- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-03
- Bylos Nr.
- e2-2572-852/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- R. S. L., G. V. L.
- Atsakovas
- UAB „Entafarma“, notarei Snieguolei Kaplerienei
- Trečiasis asmuo
- „AIG Europe Limited“
- Kategorijos
- 2.1.2.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. S. L. ir G. V. L. ieškinį atsakovams UAB „Entafarma“ ir notarei Snieguolei Kaplerienei, tretiesiems asmenims „AIG Europe Limited“ ir antstoliui Vaidui Drungilui dėl vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai ieškiniu prašo pripažinti nesudarytu 2010 m. lapkričio 23 d. R. S. L. išduotą paprastąjį vekselį atsakovui UAB „Entafarma“ ir taip pat pripažinti negaliojančiu Vilniaus 37-to notarų biuro notarės Snieguolės Kaplerienės 2011-01-03 išduotą paprastojo vekselio vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr.SK-02). Paaiškina, kad ieškovas R.S. L. buvo individualios įmonės (duomenys neskelbtini) savininkas. Su UAB „Entafarma“ 2009 m. pabaigoje sutarė, kad atsakovas tieks prekes, atidės mokėjimo terminus ir taps pagrindiniu tiekėju. Kai (duomenys neskelbtini) skola UAB „Entafarmai“ pasiekė 178178,8 Lt, atsakovo atstovai 2010 lapkričio mėn. pradėjo reikalauti pasirašyti vekselį 178000 Lt. sumai, kitu atveju, sakė, jog nebetieks prekių. Garantavo, kad tai tik formalumas, ir kad pinigus praves (duomenys neskelbtini) skolai padengti, o skolingi liks ieškovai kaip (duomenys neskelbtini) savininkai. Paaiškina, kad R.S. L. išdavė vekselį, o G.V. L. vekselyje pasirašė kaip laiduotoja. Teigia, kad pasirašydami ginčijamą vekselį nežinojo, kokias teisines pasekmes jis sukels, be to - jokių pinigų iš atsakovo pagal vekselį negavo, t.y. vekselis išrašytas ne paskolos sutarties pagrindu. Kitų sandorių, kurių pagrindu atsirastų ieškovo, kaip fizinio asmens, savarankiška prievolė sumokėti atsakovui 178000 Lt šalys nesudarė. Po vekselio išrašymo dienos šalys toliau bendradarbiavo - atsakovas tiekė ieškovo (duomenys neskelbtini) prekes, už jas (duomenys neskelbtini) pagal galimybes atsiskaitydavo. Atsakovas UAB “Entafarma” piktnaudžiauja vekselio teisiniais ypatumais (prievolės abstraktumu), nes nepagrįstai vekselį vertina kaip savarankišką ieškovo (fizinio asmens) skolą ir iš jo vykdo išieškojimą, todėl ieškovas R.S. L. tvirtina, kad vekselį išrašė apgaulės ir suklydimo įtakoje (CK 1.90, 1.91 straipsniai), o atsakovas (vekselio gavėjas) yra nesąžiningas, veikė ieškovų nenaudai. Ieškovas pažymi, kad suklydo dėl vekselio išrašymo esmės ir padarinių, jo suklydimas pateisinamas, nes jis anksčiau nebuvo išdavęs vekselių, jam nebuvo žinoma vekselio išrašymo esmė ir padariniai, be to ieškovas nėra gavęs vekselyje nurodytos pinigų sumos iš atsakovo. Paaiškina, kad pagal CK 6.870 straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. CK 6.875 straipsnio l dalis nustato, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu įrodoma, jog pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Ieškovai teigia, kad pasirašydami ginčo vekselį akivaizdžiai suklydo, jų veiksmai neatitiko jų vidinės valios, o atsakovas, vekselyje nurodytos sumos ieškovams nebuvo paskolinęs, be to, ieškovai niekaip negalėjo prisiimti vekselyje nurodytų įsipareigojimų, nes per vieną mėnesį grąžinti 178000 Lt neturėjo finansinių galimybių. Ieškovas, neturėdamas patirties, manė, jog tokiu vekselio pasirašymu nėra įpareigotas, kaip fizinis asmuo, sumokėti atsakovui, vekselyje nurodytą pinigų sumą, nes tokios sumos iš atsakovo niekada nėra gavęs. Ieškovai taip pat tvirtina, jog ginčo vekselį pasirašė paveikti atsakovo, kuris ekonominio spaudimo būdu, privertė R.S. L. išduoti vekselį, o G.V. L. laiduoti pagal jį. Kadangi ieškovo individuali įmonė neturėjo galimybės savalaikiai įvykdyti įsipareigojimų atsakovui, tai šis darė spaudimą, kad ieškovas pasirašytų vekselį. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti sandorio negaliojimo dėl vienos šalies valios trūkumo pagrindai, inter alia nustatyta, kad dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Ieškovai paaiškina, kad atsakovas UAB “Entofarma” vertė ieškovą išduoti vekselį grasindamas bankroto bylos iškėlimu ieškovo turėtai (duomenys neskelbtini). Ieškovas, norėdamas išsaugoti savo šeimos verslą ir tikėdamasis įvykdyti įsipareigojimus, buvo priverstas pasirašyti tokį vekselį, net neišsiaiškinus visų tokio sandorio teisinių pasekmių. Ieškovai taip pat nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas 2013-03-22 R.L. (duomenys neskelbtini) iškėlė bankroto bylą (civ.bylos Nr. B2-734-154/2013), 2015-05-25 bankrutavusi įmonė buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Po įmonės bankroto antstolis Vaidas Drungilas 2015-05-28 atnaujino vykdomąją bylą Nr. 0047/11/00051, kurioje pagal Vilniaus miesto 37-ojo notarų biuro 2011-01-03 vykdomąjį įrašą, atsakovo naudai UAB „Entafarma“ išieškoma skola pagal 2010 m. lapkričio 23 d. paprastąjį vekselį. Telšių apylinkės teismas 2019-05-15 nutartimi (civ. byla Nr. e2FB-1792-971/2019) G. V. L. ir R. S. L. iškėlė fizinių asmenų bankroto bylą. Šioje byloje kreditorius UAB „Entafarma“ pateikė reikalavimą, grindžiamą 2010 m. lapkričio 23 d. paprastuoju vekseliu.
Atsiliepimas
2. Atsakovas UAB “Entafarma” atsiliepimu prašo ieškinio netenkinti. Paaiškina, kad atsakovė niekada nežadėjo paskolinti ieškovams ar (duomenys neskelbtini) 178 000,00 Lt. Atsakovas 2010 m. tiekė prekes (duomenys neskelbtini) pagal 2010 m. vasario 1 d. Prekių pardavimo kreditan sutartį Nr. V-201002-61. Patys ieškovai pripažįsta faktinę aplinkybę, kad 2010 m. lapkričio 1 d. (duomenys neskelbtini) skola atsakovui pasiekė 178 178,80 Lt. Todėl ieškovų teiginys, kad atsakovas pažadėjo (duomenys neskelbtini) arba ieškovams paskolinti 178 000,00 Lt, kai (duomenys neskelbtini) jau buvo skolinga 178 178,80 Lt, yra ne tik nepagrįstas įrodymais, bet ir prieštarauja bet kokiai ekonominei logikai. Paaiškina, kad ieškovai ir atsakovas 2010 m. lapkričio mėnesį susitarė, jog: (i) ieškovas R. S. L. perims (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus atsakovei: (ii) už R. S. L. įsipareigojimų vykdymą atsakovei laiduos Ieškovė G. V. L.; (iii) atsakovė toliau tieks prekes (duomenys neskelbtini); (iv) ieškovams priklausantis nekilnojamasis turtas bus areštuotas atsakovo naudai, o ieškovai stengsis laisvu pardavimu realizuoti jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą ir jį pardavę atsiskaityti su visais savo kreditoriais, įskaitant atsakovę. Atsakovo teigimu, toks susitarimas rodo, jog vekseliu šiuo atveju buvo įtvirtinta asmeninė ieškovo R. S. L. prievolė atsakovei. Ieškovams pasirašius vekselį įvyko novacija, t. y. ieškovas R. S. L. perėmė (duomenys neskelbtini) prievolę atsiskaityti su atsakove 178000,00 Lt sumoje, o už šią prievolę vekselyje laidavo ieškovė G. V. L.. LR CK 6.141 str. 1 d. nustato, jog prievolė baigiasi, jeigu šalys vietoj esamos prievolės savo susitarimu sukuria pradinę prievolę pakeičiančią naują prievolę, turinčią skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą (novacija). Novacija taip pat laikoma pradinio skolininko pakeitimas nauju, kai pradinį skolininką kreditorius atleidžia nuo prievolės įvykdymo. Šiuo atveju novacija galima be pradinio skolininko sutikimo. Novacija laikomi ir tie veiksmai, kai pagal naują sutartį naujas kreditorius pakeičia ankstesnįjį, o skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo ankstesniam kreditoriui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog fizinio asmens prievolė savaime dėl jo individualios įmonės bankroto nepasibaigia ir, teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimą individualios įmonės bankroto byloje, kai reikalavimas yra kilęs iš sandorio, sudaryto ne su įmone, o su įmonės savininku, kaip fiziniu asmeniu, bei negavus šio reikalavimo patenkinimo, įmonės savininko prievolės išlieka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-395-611/2017). Todėl pasibaigus (duomenys neskelbtini) bankroto bylai atsakovas pagrįstai tęsė išieškojimą iš ieškovų atsakovės naudai. Atsakovo vertinimu, ieškovų argumentas dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu LR CK 1.90 str. ir LR CK 1.91 str. pagrindu yra visiškai nepagrįstas, nes ieškovai beveik devynerius metus neginčijo vekselio ir šiuo metu neįrodo vekselio pripažinimo negaliojančiu sąlygų pagal LR CK 1.90 str. ir LR CK 1.91 str. Ieškovai kartu su ieškiniu nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų faktines aplinkybes, jog: atsakovas grasino ieškovams ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo atsakovo nesąžiningų veiksmų; kad vekselis buvo sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis ieškovams sąlygomis; kad nesant ekonominio spaudimo, vekselis nebūtų sudarytas; ar kad ieškovai iš esmės suklydo pasirašydami vekselį. Paaiškina, kad atsakovas pareikalavo ieškovų perimti (duomenys neskelbtini) skolą ir pasirašyti vekselį, nes ieškovų valdoma (duomenys neskelbtini) tuo metu buvo skolinga atsakovui 178178,80 Lt ir atsakovas turėjo imtis veiksmų siekdamas apsaugoti savo turtinius interesus. Ieškovams nepasirašius vekselio atsakovas būtų turėjęs imtis skolos išieškojimo veiksmų iš (duomenys neskelbtini). Teisės doktrinoje yra aiškiai laikomasi pozicijos, jog nelaikytina grasinimu ketinimas kreiptis į teismą dėl kitai šaliai priklausančių teisių įgyvendinimo, kitos prievolės įvykdymo ir panašiai. Ieškovai buvo verslininkai, ieškovas R. S. L. buvo (duomenys neskelbtini) savininkas, o ieškovė G. V. L. - (duomenys neskelbtini) direktorė. Taigi, ieškovams yra taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai prieš sudarant bet kokius sandorius, todė ieškovai privalėjo ir galėjo įvertinti vekselio pasirašymo teisinius padarinius. Atsakovas pažymi, kad ieškovus šioje byloje atstovauja ieškovo R. S. L. brolis advokatas R. L., todėl prieš pasirašydami vekselį ieškovai turėjo visas galimybes su juo pasitarti ir įvertinti vekselio išrašymo teisines pasekmes. Atsakovas pažymi, kad vekselio pasirašymas buvo naudingas ieškovams, nes atsakovas nesiėmė priverstinio skolos išieškojimo veiksmų, neareštavo sąskaitų, neskaičiavo delspinigių. Atsakovas buvo suinteresuotas (duomenys neskelbtini) veikla ir 2012 m. vasario 1 d. sudarė Prekių pardavimo kreditan sutartį Nr. V -2012-038, kurios pagrindu toliau tiekė prekes (duomenys neskelbtini). Pasirašę vekselį ieškovai įgijo galimybę laisvu pardavimu pardavinėti jiems priklausantį įkeistą nekilnojamąjį turtą per skelbimus interneto portaluose ir tikėjosi pardavę turtą padengti ne tik atsakovės, bet ir kitų ieškovų asmeninių kreditorių skolas. Atsakovas pažymi, kad bankroto byla (duomenys neskelbtini) buvo iškelta ne atsakovo iniciatyva, bet pačių ieškovų prašymu. Vaistinė turėjo kitų įsiskolinimų, iš kurių pagrindinis buvo kredito unijai “Germanto lobis” ir kuris nukreipė išieškojimą į įkeistą turtą. Ieškovų reikalavimas pripažinti negaliojančiu vykdomąjį įrašą yra išvestinis reikalavimas. Atsakovo nuomone, ieškovų reikalavimas pripažinti vekselį nesudarytu yra nepagrįstas ir atmestinas, todėl atitinkamai yra atmestinas ir išvestinis ieškovų reikalavimas pripažinti vykdomąjį įrašą negaliojančiu.
3. Atsakovė notarė Snieguolė Kaplerienė prašo ieškinio netenkinti. Paaiškina, kad jai nėra žinomos vekselio išdavimo aplinkybės. Teigia, jog vekselio turėtojo UAB „Entafarma“ prašymas išduoti vykdomąjį įrašą atitiko visus įstatymo reikalavimus. Notarė atkreipia dėmesį, kad vykdomųjų įrašų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau ĮPVĮ), kuris numato reikalavimus vykdomųjų įrašų išdavimui. Gavęs kreditoriaus prašymą išduoti vykdomąjį įrašą, notaras pirmiausia turi įsitikinti, kad tokį notarinį veiksmą atlikti galima, t.y. notaras turi įsitikinti, kad 1) pasikreipęs asmuo tikrai yra kreditorius pagal konkretų vekselį ar kitą sandorį, iš kurio kyla piniginė prievolė, 2) ar vekselyje nurodyti duomenys sutampa su kreditoriaus nurodytais duomenimis, 3) ar pasibaigęs prievolės įvykdymo terminas. „Vekselio turėtojas, norėdamas įgyvendinti savo teisę pradėti priverstinį vykdymo procesą pagal jam išduotus vekselius, turi pateikti vekselį apmokėti (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis) ir pranešti apie jo neapmokėjimą (ĮPVĮ 47 straipsnis). Pranešus visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka (ĮPVĮ 81 straipsnio 1 dalis). Vekselio turėtojui pateikus rašytinį prašymą pinigams iš skolininko išieškoti, notarai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka padaro vykdomuosius įrašus notaro užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose (ĮPVĮ81 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-378/2018). Nagrinėjamu atveju kreditorius UAB „Entafarma“ pateikė visus reikiamus duomenis, kurie atitiko įstatymų reikalavimus. Vilniaus m. 37-ojo notaro biuro notarės Snieguolės Kaplerienės 2010 m. gruodžio 27 d persiųstu pareiškimu, notarinio registro Nr. SK-8106, buvo išsiųstas pareiškimas skolininkui R. S. L. ir laiduotojai G. V. L. Vekselio neapmokėjus, bei skolininkui ar jo laiduotojui nepasikreipus į notaro biurą kreditorius turi teisę prašyti notaro išduoti vykdomąjį įrašą. Kreditorius UAB „Entafarma“ 2011 m. sausio 3 d. kreipėsi dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Notarui dar kartą patikrinus visus turimus duomenis bei, nesant konkrečios situacijos ir įstatymo reikalavimo priešpriešų, 2011 m. sausio 3 d. Vilniaus m. 37-ojo notaro biuro notarė Snieguolės Kaplerienė išdavė paprastojo vekselio vykdomąjį įrašą. Vekselio davėjui ir laiduotojai buvo išsiųstas pranešimas apie vekselio neapmokėjimą. Notarė pažymi, kad ieškovai nesiremia procedūriniais vykdomojo įrašo išdavimo pažeidimais. Taip pat paaiškina, kad notaras neatsako už vekselio negaliojimą, o atsako tik už notarinį veiksmą, todėl prašo pakeisti jos procesinę padėtį iš atsakovo į trečiąjį asmenį. Teigia, kad notaro civilinę profesinę atsakomybę yra apsidraudusi „AIG Europe Limited“. Bylą prašė nagrinėti jai nedalyvaujant.
4. Tretieji asmenys „AIG Europe Limited“ ir antstolis Vaidas Drungilas atsiliepimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys netenkinamas.
5. Byloje nustatyta, kad R. S. L. 2010 m. lapkričio 23 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo 2010 m. gruodžio 23 d. sumokėti UAB „Entafarma“ sumą, sudarančią 178000 Lt (e. bylos t. 1, b.l. 6). Vekselyje už vekselio davėją laidavo G. V. L..
6. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovo R. S. L. išduotas parastasis neprotestuotinas vekselis buvo realizuotas kaip vertybinis popierius įstatymo nustatyta tvarka. Šio vekselio pagrindu notarė Snieguolė Kaplerienė 2011 m. sausio 3 d. išdavė vykdomąjį įrašą, kuriuo reikalaujama solidariai iš skolininko ir laiduotojo išieškoti kreditoriui per vekselio apmokėjimo terminą neapmokėtą vekselio sumą (e. bylos t. 1, b.l. 7).
Dėl ieškovų reikalavimo vekselį laikyti nesudarytu
7. Ieškovai prašydami vekselį laikyti nesudarytu, remiasi tuo, kad vekselis buvo išduotas paskolos sutarties pagrindu. Ieškovai teigia, kad UAB „Entafarma“ neperdavė pinigų, o kadangi paskolos sutartis yra realinė, tai ji nebuvo sudaryta (CK 6.875 str. 3 d.). Ieškovų vertinimu, laikant, jog vekselio išdavimo pagrindu buvę paskolos santykiai neatsirado, tai ir pats vekselis turi būti laikomas nesudarytu.
8. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima viena iš vekselio savybių – vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008, kt.). Kita vertus, kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-421/2016 11 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tai lemia, kad vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo įrodyti, jog nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012 ir kt.).
9. Nagrinėjamu atveju, ieškovai teigdami, kad vekselis nesudarytas, remiasi asmeniniais santykiais su pirmuoju (šiuo atveju ir vieninteliu) vekselio gavėju. Kaip minėta nurodytoje teismo praktikoje, jie turi pareigą įrodyti, kad tokie asmeniniai santykiai nesukėlė realių įsipareigojimų.
10. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia, kad ieškovų teiginiai, jog ginčijamas vekselis buvo išduotas paskolos sutarties pagrindu, nėra įrodyti. Iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių matyti, jog atsakovas UAB „Entafarma“ tiekė prekes ieškovo individualiai įmonei (duomenys neskelbtini) ir kad vekselio išdavimo metu iš tiekimo santykių atsiradusi individualios įmonės skola buvo reali ir tikra. Teismui nekyla abejonių, kad vekselio išdavimo pagrindu buvo būtent šios iš prekių tiekimo atsiradusios skolos perkėlimas ieškovui, o ne paskolos santykiai. Ieškovai konkrečiai nepaaiškino, kodėl atsakovas jiems turėjo perduoti pinigus. Ieškovo teiginiai, kad taip jis būtų atsiskaitęs su atsakovu už savo individualios įmonės skolą, yra neprotingi ir nerealūs.
11. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, jog ieškovai neįrodė, jog vekselis buvo išduotas neegzistuojančios prievolės pagrindu, ir todėl nėra pagrindo tokio vekselio pripažinti nesudarytu.
Dėl dvigubo išieškojimo vykdymo pagal vekselį ir jo išdavimo pagrindu buvusią prievolę
12. Ieškovų vertinimu, vekseliu buvo užtikrintas R. S. L. individualios įmonės prievolės vykdymas ir kad atsakovas piktnaudžiavo tokia padėtimi realiai vykdydamas abiejų skolų išieškojimą.
13. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota pozicija, kad tuo atveju, kai vekselis atlieka sandorio, dėl kurio buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, tokio sandorio teisinė padėtis turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Taigi vekselis, atlikdamas sandorio įvykdymo užtikrinimo funkciją, kaip su pagrindine prievole (sandoriu) susijusi papildoma prievolė, galioja iki tol, kol nėra įvykdyta pagrindinė prievolė. Jei kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės įvykdymo ir teismas nustato, kad pagrindinė prievolė įvykdyta (skola grąžinta, mokėjimas atliktas, daiktas perduotas ar kt.), tai ši aplinkybė yra teisinis pagrindas, dėl kurio vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, netenka galios. Paneigiant šį principą, kreditoriui (vekselio turėtojui) būtų sudarytos galimybės išsiieškoti tą pačią pinigų sumą dvigubai, t. y. ir pagal pirminį sandorį, ir pagal vekselį, atliekantį sandorio užtikrinimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-378/2019, 19 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
14. Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus ir kitas bylos aplinkybes, neturi pagrindo pripažinti nei tai, jog ginčijamu vekseliu buvo siekiama vien tik užtikrinti (duomenys neskelbtini) skolos įvykdymą, nei tai, kad toks užtikrinimas yra pasibaigęs dėl pagrindinės skolos išieškojimo.
15. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovas UAB „Entafarma“ realiai būtų išieškojęs (duomenys neskelbtini) skolą ir kad dar papildomai reikalauja skolos iš vekselio davėjo. Tai, kad individualios įmonės bankroto byloje (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-203-569/2015) buvo patvirtintas kreditoriaus UAB „Entafarma“ reikalavimas, savaime nerodo, kad tokia skola buvo išieškota. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendime dėl individualios įmonės (duomenys neskelbtini) pabaigos konstatuota, kad likęs nepadengtas kreditoriaus UAB „Entafarma“ reikalavimas yra 55723,38 Eur (LITEKO duomenys).
16. Be to, teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovo UAB „Entafarma“ paaiškinimais, kad vekselis šiuo atveju nebuvo naudojamas kaip ieškovo individualios įmonės (duomenys neskelbtini) skolos užtikrinimo priemonė, bet buvo žymiai platesnių susitarimų rezultatas. Atsakovas teigia, kad vekseliu visų pirma buvo siekiama perkelti individualios įmonės skolą ieškovui kaip asmeninę prievolę su sutuoktinės laidavimu. Teismas sutinka su atsakovu, jog faktinis šalių elgesys patvirtina, jog šalys buvo susitarusios dėl skolos perkėlimo ir tokį susitarimą faktiškai realizavo. Susitarimą patvirtina, tai, jog vekselio apmokėjimo terminas buvo labai trumpas (vienas mėnuo), nors šalims buvo žinoma ieškovų ribotos galimybės sumokėti skolą per tokį trumpą laikotarpį, o tai kaip ir teigia atsakovas, iš esmės patvirtina, jog vekseliu buvo siekiama pradėti išieškojimą iš ieškovo, ir tuo pačiu susilaikyti nuo išieškojimo iš jo individualios įmonės. Byloje nustatyta, kad vykdomasis įrašas nedelsiant, t.y. 2011 m. sausio 4 d. buvo pateiktas antstoliui Vaidui Drungilui dėl priverstinio vykdymo, tačiau atsakovas taip pat pateikė įrodymus, jog prašė antstolio susilaikyti nuo individualios įmonės turto areštų. Šalys byloje taip pat neginčijo, kad po vekselio pasirašymo atsakovas UAB „Entafarma“ toliau tiekė prekes ieškovo individualiai įmonei ir kad įmonės veikla nebuvo suvaržyta dėl turimo įsiskolinimo.
17. Vekselio išdavimo pagrindu pripažįstant skolos perkėlimą (novaciją, CK 6.141 str. 1 d.), laikytina, kad ieškovo įsipareigojimų vykdymo neįtakoja jo individualios įmonės bankrotas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog fizinio asmens prievolė savaime dėl jo individualios įmonės bankroto nepasibaigia ir, teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimą individualios įmonės bankroto byloje, kai reikalavimas yra kilęs iš sandorio, sudaryto ne su įmone, o su įmonės savininku, kaip fiziniu asmeniu, bei negavus šio reikalavimo patenkinimo, įmonės savininko prievolės išlieka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-395-611/2017). Todėl teismas vertina, kad išieškojimo vykdymas pagal vekselį ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą neprieštarauja įstatymams.
Dėl vekselio negaliojimo bendrais sandorių negaliojimo pagrindais
18. Ieškovai ginčydami vekselį taip pat nurodo, kad atsakovas darė spaudimą, kad ieškovas pasirašytų vekselį, t.y. atsakovas UAB “Entafarma” vertė ieškovą išduoti vekselį grasindamas bankroto bylos iškėlimu ieškovo individualiai įmonei. Ieškovai, norėdami išsaugoti savo šeimos verslą ir tikėdamiesi įvykdyti įsipareigojimus, buvo priversti pasirašyti vekselį net neišsiaiškinus visų tokio sandorio teisinių pasekmių. Taigi ieškovai teigia, kad vekselis buvo išduotas iš esmės suklydus ir esant realiam atsakovo grasinimui (CK 1.90 str., 1.91 str.).
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog atsižvelgiant į tai, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, o pats vekselis yra abstraktus vienašalis sandoris, galimi atvejai, kad vekselį išrašiusio asmens (vekselio davėjo) veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselio davėjas gali ginčyti vekselio galiojimą remdamasis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
20. CK 1.90 straipsnyje reglamentuojamas vienas iš nuginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, kai sandoriai sudaromi iš esmės suklydus. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (šio straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (šio straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tam, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris galėtų būti pripažįstamas negaliojančiu, visų pirma turi būti konstatuotas suklydimas dėl sandorio sudarymo metu egzistavusių esminių sandorio faktų (suklydimas dėl sandorio esmės, sandorio esminių sąlygų, kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių) ir, antra, toks suklydimas turi turėti esminę reikšmę, kadangi normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi suklydusios sutarties šalies valios trūkumų, kurie nulemia sutarties sudarymą arba klaidingą suklydusios sutarties šalies valios išraišką dėl sutarties turinį sudarančių esminių sutarties sąlygų. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas asmuo sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014; 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015; 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-1075/2018 52 punktą).
21. Nagrinėjamu atveju, nors ieškovai ir remiasi suklydimu, tačiau suklydimo esmės aiškiai neapibrėžia, suklydimo aplinkybes ir priežastis aiškina prieštaringai. Kaip minėta, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovais, kad jie vekselio išdavimo metu galėjo tikėtis, jog UAB „Entafarma“ jiems perduos vekselyje nurodytą pinigų sumą, t.y. paskolins pinigus. Patys ieškovai neginčija, kad individuali įmonė, t.y. neribotos atsakomybės juridinis asmuo, už kurio skolas atsako jos savininkas, jau buvo skolinga atsakovui UAB „Entafarma“ vekselyje nurodytą sumą. Todėl ieškovai dėl prievolės dalyko negalėjo suklysti. Ieškovai taip pat teigia, kad jie suklydo ir dėl to, jog manė, kad atsakovas neišieškos skolos du kartus. Bet tai taip pat nėra suklydimas dėl faktų, buvusių sandorio sudarymo metu. Atsakovas teisingai pažymi, kad ieškovai remiasi suklydimu, bet savo teisių tokiu pagrindu negynė beveik 9 metus. Todėl negalima sutikti su ieškovais, kad sandorio aplinkybės jiems buvo neaiškios ir kad jie klydo.
22. Ieškovai remiasi ir CK 1.91 str. 1 dalyje įtvirtintu sandorio negaliojimo pagrindu, teigdami, kad atsakovas UAB „Entafarma“ jiems darė ekonominį spaudimą ir realiai grasino iškelti bankroto bylą individualiai įmonei. Teismas vertina, kad tai nėra grasinimas, dėl kurios vekselis galėtų būti pripažintas negaliojančiu. Įmonei nevykdant sutartinių įsipareigojimų kreditorius turėjo teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo, o įmonės savininkas, esant įmonės nemokumui netgi turėjo pareigą pats kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto. Todėl atsakovo ketinimai išsiieškoti skolą nėra realaus grasinimas ar ekonomini spaudimas, dėl kurio sandoris galėtų būti pripažintas negaliojančiu. Ieškovams buvo žinoma, kad įmonės skola yra reali. Be to, įvertinus tai, kad individualios įmonės savininkas atsako už individualios įmonės skolas, laikytina, kad ieškovo išduotas vekselis nesukūrė naujos aiškiai neproporcingos ar neprotingos prievolės. Byloje nenustatyta ir kitokio neteisėto ar neleistino atsakovo spaudimo sudaryti sandorį. Kaip pagrįstai nurodo atsakovas, individuali įmonė turėjo ir kitų kreditorių. Dėl bankroto individualiai įmonei (duomenys neskelbtini) iškėlimo 2013 m. kovo 12 d. į teismą kreipėsi pats įmonės savininkas, o ne atsakovas.
Dėl ieškovų reikalavimo panaikinti vykdomąjį įrašą
23. Ieškovai savarankiškų pagrindų, dėl kurių turėtų būti panaikintas vykdomasis įrašas, nenurodė. Ieškovų vertinimu, nuginčijus vekselį, kaip vykdomojo įrašo išdavimo pagrindą, turėtų būti panaikintas ir vykdomasis įrašas. Tačiau netenkinus ieškinio reikalavimo dėl vekselio pripažinimo nesudarytu ar negaliojančiu, atmetamas ir paminėtas išvestinis ieškinio reikalavimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
24. Teismo sprendimas yra priimtas atsakovų naudai. Atsakovai įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas neteikė (CPK 93 str.).
25. Ieškovams yra iškelta fizinių asmenų bankroto byla, todėl jie pagal įstatymą yra atleisi nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (CPK 83 str. 1 d. 8 p.).
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovų R. S. L. ir G. V. L. ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.