Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos valstybės įmonės Turto bankas skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė A. A., uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ prekyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. P. reikalavimas ir argumentai

1. pareiškėja skundžia antstolės A. A. 2019 m. rugsėjo 10 d. patvarkymus Nr. S-19-36-23034 ir S-19-36-23035 vykdomosiose bylose Nr. 0036/13/02411 ir Nr. 0036/13/03906, kuriais skolininkas A. T. buvo pakeistas į skolininkę valstybės įmonę (toliau – VĮ) Turto bankas. Prašo panaikinti skundžiamus patvarkymus.

1.1. Skunde nurodoma, kad antstolė A. A. pareiškėjai pateikė 2019 m. rugsėjo 10 d. patvarkymus dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo Nr. S-19-36-23034 ir Nr. S-19-36-23035, kuriais A. T. keičia jo teisių ir pareigų perėmėja valstybe, atstovaujama VĮ Turto banko, vykdomosiose bylose Nr. 0036/13/02411 ir Nr. 0036/13/03906. Išieškotojai šiose bylose – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ prekyba ir uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Antstolė nepateikė skolų išviešinimą pagrindžiančių dokumentų. Turto arešto aktų registre palikėjo vardu 2017-06-23 įregistruotas antstolės A. A. turto arešto aktas vykdomosiose bylose Nr. 0036/13/02411 ir Nr. 0036/13/03906. Palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje numatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai yra pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla. Atsižvelgiant į tai, kad areštas minėtose vykdomosiose bylose įregistruotas praleidus terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, yra pagrindas spręsti dėl patvarkymų Nr. S-19-36-23034 ir Nr. S-19-36-23035, dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo, panaikinimo minėtose vykdomosiose bylose.

II. Antstolės atsikirtimai ir argumentai

2. Antstolė 2019 m. spalio 1 d. patvarkymu netenkino skundo ir persiuntė skundą nagrinėti teismui.

2.1. Patvarkyme nurodoma, kad antstolės kontoroje yra vykdomas Vilniaus apygardos teismo vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. T., išieškotojų uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prekyba naudai. Vykdant pateiktą teismo sprendimą nustatyta, kad skolininkas A. T. mirė 2016 m. birželio 13 d. Testamentų registro išrašo duomenimis, mirusiojo palikimą priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas. Valstybė savo teises ir pareigas paveldėjimo teisiniuose santykiuose įgyvendina per valstybės institucijas, kurios vykdo joms priskirtas funkcijas. Šiuo atveju valstybė paveldėjimo teisiniuose santykiuose yra atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas, kurio viena iš funkcijų - inicijuoti paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu. Įgyvendindama šią funkciją valstybės įmonė Turto bankas turi teisę naudotis valstybės informaciniais ištekliais, kuriuos sudaro kelioms institucijoms svarbi informacija, apdorojama valstybės informacinėse sistemose ir žinybiniuose registruose, ir šią informaciją apdorojančios informacinės sistemos ir valstybės registrai. Pagal byloje esančius duomenis, skolininkui priklausančioms lėšoms areštas registruotas AIS sistemoje dar 2014 m., taigi, nagrinėjamu atveju antstolė pasinaudojo kitais būdais informuoti paveldėtoją - skolos faktą ir atitinkamos sumos areštą išviešino per AIS ir PLAIS. Šią pareigą privalėjo atlikti antstolė ir ji ją atliko dar iki skolininko mirties ir iki valstybė priėmė palikimą.

III. Suinteresuotų asmenų pozicija

4. 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi skundas paskirtas nagrinėti 2019 m. gruodžio 11 d. 9.00 val. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2019 m. lapkričio 15 d. paskelbiant pranešimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis) ir išsiunčiant pranešimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmetamas.

VI. Teismo nustatytos aplinkybės ir argumentai

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolės A. A. kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0036/13/002411 ir Nr. 0036/13/03906 pagal 2013 m. liepos 9 d. Vilniaus apygardos teismo išduotus vykdomuosius raštus Nr. 21-65/2012 dėl 150 Lt skolos išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prekyba naudai ir 163,23 Lt skolos išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ naudai išieškojimo iš skolininko A. T. (vykd. b. Nr. 0036/13/002411 b.l. 3 ir vykd. b. Nr. 0036/13/03906 b.l. 7). 2013 m. rugpjūčio 6 d. ir 2014 m. sausio 2 d. vykdomosiose bylose buvo priimti siūlymas ir raginimas įvykdyti sprendimą, kurie išviešinti Antstolių informacinėje sistemoje (toliau–AIS) (vykd. b. Nr. 0036/13/002411 b.l. 10, 11 ir vykd. b. Nr. 0036/13/03906 b.l. 10, 18). AIS pateikta informacija – vykdomosios bylos numeris, vykdymo pradžia, duomenys apie skolininką (vykd. b. Nr. 0036/13/03906 b.l. 47). 2014 m. sausio 13 d. antstolė A. A. areštavo skolininkui A. T. priklausantį turtą – negyvenamąją patalpą – garažą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) (vykd. b. Nr. 0036/13/03906 b.l. 22). 2016 m. birželio 13 d. skolininkas A. T. mirė (vykd. b. Nr. 0036/13/002411 b.l. 15 ir vykd. b. Nr. 0036/13/03906 b.l. 23). Antstolė 2016 m. rugpjūčio 23 d. priėmė patvarkymus Nr. S-16-36-12915 ir Nr. S-16-36-12913 dėl vykdomosios bylos sustabdymo, kuriuos išsiuntė palikimo atsiradimo vietos notarei (vykd. b. Nr. 0036/13/002411 b.l. 17 ir vykd. b. Nr. 0036/13/03906 b.l. 25). Patvarkymuose nurodyta informacija: vykdomieji dokumentai, išieškomos skolos suma, skolininko ir išieškotojo duomenys. Mirusiojo palikimą 2019 m. gegužės 23 d. priėmė Lietuvos Respublika (vykd. b. Nr. 0036/13/03906 b.l. 43-44, 46). Antstolė 2019 m. rugsėjo 10 d. priėmė patvarkymus Nr. S-19-36-23034 ir Nr. S-19-36-23035 dėl vykdomosios bylos atnaujinimo ir skolininko pakeitimo, kuriais mirusį skolininką A. T. vykdomosiose bylose Nr. 0036/13/02411 ir Nr. 0036/13/03906 pakeitė į jo teisių ir pareigų perėmėją Lietuvos Respubliką, atstovaujamą valstybės įmonės Turto bankas (vykd. b. Nr. 0036/13/002411 b.l. 21 ir vykd. b. Nr. 0036/13/03906 b.l. 48). Pareiškėja nesutinka su šiuo pakeitimu, motyvuodama, jog skolos faktas nebuvo išviešintas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau–CK) 5.63 straipsnio reikalavimus.

6. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

6.1. Pareiškėja skundą grindžia aplinkybe, kad vykdomosiose bylose Nr. 0036/13/02411 ir 0036/13/03906 nebuvo pareikštas reikalavimas per CK 5.63 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, nes antstolė nepateikė skolų išviešinimą pagrindžiančių dokumentų.

7. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.

7.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties turtas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, palikėjo kreditoriai, siekiantys nukreipti savo reikalavimus palikėjo įpėdiniams, turi laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų reikalavimų tokiems reikalavimams pareikšti, bei pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis, 2019 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 konstatavo, kad dalis kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų, kurie atitinka nurodytos teisės normos tikslus, yra susiformavę praktikoje ir kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstami kaip tinkami. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į visuomeninių santykių dinamiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje galimą ir būtiną tolesnį CK 5.63 straipsnio nuostatų taikymo ir aiškinimo plėtojimą, kartu pripažino tinkamais ir kitus kreditorių reikalavimų pareiškimo būdus, nors ir tiesiogiai neįtvirtintus šioje teisės normoje, tačiau atitinkančius jos tikslus. Kasacinis teismas minėtoje ir šiai bylai aktualioje nutartyje konstatavo, kad tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo AIS yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios AIS duomenų gavėja, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi. Šiais išaiškinimais vadovautasis ir vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-687/2019).

7.2. Nagrinėjamoje byloje antstolė, vykdydama skolos išieškojimą iš A. T., informaciją apie užvestas vykdomąsias bylas Nr. 0036/13/002411 ir Nr. 0036/13/03906 bei skolos dydį pateikė AIS, dar prieš skolininko mirtį, t.y. 2013 metais. Antstolių informacinės sistemos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 400 (nauja redakcija nuo 2015-08-01) numato, kad „antstolių informacinė sistema (toliau – AIS) kuriama ir tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu, Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-02-27 nutarimu Nr. 180 „D. V. informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Bendrųjų elektroninės informacijos saugos reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-07-24 nutarimu Nr. 716 „Dėl Bendrųjų elektroninės informacijos saugos reikalavimų aprašo, Saugos dokumentų turinio gairių aprašo ir Valstybės informacinių sistemų, registrų ir kitų informacinių sistemų klasifikavimo ir elektroninės informacijos svarbos nustatymo gairių aprašo patvirtinimo“, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2008-11-12 įsakymu Nr. 1T-71(1.12) „Dėl Bendrųjų reikalavimų organizacinėms ir techninėms asmens duomenų saugumo priemonėms patvirtinimo“ (3 punktas). Pagal Nuostatų 23 punktą „Antstolių informacinės sistemos duomenų gavėjai yra kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos ir finansų įmonės, kurios teikia finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu, kreditingumo vertinimo paslaugas teikiančios įmonės, Valstybinė mokesčių inspekcija, teismai, bankroto administratoriai, kiti asmenys, kurie turi teisę gauti duomenis teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti. Šiame punkte nurodytiems duomenų gavėjams, išskyrus bankroto administratorius (bankroto administratoriams teikiami duomenys apie jų skelbtų elektroninių varžytynių vykdymą), teikiami šių nuostatų 15.2–15.4, 16.3–16.9 papunkčiuose išvardyti duomenys. Pareiškėja, kurios viena iš funkcijų – inicijuoti paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu, yra AIS duomenų gavėja, todėl, vykdydama savo funkcijas, turi teisę gauti duomenis apie skolininkus, išieškotojus bei išieškomų skolų dydį, o valstybės paveldėjimo atveju – informaciją apie tai, ar palikėjo atžvilgiu nėra pradėtų vykdomųjų bylų. Sukūrus Antstolių informacinę sistemą, kuri valdoma viešosios teisės aktų pagrindu ir kurios duomenis gali gauti pareiškėja, nėra pagrindo remtis argumentu dėl neinformavimo apie palikėjos skolas kitais būdais, kai AIS yra įregistruotas faktas apie skolininko atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas (Antstolių informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 (nauja redakcija nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d.), 23 punktas).

8. Taip pat nagrinėjamoje byloje aktualu ir tai, kad, kaip jau minėta, Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismų praktikoje pripažįstama, kad greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Kasacinio teismo yra konstatuota, kad, atsižvelgiant į CK 5.63 straipsnio tikslą suteikti įpėdiniui informaciją apie turtines pretenzijas į palikėjo turtą, pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kuris kreditoriaus pavedimu vykdo išieškojimą, kreipimasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011).

8.1. Byloje nustatyta, kad antstolė A. A. 2014 m. sausio 13 d. areštavo skolininkui A. T. nuosavybės teise priklausantį turtą – negyvenamąją patalpą garažą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini). Areštas registruotas ir įrašas nekilnojamojo turto registre galioja nuo 2014 m. sausio 13 d. (vykd. b. Nr. 0036/13/03906 b.l. 22). Taigi, skolininko A. T. turtas areštuotas dar skolininkui esant gyvam. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja turi teisę naudotis valstybės informaciniais ištekliais, kuriuos sudaro kelioms institucijoms svarbi informacija, apdorojama valstybės informacinėse sistemose ir žinybiniuose registruose, ir šią informaciją apdorojančios informacinės sistemos ir valstybės registrai (Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 3 straipsnis). Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad pareiškėja, vykdydama savo funkcijas, turi teisę gauti duomenis iš valstybinių registrų, tame tarpe ir iš Turto arešto aktų registro bei Nekilnojamojo turto registro, todėl spręstina, kad turėjo galimybę sužinoti apie palikėjo atžvilgiu vykdomus išieškojimus.

8.2. Be to, byloje nustatyta, kad antstolė A. A., gavusi duomenis apie skolininko mirtį, 2016 m. rugpjūčio 23 d. priimtais patvarkymais Nr. S-16-36-12915 ir Nr. S-16-36-12916 informavo palikimo atsiradimo vietos notarą apie antstolės kontoroje vykdomus išieškojimus iš mirusio A. T.. Kadangi skolininkas A. T. mirė 2016 m. birželio 13 d., spręstina, kad antstolė nepraleido trijų mėnesių termino dėl kreditorių reikalavimų pareiškimo galimiems mirusio skolininko įpėdiniams.

9. Apibendrinant teismas konstatuoja, kad vykdomosiose bylose buvo pasinaudota keliais būdais informuoti paveldėtoją, o būtent: skolos fakto išviešinimas per AIS 2013 metais, turto areštas 2014 metais, pranešimai paveldėjimo atsiradimo vietos notarui apie vykdomas bylas 2016 m. rugpjūčio 23 d. Tai antstolė atliko dar iki valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios duomenų gavėja, priimant palikimą, palikimas priimtas 2019 m. gegužės 23 d. Tai reiškia, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje kreditorei nustatytas 3 mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos pranešti apie turimą reikalavimą palikimą priėmusiai paveldėtojai nepraleistas. Galiojant AIS duomenims apie skolą, po to, kai valstybė priėmė palikimą, antstolė galėjo priimti patvarkymą dėl skolininko pakeitimo (CPK 596 straipsnio 1 dalis).

10. Be to, pažymėtina, kad kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 0036/13/03906 medžiagos, pati antstolė kreipėsi į pareiškėją ragindama spręsti turto, atsiradusio po skolininko A. T. mirties paveldėjimo klausimą. Šio raginimo pasėkoje pareiškėja pradėjo turto paveldėjimo procedūras, kadangi iki tol neturėjo informacijos dėl mirusio A. T. (vykd. b. l. 34, 35).

11. Išnagrinėjus skunde nurodytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatuojama, jog antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0036/13/02411 ir Nr. 0036/13/03906 nepažeidė CPK VI dalyje esančių nuostatų, todėl tenkinti skundą ir panaikinti antstolės A. A. 2019 m. rugsėjo 10 d. patvarkymus Nr. S-19-36-23034 ir Nr. S-19-36-23035 skunde nurodytais motyvais ir pagrindais, nėra pagrindo, skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas kaip neturintis pagrindo (CPK 178, 185, 513 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 –291 straipsniais ir 510–513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos VĮ Turto bankas skundą dėl antstolės A. A. veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.