- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-16
- Bylos Nr.
- e2A-1068-933/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- V. D., H. D.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. D. ir H. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8058-723/2019 pagal ieškovų V. D. ir H. D. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai V. D. ir H. D. ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę AB „Energijos skirstymo operatorius“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti 0,4 kV kabelinę liniją VI-341-L-pp 6480, paklotą ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti teritoriją; neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieškovams tai padaryti atsakovės lėšomis; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad:
Šalies argumentai
1.1. Ieškovai yra 2 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai 2011-05-26 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-3705 pagrindu. Ieškovas V. D. nusprendė aptverti žemės sklypą metaline tvora ir 2018-03-15 kasdamas žemę įsirėžė į elektros kabelį, kurio ten būti neturėjo. 2018-04-06 ieškovas gavo raštą iš atsakovės dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodyta, jog ieškovas nesilaikė elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų ir nesiėmė visų būtinų priemonių išvengti atsakovei nuosavybės teise priklausančių elektros įrenginių pažeidimo, dėl ko buvo pažeista 0,4 kV kabelinė linija VI-341-L-pp 6480, atsakovei padaryta 1 131,08 Eur be PVM žala, kurią prašoma atlyginti. Ieškovai su atsakovės pretenzija nesutiko, kadangi elektros kabelinės linijos nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype neturėjo būti, sutikimo tiesti kabelinę liniją nebuvo davę. Atsakovė 2019-06-28 ieškovui surašė 2019-12-18 Nr. CB-100271-2-52-3-02207-2019-5 administracinio nusižengimo protokolą Nr. VEI-ANR-P-95-2019.
1.2. Atsakovė be raštiško sutikimo paklojusi elektros kabelinę liniją nuosavybės teise priklausančiame sklype pažeidė: Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus; Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826, VIII dalies nuostatas „Rašytiniai žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai“; STR 1.07.02:1999 „Žemės darbai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-09-16 įsakymu Nr. 288, IV dalies 15.4.4 punkto nuostatas.
2. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad:
2.1. 2011 metais Žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkams A. G., M. T., S. S., M. S. ir G. M. (nauji vartotojai) patekus paraišką atsakovei (tuo metu AB LESTO) dėl jų vidaus elektros įrenginių prijungimo prie atsakovės elektros tinklų, atsakovės užsakymu buvo rengiamas techninis projektas. Techninį projektą Nr. 11.28N-TP-LE-01 „0,4 kV kabelinė linija, tranzitinė apskaitos spinta 10.6.5 (duomenys neskelbtini) sk. kad. Nr. (duomenys neskelbtini)“ atsakovės užsakymu rengė UAB „Neiluva“ (rangovas). Pagal Techninio projekto sprendinius buvo numatyta naujų vartotojų elektros tinklus pajungti nuo esamos modulinės transformatorinės vI-341, esančios Žemės sklype, nutiesiant 0,4 kV požeminę elektros kabelių liniją per žemės sklypą, prie jo kraštinės ribos. Techninio projekto rengimo metu žemės sklypas nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir NŽT).
2.2. Rangovė, nustačiusi, kad žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, 2011-04-05 Techninį projektą suderino su Vilnius savivaldybės Žemės ūkio skyriaus darbuotoju, o taip pat 2011-03-03 prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių dėl leidimo tiesti elektros tinklus žemės sklype pagal parengtą Techninį projektą. NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius išdavė 2011-04-18 sutikimą Nr. 48ST-(14.48.5.)-236 „Dėl inžinerinių tinklų tiesimo valstybinėje žemėje“, kuriuo sutiko, kad būtų tiesiama elektros kabelio linija iki naujų vartotojų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo pagal suderintą Techninį projektą. Ieškovai žemės sklypą nuosavybės teise įsigijo 2011-05-26 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-3705, įrašas galioja nuo 2011-06-01. Techninis projektas buvo suderintas su visomis valstybės institucijomis ir inžinerinių tinklų bei žemės sklypų savininkais. Ieškovams dar nesant žemės sklypo savininkais, su jais šis projektas neturėjo ir negalėjo būti derinamas. Kabelinės linijos įrengimo darbai pagal Techninį projektą buvo baigti 2011-07-14.
2.3. Žemės sklypas, priklausęs Lietuvos Respublikai, buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus pagal 2007-01-19 nustatytus kadastro duomenis. 2008-03-06 Apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-2410-(41) Žemės sklype buvo nustatyta 0,1 ha elektros linijų apsaugos zona (įrašas viešame registre galiojo nuo 2008-04-09). Ieškovams žemės sklypą įsigijus nuosavybės teise, 2014-02-12 buvo atliktas kadastro duomenų nustatymas ir žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Atlikus kadastrinius matavimus nustatyta ir viešame registre įregistruota elektros linijų apsaugos zona sudaro 0,3162 ha. Iš šių aplinkybių darytina išvada, jog ieškovams buvo žinoma apie žemės sklype įrengtas atsakovei priklausančias elektros linijas.
2.4. Ieškovas 2018-03-15 vykdydamas metalinės tvoros įrengimo darbus, nesilaikydamas elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų, neturėdamas atsakovės sutikimo vykdyti žemės kasimo darbus elektros kabelių tinklų apsaugos zonoje, mechaniškai pažeidė 0,4 kV požeminę elektros kabelių liniją. Atsakovė 2018-03-21 surašė Pranešimą apie administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą, kurį pateikė Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos (VEI). Ši surašė ieškovui 2019-06-28 administracinio nusižengimo protokolą Nr. VEI-ANR_P-95-2019.
2.5. Elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų projektą rengė atsakovės Rangovė. EEĮ 75 straipsnio 6 dalis (iki 2017-11-01 galiojusi straipsnio redakcija) reglamentavo, kad perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriai tiesti naujus perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje turi teisę tik sudarę sutartis su žemės savininku ar gavę savininko sutikimą arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą (analogiška nuostata buvo nustatyta 2011 metais galiojančios EEĮ redakcijos 50 straipsnio 5 dalyje). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, Rangovo, rengiančio projektą, pareiga yra žemės sklypo daliai, per kurią tiesiami atsakovei priklausantys kabeliai, nustatyti servitutus – privatiems asmenims priklausančiuose sklypuose ir gauti NŽT sutikimą – valstybinėje žemėje.
2.6. Ieškovai, įsigydami žemės sklypą, pardavėjo turėjo būti informuoti apie jame numatytus vykdyti/vykdomus elektros tinklų įrengimo darbus. Ieškovai nei žemės sklypo įsigijimo metu, nei atliekant žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimą pretenzijų dėl žemės sklype įrengtų elektros tinklų atsakovei nereiškė. 0,4 kV elektros kabelinė linija buvo įrengta ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype teisėtai, pagal Techninį projektą, suderintą su žemės sklypo savininku, todėl ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovę pašalinti iš žemės sklypo teisėtai įrengtus elektros tinklus, nepagrįstas ir atmestinas.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus rajono savivaldybės administracija prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškovų prašomos pašalinti iš jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo elektros kabelinės linijos VI 341-L-pp 6480 tiesimo darbai buvo vykdomi 2011 m. pavasarį ir baigti 2011-07-14. Pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 50 straipsnio 5 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2012-02-07) perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriai tiesti naujus perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius kitų asmenų žemėje turi teisę tik sudarius sutartis arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą. Ginčo elektros įrenginių įrengimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 50 straipsnio 1 dalis numatė, kad elektros energijos persiuntimui skirtos žemos ir vidutinės įtampos elektros oro linijos, oro kabeliai bei požeminių kabelių linijos ir įrenginiai, įskaitant transformatorinėse pastotėse įrengtus įrenginius, kartu su požeminių kabelių kanalais, linijas laikančiomis atramomis bei kitais priklausiniais, laikomi kilnojamaisiais daiktais. Taigi jiems netaikomos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos dėl statinio projektavimo ir statybos. Šioms elektros linijoms tiesti nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Tokių elektros linijų tiesimo darbų vykdymui (žemės kasimo darbams) atskiro leidimo savivaldybė neišduoda.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė ieškinį nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008-03-06 įsakymu Nr. 2.3-2410-(41) „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypų pardavimo V. D., Vilniaus rajone“ buvo suformuotas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuspręsta parduoti šį žemės sklypą V. D. 2011-05-26 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-3705 žemės sklypas buvo parduotas V. D. kartu su sutuoktine H. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Žemės sklypui nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlygą – elektros linijų apsaugos zonos. AB „Lesto“ 2011-03-03 pateikė prašymą išduoti sutikimą tiesti inžinerinius tinklus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui. Išnagrinėjus prašymą Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius išdavė 2011-04-18 sutikimą dėl inžinerinių tinklų tiesimo valstybinėje žemėje Nr. 48ST-(14.48.5.)-236. Inžinerinius tinklus tiesti turėjo teisę tik pagal prie AB „Lesto“ 2011-03-03 prašymo pridėtą projektą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019-12-18 sprendimu ieškovų ieškinį atmetė.
5.1. Apylinkės teismas nustatė, kad ieškovams H. D. ir V. D. 2011-05-26 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-3705 pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 2,00 ha žemės ūkio paskirties žemė sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovų nuosavybės faktas išviešintas nuo 2011-06-01. Žemės sklypui įregistruotos specialiosios naudojimo sąlygos: V. E. linijų apsaugos zonos, 0,3162 ha, 2008-03-06 apskrities viršininko įsakymo Nr. 2.3-2410-(41) pagrindu (įrašas galioja nuo 2008-04-09). 2014-02-12 sudaryta kadastro duomenų byla. Teismas sprendė, jog žemės savininkai-ieškovai privalėjo žinoti apie sklype esančias elektros apsaugos zonas iki 2018 metų, kada pradėjo įrenginėti tvorą. Jie turėjo patys patikrinti, kur realiai gali būti sklype kilnojami daiktai – elektros kabeliai, nes tai realiai susiję su galimybe pažeisti apsaugos zonoje esančius elektros objektus.
5.2. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2018-04-06 rašte „Dėl žalos atlyginimo“ Nr. 41030-5923 nurodė, kad 2018-03-15 nustatyta mechaniškai pažeista 0,4 kV kabelinė linija VI-341-L-pp 6480, kuri paklota ieškovams priklausančio žemės sklypo ribose, o ieškovas, vykdydamas žemės sklypo tvoros tvėrimo darbus 0,4 kV kabelinės linijos apsaugos zonoje, nesilaikė elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų ir nesiėmė visų būtinų priemonių išvengti atsakovei nuosavybės teise priklausančių elektros įrenginių pažeidimo, dėl ko buvo pažeista kabelinė linija, t. y. padaryta 1 131,08 Eur be PVM turtinė žala.
5.3. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2011-04-19 Sutikimu dėl inžinerinių tinklų tiesimo valstybinėje žemėje Nr. 48ST-(14.48.5.)-236 sutiko, kad teisės aktų nustatyta tvarka, teritorijų planavimo dokumentuose numatytoje vietoje, valstybinėje žemėje būtų tiesiami inžineriniai tinklai: tiesiama elektros kabelio linija iki A. G., M. T., S. S., M. S., G. M. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei šiame sklype montuojama tranzitinė apskaitos spinta, pagal suderintą projektą 11.28N-TP-LE-01, parengtą 2011 m. UAB „Neiluva“, gavus žemės sklypų, kurių ribas kerta projektuojami inžineriniai tinklai, savininkų raštiškus sutikimus, nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų. Projektavimas buvo atliktas, kai ieškovai dar nebuvo žemės savininkai ir jų sutikimų dėl to nebuvo reikalinga.
5.4. Techninio projekto (0,4 kV kabelinė linija, tranzitinė apskaitos spinta 10.6.5. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), sk. kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) plane yra Vilnius savivaldybės Žemės ūkio skyriaus darbuotojo 2011-04-05 žyma „Suderinta“. Iš pateikto žemės sklypo plano M 1:10000 matyti, kad 2008-04-09 ginčo žemės sklypo ribas pažymint kadastro žemėlapyje, ieškovas V. D. buvo nurodytas kaip žemės savininkas (naudotojas), kuris su žemės sklypo ribomis, paženklintomis vietovėje pagal 2007-01-19 žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą, ir nustatytu plotu, pasirašydamas sutiko. Pateikta ginčo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų byla, kurioje yra 2012-03-20 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 2. Jame nurodyta, jog žemės sklypo ribos nustatytos savininkams (naudotojui) H. D. ir V. D. bei padarytas matininko įrašas, kad NŽT skyriaus atstovai neatvyko, todėl naujas aktas nebuvo rašomas. Teismas sprendė, kad šis įrodymas patvirtina, jog ieškovai turėjo žinoti savo sklypo elektros apsaugos zonų vietą savo sklype.
5.5. Darbai buvo baigti 2011-07-14. Tą patvirtina Techniniame projekte rangovo atstovo technikos direktoriaus A. K. įrašas „0,4 kV KL paklota taip:“, jo parašas ir data – 2011-07-14. Rangovas atliktų darbų techninę dokumentaciją bendrovei perdavė 2011-07-15. Taip pat pažymėjo, kad atsakovės darbuotoja 2019-09-17 telefonu kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, kuri patvirtino, kad rangovams atskiro raštiško leidimo kasimo darbams jie neišduoda, ir jei techninis projektas buvo suderintas su Statybos skyriaus specialistu J. J. Tai ir yra leidimas vykdyti kasimo darbus. Techniniame projekte yra šio specialisto įrašas „El. kab. trasa suderinta:“, parašas ir data – 2011-03-30.
5.6. Teismas sutiko su savivaldybės administracijos argumentais, kad „pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 50 straipsnio 5 dalį (akto redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2012-02-07) perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriai tiesti naujus perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius kitų asmenų žemėje turi teisę tik sudarius sutartis arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą. Ginčo elektros įrenginių įrengimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 50 straipsnio 1 dalis numatė, kad elektros energijos persiuntimui skirtos žemos ir vidutinės įtampos elektros oro linijos, oro kabeliai bei požeminių kabelių linijos ir įrenginiai, įskaitant transformatorinėse pastotėse įrengtus įrenginius, kartu su požeminių kabelių kanalais, linijas laikančiomis atramomis bei kitais priklausiniais, laikomi kilnojamaisiais daiktais. Kadangi šie daiktai nėra statiniai, jiems netaikomos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos dėl statinio projektavimo ir statybos. Šioms elektros linijoms tiesti nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Tokių elektros linijų tiesimo darbų vykdymui (žemės kasimo darbams) atskiro leidimo Savivaldybė neišduoda.“ Taigi atsakovė neprivalėjo gauti atskiro savivaldybės leidimo tiesti elektros kabelį per valstybinę žemę tuo momentu, kai ieškovai tapo žemės savininkais.
5.7. Buvusioje situacijoje teismas sutiko su NŽT argumentais, kad „Nacionalinės žemės tarnyba neturi ir nerenka duomenų apie pagal išduotus sutikimus nutiestus inžinerinius tinklus ir neturi techninių galimybių nustatyti nutiestų inžinerinių tinklų vietą“. Prieš parduodant žemės sklypą valstybė sutiko, kad pagal jo ribą bus nutiestas elektros kabelis artimiausių žemės sklypų savininkams. Parduodamas žemės sklypas buvo su nustatytomis elektros apsaugos zonomis. Jeigu to nenumato sutartis, parduodant žemės sklypą automatiškai nereiškia, kad pardavimo dieną tampa negaliojantys ankstesni žemės savininko įsipareigojimai ar susitarimai. Ieškovai, pirkdami žemės sklypą, įsigijo jį su visais jame esančiais apribojimais ir neprieštaravo dėl galimai būsimų apribojimų.
5.8. Tvorą ieškovai statė ne pagal sklypo ribą, o 3 metrus nuo sklypo ribos, kas leidžia daryti išvadą, kad jiems buvo žinoma apie jų sklype buvusį elektros kabelį pagal jų sklypo ribą. Ieškovai negalėjo nežinoti, kad kaimynai turi elektros tiekimo liniją, kuri negali būti tiesiama po keliu, o turėjo būti tiesiama per jiems tekusį žemės sklypą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovai prašė pateikti duomenis apie ateityje galimus perkamo žemės sklypo suvaržymus-galimas elektros tinklų apsaugos zonas po žeme, o pardavėjas tokių duomenų sąmoningai nesuteikė. Pardavėjo neinformavimas apie ankščiau duotą sutikimą tiesti kabelį per valstybei priklausantį žemės sklypą nesudaro teisinio pagrindo daryti išvadą, kad tokia sutartis pažeidžia ieškovų, kaip žemės savininkų teises. Teismas sutiko su NŽT argumentais, kad davus leidimą tiesti kabelį neįmanoma numatyti, kada konkrečiai realiai bus atlikti darbai.
5.9. Teismas sprendė, kad ieškovai iki pradedant statyti sklype tvorą žinojo apie elektros kabelį, einantį prie jų sklypo ribos. Savo teises ginti teisme ieškovai ėmėsi dėl to, kad atsakovė reikalavo žalos atlyginimo, dėl ko ieškovams buvo pradėta administracinio nusižengimo byla. Tokiu būdu ieškovai pateikė „prevencinį“ ieškinį, kas leistų laikyti žalos atsiradimą dėl atsakovės kaltės, nes ieškovai nedavė sutikimo tiesti elektros kabelį per savo žemės sklypą, kadangi kabelis buvo patiestas po to, kai žemės sklypas buvo nupirktas. Teismo įsitikinimu, ieškovai elgiasi nesąžiningai ne tik atsakovės atžvilgiu (nors ir atsakovė yra nesąžininga ieškovų atžvilgiu), bet ir gretimų sklypų savininkų atžvilgiu, kurie naudojasi esamomis elektros kabelių linijomis be žalos ieškovams. Ieškovų reikalavimas pašalinti esamą liniją suponuoja nesuvokiamus ateityje sprendimus dėl kabelio perkėlimo ir su tuo susijusiomis išlaidomis.
5.10. Ieškovai pareiškė ieškinį ir tuo pagrindu, kad 2011 metais po 2011-06-01, jų neinformavus, buvo nutiestas elektros kabelis, kas pažeidė jų konstitucines teises (Konstitucijos 23 straipsnis), tačiau ieškovai neįrodė, kad kabelio nutiesimo sutartis buvo neteisėta ir ji po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo tapo negaliojanti patiems ieškovams, kaip nuosavybės teisių įgijėjams, kai su nuosavybe perimamos ne tik su ja susijusios teisės, bet ir būsimos pareigos, susijusios su pirminio savininko susitarimais ar įsipareigojimais.
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Ieškovai apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-12-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
6.1. Teismas tendencingai šališkai tik atsakovės naudai vertino įrodymus byloje, kai kuriuos įrodymus bei faktus iškraipė bei savaip interpretavo, kai kuriuos įrodymus apskritai ignoravo. 0,3162 ha apsaugos zona buvo padidinta jau po kadastrinių matavimų, t. y. 2014-02-12. Iki tol galiojo įrašas – 0,10 ha apsaugos zona ir tai oro linijoms. Ieškovai tvorą statė 3 metrus ne nuo sklypo ribos, o nuo elektros stulpo, kad nepatekti į 2 metrų oro elektros linijų apsaugos zoną, kas konstatuota ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (Tarnyba) nutarime administracinio nusižengimo byloje. Teismas, iš vienos pusės, su Tarnybos išvadomis bei faktais sutiko, tačiau jais nesivadovavo priimdamas sprendimą byloje, nors Tarnybos nustatytos aplinkybės, įrodymai ir padarytos išvados administracinio nusižengimo byloje yra prejudiciniai faktai ir teismas turėjo jais vadovautis.
Atsiliepimas
6.2. Teismas vadovavosi tik atsakovei palankiais argumentais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovų V. D. ir H. D. atstovas advokato padėjėjas M. P. 2019-09-30 raštu kreipėsi į UAB „Eresta“ su prašymu suteikti informaciją, ar reikalingas atskiras savivaldybės leidimas žemės kasimo darbams vykdyti, jeigu yra suderintas techninis projektas bei paaiškinti, kiek maždaug laiko pagal įmonės praktiką užimą kabelio klojimas (žemės kasimo darbai) iki 100 metrų atstumo. UAB „Eresta“ atstovas elektroniniu paštu 2019-09-30 atsakė, kad įmonė apie 100 m 0,4 kV kabelio pakloja per vieną dieną (įskaitant tranšėjos iškasimą, vamzdžių ir kabelio paklojimą, tranšėjos užpylimą ir dangų atstatymą). Nurodė, kad UAB „Eresta“ visiems žemės kasimo darbams ima leidimą iš savivaldybės. Elektros kabelio kasimo darbai buvo pradėti jau esant ieškovams žemės savininkais (2011-06-01) ir buvo užbaigti iki 2011-07-14. Taigi įmonės visada prieš kasimo darbus ima leidimus iš savivaldybės, o savivaldybės tokius leidimus išduoda.
6.3. Tarnyba nutarime konstatavo, kad „LR elektros energetikos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 7 d.) 50 straipsnio 2 dalis nustatė, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams priklausančių elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių kitų asmenų žemėje, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui bei naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose. LR energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 „Dėl elektros tinklų apsaugos taisyklių patvirtinimo“, patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių 6.1.1 papunktyje nustatyta, kad apsaugos zona iki 1 kV įtampos elektros oro linijoms yra 2 m. AB ESO, vadovaudamasi minėto teisės akto nuostatomis, turėjo teisę nekliudomai prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie jiems priklausančio ar jų eksploatuojamo energetikos objekto, šiuo atveju 0,4 kV oro linijos, V. D. žemės teritorijoje, teises aktų nustatyta tvarka atlikti jos remonto, techninės priežiūros, eksploatavimo ar modernizavimo darbus tiktai 2 metrų apsaugos zonos ribose. LR elektros energetikos įstatymo 50 straipsnio 5 dalis imperatyviai nustatė, kad perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklo operatoriai, tiesti naujus perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius kitų asmenų žemėje turi teisę tik sudarius sutartis arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutus“.
Šalies argumentai
6.4. Kaip matyti iš sprendimo, teismas, atmesdamas ieškinį, visą kaltę dėl susidariusios situacijos perkėlė ieškovams, neva jie patys tinkamai nesidomėjo esama situaciją. Teismas sprendime apkaltino ieškovus nesąžiningumu, jog kreipėsi į teismą dėl savo teisių gynimo, tuo pažeisdami CPK 5 straipsnį. Teismas šioje situacijoje gynė ne pamatines privačios nuosavybės teises, o atsakovę, kuri yra pelno siekianti įmonė ir už neteisėtai paklotą kabelį gavo pelno. Atsakovei, kaip verslo įmonei, taip pat taikomi ir rizikos faktoriai, kadangi būdama atidi ir rūpestinga, privalo imtis visų būtinų priemonių, jog savo versle vykdant veikla, nepadarytų žalos tretiems asmenims.
6.5. Teismas neatsižvelgė į NŽT atstovo M. Š. paaiškinimus: „sutikimas išduotas tiesti valstybinėje žemėje. Nesutinka, kad sutikimas galioja po to nepriklausomai, kas su tuo žemės sklypu atsitinka. Jeigu sklypas perleidžiamas privačiai nuosavybei, tai kasant ar įrenginėjant tas komunikacijas turėtų būti gautas naujo žemės sklypo savininko sutikimas“. „Rangovas, prieš pradėdamas darbus, turėtų pasitikrinti ar tas žemės sklypas vis dar valstybinis ar privatus, ar suformuotas naujas žemės sklypas. Ginčo žemės sklypas suformuotas nuo 2008 metų. Byloje nėra duomenų, kada tiksliai tie darbai pradėti vykdyti. Pardavimo sutartyje nurodytos apsaugos zonos rodo, kas tame sklype buvo, o ne tai, kas bus įrengta ateityje“. Teismas neatsižvelgė į Tarnybos nutarime nustatytus faktus ir išvadas, į NŽT atstovo paaiškinimus, nors ši institucija davė sutikimą vykdyti elektros tiesimo darbus valstybinėje žemėje, negynė ieškovų nuosavybės teisės, suteikdama pirmenybę atsakovės interesams. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisyklės bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.
Atsiliepimas
7. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-12-18 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytais argumentais:
7.1. Teismas tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą. Ieškovų apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės bei visi šalių bei trečiųjų asmenų pateikti rašytiniai įrodymai išsamiai buvo išnagrinėti bylos nagrinėjimo metu. 0,4 kV kabelinė linija buvo įrengta teisėtai, pagal su visomis valstybės institucijomis ir inžinerinių tinklų bei žemės sklypų savininkais, tarp jų ir NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriumi suderintą Techninį projektą Nr. 11.28N-TP-LE-01 „0,4 kV kabelinė linija, tranzitinė apskaitos spinta 10.6.5 (duomenys neskelbtini) k. sk. kad. Nr. (duomenys neskelbtini)“, gavus NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-04-18 sutikimą Nr. 48ST-(14.48.5.)-236 „Dėl inžinerinių tinklų tiesimo valstybinėje žemėje“. Ieškovams Techninio projekto derinimo metu dar nesant žemės sklypo savininkais, su jais šis projektas neturėjo ir negalėjo būti derinamas. Jau suderintam Techniniam projektui teisės aktai nenustato galiojimo termino, t. y. jis galioja neterminuotai ir gali būti keičiamas, koreguojamas, pasikeitus faktinėms aplinkybėms teisės aktų nustatyta tvarka. Projektavimas buvo atliktas, kai ieškovai dar nebuvo žemės sklypo savininkai ir jų sutikimų dėl to nebuvo reikalinga.
7.2. Tarybos nutarime nėra nustatytų prejudicinių faktų dėl nagrinėjamo ginčo. Administracinio nusižengimo byloje atsakovė nedalyvavo, o Tarybos nutarimas priimtas tik vieno ieškovo V. D. atžvilgiu, sprendžiant klausimą dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn, jam pažeidus elektros kabelį. Taryba nagrinėjo klausimą dėl ieškovo V. D. vykdomų žemės kasimo darbų elektros tinklų apsaugos zonoje, neturint jiems atlikti išduoto leidimo.
Šalies argumentai
7.3. Ieškovai nepagrįstai ginčija sprendime nurodytus Vilniaus rajono savivaldybės administracijos paaiškinimus, kad remiantis teisiniu reglamentavimu elektros linijų tiesimo darbų vykdymui (žemės kasimo darbams) atskiro leidimo trečiasis asmuo neišduoda. Ieškovai apeliaciniame skunde nenurodė teisės aktų reikalavimų, kuriuos neva būtų pažeidusi atsakovė, vykdydama kabelinės linijos įrengimo darbus pagal teisėtai suderintą Techninį projektą su tuo metu buvusiu žemės sklypo savininku.
7.4. Techninio projekto vykdymo metu galiojančio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-12-21 įsakymu Nr. D1-629 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ 4.3 punktas reglamentavo, kad kai nereikalingas statinio projektas, atliekant žemės darbus teritorijoje, kuriai yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, atskiras leidimas žemės darbams vykdyti neišduodamas. Remiantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 50 straipsnio 5 dalimi (akto redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2012-02-07), žemės sklype tiesiama kabelinė linija yra kilnojamasis daiktas, todėl jos įrengimui Statybos įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai netaikomi. Ieškovai, pirkdami Žemės sklypą, įsigijo jį su visais jame esančiais apribojimais ir neprieštaravo dėl galimai būsimų apribojimų.
7.5. Ieškovai neįrodė ir neįrodinėjo, jog dėl atsakovės nutiestos kabelinės linijos jų žemės sklype jie patyrė kokius nors realius nuostolius. Ieškovai argumentų, kaip yra suvaržytos jų nuosavybės teisės ir kokius apsunkinimus jie patiria dėl įrengtos kabelių linijos žemės sklype, nenurodė ir apeliaciniame skunde.
Atsiliepimas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
10. Apeliacinis procesas vyksta dėl skundžiamo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų reikalavimas – įpareigoti atsakovę AB „Energijos skirstymo operatorius“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti 0,4 kV kabelinę liniją VI-341-L-pp 6480, paklotą ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti teritoriją, neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieškovams tai padaryti atsakovės lėšomis (e. b. 1 t. 183-196 b. l.).
11. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliaciniu procesu siekiama nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme. Apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese neturėtų pakeisti pirmosios instancijos teismo, t. y. byla apeliacinės instancijos teisme neturėtų būti nagrinėjama iš naujo (lot. de novo) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-499-790/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-767/ 2014).
Dėl nustatytų aplinkybių
12. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ieškovams H. D. ir V. D. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2011-05-26 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-3705 (įrašas galioja nuo 2011-06-01); specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: Elektros linijų apsaugos zonos: įregistravimo pagrindas 2008-03-06 Apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3.-2410-(41), įrašas galioja nuo 2008-04-09; kadastro duomenų tikslinimas: 2014-02-12 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (įrašas galioja nuo 2014-10-27) (e. b. 1 t. 4- 5 b. l.). Žemės sklypas iki nurodytos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai (e. b. 1 t. 25-26 b. l.). Pirkimo-pardavimo sutarties 6 punkte nurodyta, kad <...> pirkėjas įsipareigoja naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį, laikytis žemės sklypui nustatytų teritorinio planavimo dokumentuose apibrėžtų statybas ir kitą veiklą ribojančių sąlygų, vykdant statybas, laikytis įstatymų ir LR Vyriausybės nustatytų reikalavimų <...> nepažeisti požeminių inžinerinių tinklų, <...> elektros linijų, <...> nepažeisti gretimų žemės naudotojų ir gyventojų interesų <...> griežtai laikytis plane pažymėtų ribų. Įrašyta pastaba: specialios naudojimo sąlygos: elektros linijų apsaugos zonos, plotas 1 000 kv. m. Juridinis pagrindas Apskrities viršininko įsakymas, 2008-03-06 Nr. 2.3.-2410-(41) (e. b. 1 t. 145-147 b. l.).
13. Valstybinė energetikos inspekcija 2019-06-28 ieškovui V. D. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VEI-ANR_P-95-2019. Pažeidimo esmė: (duomenys neskelbtini), V. D. vykdė 0,4 kV kabelių linijos apsaugos zonoje, neturėdamas ESO išduoto sutikimo leisti vykdyti žemės kasimo darbus elektros kabelių apsaugos zonose tvoros tvėrimo darbus, 2018-03-15 pažeidė 0,4 kV kabelių liniją V1-341-KS-6480 (e. b. 1 t. 6-7, 37-38 b. l.). Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos 2019 m. spalio mėn. nutarime administracinio nusižengimo byloje nutarta nutraukti administracinio nusižengimo teiseną dėl V. D. administracinio nusižengimo požymius turinčios veiklos, nes turinti administracinio nusižengimo požymių veikla nepadaryta (e. b. 1 t. 101-105 b. l.).
14. Atsakovė ieškovui siuntė 2018-04-06 pranešimą dėl žalos atlyginimo (e. b. 1 t. 8 b. l.). V. D. atstovas teikė atsakymą į raštą dėl žalos atlyginimo (e. b. 1 t. 40 b. l.), atsakovė teikė raštą dėl žalos atlyginimo (e. b. 1 t. 42-43 b. l.).
15. Atsakovė teikė NŽT 2011-04-18 sutikimą dėl inžinierinių tinklų tiesimo valstybinėje žemėje Nr. 48ST-(14.48.5)-236 <...>, kuriame nurodyta, jog sutinka, kad teisės aktų nustatyta tvarka, teritorijų planavimo dokumentuose numatytoje vietoje, valstybinėje žemėje būtų tiesiami inžineriniai tinklai: tiesiama elektros kabelio linija iki <...> nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei šiame sklype montuojama tranzitinė apskaitos spinta, pagal suderintą projektą 1 l. 28N-TP-LE-01, parengtą 2011 m. UAB „Neiluva“, gavus žemės sklypų, kurių ribas kerta projektuojami inžineriniai tinklai, savininkų raštiškus sutikimus, nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų (e. b. 1 t. 27 b. l.).
16. Atsakovė teikė informaciją, kad 0,4 kW kabelinė linija VI-341_KS-6480 yra įrengta pagal parengtą nustatyta tvarka suderintą projektą Nr. 11.28N-TP-LE-01. KL montavimo darbai buvo baigti 2011-07-14. KL įrengimo vieta atitinka projektiniams sprendiniams (e. b. 1 t. 47 b. l.), V. D. vykdė žemės kasimo darbus 0,4 kV kabelinės linijos apsaugos zonoje, neturėdamas atsakovės išduoto sutikimo leisti vykdyti žemės kasimo darbus elektros kabelių tinklų apsaugos zonose (e. b. 1 t. 49 b. l.).
17. Atsakovė į bylą teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad <...> Techninis projektas buvo suderintas su visais suinteresuotais asmenimis 2011-04-19. Rangovas darbus galėjo pradėti vykdyti tik gavęs Techninį projektą, t. y. ne anksčiau kaip nuo 2011-04-19. Darbai buvo baigti 2011-07-14. Rangovas atliktų darbų techninę dokumentaciją bendrovei perdavė 2011-07-15. Paaiškino, kad tiesiant naują elektros kabelių liniją, bendrovei leidimas vykdyti žemės kasimo darbus nėra reikalingas (e. b. 1 t. 67-68, 71-76 b. l.).
18. Teiktas elektroninis laiškas dėl rangos darbų (e. b. 1 t. 80-81 b. l.), žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla (e. b. 1 t. 152-177 b. l.).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
19. Vertinant ieškovų apeliacinio skundo argumentus visų pirma pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio dalykas (ieškiniu reiškiamas reikalavimas) ir ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas reikalavimas). Byloje pareikštu ieškiniu ieškovai siekė įpareigoti atsakovę AB „Energijos skirstymo operatorius“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti 0,4 kV kabelinę liniją VI-341-L-pp 6480, paklotą ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti teritoriją. Byloje svarbu nustatyti kabelinės linijos tiesimo aplinkybes, o kartu įvertinti ir ieškovų reikalavimų (ne)pagrįstumą.
20. Anot ieškovų, atsakovė be ieškovo raštiško sutikimo paklojusi elektros kabelinę liniją jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype pažeidė: Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus; Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826, VIII dalies nuostatas „Rašytiniai žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai“; STR 1.07.02:1999 „Žemės darbai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-09-16 įsakymu Nr. 288, IV dalies 15.4.4 punkto nuostatas.
21. Iki NŽT 2011-04-18 sutikimo dėl inžinierinių tinklų tiesimo valstybinėje žemėje Nr. 48ST-(14.48.5)-236 <...> išdavimo galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas numatė, kad <...> statybą leidžiantys dokumentai yra tais atvejais, kai šios dalies 1-4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826, VIII dalies „Rašytiniai žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai“ nuostatos numatė, kad tuo atveju, kai I grupės nesudėtingo statinio statybai pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, privaloma turėti rašytinius susitarimus: žemės sklypo bendraturčių – kai žemės sklypas nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams (33.1 p.); besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų – kai statinį numatoma statyti arčiau sklypų ribos, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimą numato) (33.2 p.). Rašytiniai susitarimai sudaromi Civilinio kodekso [5.1] VI knygos II dalyje nustatyta tvarka (34 p.).
22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad STR 1.07.02:1999 „Žemės darbai“, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-09-16 įsakymu Nr. 288 (ieškovai nurodė IV dalies 15.4.4 punkto nuostatas), negalioja nuo 2005-12-30, t. y. negaliojo dar iki ieškovams tampant aptariamo žemės sklypo savininkais. Nuo 2005-12-30 galiojo STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“, kuriuo 4 punkto nuostatos numatė, kad žemės darbai teritorijoje, kuriai yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, atliekami (išskyrus šio Reglamento VI skyriuje išvardytus darbus) tik: gavus statinio statybos leidimą arba įgaliotų savivaldybės ir valstybės tarnautojų pritarimus – kai šie dokumentai yra privalomi [6.13, 6.14] (4.1 p.); gavus žemės savininko arba valdytojo raštiškus pritarimus (sutikimus, sutartis) (kai jie yra reikalingi) (žr. Reglamento V skyrių, STR 1.01.07:2002 [6.13], STR 1.07.01:2002 [6.14]) (4.2 p.); turint su žemės darbų vykdymo vietoje esančių požeminių statinių, susisiekimo komunikacijų ir žemės savininkais (naudotojais, valdytojais) suderintą žemės darbų vykdymo aprašą ir schemą – kai nereikalingas statinio projektas (4.3 p.). Atskiras leidimas žemės darbams vykdyti neišduodamas. Žemės darbai – viena iš statinio statybos bendrųjų darbų rūšių, kai statybos reikmėms kasamas gruntas, pilamas atvežtinis gruntas ar atliekami požeminiai darbai (7.1 p.). Kai statybvietei (žemės darbų vykdymo vietai) yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, statinio statybos vadovas taip pat privalo: pradėti vykdyti žemės darbus tik po to, kai gavo statybos leidimą arba įgaliotų savivaldybės ir valstybės tarnautojų raštiškus pritarimus (kai jie yra reikalingi) [6.13, 6.14], statinio projektą arba su žemės darbų vykdymo vietoje esančių požeminių statinių, susisiekimo komunikacijų savininkais (naudotojais, valdytojais) suderintą žemės darbų vykdymo aprašą ir schemą (kai nereikalingas statinio projektas [6.13]), statybos darbų žurnalą (kai jis privalomas [6.12]) ir statinio nužymėjimo vietoje aktą su statinių nužymėjimo nuotraukomis (schemomis, planais) [6.12] (12.1 p.).
23. Pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2012-02-07) 50 straipsnio 1 dalį, elektros energijos persiuntimui skirtos žemos ir vidutinės įtampos elektros oro linijos, oro kabeliai bei požeminių kabelių linijos ir įrenginiai, įskaitant transformatorinėse pastotėse įrengtus įrenginius, kartu su požeminių kabelių kanalais, linijas laikančiomis atramomis bei kitais priklausiniais, laikomi kilnojamaisiais daiktais; pagal 50 straipsnio 5 dalį, perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklo operatoriai tiesti naujus perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius kitų asmenų žemėje turi teisę tik sudarius sutartis arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą. Vertinant nurodytą teisinį reguliavimą sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kabelinės linijos nėra statiniai, todėl joms netaikomos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos dėl statinio projektavimo ir statybos. Šioms elektros linijoms tiesti nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, o elektros linijų tiesimo darbų vykdymui (žemės kasimo darbams) atskiro leidimo savivaldybė neišduoda. Šiuo atveju ieškovė nenurodė, kitokio teisinio reguliavimo, kuris byloje leistų daryti kitokias išvadas.
24. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad: i) atsakovė į bylą teikė NŽT 2011-04-18 sutikimą dėl inžinierinių tinklų tiesimo valstybinėje žemėje Nr. 48ST-(14.48.5)-236 <...>, kuriame nurodyta, jog sutinka, kad teisės aktų nustatyta tvarka, teritorijų planavimo dokumentuose numatytoje vietoje, valstybinėje žemėje būtų tiesiami inžineriniai tinklai; ii) ieškovams H. D. ir V. D. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2011-05-26 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-3705 (įrašas galioja nuo 2011-06-01); iii) darbai buvo baigti 2011-07-14; iv) rangovui atskiro leidimo vykdyti žemės kasimo darbus nereikėjo (tuo metu galiojančio teisinio reguliavimo aiškinimas, taip pat nesudaro pagrindo daryti išvados, jog žemės kasimo darbams buvo būtinas atskiras leidimas); v) ieškovas V. D. yra pasirašęs, jog yra susipažinęs su žemės sklypo ribomis, paženklintomis vietoje pagal 2007-01-19 žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą ir su nustatytu plotu sutinka (nustatytos elektros linijų apsaugos zonos 0,10 ha) (e. b. 1 t. 148 b. l.); teiktame plane yra tiek Vilniaus rajono savivaldybės administracijos statybos skyriaus atstovo parašas, tiek žemės ūkio skyriaus atstovės parašas (e. b. 1 t. 30 b. l.); 2012-03-20 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 2 nurodytos elektros linijų apsaugos zonos 0,3162 ha, aktas pasirašytas ieškovų (e. b. 1 t. 153-154 b. l.).
25. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba 2019 m. spalio mėn. nutarime nutraukė administracinio nusižengimo teiseną dėl V. D. administracinio nusižengimo požymius turinčios veiklos, nes turinti administracinio nusižengimo požymių veikla nepadaryta (e. b. 1 t. 101-105 b. l.). Ieškovų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo prejudiciniais faktais, kurie nustatyti administracinio nusižengimo byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad: visų pirma, pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti administracinio nusižengimo (iki 2017 m. sausio 1 d. vartota administracinio teisės pažeidimo sąvoka) padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu. Šiuo atveju administracinio teisės nusižengimo byla nebuvo nagrinėjama teisme, nutarimą priėmė Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba, todėl administracinio nusižengimo nutarimas neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-714-196/2018 pateiktus išaiškinimus). Antra, administracinio nusižengimo esmė – V. D. neturėdamas AB ESO išduoto sutikimo vykdyti žemės kasimo darbus elektros kabelių apsaugos zonose, tverdamas tvorą, pažeidė 0,4 kV kabelinę liniją VI-341-KS-6480, t. y. minimoje administracinio nusižengimo byloje bei šioje byloje yra tiriamos ir vertinamos skirtingo pobūdžio aplinkybės, skirtinga įrodinėjimo aplinkybių apimtis, pobūdis ir pan. Trečia, administracinio nusižengimo byloje apskritai nedalyvavo subjektas, kurio atžvilgiu reiškiami reikalavimai šioje byloje. Taigi apeliantų argumentai dėl administracinio nusižengimo nutarime nustatytų aplinkybių prejudicinės galios laikytini nepagrįstais.
26. Kasacinio teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią kasacinio praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.) Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus, kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, jog teismas tendencingai, šališkai, tik atsakovės naudai vertino įrodymus byloje, kai kuriuos įrodymus bei faktus iškraipė bei jos savaip interpretavo, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
27. Konstitucijos 23 straipsnis įtvirtina konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ši nuostata reiškia, jog nuosavybės santykiai yra įstatyminio reguliavimo dalykas; kad nuosavybei ginti kuriama įstatymų sistema, užtikrinanti įvairių ir dinamiškų nuosavybės santykių apsaugą, kartu ir galimybę efektyviai panaudoti turtą savo bei visuomenės interesais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad Konstitucija pripažįsta tam tikrą galimybę riboti nuosavybės teises. Tačiau tokiu atveju turi būti laikomasi esminės nuostatos, kad apribojimais negalima pažeisti kokios nors pagrindinės žmogaus teisės esmės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 3 d. nutarimas). Ši Konstitucijos nuostata išreikšta CK 4.37 straipsnyje, apibrėžiančiame nuosavybės teisės turinį, savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi, išimtinis šios daiktinės teisės pobūdis nepaneigia jos įgyvendinimo tam tikrų ribojimų. CK 4.39 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. Teisėjų kolegija, jau aukščiau atkreipė dėmesį: į byloje susiklosčiusių aplinkybių eiliškumą, t. y. (i) kad ieškovai nuosavybės teisę į žemės sklypą įgijo tik 2011-05-26 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi; (ii) kad žemės sklypo savininkei esant valstybei NŽT 2011-04-18 teikė sutikimą dėl inžinierinių tinklų tiesimo valstybinėje žemėje Nr. 48ST-(14.48.5)-236 <...>, o, įvertinusi ieškovų reikalavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovų argumentai nesudaro pagrindo tenkinti jų pareikšto reikalavimo. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo ribas apibrėžė tik ieškovų reikalavimas – įpareigoti atsakovę AB „Energijos skirstymo operatorius“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti 0,4 kV kabelinę liniją VI-341-L-pp 6480, kurio neįrodžius nėra pagrindo daryti išvados, jog ieškovų nuosavybė neapginta. Atsakovė buvo gavusi sutikimą iš valstybės (buvusios sklypo savininkės) dėl inžinierinių tinklų tiesimo valstybinėje žemėje, o tenkinus ieškovų reikalavimą – elektros energijos neteks tam tikra gyventojų grupė. Be to, vertinant ieškovų ieškinio dalyką, aplinkybių dėl situacijos, jog ieškovas prakirto kabelinę liniją, vertinimas šiuo atveju yra neaktualus, nes: pirma, administracinio nusižengimo byla ieškovo atžvilgiu nutraukta; antra, šioje byloje nėra pareikštų reikalavimų dėl žalos atlyginimo. Pažymėtina ir tai, kad nors ieškovai kai kuriuos argumentus reiškia rangovo, atlikusio žemės kasimo darbus atžvilgiu, tačiau toks subjektas apskritai nedalyvavo bylos procese. Kiti apeliacinio skundo argumentai, vertinant ieškinio dalyką, neturi įtakos teisingo sprendimo byloje priėmimui, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
28. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus T. T., nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
29. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl ieškovų apeliaciniame skunde nurodytais argumentais bei aplinkybėmis nei naikinti, nei keisti skundžiamo sprendimo teisinio pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Netenkinus ieškovų apeliacinio skundo nėra pagrindo jiems priteisti apeliacinio proceso metu jų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kiti proceso dalyviai iki bylos nagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dėl ieškovų inicijuoto apeliacinio proceso nepateikė, todėl aptartų subjektų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesvarstomas (CPK 93 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.