kad 1 500 Eur (dalis) paskolos pervesta į ieškovės sąskaitą įrodo, kad apie paskolą jai buvo žinoma. Nenuginčijamas buto remonto faktas įrodo, kad 5 000 Eur paskola buvo panaudota bendriems šeimos interesams.

teismas pagrįstai konstatavo, kad nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, turi būti įvertinta, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinąsias vaiko vystymosi sąlygas. Pagrįstai nurodė, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiamas sprendžiant dėl priteisto išlaikymo dydžio, nes išlaikymas pirmiausiai turi užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Nepilnamečio vaiko išlaikymui būtina 300 Eur suma. Vaiko apranka turi būti tokia, kad užtikrintų jo saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Nepilnametis vaikas sparčiai auga, drabužius reikia atnaujinti kas sezoną, jo aprangai ir avalynei išleidžiama apie 120 Eur/mėn. Apelianto pajamos nėra minimalios, kas reiškia, kad jis turi visas galimybes visapusiškai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie nesėkmingus bandymus pagerinti savo turtinę padėtį, byloje nėra įrodymų apie apelianto sveikatos sutrikimus, kas įtakotų jo nepaklausumą darbo rinkoje. Vaikas turi specialių poreikių, jam diagnozuota lėtinė bronchinė astma, kas reiškia, kad reikalingos papildomos lėšos imuniteto stiprinimui ir gydymui;

nesuvokiamas apelianto reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, kai jam dėl elgesio su vaiku iškelta baudžiamoji byla ir nustatyta kardomoji priemonė – nebendrauti ir neieškoti ryšių su vaiku. Nustatant bendravimo su vaiku tvarką pirmiausiai turi būti atsižvelgta į vaiko teises ir interesus. Apelianto prašoma tvarka šiuo metu ypatingai pažeis vaiko interesus, kadangi po įvykusių konfliktų vaikas tėvo bijo. Atsakovas vaiką fiziškai ir psichologiškai žlugdė, dėl ko sutrikdyta vaiko sveikata. Vaiko nenoras bendrauti su tėvu yra suponuotas ne ieškovės požiūrio į atsakovą, o paties atsakovo netinkamo elgesio su vaiku;

sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Apie vekselių egzistavimą ieškovė sužinojo tik gavusi teismo dokumentus. Jokių vertingų daiktų šeima nėra įsigijusi. Ant vekselių nėra ieškovės parašų. Į ieškovės sąskaitą pervesta tik 1 500 Eur suma. Dėl taikytų areštų atsakovas negalėjo naudotis savo sąskaitomis, todėl ieškovė savo sąskaita atsakovo vardu išėmė kortelę. Atsakovas naudojosi ieškovei priklausančia sąskaita turėdamas atskirą kortelę, net atsakovo darbo užmokestis buvo pervedamas į ieškovės sąskaitą, vėliau tais pinigais atsakovas naudojosi savo nuožiūra. Atsakovo iš M. S. gautos sumos nebuvo panaudotos šeimos poreikiams. Atsakovas turi priklausomybę mokamiems kompiuteriniams žaidimams. Po 1 500 Eur kreditoriaus M. S. pavedimo į ieškovės sąskaitą, atsakovas žaidimams per laikotarpį nuo 2015-03-23 iki 2015-08-27 išleido 1 769 Eur. Gautos lėšos nebuvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, jos yra asmeninės atsakovo prievolės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl išlaikymo priteisimo

Pirmosios instancijos teismas iš apelianto priteisė 150 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. (gim. (duomenys neskelbtini)). Apeliantas nesutinka su priteisto išlaikymo dydžiu, nes mano, jog teismas neatsižvelgė į vaiko poreikius (jie užaukštinti) ir jo turtinę padėtį.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad, nagrinėjamu atveju, ieškovė nurodo, jog vaiko poreikiams reikalinga suma yra 350 Eur kas mėnesį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia suma gali užtikrinti tik būtinus vaiko poreikius, o spręsti, jog tokie poreikiai yra užaukštinti 13 metų vaikui, sergančiam astma, nėra jokio pagrindo. Be to, kaip matyti iš ieškovės pateiktos poreikių skaičiuotės (t. 1, b. l. 16), į vaiko poreikius nėra įtraukta nei išlaidos kompiuteriui, nei išlaidos telefonui, nei išlaidos vaistams, nei išlaidos mokslui ir pan., kas tik patvirtina, jog vaiko poreikiai nėra užaukštinti.

Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad jis neturi galimybės teikti 150 Eur išlaikymą. Nustatyta, kad apeliantas yra sveikas, darbingas asmuo, turintis paklausią vairuotojo specialybę, jo darbo užmokestis yra apie 560 Eur (neatskaičius mokesčių), daugiau išlaikytinių neturi, todėl, priteistas išlaikymo dydis (150 Eur), kuris yra mažesnis negu ieškovei tenkanti išlaikymo dalis (200 Eur), negali būti vertinamas, kaip neatitinkantis apelianto turtinės padėties ir jo galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje apelianto priešieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad apeliantas yra kaltinamas tiek sutuoktinės, tiek nepilnamečio vaiko atžvilgiu panaudotu smurtu (baudžiamoji byla dar neišnagrinėta) ir apeliantui yra paskirta kardomoji priemonė – įpareigotas nebendrauti ir neieškoti ryšių su sutuoktine ir sūnumi Tomu.

Nustatyta, kad teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje apeliantas yra kaltinamas tuo, kad, būdamas atsakingas už mažamečio savo sūnaus T. D., gim. (duomenys neskelbtini), auklėjimą ir vystymąsi, privalėdamas rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdamas vaikui sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis), taip pat privalėdamas užtikrinti vaiko teises, numatytas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, t. y. sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jo protiniam, dvasiniam gyvenimui, piktnaudžiavo savo, kaip tėvo, teisėmis ir pareigomis, fiziškai ir psichiškai gniuždydamas mažametį savo sūnų T. D., ko pasėkoje laikinai sutriko mažamečio T. D. psichikos sveikata dėl „Kitų“ reakcijų į stiprų stresą, kas nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo mažamečio T. D. psichikos sveikatą, o būtent: nuo tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytos datos iki 2016-01-03, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., sistemingai naudojo psichinę prievartą mažamečio T. D. atžvilgiu, ikiteisminiu tyrimu nenustatytu metu ir laiku mušdamas vaiko mamą, savo sutuoktinę I. D., mažamečiui sūnui T. D. matant ir girdint, be to sistemingai taikė fizines bausmes už tariamą mažamečio T. D. nepaklusnumą, mušdamas ir kitaip smurtaudamas, be to, 2016-01-03 tyčia vieną kartą kojos keliu įspyrė mažamečiui T. D. į pilvą dėl neatiduoto mobiliojo ryšio telefono, o po to, tyčia dar vieną kartą koja įspyrė jam į pilvą, neleisdamas mažamečiui T. D. išeiti iš kambario, kas sukėlė mažamečiui T. D. fizinį skausmą (BK 163 str.). Baudžiamojoje byloje yra paskirta kardomoji priemonė - nebendrauti ir neieškoti ryšių su sutuoktine I. D. ir sūnumi T. D..

CK 3.170 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tėvams nesutarus dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju, susidarė išskirtinė situacija, kai apeliantas prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką civilinio proceso tvarka (santuokos nutraukimo byloje), tačiau jam yra pareikšti kaltinimai dėl smurto prieš vaiką ir sutuoktinę bei paskirta kardomoji priemonė - nebendrauti ir neieškoti ryšių su sutuoktine I. D. ir sūnumi T. D.. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, esant nurodytai situacijai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto priešieškinį, nes, nesant išnagrinėtai baudžiamajai bylai ir panaikintai kardomajai priemonei, nėra objektyvios galimybės priimti pagrįstą, teisėtą ir vykdytiną sprendimą šioje civilinėje byloje. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nestabdė bylos nagrinėjimo šioje dalyje iki įsiteisės nuosprendis baudžiamojoje byloje (CPK 163 str. 3 p.), nėra pagrindas naikinti teismo sprendimą ir grąžinti bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios (CPK 279 str. 4 d.), t. y. apeliantas, išnykus aplinkybėms, dėl kurių ieškinys dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo yra atmestas (panaikinus apeliantui taikytą kardomąją priemonę baudžiamojoje byloje - nebendrauti ir neieškoti ryšių su sutuoktine I. D. ir sūnumi T. D.), turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

CPK 328 straipsnyje numatyta, kad iš esmės teisėtas ir pagrįsta teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, esančioje situacijoje, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris neužkertą apeliantui kelio, išnykus aplinkybės, trukdančioms priimti sprendimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kreiptis į teismą su tokiu ieškiniu.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, kaip neturintys įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl skolos M. S.

Apeliantas prašo kreditines prievoles trečiajam asmeniui M. S., pagal K. D. 2015-03-23 pasirašytą paprastąjį vekselį 2600 Eur sumai ir 2015-03-24 pasirašytą paprastąjį vekselį 2400 Eur sumai, pripažinti solidariosiomis jo ir ieškovės prievolėmis. Apeliantas nurodo, kad pasiskolinti pinigai buvo naudojami nuomojamo buto remontui, remontas buvo atliktas (pakeisti langai, durys, sutvarkyta higienos patalpų santechnika), tą patvirtino M. S., kuris matė atliktus darbus. Teismas nepagrįstai rėmėsi tik ieškovės paaiškinimais.

Ieškovė nurodo, kad apie pasirašytus vekselius sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu, šie pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui.

CK 3.109 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Pareiga įrodyti, jog apeliantas skolinosi pinigus (pasirašydamas paprastuosius vekselius) turėdamas kito sutuoktinio sutikimą ir šeimos poreikių tenkinimui, tenka apeliantui (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai bei išsamiai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantas nepateikė įrodymų, jog gauti pinigai iš M. S. buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui, o tokios aplinkybės kaip: 1) vietoje notarinės paskolos sutarties sudarymo (CK 6.871 str. 4 d.), kas turėtų būti atlikta imant paskolą virš 3 000 Eur, pasirašyti du per dvi dienas vekseliai 5 000 Eur sumai, 2) tik dalies paskolos (1 500 Eur) pervedimas į ieškovės sąskaitą (kodėl nebuvo pervesta visa 5 000 Eur paskola, kad ir per kelis kartus?), 3) nebuvimas jokių rašytinių įrodymų apie paskolos paskirtį, 4) nebuvimas jokių įrodymų apie pasiskolintų pinigų panaudojimą šeimos gyvenamojo būsto remontui, ar kitų šeimai būtinų daiktų įsigijimui, - tik patvirtina šias teismo išvadas.

Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad ieškovė žinojo apie paimtą paskolą iš M. S., kadangi į jos sąskaitą buvo pervesta 1 500 Eur suma, kaip paskola. Kaip matyti iš banko sąskaitos išrašo (t. 1, b. l. 149), M. S. į ieškovės sąskaitą pervedė 1 500 Eur, nurodydamas paskirtį – paskola, tačiau šios paskolos tikslas („būsto remontui“ ar pan.) nenurodytas. Be to, pats M. S. nurodė, jog šiuos pinigus pervedė ieškovei tik todėl, kad apelianto sąskaitos buvo areštuotos, kad pinigus skolino apeliantui. Nustatyta, kad apeliantui buvo suteikta galimybė naudotis šia ieškovės sąskaita ir tą pačią dieną, kai tik buvo pervesta 1 500 Eur paskola į sąskaitą, apeliantas išėmė iš sąskaitos 600 Eur, o per laikotarpį nuo 2015-03-23 iki 2015-08-27 apeliantas iš sąskaitos išleido apie 1 769 Eur kompiuteriniams žaidimams. Taigi, nurodytos aplinkybės nesudaro galimybės išvadai, jog M. S. pervesti pinigai (1 500 Eur paskola) buvo skirti būsto remontui bei, kad tai patvirtina, jog ieškovė žinojo apie paimtą 5 000 Eur paskolą.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, t. y. už ieškovei suteiktas antrinės teisinės pagalbos paslaugas 95,64 Eur (t. 2, b. l. 153) (CPK 99 str.) ir 7,27 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 156) (CPK 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 95,64 Eur (devyniasdešimt penkis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630).

Priteisti iš atsakovo K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 7.27 Eur (septyni eurai 27 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.