- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- 2-1113-798/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02181-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- V. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (apeliantės) bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės kompanija“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria patvirtinta turto realizavimo tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Auksinis eršketas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Auksinis eršketas“ priklausančių turtinių teisių kreditorių ilgą laiką nenustatytos realizavimo tvarkos, situaciją nulėmė vieno kreditoriaus (BUAB „Šiaurės kompanija“) balsai. Pareiškėjas skundu pirmosios instancijos teismo prašė panaikinti 2019 m. sausio 18 d. BUAB „Auksinis eršketas“ kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimu Nr. 2 „Dėl BUAB „Šiaurės kompanija“ skolos pardavimo“ nutarimą nepritarti 20 280,70 Eur reikalavimo teisių į BUAB „Šiaurės kompanija“ siūlomai pardavimo tvarkai, patvirtinti nurodyto turto pardavimo tvarką, kuri buvo pasiūlyta susirinkime.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 27 d. nutarė patenkinti BUAB „Auksinis eršketas“ bankroto administratoriaus UAB „Abadona“ skundą dėl 2019 m. sausio 18 d. BUAB „Auksinis eršketas“ kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo iš dalies; klausimą dėl BUAB „Auksinis eršketas“ turto, reikalavimo teisės į BUAB „Šiaurės kompanija“ skolą, realizavimo tvarkos patvirtinimo išsprendė iš esmės; nustatė tokią turto pardavimo tvarką: „Skelbti reikalavimo teisės į BUAB „Šiaurės kompanija“ skolą laisvą pardavimą už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažiau kaip 50 proc. skolos dydžio kainą. Apie pardavimą skelbti viešai. Nepardavus skolos per vieną mėnesį, klausimą dėl turto pardavimo kainos ir tolesnės pardavimo tvarkos nustatymo ar turto nurašymo tikslingumo svarstyti kreditorių susirinkime.“; tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkime bus pakartotinai svarstomas klausimas dėl tolesnės turto realizavimo procedūros, įpareigoti BUAB „Šiaurės kompanija“ bankroto administratorių UAB „Skovalda“ pateikti susirinkimui nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus duomenis ir paaiškinimus.
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog BUAB „Šiaurės kompanija“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartimi, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Skolvalda“ (civilinė byla Nr. B2-1750-640/2019). BUAB „Šiaurės kompanija“ bankroto byloje, teismams išnagrinėjus kilusį ginčą, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2114-241/2015 trečios eilės kreditoriaus BUAB „Auksinis eršketas“ reikalavimas sumažintas nuo 395 211,19 Eur iki 20 280,70 Eur sumos. BUAB „Auksinis eršketas“ bankroto byloje nėra duomenų apie jokį kitą BUAB „Auksinis eršketas“ priklausantį turtą, išskyrus 20 280,70 Eur sumos kreditorinį reikalavimą, patvirtintą BUAB „Šiaurės kompanija“ bankroto byloje. Bankroto proceso eigoje 2017-2019 metais BUAB „Auksinis eršketas“ bankroto administratorius ne kartą inicijavo kreditorių susirinkimuose klausimo dėl 20 280,70 Eur sumos reikalavimo į BUAB „Šiaurės kompanija“ realizavimo svarstymą, siūlė patvirtinti turto realizavo tvarką. Vienintelio BUAB „Auksinis eršketas“ turto, teisių į patvirtinto BUAB „Šiaurės kompanija“ bankroto byloje 20 280,70 Eur kreditorinio reikalavimo į BUAB „Šiaurės kompanija“, realizavimas nevyksta, kreditorių susirinkimuose sprendimai dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo nepriimti iš esmės dėl dominuojančio kreditoriaus BUAB „Šiaurės kompanija“ pozicijos. Pažymėta, jog BUAB „Šiaurės kompanija“ nėra ir nebuvo siūliusi jokios savo turto realizavimo tvarkos, už kurią balsuotų ji pati (93,24 proc. balsų). Iš BUAB „Šiaurės kompanija“ bankroto bylos proceso spręstina, jog nėra duomenų apie vykstančius kreditorių susirinkimus bei įmonės turto pardavimą. Tarp susijusių bankrutavusių įmonių BUAB „Auksinis eršketas“ ir BUAB „Šiaurės kompanija“ bankroto administratorių susiklostė konfliktinė situacija, kuri tęsiasi ne vienerius metus ir, teismo vertinimu, akivaizdžiai neigiamai atsiliepia bankroto procesui. Teismas sprendė, kad yra visos teismų praktiką atitinkančios sąlygos teismui įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą, būtent šiuo atveju konstatuojamas bankroto proceso vilkinimas ir kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas, tad teismas gali nustatyti turto pardavimo tvarką ir pradinę parduodamo turto kainą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skolos pardavimas iš varžytinių jau buvo vykdomas nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d., nustačius pradinę kainą 60 proc. reikalavimo sumos dydžio, tačiau parduotas nebuvo (varžytinės paskelbtos neįvykusiomis), taip pat įvertinus, jog galimybės nurodytą turtą realizuoti/išieškoti turi būti vertinamos realiu, dabartiniu laiku, dabartinėje bankroto proceso stadijoje, neatsižvelgiant į sutikimą/nesutikimą su ankstesniais administratoriaus atliktais veiksmais šiuo klausimu, turto realizavimo tvarkos patvirtinimo klausimą išsprendė iš esmės ir nustatė BUAB „Auksinis eršketas“ turto, 20 280,70 Eur reikalavimo teisės į BUAB „Šiaurės kompanija“ pardavimo tvarką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atskiruoju skundu apeliantė BUAB „Šiaurės kompanija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartį; įpareigoti BUAB „Auksinis eršketas“ bankroto administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą dėl BUAB „Šiaurės kompanija“ skolos pardavimo iš e-varžytinių; įpareigoti BUAB „Auksinis eršketas“ bankroto administratorių pateikti veiklos ataskaitą, kurioje būtų pateikta informacija apie atliktus veiksmus, informacija apie gautas pajamas ir patirtas išlaidas per visą bankroto procesą. Nurodė, kad 2019 m. sausio 18 d. įvyko BUAB „Auksinis eršketas“ kreditorių susirinkimas, kuriame antruoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl BUAB „Šiaurės kompanija“ skolos pardavimo. Kreditorius BUAB „Šiaurės kompanija“ balsavo prieš BUAB „Auksinis eršketas“ bankroto administratoriaus pasiūlytą pardavimo tvarką, kadangi ji neatitinka Lietuvos Respublikos bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto. Bankroto administratorius taip pat nepateikė veiklos ataskaitos už ataskaitinį laikotarpį. Taigi, susirinkimo metu kreditorių susirinkimas nutarė nepritarti 20 280,70 Eur reikalavimo teisės į BUAB „Šiaurės kompanija“ pardavimo tvarkai. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 25 d. nutartimi nustatė 20 dienų terminą atsiliepimo pateikimui į BUAB „Auksinis eršketas“ bankroto administratoriaus skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo bei įpareigoji bankroto administratorių per 3 dienas informuoti kreditorius apie gautą skundą bei paskirtą teismo posėdį. BUAB „Šiaurės kompanija“ negavo nei skundo, nei teismo pranešimo dėl atsiliepimo pateikimo, todėl teikė teismui prašymą pratęsti 20 dienų terminą atsiliepimo pateikimui. Tačiau ir šiuo atveju teismas nenusiuntė nei skundo kopijos suinteresuotam asmeniui nei pranešimo atsiliepimo pateikimui. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi nustatė turto pardavimo tvarką. Turtas, kurio dydis viršija 250 bazinių socialinių išmokų dydžio sumą turi būti parduodamas iš varžytinių. Nagrinėjamu atveju pardavimas iš varžytinių niekada nebuvo vykdomas, kadangi BUAB „Auksinis eršketas“ kreditorių susirinkime toks klausimas niekada net nebuvo svarstomas, o kreditoriai nepritarė skolos pardavimui. Skolos dydis viršija 250 bazinių socialinių išmokų sumą, skolos pardavimo kaina – taip pat. Tai gi, ji turėtų būti parduodama iš varžytinių. Vilniaus apygardos teismo nustatyta turto pardavimo tvarka prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Auksinis eršketas“ atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Abadona“ nurodė, kad su atskirojo skundo argumentais nesutinka. Vykdant BUAB „Auksinis eršketas“ bankroto procedūras nuo 2017 iki 2019 metų, bankroto administratorius keletą kartų inicijavo ir teikė siūlymus dėl reikalavimo teisės į apeliantą realizavimo. 2019 m. sausio 18 d. vykusios susirinkimo metu bankroto administratorius siūlė skolą pardavinėti už 50 procentų jos nominalios vertės, nepardavus, dar mėnesį pardavinėti už didžiausią pasiūlytą kainą, nepardavus – nurašyti. VĮ „Turto bankas“ siūlė pardavinėti skolą laisvu pardavimu. Kreditorių susirinkimas nubalsavo prieš. Apelianto teiginiai, jog varžytinėse turtas parduodamas nebuvo, neatitinka tikrovės. Varžytinės buvo vykdomos nuo 2017 m. liepos 27 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. Jos buvo pripažintos neįvykusiomis, kadangi nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Apeliantas, būdamas didžiausiu kreditoriumi (93,24 procentai) sąmoningai sudarinėjo kliūtis, kad kreditorių susirinkime nebūtų patvirtinta turto realizavimo tvarka. Prašo netenkinti atskirojo skundo, o nutartį palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl atskirojo skundo netenkinimo
7. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta turto realizavimo tvarka, teisėtumo klausimas.
8. ĮBĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bankroto procesu siekiama įmonės nemokumo būsenos pabaigos iš įmonės turto tenkinant kreditorių reikalavimus ir užtikrinant kreditorių ir įmonės interesų pusiausvyrą. Taigi bankroto instituto paskirtis ir pagrindinis tikslas yra apsaugoti nemokaus skolininko kreditorių turtinius interesus, sudaryti jiems galimybę gauti, kiek tai įmanoma, palankesnį finansinių reikalavimų iš skolininko turto patenkinimą. Kartu bankroto institutas skirtas ir nemokaus skolininko interesams užtikrinti, siekiant užfiksuoti jo skolas, kad jos nedidėtų, sudaryti jam galimybes pertvarkyti savo veiklą ir, esant galimybei, atkurti jo finansinį stabilumą.
9. Byloje nustatyta, kad 2019 m. sausio 18 d. vyko BUAB „Auksinis eršketas“ kreditorių susirinkimas į kurios darbotvarkę 2-uoju klausimu įtrauktas klausimas dėl BUAB „Šiaurės kompanija“ debitorinio įsiskolinimo pardavimo. Susirinkime raštu balsavo 95,44 procentus nuo bendros reikalavimų sumos turintys kreditoriai, t. y. VĮ „Turto bankas“ (2,20 procentai) ir BUAB „Šiaurės kompanija“ (93,24 procentai). 2-uoju klausimu buvo pasiūlyti du nutarimo projektai.
10. Pirmuoju variantu buvo svarstomas bankroto administratoriaus siūlomas projektas: „Vertinant, kad iš varžytinių skola nebuvo parduota už 60 procentų nuo nominalios vertės, siūlomą skolą pardavinėti 1 mėn. nuo kreditorinio susirinkimo sprendimo priėmimo dienos už 50 procentų nominalios vertės, nepardavus, dar mėnesį pardavinėti už didžiausią pasiūlytą kainą, nepardavus – nurašyti.“ Abu dalyvavę kreditoriai balsavo „prieš“. Taigi kreditoriai balsų dauguma išreiškė savo valią dėl sprendžiamo klausimo, nutardami nepatvirtinti administratoriaus siūlomos tvarkos. BUAB „Šiaurės kompanija“ (93,24 procentai) pateikė nepritarimo administratoriaus siūlomai tvarkai motyvą, nurodydamas, jog ši tvarka neatitinka ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimo, nes pagal sumą reikalavimas turi būti parduodamas iš varžytinių. Jokio realizavimo tvarkos varianto nesiūlo.
11. Antruoju variantu buvo svarstomas VĮ „Turto bankas“ pasiūlymas: „Pardavinėti reikalavimo teises į BUAB „Šiaurės kompanija“ skolą laisvu pardavimu, už didžiausią pasiūlytą kainą, ne mažesnė nei 50 procentų skolos vertės. Apie pardavimą skelbti viešai. Pasiūlymus rinkti 20 dienų nuo paskelbimo apie pardavimą ir teikti svarstyti kreditorių susirinkimui; susirinkimui pateikti informaciją ir vertinimą apie BUAB „Auksinis eršketas“ kreditorinio reikalavimo patenkinimo galimybes ir perspektyvas BUAB „Šiaurės kompanija“ bankroto byloje“. „Už“ siūlomą tvarką balsavo VĮ „Turto bankas“ (2,20 procentai), BUAB „Šiaurės kompanija“ nebalsavo, taigi nutarimas nepriimtas pritrūkus kreditorių balsų.
12. Atskirajame skunde apeliantas BUAB „Šiaurės kompanija“, taip pat kaip ir balsavimo biuletenyje, pabrėžė, kad jog aukščiau nurodoma turto realizavimo tvarka (kaip ir teismo nutartimi nustatytoji) neatitinka ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, kadangi reikalavimas turi būti parduodamas iš varžytinių, nes jo vertė ir jo pardavimo kaina viršija 250 bazinių socialinių išmokų dydį. Apeliantas taip pat teigia, kad reikalavimo pardavimas varžytynėse nebuvo vykdomas, kadangi kreditorių susirinkime toks siūlymas nebuvo svarstomas. Su šiais apelianto argumentais nesutiktina.
13. Pirma, bylos duomenys patvirtina, kad skolos pardavimas iš varžytinių jau buvo vykdomas nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d., nustačius pradinę kainą 60 procentų reikalavimo sumos dydžio, tačiau parduotas nebuvo (varžytinės paskelbtos neįvykusiomis), kadangi varžytinėse nedalyvavo nei vienas varžytinių dalyvis.
14. Antra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantas, teigdamas, kad bankroto administratoriaus siūloma reikalavimo teisės į BUAB „Šiaurės kompanija“ realizavimo tvarka neatitinka ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, pernelyg formaliai taiko teisės aktų nuostatas, nepagrįstai neatsižvelgia į susiklosčiusioje situacijoje esančių faktinių aplinkybių visumą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, klausimas dėl reikalavimo teisės realizavimo tvarkos nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas visos bankroto procedūros kontekste.
15. Atsakovei BUAB „Auksinis eršketas“ bankroto byla iškelta 2013 m. spalio 30 d. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o bendrovės turto realizavimo klausimas nėra išspręstas iki šiol. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius įrodymus bei pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas aplinkybes, galima teigti, kad vienintelio BUAB „Auksinis eršketas“ turto, teisių į patvirtinto BUAB „Šiaurės kompanija“ bankroto byloje 20 280,70 Eur kreditorinio reikalavimo, realizavimas nevyksta, kreditorių susirinkimuose sprendimai dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo nepriimti iš esmės dėl dominuojančio kreditoriaus BUAB „Šiaurės kompanija“ pozicijos, kadangi pastarasis arba nepritaria siūlomoms turto realizavimo tvarkoms, arba susilaiko nuo balsavimo ir nutarimas nėra priimamas pritrūkus kreditorių balsų. Be to, BUAB „Šiaurės kompanija“ nėra ir nebuvo siūliusi jokios savo turto realizavimo tvarkos, už kurią balsuotų ji pati (93,24 procentai).
16. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, galimybė patenkinti BUAB „Auksinis eršketas“ kreditorinį reikalavimą (ar didžiąja dalimi), realizavus BUAB „Šiaurės kompanija“ šios įmonės bankroto procese jai priklausantį turtą, vertintina kaip gan menka ir jokių objektyvių duomenų priešingai išvadai nėra. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad tarp susijusių bankrutavusių įmonių BUAB „Auksinis eršketas“ BUAB „Šiaurės kompanija“ bankroto administratorių susiklostė konfliktinė situacija, kuri tęsiasi ne vienerius metus ir, teismo vertinimu, akivaizdžiai neigiamai atsiliepia bankroto operatyvumo procesui. 2018 m. liepos 13 d., 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. B2-1750-640/2019 buvo sprendžiami UAB „Abadona“ prašymai dėl administratorius UAB „Skolvalda“ įpareigojimo pateikti informaciją apie BUAB „Šiaurės kompanija“ galimybes iš turto atsiskaityti su kreditoriais, tame tarpe nutartyje nurodoma, jog UAB „Skolvalda“ ruošia kreditoriams ir teismui ataskaitą su visais duomenimis – apie tokios ataskaitos pateikimą duomenų nėra. Jokios konkrečios informacijos apie BUAB „Šiaurės kompanija“ galimybes iš turto atsiskaityti su kreditoriais nepateikta ir teismui bei šalims BUAB „Auksinis eršketas“ bankroto byloje.
17. Nemokios įmonės pernelyg ilgas egzistavimas didina jos kreditorių patiriamus nuostolius, gali iškreipti rinką, sumažinti jos stabilumą. Dėl to ĮBĮ normos nustato ne tik pareigą nemokios įmonės vadovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnis), bet ir, ją iškėlus, kreditoriams plačias teises, sprendžiant bankroto procedūras, o bankroto administratoriui – pareigą vykdyti bankroto procedūras, kurias administratorius, atsižvelgiant į bankroto proceso tikslą, turėtų per protingą laiką užbaigti. Neprotingai ilgai užsitęsusi įmonės likvidavimo procedūra, neracionalus ir neadekvatus turto pardavimo kainos nustatymo procesas, nepagrįstai užtęstai sprendžiamas klausimas dėl turto pardavimo būdo (parduoti reikalavimo teisę varžytinėse, ar laisvu pardavimu) suponuoja išvadą apie kreditorių susirinkimo vengimą deramai įgyvendinti jo kompetencijai priskirtus klausimus.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokiai situacijai, kreditoriai neturėtų dar tęsti bankroto proceso, remdamiesi tik formaliu procedūrų atlikimu, nes šiuo metu bankroto byloje nėra atliekamos jokios likvidavimo procedūros, o tik sudaromos sąlygos bankroto proceso vilkinimui. Apeliacinės instancijos teismo manymu, nagrinėjamoje situacijoje yra pagrindo konstatuoti, kad jog kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją, bei kad dėl dominuojančio kreditoriaus intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas. Nagrinėjamu atveju kreditoriai, turėdami skirtingus lūkesčius dėl įmonės turto realizavimo galimybių, priima sprendimus, kurie neužtikrina operatyvios bankroto proceso eigos ir dėl kurių neapibrėžtą laiką nerealizuojamas bankrutuojančios įmonės turtas. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad yra visos teismų praktiką atitinkančios sąlygos teismui įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą ir nustatyti turto pardavimo tvarką ir pradinę parduodamo turto kainą.
19. Apeliantas atskiruoju skundu taip pat prašė įpareigoti BUAB „Auksinis eršketas“ bankroto administratorių pateikti veiklos ataskaitą, kurioje atsispindėtų visa informacija apie atliktus veiksmus, gautas pajamas ir patirtas išlaidas per visą bankroto procesą.
20. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai) (CPK 312 straipsnis). CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad CPK yra įtvirtinta vadinamoji dalinė (ribota) apeliacija. Tai susiję su tuo, kad bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžia ieškovas, ieškinyje nurodydamas ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką. O apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo ribas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas ginčui faktines aplinkybes ir ar teisingai pagal nustatytas faktines aplinkybes pritaikė teisę pagal ieškovo parengiamojoje bylos stadijoje apibrėžtas bylos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).
21. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apelianto prašymo įpareigoti BUAB „Auksinis eršketas“ bankroto administratorių pateikti veiklos ataskaitą, kurioje atsispindėtų visa informacija apie atliktus veiksmus, gautas pajamas ir patirtas išlaidas per visą bankroto procesą.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.