- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-21
- Bylos Nr.
- e2A-714-196/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00614-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Egidija Tamošiūnienė, Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Sistem“
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sistem“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-896-413/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sistem“ ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Sistem“ kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo A. S. 38 203,60 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2016 m. rugsėjo 9 d. informavo ieškovę, kad Kėdainių rajono savivaldybės Kėdainių miesto seniūnijos Keleriškių kaime nustatytas afrikinio kiaulių maro protrūkis atsakovui A. S. priklausančiame ūkyje, kuriame buvo laikomos 5 kiaulės savo reikmėms, iš kurių 3 kiaulės susirgo ir 2016 m. rugsėjo 8 d. nugaišo. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. rugsėjo 9 d. raštu ieškovė informuota, kad bendrovės kiaulių banda Nr. 40756400022 yra įtraukta į 10 km afrikinio kiaulių maro židinio priežiūros zoną, kurioje taikomi kiaulių realizavimo ribojimai, numatyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. lapkričio 10 d. įsakyme Nr. B1-892 „Dėl afrikinio kiaulių maro kontrolės reikalavimų patvirtinimo“. Remiantis minėtais ribojimais, ieškovė negalėjo 21 dieną parduoti kiaules (išvežti kiaules skersti į skerdyklą), dėl to patyrė 38 203,60 Eur nuostolius, t. y. turtinę žalą negautų pajamų forma.
3. Anot ieškovės, dėl patirtos žalos yra atsakingas atsakovas, kurio ūkyje ir buvo nustatytas afrikinio kiaulių maro židinys. Ieškovės teigimu, atsakovo civilinei atsakomybei konstatuoti yra visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir žala. Neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė Žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. 3D-234 „Dėl ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo“ nuostatų, kad kiekvienas laikytojas privalo ženklinti, registruoti laikomus ūkinius gyvūnus ir tvarkyti jų apskaitą, pažeidimu. Be to, atsakovas privalėjo ne tik laikomas kiaules suregistruoti, bet ir užtikrinti švarią bei saugią kiaulių laikymo aplinką. Ieškovės patirti 38 203,60 Eur nuostoliai pasireiškė tuo, kad 2016 m. rugsėjo 9–30 d. (21 dieną) įmonė pagal teisės aktų reikalavimus negalėjo realizuoti auginamų kiaulių ir negavo iš anksto planuotų pajamų, pasireiškusių kainų skirtumu, buvusiu iki 2016 m. rugsėjo 9 d., kuomet vidutinė kiaulių pardavimo kaina buvo 1,24 Eur/kg, ir pasibaigus minėtam draudimo laikotarpiui, kai 2016 m. spalio 10–14 d., 2016 m. spalio 17–21 d. ir 2016 m. spalio 24–28 d. laikotarpiais gyvuliai buvo realizuoti atitinkamai už 1,18 Eur/kg, 1,14 Eur/kg ir 1,12 Eur/kg. Ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti už parduodamą produkciją 1,24 Eur/kg, tačiau dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) tokių pajamų negavo, todėl egzistuoja ir trečioji atsakovo civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys. Ketvirtoji civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl paneigti šią prezumpciją privalo atsakovas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė atsakovui iš ieškovės 800 Eur atstovavimo išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. B1-713 pagrindu, Kėdainių rajono savivaldybės Kėdainių miesto seniūnijos Keleriškių kaime, kiaulių laikymo vietoje (bandos Nr. 40762001404) konstatuotas afrikinio kiaulių maro židinys ir nustatytos afrikinio kiaulių maro židinio apsaugos ir priežiūros zonos, į kurią pateko ir ieškovei priklausantis kiaulių ūkis, esantis Čiukiškių kaime. Teismas iš Kėdainių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. rugsėjo 9 d. rašto Nr. 36S-(36.25)-151 ieškovei nustatė, kad afrikinio kiaulių maro židinys nustatytas atsakovui A. S. priklausančiame ūkyje, kuriame savo reikmėms buvo laikomos 5 kiaulės, iš kurių 3 kiaulės susirgo ir 2016 m. rugsėjo 8 d. nugaišo. Dėl to ieškovė informuota, kad bendrovės kiaulių banda Nr. 40756400022 yra įtraukta į 10 km afrikinio kiaulių maro židinio priežiūros zoną, kurioje taikomi kiaulių realizavimo ribojimai, numatyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. lapkričio 10 d. įsakyme Nr. B1-892 „Dėl afrikinio kiaulių maro kontrolės reikalavimų patvirtinimo“. Kėdainių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba, išnagrinėjusi ieškovės 2016 m. rugsėjo 15 d. prašymą, 2016 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. 36S-(36.25)-163 informavo, kad leidžia ieškovei nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. vežti skersti kiaules į skerdyklą <...>. Minėtas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 9 d. įsakymas Nr. B1-713 pripažintas netekusiu galios nuo 2016 m. spalio 17 d.
6. Teismas nustatė, kad neteisėtus atsakovo veiksmus ieškovė iš esmės grindžia Kėdainių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. rugsėjo 12 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu ir administraciniu nurodymu, kuriais konstatuoti atsakovo auginamų kiaulių biologinio saugumo ir registravimo pažeidimai (kiaulės be veterinarinio pažymėjimo, neženklintos, neįrengta tvora ir vartai, kiaulės įsivežtos nespecializuotu transportu, deklaruotos ne laiku, atsakovas neturi lankytojų registracijos žurnalo).
7. Teismo vertinimu, priešingai nei teigia ieškovė, faktai, nustatyti administracinio teisės pažeidimo bylose, neturi prejudicinės galios nagrinėjamai civilinei bylai. Teismas padarė išvadą, kad ieškovei teko pareiga įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, kurios numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 straipsnyje (CPK 178 straipsnis). Be to, teismas akcentavo, kad pagal viešoje Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos internetinėje svetainėje vartojamą apibrėžtį, afrikinis kiaulių maras – ypač pavojinga užkrečiama virusinė naminių bei laukinių kiaulių ir šernų liga. Šis virusas perduodamas tiesioginio kontakto būdu su ekskretais, sekretais, krauju, sperma, taip pat jį perneša Ornithodoros rūšies erkės. Afrikiniu kiaulių maru gyvūnai užsikrečia ir netiesioginio kontakto būdu: per apkrėstą inventorių, rūbus, transportą, pašarus, pašarinius priedus, žaliavas ir pan. Teismas padarė išvadą, kad afrikinio kiaulių maro priežastimi gali būti ir veiksniai, kurie priežastiniu ryšiu nesusiję arba yra aiškiai nutolę nuo atsakovo veiksmų (neveikimo), konstatuotų minėtame administracinio teisės pažeidimo protokole. Ieškovei kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis atsakovo kaltės neįrodžius, teismas laikė, kad liko neįrodyta pirmoji civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) (CPK 178 straipsnis).
8. Teismo vertinimu, ieškovė taip pat tinkamai nepagrindė savo argumentų nei dėl žalos atsiradimo fakto, nei dėl jos dydžio paskaičiavimo. Teismas akcentavo, kad ieškovė nepateikė duomenų (sutarčių, kitų susitarimų), iš kurių būtų galima spręsti apie realizuojamos produkcijos kainos nustatymą tiek iki afrikinio kiaulių maro karantininio laikotarpio pradžios, tiek ir po jo pasibaigimo. Ieškovės pateikti duomenys apie realizuotos produkcijos kainą 2016 m. rugsėjo 5–9 d., teismo vertinimu, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad tokia vidutinė 1 kg produkcijos pardavimo kaina buvo per visus 2016 m. metus iki buvo paskelbtas afrikinio kiaulių maro židinys ir nustatyti ribojimai dėl produkcijos išvežimo. Teismas taip pat akcentavo, kad ieškovei buvo leista savo produkciją išvežti parduoti nuo 2016 m. rugsėjo 30 d., tačiau nuostolius ieškovė pradeda skaičiuoti nuo 2016 m. spalio 10 d., nepaaiškindama savo neveikimo priežasčių. Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais dėl nuostolių atsiradimo ir jų nustatymo dydžio pagrindais (CPK 185 straipsnis).
9. Teismo vertinimu, priežastinis ryšys yra aiškiai nutolęs nuo atsakovo veiksmų (neveikimo) ir ieškovei atsiradusių pasekmių. Be to, teismas, konstatavęs, kad neegzistuoja pagrindas pirmųjų dviejų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ir žalos) taikymui, nesutiko su ieškinio argumentais, kad ieškovės patirti nuostoliai susiję priežastiniu ryšiu su atsakovo veiksmais (neveikimu).
10. Ieškovei neįrodžius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
11. Teismas, atmetęs ieškinį, atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Sistem“ prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias deliktinę atsakomybę, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
12.2. Teismas šioje byloje netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 1 dalį. Priešingai nei nurodė teismas, ne ieškovė privalėjo įrodyti atsakovo kaltę, o atsakovas turėjo paneigti kaltės prezumpciją, tačiau jis jokių įrodymų byloje nepateikė.
12.3. Teismas niekaip nemotyvavo savo išvados, kad faktai, nustatyti administracinio teisės pažeidimo bylose, neturi prejudicinės galios nagrinėjamai civilinei bylai. Teismas sprendime padarydamas tokią išvadą jokių motyvų nenurodė. Skirtingai nei nurodyta sprendime, administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytos aplinkybės (biosaugos reikalavimų pažeidimai) turi prejudicinę galią tiek pagrindžiant atsakovo kaltę, tiek įrodant jo neteisėtus veiksmus (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Atsakovas administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių veterinarijos reikalavimus pažeidimą. Administracinėje byloje nustačius, kad atsakovas neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (laikytis biosaugos reikalavimų), dėl kurių atsirado afrikinio kiaulių maro židinys, reiškia, kad jis padarė neteisėtus veiksmus, kurie sukėlė pasekmes. Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad pažeidė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. B1-384 „Dėl biologinio saugumo priemonių reikalavimų kiaulių laikymo vietoje patvirtinimo“ 5.6, 19.2 papunkčių ir 7, 9, 13, 17, 23 punktų reikalavimus, taip pat Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisykles. Atsakovas taip pat nurodė, kad jo sutuoktinė dirba urėdijoje miško darbininke ir nuolatos lankosi miške. Vien ši aplinkybė sudarė pakankamą priežastį atsakovui griežtai laikytis biosaugos reikalavimų.
12.4. Teismo išvados dėl žalos atsiradimo fakto ir dydžio yra nepagrįstos. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovė pateikė pardavimų žiniaraščius ir PVM sąskaitas faktūras, kuriomis įforminti kiaulių realiai įvykę kiaulių pardavimai tiek iki afrikinio kiaulių maro karantininio laikotarpio pradžios, tiek ir jam pasibaigus. Teismas neįvertino, kad kiaulių pardavimo kaina yra kintanti ir priklauso nuo sezoniškumo ir kitų veiksnių, todėl ieškovė pateikė PVM sąskaitas faktūras su pardavimo kainomis, kurios buvo arčiausiai afrikinio kiaulių maro karantininio laikotarpio pradžios, tiek iš karto po jo pasibaigimo. Teismui buvo pateiktos ir vidutinės kiaulių supirkimo kainos Lietuvoje, į kurias atsižvelgiama skaičiuojant nuostolius. Šių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą apie žalos buvimo faktą ir dydį. Be to, pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žalos dydį nustato teismas.
12.5. Priešingai nei nurodyta skundžiamame sprendime, ieškovė paaiškino, kodėl nevežė kiaulių nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad nuostolius skaičiuoja už 21 visiško draudimo dieną, t. y. už 2016 m. rugsėjo 9–30 d. Po 2016 m. rugsėjo 30 d. ieškovė galėjo vežti kiaules skersti į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodytą skerdyklą, laikantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. B1-892 patvirtintos tvarkos. Ieškovei paskaičiavus, kad dėl patirtų papildomų kaštų (privalomi tyrimai, specialios mėsos ženklinimo, perdirbimo ir laikymo sąlygos) pardavimo kaina padidėtų tiek, kad taptų nekonkurencinga, buvo priimtas sprendimas laukti karantino pabaigos.
12.6. Teismo išvada, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio, nepagrįsta. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti pajamas esant normaliai veiklai, įprastai realizuodama kiaules, tačiau dėl afrikinio kiaulių maro apribojimų paskelbimo nustačius židinį atsakovo ūkyje, šių pajamų gavo mažiau. Teismas neatsižvelgė į liudytoju apklausto A. M. parodymus, kad, jeigu atsakovas būtų laikęsis visų biosaugos teisės aktų reikalavimų, afrikinio kiaulių maro užkratas į jo kiaulių auginimo zoną nebūtų patekęs, kurie (parodymai) leidžia daryti išvadą apie tiesioginį priežastinį ryšį, nes būtent atsakovo ūkyje nustačius afrikinio kiaulių maro židinį buvo pritaikyti apribojimai, kurie turėjo tiesioginės įtakos ieškovės veiklai.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. S. prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir išvadomis. Papildomai nurodoma:
13.1. Vien atsakovo nubaudimas administracine tvarka negali būti priežastimi atsakovui taikyti deliktinę atsakomybę. Darant prielaidą, kad atsakovas yra nors iš dalies atsakingas už nuostolių ieškovei atsiradimą, tai jis taip pat laikytinas atsakingu ir už galimai kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims asmenims atsiradusius nuostolius, taip pat netiesiogiai ir valstybei, nes pastaroji nuo kitų patirtų nuostolių negavo mokesčių. Vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovės skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažintas nepagrįstu ar neteisėtu, nes priešingu atveju būtų sudarytos teisinės prielaidos neįsivaizduojamam skaičiui asmenų teismine tvarka reikalauti nuostolių atsiradimo atlyginimo.
13.2. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad atsakovo sutuoktinė dirbo urėdijoje, tačiau ieškovė savo ieškinio ir patikslinto ieškinio tokiais argumentais negrindė. Dėl to šie apeliacinio skundo argumentai negali būti svarstomi apeliacinės instancijos teisme. Be to, atsakovo sutuoktinė 2016 m. sąlyčio su mišku ar miško darbais neturėjo, nes dirbo urėdijos medelyne, kurio teritorija yra aptverta, todėl į ją ne tik laukinių gyvūnų, bet ir pašalinių asmenų patekimas negalimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų
14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas teisėjų kolegija nenustatė. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama neperžengiant ieškovės UAB „Sistem“ apeliacinio skundo ribų.
Dėl deliktinės atsakomybės sąlygų
15. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės.
16. Pirmiausia būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius deliktinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, taip pat ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas pažeidė poįstatyminiame akte nustatytas pareigas (neteisėtas neveikimas), taip pat pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai. Ieškovės teigimu, dėl Žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 patvirtinto „Dėl ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir paskaitos tvarkos aprašo“ nuostatų, kuriose kiekvienam ūkinių gyvūnų laikytojui numatytos pareigos gyvūnus ženklinti, registruoti, tvarkyti jų apskaitą, pažeidimų, švarios bei saugios kiaulių laikymo aplinkos neužtikrinimo, atsakovo laikomos kiaulės užsikrėtė afrikiniu kiaulių maru. Dėl atsakovo neteisėto neveikimo ieškovės auginamos kiaulės pateko į afrikinio kiaulių maro židinio priežiūros zoną. Dėl šios priežasties 2016 m. rugsėjo 9–30 d. (21 dieną) ieškovė negalėjo realizuoti auginamų kiaulių ir negavo iš anksto planuotų pajamų.
18. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų.
19. Ieškovė su šiuo pirmosios instancijos teismo argumentu apeliaciniame skunde nesutinka ir nurodo, kad atsakovo neteisėtus veiksmus įrodo prejudicinis faktas – Kėdainių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. rugsėjo 12 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriuo atsakovas patrauktas administracinėn atsakomybėn už Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. B1-384 „Dėl biologinio saugumo priemonių reikalavimų kiaulių laikymo vietoje patvirtinimo“ 5.6, 19.2 papunkčių ir 7, 9, 13, 17, 23 punktų bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. 3D-105 „Dėl žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. 3D-234 „Dėl ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo patvirtinimo pakeitimo“ II skyriaus, 10.1 papunkčio reikalavimų pažeidimus.
20. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti administracinio nusižengimo (iki 2017 m. sausio 1 d. vartota administracinio teisės pažeidimo sąvoka) padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu. Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo byla nebuvo nagrinėjama teisme, nutarimą priėmė Kėdainių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad administracinio teisės pažeidimo nutarimas neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas CPK 182 straipsnio 2 punktas taip pat netaikytinas, nes nagrinėjamu atveju ieškovė savo ieškinio reikalavimų negrindė aplinkybėmis, nustatytomis įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje.
21. Nors atsakovas padarė administracinį teisės pažeidimą ir jis šio fakto neneigia, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien šio fakto civilinei atsakomybei taikyti nepakanka. Apeliantės nuostata, kad atsakovas padarė ne tik administracinį teisės pažeidimą, bet ir pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai, todėl jo ūkyje kiaulės užsikrėtė afrikiniu kiaulių maru, stokoja pagrįstumo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad vien Kėdainių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. rugsėjo 12 d. administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoti biologinio saugumo, gyvūnų registravimo ir ženklinimo pažeidimai nesudaro pagrindo daryti išvados, jog būtent dėl šių pažeidimų atsakovo laikomos kiaulės užsikrėtė afrikiniu kiaulių maru. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad afrikinio kiaulių maro priežastimi gali būti ir veiksniai, kurie nėra susiję su atsakovo neveikimu, taip pat ir bendros pareigos elgtis rūpestingai pažeidimu. Ieškovė apeliaciniame skunde neneigė pirmosios instancijos teismo argumento, jog afrikinio kiaulių maro virusas perduodamas tiesioginio kontakto būdu su ekskretais, sekretais, krauju, sperma, taip pat jį perneša Ornithodoros rūšies erkės, jog afrikiniu kiaulių maru gyvūnai užsikrečia ir netiesioginio kontakto būdu: per apkrėstą inventorių, rūbus, transportą, pašarus, pašarinius priedus, žaliavas ir pan. Be to, mechaniškai virusą gali pernešti šunys, katės, laukiniai žvėrys, paukščiai (http://vmvt.lt/sites/default/files/mitai_ir_faktai_arba_10_klausimu_apie_akm.pdf ).
22. Apeliantės argumentai, kad atsakovo sutuoktinė dirba urėdijoje miško darbininke ir nuolatos lankosi miške, taip pat nepagrindžia, jog dėl to atsakovo laikomos kiaulės užsikrėtė afrikiniu kiaulių maru. Iš atsakovo pateiktos Kėdainių miškų urėdijos ir A. S. 2010 m. kovo 29 d. darbo sutarties matyti, kad A. S. priimta į darbą dirbti medelyne darbininke, iš VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kėdainių rajono padalinio 2018 m. vasario 13 d. pažymos matyti, kad A. S. 2016 m. dirbo medelyne ir kad sąlyčio su mišku ar miško darbais neturėjo.
23. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Civilinė atsakomybė taikoma tik jei ieškovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys (CPK 178 straipsnis).
24. Lietuvos teisės doktrinoje ir teismų praktikoje priežastinio ryšio nustatymas skirstomas į du būtinuosius etapus: faktinio ir teisinio priežastinio ryšio nustatymą. Pirmajame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys, taikant būtinosios priežasties testą – nustatoma, ar atsakovo veiksmai yra būtina žalos atsiradimo sąlyga ir ar be jo veiksmų žala nebūtų atsiradusi. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar pasekmės teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo. Kasacinėje jurisprudencijoje dėl teisinio priežastinio ryšio nurodoma, kad priežastinio ryšio nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas priežastinį ryšį, turi neprotingai neišplėsti atsakomybės ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).
25. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo A. S. 38 203,60 Eur turtinę žalą, kuri, anot ieškovės, atsirado dėl per pigiai realizuotos produkcijos. Nagrinėjamos bylos atveju faktinis priežastinis ryšys nėra akivaizdus – ieškovė produkciją nebūtinai būtų realizavusi už aukštesnę kainą, jei atsakovas būtų laikęsis apeliantės nurodomų biologinio saugumo ir registravimo reikalavimų. Atsakovas pažeidė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. B1-384 „Dėl biologinio saugumo priemonių reikalavimų kiaulių laikymo vietoje patvirtinimo“ 5.6, 19.2 papunkčių ir 7, 9, 13, 17, 23 punktų bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. 3D-105 „Dėl žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. 3D-234 „Dėl ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo patvirtinimo pakeitimo“ II skyriaus, 10.1 papunkčio reikalavimus, tačiau ši aplinkybė neteikia pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, kad dėl to jo laikomos kiaulės susirgo afrikiniu kiaulių maru ir kad dėl jo neveikimo ieškovės laikomos kiaulės pateko į 10 km afrikinio kiaulių maro židinio priežiūros zoną, juolab, nėra pagrindo teigti, kad dėl to ieškovė privalėjo realizuoti savo produkciją žemesne, nei ketino, kaina. Pažymėtina, kad Kėdainių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nei 2016 m. rugsėjo 12 d. protokole, nei 2017 m. birželio 23 d. rašte nenurodė, kad dėl protokole užfiksuotų pažeidimų atsakovo laikomos kiaulės užsikrėtė afrikiniu kiaulių maru.
26. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojo A. M. parodymais, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien liudytojo A. M. nuomonė dėl afrikinio kiaulių maro užkrato į atsakovo kiaulių auginimo zoną patekimo priežasčių nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ieškovė patyrė nuostolius dėl atsakovo neveikimo. Padarius apeliantės pageidaujamą išvadą, kad dėl per pigiai realizuotos produkcijos yra atsakingas atsakovas, būtų neprotingai išplėstos civilinės atsakomybės ribos, nes rinkos kainų pokyčius lemia įvairūs ekonominiai veiksniai, o ne vien apeliantės procesiniuose dokumentuose nurodomi tam tikri produkcijos realizavimo ribojimai. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog kiaulių pardavimo kaina yra kintanti ir priklauso nuo sezoniškumo ir kitų veiksnių, ieškovė nurodė ir apeliaciniame skunde (žr. nutarties 12.4 papunktį).
27. Taigi neįrodžius priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, teisiškai tampa nereikšmingi kaltės ir žalos dydžio klausimai, nes civilinė atsakomybė galima tik konstatavus neteisėtus veiksmus, žalą bei jų priežastinį ryšį. Dėl to apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą sprendžiant kaltės klausimą, bei pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, spręsdamas žalos dydžio klausimą, nagrinėjamu atveju nėra aktualūs.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
28. Pirmosios instancijos teismas tinkamai tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines kilusio ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, jų pagrindu pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti atsakovui deliktinę atsakomybę. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindų naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Teisėjų kolegijai atmetus ieškovės apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovas A. S. Atsakovas pateikė įrodymus, kad 2018 m. vasario 26 d. patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą 8.11 punkte nustatyto dydžio, todėl, atmetus apeliacinį skundą, atsakovo A. S. naudai iš apeliantės priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovo A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Sistem“ (juridinio asmens kodas 110378330) 400 (keturis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.