Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sistem“ ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė UAB „Sistem“ kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo A. S. 38 203,60 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės reikalavimai buvo grindžiami tokiais argumentais: Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) 2016 m. rugsėjo 9 d. informavo ieškovę, kad (duomenys neskelbtini) nustatytas afrikinio kiaulių maro (toliau – AKM) protrūkis atsakovui A. S. priklausančiame ūkyje, kuriame buvo laikomos 5 kiaulės savo reikmėms, iš kurių 3 kiaulės susirgo ir 2016 m. rugsėjo 8 d. nugaišo. VMVT 2016 m. rugsėjo 9 d. raštu ieškovė informuota, kad jų įmonės kiaulių banda Nr. 40756400022 yra įtraukta į 10 km AKM židinio priežiūros zoną, kurioje taikomi kiaulių realizavimo ribojimai, numatyti VMVT direktoriaus 2003 m. lapkričio 10 d. įsakyme Nr. B1-892 „Dėl afrikinio kiaulių maro kontrolės reikalavimų patvirtinimo“. Remiantis minėtais ribojimais, ieškovė negalėjo 21 dieną parduoti kiaules (išvežti kiaules skerdimui į skerdyklą), dėl ko patyrė 38 203,60 Eur nuostolius, t. y. turtinę žalą negautų pajamų forma. Anot ieškovės, dėl patirtos žalos yra atsakingas atsakovas, kurio ūkyje ir buvo nustatytas AKM židinys. Ieškovės teigimu, atsakovo civilinei atsakomybei konstatuoti yra visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir žala. Neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė Žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. 3D-234 „Dėl ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir paskaitos tvarkos aprašo“ nuostatų, kad kiekvienas laikytojas privalo ženklinti, registruoti laikomus ūkinius gyvūnus ir tvarkyti jų apskaitą, pažeidimu . Be to, atsakovas privalėjo ne tik laikomas kiaules suregistruoti, bet ir užtikrinti švarią bei saugią kiaulių laikymo aplinką. Ieškovės patirti 38 203,60 Eur nuostoliai pasireiškė tuo, kad nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. (21 dieną) įmonė pagal teisės aktų reikalavimus negalėjo realizuoti auginamų kiaulių ir negavo iš anksto planuotų pajamų, pasireiškusių kainų skirtumu, buvusiu iki 2016 m. rugsėjo 9 d., kuomet vidutinė kiaulių pardavimo kaina buvo 1,24 Eur/kg, ir pasibaigus minėtam draudimo laikotarpiui, kai 2016 m. spalio 10 d. – spalio 14 d., 2016 m. spalio 17 d. – spalio 21 d. ir 2016 m. spalio 24 d. – spalio 28 d. laikotarpiais gyvuliai buvo realizuoti atitinkamai už 1,18 Eur/kg, 1,14 Eur/kg ir 1,12 Eur/kg. Ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti už parduodamą produkciją 1,24 Eur/kg, tačiau dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) tokių pajamų negavo, todėl egzistuoja ir trečioji atsakovo civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys. Ketvirtoji civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl paneigti šią prezumpciją privalo atsakovas. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neįrodė pirmosios atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų, nes dėl AKM padarytos žalos nuostoliai atlyginami remiantis LR žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. 3D-602 „Dėl tikslinės paramos, siekiant kompensuoti afrikinio kiaulių maro III zonos kiaulininkystės sektoriaus subjektų patirtus nuostolius“ taisyklių nuostatomis. Anot atsakovo, ieškovė taipogi neįrodė ir žalos atsiradimo fakto, kadangi iš ieškovės pateiktų duomenų neaišku, kokiu pagrindu buvo nustatytos iki draudimo realizuoti auginamą produkciją pradžios (2016 m. rugsėjo 9 d. ) ir po šio draudimo panaikinimo (2016 m. rugsėjo 30 d.) vidutinės 1 kg. realizuojamos produkcijos kainos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. B1-713 pagrindu, (duomenys neskelbtini), kiaulių laikymo vietoje (bandos Nr. 40762001404) konstatuotas afrikinio kiaulių maro židinys ir nustatytos AKM židinio apsaugos ir priežiūros zonos, į kurią patenka ir ieškovei priklausantis kiaulių ūkis, esantis (duomenys neskelbtini). Iš VMVT Kėdainių tarnybos 2016 m. rugsėjo 9 d. rašo Nr. 36S-(36.25)-151 ieškovei matyti, kad AKM židinys nustatytas atsakovui A. S. priklausančiame ūkyje, kuriame savo reikmėms buvo laikomos 5 kiaulės, iš kurių 3 kiaulės susirgo ir 2016 m. rugsėjo 8 d. nugaišo. Todėl ieškovė informuota, kad jų įmonės kiaulių banda Nr. 40756400022 yra įtraukta į 10 km AKM židinio priežiūros zoną, kurioje taikomi kiaulių realizavimo ribojimai, numatyti VMVT direktoriaus 2003 m. lapkričio 10 d. įsakyme Nr. B1-892 „Dėl afrikinio kiaulių maro kontrolės reikalavimų patvirtinimo“. VMVT Kėdainių tarnyba, išnagrinėjusi ieškovės 2016 m. rugsėjo 15 d. prašymą, 2016 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. 36S-(36.25)-163 informavo, kad leidžia ieškovei nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. vežti kiaules skerdimui į skerdyklą <...>. Minėtas VMVT direktoriaus 2016 m. rugsėjo 9 d. įsakymas Nr. B1-713 pripažintas netekusiu galios nuo 2016 m. spalio 17 d. (b. l. 5-8, 9, 122-123). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla tuomet, kai yra konstatuotos visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) atsakovas neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodymai civilinėje byloje – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Bylai reikšmingų faktų buvimas ar nebuvimas ir teisinis jų vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms padaryti pakanka byloje surinktų įrodymų. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010).Neteisėtus atsakovo veiksmus ieškovė iš esmės grindžia Kėdainių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. rugsėjo 12 d. Administracinio teisės pažeidimo protokolu ir administraciniu nurodymu, kuriais konstatuoti atsakovo auginamų kiaulių biologinio saugumo ir registravimo pažeidimai (kiaulės be veterinarinio pažymėjimo, neženklintos, neįrengta tvora ir vartai, kiaulės įsivežtos nespecializuotu transportu, deklaruotos ne laiku, atsakovas neturi lankytojų registracijos žurnalo) (b. l. 32-34). Su tokiais ieškovės argumentais nesutiktina. Visų pirma, priešingai nei teigia ieškovė, faktai, nustatyti administracinio teisės pažeidimo bylose, neturi prejudicinės galios nagrinėjamai civilinei bylai (CPK 182 straipsnis). Todėl ieškovei teko pareiga įrodyti šią civilinės atsakomybės sąlygą kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias numato CPK 177 straipsnis (CPK 178 straipsnis). Antra, pagal viešoje Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos internetinėje svetainėje (vmvt.lt) vartojamą apibrėžtį, afrikinis kiaulių maras – ypač pavojinga užkrečiama virusinė naminių bei laukinių kiaulių ir šernų liga. Šis virusas perduodamas tiesioginio kontakto būdu su ekskretais, sekretais, krauju, sperma, taip pat jį perneša Ornithodoros rūšies erkės. Afrikiniu kiaulių maru gyvūnai užsikrečia ir netiesioginio kontakto būdu: per apkrėstą inventorių, rūbus, transportą, pašarus, pašarinius priedus, žaliavas ir pan. Taigi, AKM priežastimi gali būti ir veiksniai, kurie priežastiniu ryšiu nesusiję arba yra aiškiai nutolę nuo atsakovo veiksmų (neveikimo), konstatuotų minėtame Administracinio teisės pažeidimo protokole. Kadangi ieškovė kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis atsakovo kaltės neįrodė, laikytina, kad liko neįrodyta pirmosji civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) (CPK 178 straipsnis).CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Kaip minėta, ieškovė savo nuostolius negautų pajamų forma įrodinėjo žiniaraščiais apie parduotų gyvulių, paukščių, žvėrelių kainų skirtumus per laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2016 m. rugsėjo 9 d., kuomet vidutinė kiaulių pardavimo kaina buvo 1,24 Eur/kg, ir laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 10 d. iki 2016 m. spalio 28 d., kuomet realizuotų kiaulių kaina krito iki 1,12 Eur/kg, (b. l. 11-14). Aptariamu atveju sutiktina su atsakovu, kad ieškovė tinkamai nepagrindė savo argumentų nei dėl žalos atsiradimo fakto, nei dėl jos paskaičiavimo dydžio. Pastebėtina, kad ieškovė nepateikė duomenų (sutarčių, kitų susitarimų), iš kurių būtų galima spręsti apie realizuojamos produkcijos kainos nustatymą tiek iki AKM karantininio laikotarpio pradžios, tiek ir po jo pasibaigimo. Ieškovės pateikti duomenis apie realizuotos produkcijos kainą 2016 m. rugsėjo 5 d. – 2016 m. rugsėjo 9 d. laikotarpiu neteikia pagrindo daryti išvadą, kad tokia vidutinė 1 kg. produkcijos pardavimo kaina buvo per visus 2016 m. metus iki buvo paskelbtas AKM židinys ir nustatyti ribojimai dėl produkcijos išvežimo. Be to, kaip jau minėta, ieškovei buvo leista savo produkciją išvežti pardavimui nuo 2016 m. rugsėjo 30 d., tačiau nuostolius ieškovė pradeda skaičiuoti nuo 2016 m. spalio 10 d., nepaaiškindama savo neveikimo priežasčių. Todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais dėl nuostolių atsiradimo ir jų nustatymo dydžio pagrindais (CPK 185 straipsnis).Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Minėta, kad ieškovės įrodinėjama ši civilinės atsakomybės sąlyga yra aiškiai nutolusi nuo atsakovo veiksmų (neveikimo) ir ieškovei atsiradusių pasekmių, be to, konstatavus, kad neegzistuoja pagrindas pirmųjų dviejų civilinės atsakomybės sąlygų taikymui, nėra pagrindo sutikti su ieškinio argumentais, kad ieškovės patirti nuostoliai susiję priežastiniu ryšiu su atsakovo veiksmais (neveikimu). Apibendrinant tai, kas nurodyta, ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, ieškovei neįrodžius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (CPK 178, 185 straipsniai). Ieškovės ieškinį atmetus, atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Iš pateiktų duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 800 Eur atstovavimo išlaidų, kurios priteistinos atsakovui iš ieškovės (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Teismo išlaidos, išieškomos į valstybės biudžetą, yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos valstybei iš ieškovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sistem“ (juridinio asmens kodas 110378330) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.