Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, jog Techninio projekto rengimo metu Žemės sklypas nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai, kurį valstybinės žemės patikėjimo teise valdė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT). Rangovas, patikrinęs Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis ir nustatęs, kad Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, 2011-04-05 Techninį projektą suderino su Vilnius savivaldybės Žemės ūkio skyriaus darbuotoju, o taip pat 2011-03-03 prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių dėl leidimo tiesti elektros tinklus Žemės sklype pagal parengtą Techninį projektą. NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius išdavė 2011-04-18 sutikimą Nr. 48ST-(14.48.5.)-236 „Dėl inžinerinių tinklų tiesimo valstybinėje žemėje“, kuriuo sutiko, kad būtų tiesiama elektros kabelio linija iki Naujų vartotojų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo pagal suderintą Techninį projektą. Tuo tarpu ieškovai Žemės sklypą nuosavybės teise įsigijo 2011-05-26 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1-3705 pagrindu, įrašas galioja nuo 2011-06-01. Taigi, Techninis projektas buvo suderintas su visomis valstybės institucijomis ir inžinerinių tinklų bei žemės sklypų savininkais, tame tarpe ir valstybinės Žemės sklypo patikėtiniu. Ieškovams Techninio projekto derinimo metu dar nesant Žemės sklypo savininkais, su jais šis projektas neturėjo ir negalėjo būti derinamas. Kabelinės linijos įrengimo darbai pagal Techninį projektą buvo baigti 2011-07-14.

Žemės sklypas, priklausęs Lietuvos Respublikai, buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus pagal 2007-01-19 nustatytus kadastro duomenis. Be to, 2008-03-06 Apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-2410-(41) Žemės sklype buvo nustatyta 0,1 ha elektros linijų apsaugos zona (įrašas viešame registre galiojo nuo 2008-04-09). Ieškovams Žemės sklypą įsigijus nuosavybės teise, 2014-02-12 buvo atliktas kadastro duomenų nustatymas ir Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Atlikus kadastrinius matavimus, nustatyta ir viešame registre įregistruota elektros linijų apsaugos zona sudaro 0,3162 ha. Iš šių aplinkybių darytina išvada, jog ieškovams buvo žinoma apie Žemės sklype įrengtas atsakovui priklausančias elektros linijas.

Ieškovas V. D., 2018-03-15 vykdydamas metalinės tvoros įrengimo darbus, nesilaikydamas elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų, neturėdamas atsakovo išduoto Sutikimo leisti vykdyti žemės kasimo darbus elektros kabelių tinklų apsaugos zonoje, mechaniškai pažeidė 0,4 kV požeminę elektros kabelių liniją. Tuo pagrindu atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka 2018-03-21 surašė Pranešimą apie administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą, kurį pateikė Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos (toliau – VEI). VEI, o ne atsakovas, kaip klaidingai teigiama ieškinyje, surašė ieškovui V. D. 2019-06-28 Administracinio nusižengimo protokolą Nr. VEI-ANR_P-95-2019.

Atsakovo elektros tinklai ir kiti įrenginiai yra statomi, įrengiami, rekonstruojami ir eksploatuojami laikantis jų įrengimo, statybos ar rekonstrukcijos metu galiojančių teisės aktų nustatytų reikalavimų. Atsakovo teises ir pareigas, teikiant vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų paslaugą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai, konkrečiu atveju Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (toliau – EEĮ), Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) ir kiti teisės aktai.

Šiuo metu galiojančios redakcijos EEĮ 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad elektros energetikos objektai ir įrenginiai, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, statomi Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti elektros energetikos objektai ir įrenginiai projektuojami, įrengiami ir informacija apie įrengtus objektus ir įrenginius (techniniai ir buvimo vietos duomenys) skelbiama viešai Energetikos ministerijos nustatyta tvarka. EEĮ 75 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad elektros energijos persiuntimui skirtos žemosios ir vidutinės įtampos elektros oro linijos, oro kabelių linijos, požeminių ir povandeninių kabelių linijos ir jų technologiniai priklausiniai, įskaitant transformatorines ir transformatorių pastotes ir jose įrengtus įrenginius, požeminių kabelių kanalus, linijas laikančias atramas ir kitus technologinius priklausinius, taip pat vartotojo elektros įrenginiai, laikomi kilnojamaisiais daiktais, išskyrus elektros energetikos objektus, kurie pagal Statybos įstatymą laikytini pastatais. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovų ieškinyje nurodyti argumentai, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų nuostatas, yra nepagrįsti, kadangi įrengiant požeminę kabelių liniją (kilnojamąjį daiktą), minėtų teisės aktų nuostatos netaikomos.

Pagal Aprašo 13 punktą vartotojų ir gamintojų elektros įrenginių prijungimą prie operatoriaus elektros tinklų prijungimo paslaugos sutartyje nustatytais terminais šiam prijungimui reikalingą operatoriaus elektros tinklų plėtrą iki elektros tinklų nuosavybės ribos tarp operatoriaus ir vartotojo ar gamintojo bei su tuo susijusius projektavimo darbus (susijusius su vartotojo ar gamintojo elektros įrenginių prijungimu prie operatoriaus elektros tinklų ir apimančius visus teisės aktuose nustatytus projekto rengimo veiksmus, įskaitant ir projekto, sąmatos rengimą, jų derinimą, statybą leidžiančių dokumentų ir kitų reikalingų leidimų, pritarimų ar sutikimų gavimą) ir statybos ir elektros tinklų tiesimo darbus organizuoja ir koordinuoja operatorius, išskyrus šio Aprašo 14 punkte nustatytą atvejį, kai projektavimo darbus atlieka vartotojas ar gamintojas (analogiška nuostata buvo nustatyta 2011 metais galiojančio Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009-12-09 įsakymu Nr. 1-246 patvirtinto Elektros energijos vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) tvarkos ir sąlygų aprašo 10 punkte). Nagrinėjamu atveju elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų projektą rengė atsakovo Rangovas.

EEĮ 75 straipsnio 6 dalis (iki 2017-11-01 galiojusi straipsnio redakcija) reglamentavo, kad perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriai tiesti naujus perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje turi teisę tik sudarę sutartis su žemės savininku ar gavę savininko sutikimą arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą (analogiška nuostata buvo nustatyta 2011 metais galiojančios EEĮ redakcijos 50 straipsnio 5 dalyje).

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, Rangovo, rengiančio projektą, pareiga žemės sklypo daliai, per kurią tiesiami atsakovui priklausantys kabeliai, nustatyti servitutus – privatiems asmenims priklausančiuose sklypuose ir gauti NŽT sutikimą – valstybinėje žemėje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovų teiginiai, jog atsakovo požeminis elektros kabelis neturėjo būti jiems priklausančiame Žemės sklype, nes jie, neva kaip Žemės sklypo savininkai, nedavė jokio sutikimo dėl elektros tinklų tiesimo, yra visiškai nepagrįsti.

Ieškovai, įsigydami Žemės sklypą Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, šio Žemės sklypo pardavėjo turėjo būti informuoti apie Žemės sklype numatytus vykdyti / vykdomus elektros tinklų įrengimo darbus. Ieškovai nei Žemės sklypo įsigijimo metu, nei atliekant Žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimą jokių pretenzijų dėl Žemės sklype įrengtų elektros tinklų atsakovui nereiškė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog 0,4 kV elektros kabelinė linija buvo įrengta šiuo metu ieškovams nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype teisėtai, pagal Techninį projektą, suderintą su Žemės sklypo savininku, todėl ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovą pašalinti iš Žemės sklypo teisėtai įrengtus elektros tinklus yra nepagrįstas ir atmestinas.

3. Tretysis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovų prašomos pašalinti iš jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo elektros kabelinės linijos VI 341-L-pp 6480 tiesimo darbai buvo vykdomi 2011 m. pavasarį ir buvo baigti 2011-07-14. Pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 50 str. 5 d. (akto redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2012-02-07) perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriai tiesti naujus perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius kitų asmenų žemėje turi teisę tik sudarius sutartis arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą. Ginčo elektros įrenginių įrengimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 50 str. 1 numatė, kad elektros energijos persiuntimui skirtos žemos ir vidutinės įtampos elektros oro linijos, oro kabeliai bei požeminių kabelių linijos ir įrenginiai, įskaitant transformatorinėse pastotėse įrengtus įrenginius, kartu su požeminių kabelių kanalais, linijas laikančiomis atramomis bei kitais priklausiniais, laikomi kilnojamaisiais daiktais. Kadangi šie daiktai nėra statiniai, jiems netaikomos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos dėl statinio projektavimo ir statybos. Šioms elektros linijoms tiesti nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Tokių elektros linijų tiesimo darbų vykdymui (žemės kasimo darbams) atskiro leidimo Savivaldybė neišduoda.

4. Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė ieškinį nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008-03-06 įsakymu Nr. 2.3-2410-(41) „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypų pardavimo V. D., Vilniaus rajone“ buvo suformuotas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuspręsta parduoti šį naudojamą asmeninio ūkio žemės sklypą V. D.. 2011-05-26 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-3705 žemės sklypas buvo parduotas V. D. kartu su sutuoktine H. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Minėtam žemės sklypui nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlygą – elektros linijų apsaugos zonos.

AB Lesto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui (šiuo metu Vilniaus rajono skyrius) 2011-03-03 pateikė prašymą išduoti sutikimą tiesti inžinerinius tinklus. Išnagrinėjus prašymą Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius išdavė 2011-04-18 sutikimą dėl inžinerinių tinklų tiesimo valstybinėje žemėje Nr. 48ST-(14.48.5.)-236. AB Lesto inžinerinius tinklus tiesti turėjo teisę tik pagal prie AB Lesto 2011-03-03 prašymo pridėtą projektą. Pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnyba neturi ir nerenka duomenų apie pagal išduotus sutikimus nutiestus inžinerinius tinklus ir neturi techninių galimybių nustatyti nutiestų inžinerinių tinklų vietą.

5. Teismo posėdyje ieškovų atstovas adv. pad. M. P. prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad techninio projekto suderinimo metu žemės sklypas priklausė valstybei ir jį suderino. Techninis projektas nėra tas pagrindinis dokumentas, kuris išspręstų ginčą. Pagrindinis teisės aktas, kurį pažeidė atsakovas yra organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.07.02:1999. Jame nurodyta griežtai, kad nežiūrint į tai ar yra techninis projektas yra būtinas žemės darbams išimti papildomai leidimą. Kasimo darbai buvo pradėti jau po to, kai ieškovai tapo savininkais. Techninis projektas galioja 10 metų, todėl kasimo darbai gali prasidėti ir po 9 metų, o tuo metu būti pasikeitę šimtai savininkų. Savininkai apie darbus nežinojo, sklypas ne prie jų namų. Kabelis buvo skirtas naujai linijai nuo transformatorinės kažkur statomam naujam namui. Dabar tuo kabeliu naudojamasi. Jei ieškovas būtų žinoję apie kabelį, tai jis su kastuvu kasdamas tikrai nebūtų rizikavęs savo gyvybe. Elektros apsaugos zona sklype ir taip yra, nes eina elektros stulpai. 2011-04-18 NŽT pritarė techniniam projektui. Tuo metu žemės savininkas buvo valstybė. 2011‑05‑26 NŽT sudarė su ieškovais valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį ir viešajame registre tai buvo įregistruota 2011-06-01. Iš priėmimo-perdavimo aktų matyti, kad žemės skasimo darbai buvo priduoti 2011-07-15. Iš darbus vykdančio įmonės gauti paaiškinimai, kad tokie darbai vykdomi maksimaliai dvi savaites. Akivaizdu, kad realiai žemės kasimo darbai pradėti jau kai žemės savininkas pasikeitė. Ieškovai nematė, kas buvo daroma jų sklype, nes jis laukuose. Kasimo darbų jie nematė. Sklypą iki pirkimo ieškovai buvo matė ir net buvo įregistruoti kaip naudotojai ir sklypą žemės ūkio tikslu valdė nuo 2008 metų. Ten sodino bulves ar rugius. Sklypo plotas 2 ha. Kur kabelis buvo nebuvo nieko sėjama, nes ten elektros stulpų linijos ėjo. Atsakovas turėjo pasirūpinti ieškovų sutikimu. Sutikimas buvo duotas projektui, o kai prasidėjo kasimo darbai turėjo būti gautas kitas leidimas. Vilniaus rajono savivaldybė pareiškė, kad jie neva leidimų neduoda, bet atsakovai ir nesikreipė dėl tokio leidimo. Leidimo reikėjo būtent iš ieškovų, nes kasimo momentu jie jau buvo savininkais. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos nutarime 2019-10-18 administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyti prejudiciniai faktai. Šitame nutarime nurodyta, kad žemės sklypui nenustatytas servitutas, projektas nesuderintas, nesudarė sutarties su teikimo. Šitų faktų buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinę teiseną. Sutikimas tik ant pačio projekto, niekas nedraudžia suprojektuoti, tačiau toliau vyksta procesai. Ginčo kabelio ilgio pasakyti negali, niekas konkrečiai nematuoja. Kai buvo tiesiamas kabelis, transformatorinė jau buvo. Buvo tiesiama iš transformatorinės į dėžę, priklausančią kitam sklypui. Ieškovai apie nutiestą kabelį sužinojo kai tiesė tvorą. Kitaip nebūtų tiesę tvoros. Negali pasakyti, ar ieškovai matė, kad sklype buvo atlikti kasimo darbai. Pavasarį pasodina bulves ir iki rudens ten nevažiuoja. Žolė užauga per dvi savaites. Matininkas paaiškino, kad į registrą įneša tik tai ką mato, o kas po žeme jis neatvaizduoja. Ieškovai nenori, kad jų sklype būtų kabelis. Žino, kad ta linija naudojasi ir kiti asmenys. Ieškovai šita vieta nesinaudoja, nes negali naudotis – iš vienos pusės eina apsaugos zona ir lieka tik du metrai.

Atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovė J. B. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad techninis projektas buvo suderintas su teisėtu savininku. NŽT išdavė leidimą atlikti elektros tinklų tiesimą pagal projektą. Žemės sklypo pardavėjas ieškovus privalėjo informuoti apie suderintą projektą ir būsimus apribojimus žemės sklype. 2008-03-06 apskrities viršininko įsakymu buvo nustatyta 0,1 ha elektros linijų apsaugos zona, tuo tarpu 2014-02-12 atliekant naujus kadastrinius matavimus buvo patikslinta ši apsaugos zona ir padidinta iki 0,3162 ha. Tai reiškia, kad matininkas turėjo matyti naujus elektros tinklus ir juos suvesti į kadastrinių matavimų bylą. Po šios kadastrinių matavimų bylos sudarymo ieškovai nekėlė jokių pretenzijų. Vilniaus rajone tie leidimai neišduodami. Pasiskambinus į savivaldybę paaiškino, kad kai yra suderintas projektas ir yra savivaldybės darbuotojo suderinimo spaudas, tai ir yra leidimas vykdyti tuos darbus. Žyma buvo padaryta 2011-03-30. Darbai atlikti tarpe nuo 2011-04-19 iki 2011‑07‑15. Kada tiksliai buvo atliekami, tokių duomenų neturi. Šiuo laikotarpiu savininkai jau buvo ieškovai. Kad darbai pradėti 2011-04-19 įrodymų neturi. Teisės aktai nenumato pareigos prieš pradedant vykdyti darbus tikrinti projekto teisėtumą. Kai atsiranda naujas savininkas, naujasis turi perduoti visus su daiktu susijusius dokumentus. Jei darbai nebūtų vykdomi nuosekliai praktiškai iš karto, tai iš tiesų būtų imtasi kitokių priemonių. Kiekvieną kartą suderinus projektą prieš važiuojant į darbus tikrai nėra papildomai investuojamos lėšos, kad ištraukti pažymas. Inžineriniai tinklai nėra statinys ir jam netaikomos statybos įstatymo nuostatos. Jei būtų kasama po metų ar dviejų, tai pagal protingumą būtų tikrai pasitikrinta NTR pažymoje kokia yra situacija. Perdavę rangovui, atsakovas nekontroliuoja rangos darbų atlikimo. Rangovai laimi metines sutartis ir atskirų sutarčių kiekvienam objektui nesudaro. Kai buvo projektuojama tiesti kabelinę liniją 5 vartotojams į jų žemės sklypą, buvo kreiptasi į žemės sklypo savininką tuo matu NŽT. Buvo suderintas su NŽT projektas ir gautas sutikimas 2011-04-18. Sutikime buvo labai aiškiai įvardinta, kad duoda sutikimą tiesti inžinerinius tinklus būtent pagal suderintą projektą, nurodomas projekto numeris, parengtas 2011 UAB „Neiluva“. Yra suderinimo žyma 2011-03-30 suderinta elektros kabelių tiesimo trasa su Statybos skyriaus vyresniuoju specialistu. Kai planą nešė derinti, tai buvo ir duomenys iš Registrų centro, kad savininkas Lietuvos Respublika. Iš tokių duomenų atsakovas net negalėjo žinoti, kad yra kažkokie sklypo naudotojai, nes pagal NTR išrašą nuosavybės teisės išviešintos tik 2011-06-01. Projektavimo metu gaunant žemės savininko sutikimą buvo vienintelis žemės savininkas Lietuvos Respublika, patikėtinis NŽT. Požeminės linijos laikomos kilnojamaisiais daiktais ir todėl Statybos įstatymas bei įgyvendinamieji teisės aktų nuostatos tokiems tinklams yra netaikomos. Kad tai kilnojamas daiktas numatyta ir Elektros energetikos įstatyme. STR šiuo atveju nėra taikomis. Bet ir tai, ieškovas nurodo jau nebegaliojančią STR redakciją 1999 metų. Tuo metu galiojo 2005-12-21 įsakymu patvirtintas STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“, kurio 4.3 punkte pasakyta, jog žemės darbai teritorijoje, kurioje yra nustatytos žemės naudojimo sąlygos, atliekami turint su žemės darbų vykdymo vietoje esančių požeminių statinių susisiekimo komunikacijų ir žemės savininkais, naudotojais suderintą darbų vykdymo aprašą, kai nereikalingas statinio projektas, bet aiškiai parašyta, kad atskiras leidimas žemės darbams vykdyti neišduodamas. Dar 12.1. punkte nurodyta, kad pradėti vykdyti žemės darbus galima tik po to, kai gavus statybos leidimą ar įgaliotų savivaldybės ar valstybės tarnautojų raštiškus pritarimus, kai jie yra reikalingi. Šiuo atveju tiesiami tinklai nėra statinys. Yra padaromas projektas, dažniausiai tai būna tam tikros techninės sąlygos ir schema, kuri buvo suderinta su žemės sklypo savininku. Žemės savininkas davė sutikimą ir jis nėra nuginčytas ar atšauktas. Ieškovai įsigiję žemės sklypą turėjo informaciją gauti iš NŽT, kad tokie darbai bus vykdomi, bet tai nepanaikina savaime savininko išduoto sutikimo. EEĮ 50 str. 5 d. buvo numatyta, kad tiesti galima tik sudarius sutartis ar nustačius servitutą, bet tuo metu, kai buvo tiesiami ginčo tinklai, žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus ir tai savaime reiškia, kad neįmanoma būtų sudaryti servituto sutarties, jeigu nėra įmanoma nustatyti tikslių žemės sklypo ribų. Be to, įstatymo redakcija buvo pakeista 2012-02-07, atsižvelgiant galimai į tai, kad buvo apsižiūrėta, jog nebuvo įstatymu sureglamentuota šie santykiai ir atsiranda papildymas, kad tik sudarius sutartis su žemės sklypo savininku ar gavus savininko sutikimą arba nustačius servitutą. Vėliau sekė naujas NŽT įsakymas, kur jau numatoma tvarka sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Būtent šitame įsakyme yra aiškiai aprašyta, kad tokie sutikimai išduodami tais atvejais, kai tiesiame valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Jei suformuoti – nustatomas servitutas. Iš kadastrinės bylos dabar matyti tik oro linijos ir viena kabelinė linija, o turėjo būti nurodyta visos. Žemės sklype yra oro linija, kabelinė linija, transformatorinė, dar 1966 m. įrengta oro linija, kuri atsispinti pateiktoje ieškovo ištraukoje. Sudarant kadastrinę matavimo bylą matosi neatitikimai. Matininkas turėjo atžymėti matomą oro liniją. Matininkas galimai netinkamai atliko savo funkcijas ir ieškovas galimai tikrai negalėjo žinoti apie tos linijos įrengimą. Be tai savaime nepanaikina projektinių sprendinių. Tinklai įrengti teisėtai. Kaip ten toliau atlyginti nuostolius tarp pirkėjo-pardavėjo, tai jai kiti klausimai. Ginčo linijos kabelis buvo tiesiamas 5 asmenims į vieną žemės sklypą. 2012 metais nuo to pačio apskaitos skydelio buvo pravestas kabelis naujam vartotojui, bet jis jau eina ten tolyn. Jis pajungtas nuo šitos spintukės, kuri įrengta būtent prijungiant prie šio nutiesto kabelio. Virš kabelio negalima kasti giliau negu 0,3 m. Iškelti kabelį reikėtų ieškoti naujų sprendinių. Yra momentas, kad tas kabelis ne visas yra ieškovo sklype, o yra atkarpa, kuri išeina už sklypo ribų. Visas bendras kabelis nėra ieškovų sklype. Atlikus tiksliuosius matavimus, žemės sklypo riba pasislinko. Net tuo metu galiojusio STR „Žemės darbai“ 12.8 reglamentavo, kad prieš žemės darbų vykdymo pradžią turi būti pasitikslinami planai, ištraukiama geodezinė nuotrauka, jeigu statybos leidimas arba įgaliotų savivaldybės ar valstybės tarnautojų raštiški pritarimai, kai jie reikalingi, buvo gauti daugiau nei prieš vienus metus. Remiantis šia nuostata, vieneri metai yra protingas terminas tikrinti savininkų pasikeitimą. Šiuo atveju pirkimo pardavimo sandoris įvyko po mėnesio, todėl NŽT turėjo informuoti pirkėją. 2014 metais ginčo sklype buvo įrengtos tuo metu net gi jau penkios elektros tinklų linijos. Iš kadastro duomenų bylos plano matoma tik dvi. Atsakovo pozicija, kad tai neturi būti atsakovo atsakomybė. Tik ieškovui pažeidus kabelio liniją ir gavus sąskaitą atlyginti žalą, vien dėl to principingai be jokių argumentų kreiptasi į teismą.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas M. Š. prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad žemės sklypas 2011-05-28 sutartimi buvo parduotas ieškovams. Sutartis įregistruota NTR, nustatyti apribojimai, t.y. specialioji žemės naudojimo sąlyga – elektros linijų apsaugos zona. AB Lesto kreipėsi 2011-03-03 dėl sutikimo tiesti linijas, prie prašymo buvo pridėtas planas. Sutikimas išduotas 2011-04-18 pagal pateiktą planą. Kas toliau vyksta, NŽT nekontroliuoja. Sutikimas išduotas tiesti valstybinėje žemėje tiesti. Nesutinka, kad sutikimas galioja po to nepriklausomai, kas su tuo žemės sklypu atsitinka. Sutikimas galioja valstybinėje žemėje. Jeigu sklypas perleidžiamas privačion nuosavybėm, tai kasant ar įrenginėjant tas komunikacijas turėtų būti gautas naujo žemės sklypo savininko sutikimas. Žemės sklype buvo nustatytos elektros linijų apsaugos zonos, tai negalima laikyti, jog pirkėjui absoliučiai nebuvo žinoma apie elektros tinklus sklype. Pareigos informuoti AB Lesto, kad pasikeitė savininkas, nėra. Sutikimas išduotas ne tik tame žemės sklype, bet ir valstybinėje žemėje, kurioje nėra žemės sklypo. Sutikimas nėra tik tai dėl to ginčo žemės sklypo. Rangovas, prieš pradėdamas darbus, turėtų pasitikrinti ar tas žemės sklypas vis dar valstybinis ar privatus, ar suformuotas naujas žemės sklypas. Ginčo žemės sklypas suformuotas nuo 2008 metų. Byloje nėra duomenų, kada tiksliai tie darbai pradėti vykdyti. Pardavimo sutartyje nurodytos apsaugos zonos rodo, kas tame sklype buvo, o ne tai, kas bus įrengta ateityje.

Kitos proceso šalys (jų atstovai) į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką jiems buvo pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Įrodymai byloje

6. Nustatyta, kad ieškovams H. D. ir V. D. 2011-05-26 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-3705 pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 2,00 ha žemės ūkio paskirties žemė sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų matyti, kad ieškovų nuosavybės faktas išviešintas nuo 2011-06-01; žemės sklypui įregistruotos specialiosios naudojimo sąlygos: VI. Elektros linijų apsaugos zonos, 0,3162 ha, 2008-03-06 apskrities viršininko įsakymo Nr. 2.3-2410-(41) pagrindu (įrašas galioja nuo 2008-04-09); 2014-02-12 sudaryta kadastro duomenų byla.

Šie duomenys rodo,kad žemės savininkai-ieškovai privalėjo žinoti apie sklype esančias elektros apsaugos zonas iki 2018 metų,kada pradėjo įsirenginėti tvorą.Jie turėjo patys patikrinti,kur realiai gali būti sklype kilnojami daiktai-elektros kabeliai ar kita,nes tai realiai,susiję su galimybe pažeisti apsaugos zonoje esančius elektros objektus.

7.Atsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsakovui adresuotame 2018-04-06 rašte „Dėl žalos atlyginimo“ Nr. 41030-5923 nurodė, kad 2018-03-15 nustatyta mechaniškai pažeista 0,4 kV kabelinė linija VI-341-L-pp 6480, kuri paklota ieškovams priklausančio žemės sklypo ribose, nes ieškovas vykdydamas žemės sklypo tvoros tvėrimo darbus 0,4 kV kabelinės linijos apsaugos zonoje, nesilaikė elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų ir nesiėmė visų būtinų priemonių tam, kad būtų išvengta atsakovui nuosavybės teise priklausančių elektros įrenginių pažeidimo, ko pasekoje buvo pažeista kabelinė linija, t.y. padaryta 1 131,08 Eur be PVM turtinė žala. Atsakovas šiuo raštu pareikalavo ieškovą per 30 dienų nuo rašto gavimo dienos sumokėti atsakovui minėtą sumą. Kartu su raštu pateiktas atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2018-03-21 pranešimas apie administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą Nr. 41031-5219, atliktų darbų aktą Nr. EU-OTRTP-1801623 sumai 1 131,08 Eur be PVM bei GIS schemą.

8.Ieškovo V. D. atstovas adv. pad. M. P. 2018-04-20 atsakyme AB „Energijos skirstymo operatorius“ nurodė, kad kaip matyti iš fotonuotraukų, darytų 2018-03-15 atvykus į kabelinės linijos pažeidimo vietą atsakovo darbuotojams, atstumas nuo elektros stulpo iki ieškovo pastatytos tvoros yra 3 m, t.y. ieškovo pastatyta tvora nepatenka į elektros linijų 2 metrų apsaugos zoną, nustatytą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-03-29 įsakymu Nr. 1-93 patvirtintose elektros tinklų apsaugos taisyklėse. Tokiu būdu, akivaizdu, kad pažeista kabelinė linija yra paklota už elektros linijos apsaugos zonos ribų pažeidžiant taisyklių reikalavimus dėl pačių atsakovo darbuotojų, kurie projektavo ar klojo šią kabelinę liniją kaltės ir ieškovas nepažeidė jokių 2018-04-06 atsakovo rašte nurodytų teisės aktų nuostatų ir nėra atsakingas dėl pažeistos kabelinės linijos žalos atlyginimo.

Šitie duomenys rodo,kad ieškovai suprato,kad jų žemės sklype buvo elektros kabelis ir jie vykdė tvoros statymo darbus ne elektros apsaugos zonos ribose.Jų atsakymas rodo buvusią ginčijamą situaciją dėl atsakovo formalių pretenzijų pagrįstumo.

9.Atsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsakyme į ieškovo 2018-04-20 raštą nurodė, kad bendrovei priklausanti kabelio linija ieškovams priklausančiame sklype įrengta 2011 metais pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad žemės kasimo darbai elektros tinklų apsaugos zonoje buvo atlikti savavališkai nesuderinus su bendrove, todėl pakartotinai pareikalavo ieškovą apmokėti bendrovei padarytą 1 131,08 Eur žalą.

Šis atsakymas rodo,kad atsakovui nebuvo svarbi reali situacija dėl kabelio pažeidimo aplinkybių net ir tuo atveju,kai ieškovai teikė įrodymus dėl reikalavimo nepagrįstumo.Teismo manymu atsakovų tikslas buvo priversti ieškovus sumokėti reikalaujamą sumą neatsižvelgiant į tai,kad patys konstatavo,kad 2011 metais jų pasamdyta įmonė tiesti kabelį savavališkai paklojo kabelį nesuderinusi to su bendrove.Tai reiškia,kad atsakovas bandė iš anksto apsidrausti,jeigu kabelis yra nutiestas nesilaikant projekto,bet realiai vis tiek atsakovas atsakingas už tinkamą kabelio paklojimą pagal buvusį projektą,t.y. kabelis turėjo būti paklotas pagal ieškovams esančio sklypo ribą,bet ne jokiu būdu 3 metrai už sklypo ribos.

10.Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos specialistas 2019-06-28 ieškovui surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VEI-ANR_P-95-2019 kuriame nurodė, kad ieškovas V. D. 2018-03-15 žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), vykdė 0,4 kV kabelių linijos apsaugos zonoje, neturėdamas ESO išduoto sutikimo leisti vykdyti žemės kasimo darbus elektros kabelių apsaugos zonoje, tvoros tvėrimo darbus ir pažeidė 0,4 kV kabelių liniją V1-341-KS-6480, t.y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 327 straipsnyje, nes pažeidė Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-03-29 įsakymu, 16.5 punktą. Ieškovas administracinio nusižengimo protokole pažymėjo, kad su protokolu nesutinka.

Iš šio protokolo negalima nustatyti,kurioje vietoje yra nutiestas kabelis,ir kurioje vietoje buvo kasama tvora,kad įvertinti prieš tai esančius įrodymus byloje.

11.Atsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ savo 2019-06-20 atsakyme į Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos paklausimą dėl informacijos suteikimo nurodė, kad 0,4 kV kabelinė linija VI-341_KS-6480 yra įrengta pagal parengtą ir nustatyta tvarka suderintą projektą Nr. 11.28N-TP-LE-01, o kabelinės linijos montavimo darbai buvo baigti 2011-07-14. Be to, bendrovė patikrinus kabelinės linijos faktinę įrengimo vietą bei atlikus papildomus matavimus nustatė, kad kabelinės linijos įrengimo vieta atitinka projektinius sprendinius.

17.Atsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2019-09-17 rašytiniuose paaiškinimuose teismui nurodė, kad techninis projektas buvo suderintas su visais suinteresuotais asmenimis 2011-04-19. Suderintas techninis projektas su darbų užduotimi buvo perduotas rangovui K. B. individualiai įmonei „Bekma“ darbų vykdymui. Rangovas darbus galėjo pradėti vykdyti tik gavęs techninį projektą, t.y. ne anksčiau kaip nuo 2011-04-19.Atsakovas negali pateikti tikslios informacijos apie tai, kada rangovas pradėjo darbus vykdyti, kadangi tikslios darbų pradžios datos 2011 metais bendrovė savo duomenų informacinėse sistemose nefiksuodavo. Pažymėjo, kad atsakovas nekontroliuoja savo rangovų veiklos ir darbo organizavimo, tame tarpe jų atliekamų rangos darbų pradžios datos. Atsakovui yra svarbi darbų pabaigos data, t.y. kad rangovas darbus atliktų tarp šalių sutartu terminu. Taigi, bendrovėje yra fiksuojama tik darbų pabaigos data, kai bendrovės darbuotojai priima rangovo atliktus darbus. Nagrinėjamu atveju darbai buvo baigti 2011-07-14, tai patvirtina Techniniame projekte rangovo atstovo technikos direktoriaus A. K. įrašas „0,4 kV KL paklota taip:“, jo parašas ir data – 2011-07-14. Rangovas atliktų darbų techninę dokumentaciją bendrovei perdavė 2011-07-15. Taip pat pažymėjo, kad atsakovo darbuotoja 2019‑09-17 telefonu kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, kuri patvirtino, kad rangovams atskiro raštiško leidimo kasimo darbams jie neišduoda, ir jei techninis projektas buvo suderintas su Statybos skyriaus specialistu J. J., tai ir yra leidimas vykdyti kasimo darbus. Nagrinėjamu atveju techniniame projekte yra šio specialisto įrašas „El.kab. trasa suderinta:“, parašas ir data – 2011-03-30.

18.Ieškovų V. D. ir H. D. atstovas adv. pad. M. P. 2019-09-23 raštu kreipėsi į ginčo objekte darbus vykdžiusį rangovą K. B. IĮ „Bekma“, prašydamas suteikti informaciją kada buvo pradėti ir baigti kabelinės linijos klojimo darbai bei pateikti šių darbų žiniaraščių kopijas; jei žiniaraščiai neišliko, paprašė paaiškinti, kiek laiko maždaug pagal įmonės praktiką užtrunka kabelio klojimas (žemės kasimo darbai) iki 100 metrų atstumo. Rangovas K. B. IĮ „Bekma“ elektroniniu paštu 2019-09-27 atsakė, kad ginčo objekte darbus vykdė vadovaudamasi iš elektros tinklų gautu projektu, o tokią darbų apimtį įmanoma atlikti per mėnesį arba greičiau, priklausomai nuo projekto sudėtingumo. Baigus darbus veždavo popierinę dokumentaciją su originaliais parašais į elektros tinklų techninį skyrių, kopijos sau nepasilikdavo, nes blankus pildydavo ranka. Dokumentacijoje parašytos datos nurodo kada buvo ji sudaroma, kada buvo atliekami matavimai ir t.t., bet nenurodo darbų pradžios. Pažymėjo, kad elektros tinklai reikalaudavo laiku pabaigti, bet nenurodydavo kada jį pradėti. Rangovai negalėjo numatyti, jog valstybinė žemė pakeitė savo savininką.

Ieškovų V. D. ir H. D. atstovas adv. pad. M. P. 2019-09-30 raštu kreipėsi į UAB „Eresta“ su prašymu suteikti informaciją, ar reikalingas atskiras savivaldybės leidimas žemės kasimo darbams vykdyti, jeigu yra suderintas techninis projektas bei paaiškinti, kiek maždaug laiko pagal įmonės praktiką užimą kabelio klojimas (žemės kasimo darbai) iki 100 metrų atstumo. UAB „Eresta“ atstovas elektroniniu paštu 2019-09-30 atsakė, kad įmonė apie 100 m 0,4 kV kabelio pakloja per vieną dieną (įskaitant tranšėjos iškasimą, vamzdžių ir kabelio paklojimą, tranšėjos užpylimą ir dangų atstatymą. Nurodė, kad UAB „Eresta“ visiems žemės kasimo darbams ima leidimą iš savivaldybės.