Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-19 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo, suinteresuotas asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo.Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-09 priėmė nutartį, kuria iš dalies patenkino antstolio pareiškimą dėl leidimo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nugriauti pastatą skolininko lėšomis ir visiškai patenkino prašymą skirti baudą. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2018-01-02 iš asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ gavo išaiškinimą, jog gali kreiptis dėl proceso atnaujinimo, nes tuo atveju, jeigu skolininko prievolė nėra asmeninė ir teismo sprendime yra nustatyti jos nevykdymo padariniai, skolininkui savanoriškai nevykdant teismo sprendimo, jį reikalauti įvykdyti už skolininką turi išieškotojas. Pareiškėjo nuomone, asociacijos nurodyta aplinkybė sudaro pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-27960-934/2013. Pareiškėjas nurodė, jog apie galimybę kreiptis dėl proceso atnaujinimo sužinojo 2018-01-02.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su prašymu nesutiko.Atsiliepime pabrėžė, kad 2017-12-04 asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ rašte, kuriuo remiasi pareiškėjas R. K., nenurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, kadangi šis raštas yra tik pareiškėjo nurodytų aplinkybių teisinis vertinimas. Suinteresuoto asmens vertinimu, pirmosios instancijos teismas jokios teisės normos taikymo klaidos, kuri būtų galėjusi turėti įtakos priimant sprendimą, nepadarė, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą pareiškėjo nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-03-19 nutartimi pareiškėjo R. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.Teismas, įvertinęs pareiškėjo pareikšto prašymo pagrįstumą, laikė, kad prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-27960-934/2013 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu yra nepagrįstas. Teismas nurodė, kad pareiškėjas klaidingai nurodo, jog priimdamas 2013-10-09 nutartį Vilniaus miesto apylinkės teismas negalėjo nurodyti, jog būtent išieškotojas, t. y. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, turės įvykdyti teismo sprendimą ir nugriauti pastatą, kadangi suteikimas teisės inspekcijai atlikti statinio nugriovimą yra skolininko pareigos įvykdyti teismo sprendimą nevykdymo pasekmė ir tai savaime nepaneigia skolininko pareigos pašalinti neteisėtai pastatyto statinio padarinius, t. y. nugriauti statinį savo lėšomis. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-30 nutarties, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014, taikymo nagrinėjamu atveju, nes ši nutartis priimta po 2013-10-30 nutarties, kuria išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-27960-934/2013, o teismų sukurtas precedentas gali būti taikomas tik jo galiojimo laike metu.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas R. K. (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-19 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prašymas skirti baudą R. K. už projektų pakeitimų parengimą ir baudos paskyrimas yra nepagrįsti. Tokiu būdu apeliantas verčiamas atlikti statinio projekto pakeitimus ir jį pertvarkyti, nors jis galėjo prarasti interesą tą daryti, negalėjo to padaryti ir pan. Statinį nugriovus tik 2016-04-25, nors antstolis 2014-06-19 pranešimu apeliantą informavo, kad nugriaus ginčo statinį 2014-07-07, valstybė nepagrįstai pasipelnė apelianto sąskaita.Teismas, 2013-10-09 nutartimi skyręs baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną, skaičiuojant nuo 2013-01-11 iki sprendimo visiško įvykdymo, baudą pritaikė atgaline data. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs dėl civilinių įstatymų galiojimo laiko atžvilgiu principo taikymo – civilinius teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai paprastai negalioja atgaline tvarka, t. y. tiems juridiniams faktams ir šių faktų pasekmėms, kurie atsirado iki teisės aktų įsigaliojimo.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-19 nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Nėra pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas yra nepagrįstas, nes teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas užtikrina įsiteisėjusios teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, bylos šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisėtų interesų apsaugą. Aplinkybės, jog teismo sprendimo vykdymo pakeitimas sukėlė apeliantui neigiamų turtinių pasekmių, nedaro šio procesinio veiksmo neteisėtu. Apeliantas turėjo pakankamai laiko pats įvykdyti sprendimą, tačiau šia teise nepasinaudojo.Nepagrįsti apelianto argumentai dėl baudos paskyrimo, nes skirdamas baudą teismas įvertino aplinkybes, jog apeliantas nesiėmė jokių veiksmų teismo sprendimo vykdymui, o savavališkos statybos padariniai buvo nešalinami. Argumentai, kad paskirta bauda nepasiekė savo tikslo ir nepaskatino skolininko geruoju vykdyti teismo sprendimo, nedaro nutarties dėl baudos paskyrimo neteisėta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2018-03-19 nutartimi nutarė atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo tuo pagrindu, jog buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2018-03-19 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2011-06-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-925-845/2011 įpareigojo R. K. per šešių mėnesių laikotarpį parengti ginčo statinio, esančio (duomenys neskelbtini), projekto pakeitimus, suderinti projektą su Verkių ir Pavilnių regioninio parko direkcija bei gauti statybos leidimą tikslu pertvarkyti ginčo statinį iš gyvenamojo namo į ūkinį pastatą. Vilniaus apygardos teismas 2012-07-11 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011-06-21 sprendimą paliko nepakeistą, tačiau papildė sprendimo rezoliucinę dalį, nurodydamas, jog R. K. neįvykdžius šio įpareigojimo, pastatytas pastatas bus nugriautas R. K. lėšomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-03-22 nutartimi teismų sprendimus paliko nepakeistus.Antstolis Irmantas Gaidelis, vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-28 vykdomąjį raštą Nr. 2-925-845/2011 dėl įpareigojimo R. K., 2013-06-21 kreipėsi į teismą su prašymu leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nugriauti pastatą adresu (duomenys neskelbtini), R. K. lėšomis. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu į antstolio prašymą papildomai prašė skirti R. K. baudą už antstolio įpareigojimų nevykdymą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-09 nutartimi antstolio pareiškimą tenkino iš dalies ir pakeitė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-06-21 sprendimo vykdymo tvarką, suteikiant Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos teisę atlikti statinio, esančio (duomenys neskelbtini), griovimą R. K. lėšomis, skyrė R. K. 50 Lt baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną, skaičiuojant nuo 2013-01-11 iki visiško sprendimo įvykdymo. 2018-01-03 R. K. teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-27960-934/2013, kurioje 2013-10-09 nutartimi teismas pakeitė sprendimo vykdymo tvarką ir skyrė R. K. baudą. Prašymą grindė aplinkybėmis, jog teismas nepagrįstai suteikė teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nugriauti ginčo objektą, nes tokiu būdu praplėtė 2011-06-21 sprendimą ir jis prieštarauja CPK 284 straipsniui Taip pat aplinkybe, kad skiriant baudą R. K. netinkamai pritaikyta CPK 771 straipsnio 5 dalis.Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino R. K. prašymo dėl proceso atnaujinimo, spręsdamas, jog pareiškėjas klaidingai nurodė, kad Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai negalėjo būti suteikta teisė nugriauti ginčo statinio, jog kasacinio teismo nutartis, kuria pareiškėjas remiasi dėl baudos paskyrimo nepagrįstumo, nagrinėjamu atveju netaikytina, nes priimta vėliau nei nutartis dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir baudos skyrimo.Apeliantas, nesutikdamas su priimta nutartimi, skunde nurodo, kad 2011-06-21 sprendimas dėl atsakovo įpareigojimo galėjo būti įvykdomas dviem būdais ir nepriklausė tik nuo skolininko valios, o statinį nugriovus tik 2016-04-25, nors apeliantui buvo pranešta, kad bus nugriautas 2014-07-07, valstybė nepagrįstai pasipelnė skolininko sąskaita. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad baudą teismas skyrė atgaline tvarka, nors tai prieštarauja kasacinio teismo praktikai.Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant šio instituto paskirtį ir tikslus, nurodyta, kad teismo sprendimo teisinė galia lemia jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus bylose: Sypchenko v. Russia, No. 38368/04, judgment of 1 March 2007;Volkov v. Russia, No. 8564/02, judgment of 15 March 2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje ne kartą pažymėta, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji; klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakę dėl pirmosios instancijos teismo padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos vertinimo kriterijų, pagal kuriuos tokia klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).Kaip ne kartą savo nutartyse yra nurodęs kasacinis teismas, teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje LAB Tauro bankas v. UAB Kaišiadorių agrofirma, bylos Nr. 3K-3-101/2001; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje bylojeVĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, byla Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje bylojeUAB „Dujų ūkio prekės“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija; byla Nr. 3K-3-338/2008; kt.).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog nagrinėjamu atveju buvo padaryta aiški teisės normos (CPK 771 str. 5 d.) taikymo klaida, kadangi tiek pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausymą dėl baudos paskyrimo, tiek prašymą dėl proceso atnaujinimo, neįvertino aplinkybės, kurią apeliantas nurodė ir prašyme dėl proceso atnaujinimo, ir atskirajame skunde, t. y. aplinkybės, jog atsakovas nebuvo įpareigotas nugriauti ginčo objekto. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2011-06-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-925-845/2011 įpareigojo R. K. per šešių mėnesių laikotarpį parengti ginčo statinio, esančio (duomenys neskelbtini), projekto pakeitimus, suderinti projektą su Verkių ir Pavilnių regioninio parko direkcija bei gauti statybos leidimą tikslu pertvarkyti ginčo statinį iš gyvenamojo namo į ūkinį pastatą. Vilniaus apygardos teismas 2012-07-11 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011-06-21 sprendimą paliko nepakeistą, tačiau papildė sprendimo rezoliucinę dalį nurodydamas, jog R. K. neįvykdžius šio įpareigojimo, pastatytas pastatas bus nugriautas R. K. lėšomis. Taigi, akivaizdu, kad atsakovui per 6 mėnesius neįvykdžius teismo sprendimo dėl įpareigojimo parengti ginčo statinio projekto pakeitimus, suderinti projektą ir gauti statybos leidimą, atsakovui išnyksta pareiga įvykdyti įpareigojimą ir atsiranda kita teismo sprendimo pasekmė – atlyginti išlaidas už ginčo objekto nugriovimą. Nei pirmosios instancijos teismo 2011-06-21 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-925-845/2011, nei apeliacinės instancijos teismo 2012-07-11 nutartyje nebuvo suformuluoto aiškaus įpareigojimo atsakovui nugriauti ginčo objektą. Tokiu būdu spręstina, kad pritaikant CPK 771 straipsnio 5 dalį teismas neįvertino aplinkybės, kad apeliantas nebuvo įpareigotas nugriauti ginčo pastato, o tai pagal šios nutarties 16 punkte išdėstytą teismo praktika vertinama kaip aiški teisės normos taikymo klaida.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, todėl dalyje priėmė nepagrįstą nutartį, kuri yra naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-27960-934/2013 dalyje dėl baudos paskyrimo tenkinamas ir byla šioje dalyje grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartį dalyje panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo R. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo dalyje dėl baudos paskyrimo civilinėje byloje Nr. 2-27960-934/2013 tenkinti.

Atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-27960-934/2013 nagrinėjimą dalyje dėl baudos paskyrimo ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.