Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2-261-381/2017

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-01-17
Bylos Nr.: 2-261-381/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-02181-2013-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Artūras Driukas
Suinteresuotas asmuo: S. B., A. B., V. B.

Kategorijos

3.4.3.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-261-381/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02181-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų S. B., A. B. ir V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Auksinis eršketas“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Auksinis eršketas“ (toliau – BUAB „Auksinis eršketas“) iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Abadona“ (toliau – UAB „Abadona“ arba bankroto administratorė); teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi UAB „Auksinis eršketas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi į trečios eilės kreditorių sąrašą įtrauktas J. G. (J. G.) su 34 154,60 Lt dydžio finansiniu reikalavimu (civilinė byla Nr. 2-6112-302/2014).Kreditorius J. G. 2015 m. gruodžio 3 d. pateikė teismui prašymą pripažinti BUAB „Auksinis eršketas“ bankrotą tyčiniu. Kreditorius J. G. nurodė, kad BUAB „Auksinis eršketas“ akcininkas iki bankroto bylos iškėlimo buvo S. B.. S. B. taip pat buvo BUAB „Auksinis eršketas“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 8 d. iki 2013 m. kovo 11 d. Nuo 2013 m. kovo 11 d. prieš įmonės bankroto paskelbimą įmonės direktoriumi buvo paskirtas psichiškai neįgalus ir alkoholiu piktnaudžiaujantis S. B. dėdė V. B., kuris ir kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „Auksinis eršketas“ iškėlimo. Paskyrus įmonės direktoriumi V. B., faktiškai įmonę valdė S. B., kuris turėjo generalinį įgaliojimą. BUAB „Auksinis eršketas“ glaudžiai bendradarbiavo su asocijuota kita įmone – BUAB „Šiaurės kompanija“, kurios 100 proc. akcijų taip pat priklausė S. B.. Šios įmonės direktoriumi 2013 m. kovo 13 d. taip pat buvo paskirtas susijęs asmuo – S. B. uošvis V. B., nekalbantis ir nesuprantantis lietuvių kalbos. S. B. taip pat priklausė šiuo metu jau po bankroto proceso išregistruotos UAB „Sanves“ 100 proc. akcijų, kurios direktoriumi buvo S. B. tėvas A. B.. 2011 m. birželio mėnesį prasidėjo BUAB „Auksinis eršketas“ akcininko ir direktoriaus S. B. ir jo sutuoktinės V. B. skyrybų procesas. Santuokos nutraukimo byloje kilus ginčui dėl santuokoje dalintino turto, o būtent dėl BUAB „Auksinis eršketas“, BUAB „Šiaurės kompanija“ ir likviduotos UAB „Sanves“ akcijų, bei siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, S. B. ėmėsi aktyvių veiksmų perkeliant įmonių BUAB „Auksinis eršketas“ ir BUAB „Šiaurės kompanija“ veiklą į naują įmonę. 2011 m. rugsėjo 1 d. S. B. pastangomis buvo įsteigta UAB „N. N. Caviar“. Iš pradžių UAB „N. N. Caviar“ akcininku bei vadovu buvo S. B. tėvas A. B.. Iškart po įrangos, žaliavų ir tiekėjų perleidimo, nuo 2013 m. spalio 31 d. UAB „N. N. Caviar“ direktoriumi tapo S. B.. 2013 m. spalio 25 d. S. B. tapo BUAB „N. N. Caviar‘ 88,8 proc. akcijų dalies savininku, o nuo 2013 m. gruodžio 25 d. jam priklausė 100 proc. šios įmonės akcijų. Nuo 2014 m. gruodžio 30 d. UAB „N. N. Caviar“ akcininke tapo UAB „MONARCH LT“, kurios direktoriumi, valdybos nariu ir, tikėtina, akcininku taip pat yra S. B.. Tik įsteigta UAB „N. N. Caviar“ ėmė vykdyti veiklą, analogišką BUAB „Auksinis eršketas“ ir BUAB „Šiaurės kompanija“ veiklai, t. y. įsigydavo ikrų ir kitų žuvies produktų žaliavą, ją perdirbdavo, paruošdavo pardavimui bei platindavo paruoštą produkciją po prekybos centrus. Turimais duomenimis 2012 m. balandžio 6 d. vidutinis UAB „Auksinis eršketas“ darbuotojų skaičius 2011 metais buvo 12 darbuotojų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus duomenimis, dvylika BUAB „Auksinis eršketas“ darbuotojų perėjo dirbti į UAB „N. N. Caviar“. UAB „N. N. Caviar“ perėmė visus BUAB „Auksinis eršketas“ klientus: UAB Maxima LT pateiktais duomenimis paskutinis pirkimas iš BUAB „Auksinis eršketas“ vyko 2012 m. kovo 20 d., o su UAB „N. N. Caviar“ prekių tiekimo sutartis buvo sudaryta 2012 m. vasario 1 d.; UAB „RIMI Lietuva“ pateiktais duomenimis BUAB „Auksinis eršketas“ tiekė prekes šiai įmonei iki 2012 m. kovo 30d., tuo tarpu sutartis su UAB „N. N. Caviar“ sudaryta 2012 m. sausio 1 d.; UAB „Palink“ pateiktais duomenimis BUAB „Auksinis eršketas“ paskutinę sutartį su šia įmone sudarė 2012 m. sausio 1 d.; UAB „Rivona“ pateiktais duomenimis šią bendrovę sutartiniai santykiai su BUAB „Auksinis eršketas“ siejo 2011 metais, nuo 2012 m. sutartiniai santykiai nutrūko, kadangi nuo 2012 metų buvo sudaryta sutartis su UAB „N. N. Caviar“.Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi BUAB „Šiaurės kompanija“ bankrotą pripažino tyčiniu, padaręs išvadą, jog BUAB „Šiaurės kompanija“ veikla buvo perkelta į UAB „N. N. Caviar“.2011 m. rugpjūčio mėnesį BUAB „Auksinis eršketas“ nuosavybės teise priklausė prekių, kurių savikaina buvo 1 550 099 Lt. 2015 m. rugpjūčio 2 d. BUAB „Auksinis eršketas“ tuometinio direktoriaus S. B. sprendimu įmonei priklausančios prekės buvo nukainotos beveik tris kartus, t. y. iki 611 411, 79 Lt ir tą pačią dieną visos prekės už sumažintą kainą buvo perleistos kitai S. B. priklausančiai įmonei UAB „Sanves“. UAB „Sanves“ direktoriumi tuo metu buvo S. B. tėvas A. B.. BUAB „Auksinis eršketas“ akcininkas ir tuometinis vadovas S. B. iš įmonės kasos paėmė daugiau kaip šešis šimtus tūkstančių litų. Pinigų paėmimas buvo įformintas kaip sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu BUAB „Auksinis eršketas“ paskolino S. B. 660 000 Lt sumą. Jokių pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų patvirtinančių, kad pinigai grąžinti, nėra. 2013 m. balandžio 10 d. BUAB „Auksinis eršketas“ ir UAB „N. N. Caviar“ sudarė sutartį dėl reikalavimo teisės į UAB „Šiaurės kompanija“ perleidimo ir skolos padengimo. Nurodyta sutartimi BUAB „Auksinis eršketas“ dalį savo reikalavimo, t. y. 4 712 720,74 Lt iš 5 932 706,12 Lt perleido UAB „N. N. Caviar“ už 1 292 716, 71 Lt dydžio įsipareigojimą naujai įsteigtai S. B. įmonei UAB „N. N. Caviar“. Tuo metu, kai buvo perleistas minėtas reikalavimas UAB „Šiaurės kompanija“ buvo moki ir turėjo turto.2011 m. balandžio 30 d. BUAB „Auksinis eršketas“, atstovaujama S. B., ir fizinis asmuo S. B. sudarė paskolos sutartį Nr. 1, kurios pagrindu įmonė suteikė S. B. 660 000 Lt dydžio paskolą, kuri turėjo būti grąžinta iki 2014 m. gruodžio 31 d. 2011 m. birželio 29 d. buvo sudarytas šios paskolos sutarties pakeitimas, pagal kurį buvo pakeista paskolos grąžinimo tvarka, numatant, kad S. B. suteikta paskola turi būti pradėta grąžinti nuo 2019 m. sausio 10 d., paskutinė įmoka sumokėta 2025 m. gruodžio 10 d. Suinteresuoti asmenys S. B., A. B., V. B. atsiliepime į kreditoriaus J. G. prašymą pripažinti BUAB „Auksinis eršketas“ bankrotą tyčiniu prašė jį atmesti. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad 2012 m. kovo 6 d. J. G. įsteigė įmonę UAB „R. C.“, kuri užsiima tapačiu verslu kaip ir BUAB „Auksinis eršketas“. 2014 m. birželio 3 d. BUAB „Auksinis eršketas“ bankroto administratorė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams J. G. ir UAB „R. C.“ dėl nesąžiningos konkurencijos.UAB „Auksinis eršketas“ užsiėmė prekybine veikla ir visą pagamintą UAB „Šiaurės kompanija“ produkciją parduodavo skirtingiems Lietuvos ir užsienio pirkėjams. Visi pirkėjai atsiskaitydavo už prekes su UAB „Auksinis eršketas“, o ši paskirstydavo kur ir kokiu eiliškumu mokėti pinigus tiekėjams už nupirktą produkciją. AB SEB bankas, norėdamas įsitikinti, kad kreditai bus užtikrinti realiais pirkėjų apmokamais pinigais, kreditus išdavinėjo UAB „Auksinis eršketas“ įmonei, o ši avansu mokėjo UAB „Šiaurės kompanija“, kad gamintojas galėtų užsipirkti žaliavas ir įvykdyti užsakymus. Kreditų užtikrinimui turėjo būti įkeistos visų įmonių (UAB „Auksinis eršketas“ ir UAB „Šiaurės kompanija“) akcijos, sandėlio likučiai, ilgalaikis turtas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartimi, priimta BUAB „Auksinis eršketas“ akcininko ir direktoriaus S. B. ir jo sutuoktinės V. B. santuokos nutraukimo byloje, buvo areštuotos S. B. priklausančios UAB „Auksinis eršketas“, UAB „Šiaurės kompanija“ ir UAB „Sanves“ akcijos, taip pat uždrausta įkeisti UAB „Auksinis eršketas“ ir UAB „Šiaurės kompanija“ ilgalaikį turtą, kurio vertė didesnė kaip 1/20 įmonės įstatinio kapitalo. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Auksinis eršketas“ liko be apyvartinių lėšų, nes negavo iš AB SEB banko 4 000 000 Lt finansavimo, be to buvo įpareigota grąžinti suteiktą 950 000 Lt dydžio kreditą. Įmonė, neturėdama apyvartinių lėšų ir negalėdama užsipirkti produkcijos, nutarė susiaurinti savo veiklą, išparduoti užsigulėjusius sandėlio likučius ir tokiu būdu atsiskaityti su kreditoriumi AB SEB banku ir tiekėjais.BUAB „Auksinis eršketas“ bankrotą nulėmė buvusios sutuoktinės V. B. ir jos pusbrolio J. G. veiksmai, kuriais pastarieji siekė sužlugdyti įmonę, o veiklą, pasinaudojant informacija, kontaktais ir lėšomis, vystyti jiems priklausančioje UAB „R. C.“. Apskaitos programos AGNUM duomenimis, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. suinteresuotų asmenų V. B. ir J. G. iniciatyva vyko lėšų nurašymai bendrai 204 679, 80 Lt sumai. 2011 m. balandžio 30 d. paskolos sutarties pagrindu S. B. suteikta 660 000 Lt paskola yra grąžinta. Pinigų grąžinimas užfiksuotas įmonės buhalterinėje apskaitoje.2013 m. balandžio 10 d. sudarant reikalavimo teisės perleidimo ir skolos padengimo sutartį įmonė buvo moki, sudarytas sandoris buvo įmonei finansiškai naudingas, nes BUAB „Šiaurės kompanija“ iki šiol neatsiskaitė su UAB „N. N. Caviar“. Realizavus nukainotas prekes, buvo padengtas įsiskolinimas AB SEB bankui, todėl prekių nukainojimas buvo naudingas įmonei. UAB „Auksinis eršketas“ veikla nebuvo perkelta į UAB „N. N. Caviar“. UAB „N. N. Caviar“ įsikūrė kaip atskiras ūkio subjektas, kuris, turėdamas piniginių lėšų vykdyti komercinę veiklą, investavo pinigus į žuvies produktus.Pablogėjus situacijai UAB „Auksinis eršketas“, įmonės darbuotojams buvo pranešta apie planuojamus jų atleidimus. Visi UAB „Auksinis eršketas“ darbuotojai savo iniciatyva įsidarbino UAB „N. N. Caviar“. BUAB „Auksinis eršketas“ bankroto administratorius UAB „Abadona“ su kreditoriaus J. G. prašymu pripažinti BUAB „Auksinis eršketas“ bankrotą tyčiniu nesutiko. Bankroto administratorė nurodė, kad kreditorius J. G. visomis įmanomomis priemonėmis (kreipdamasis į teismą su prašymu pakeisti bankroto administratorę, skųsdamas kreditorių susirinkimo nutarimus) siekia užvilkinti BUAB „Auksinis eršketas“ bankroto procesą. Kreditoriaus J. G. atžvilgiu Vilniaus apygardos teisme buvo pradėtas teisminis procesas dėl nesąžiningos konkurencijos (civilinės bylos Nr. 2-1583-603/2016), taip pat jis buvo įtrauktas į teisminius procesus dėl žalos atlyginimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu, UAB “Šiaurės kompanija” bankroto pripažinimo tyčiniu. Taigi, kreditoriaus J. G. pateiktas prašymas pripažinti BUAB „Auksinis eršketas“ bankrotą tyčiniu grindžiamas asmeniniais, o ne visų įmonės kreditorių, interesais. Suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepime į J. G. prašymą pripažinti BUAB „Auksinis eršketas“ bankrotą tyčiniu prašė jį tenkinti. Suinteresuotas asmuo V. B. nurodė, kad buvusiam sutuoktiniui S. B. priklausiusių įmonių - UAB „Auksinis eršketas“, UAB „Šiaurės kompanija“ ir UAB „Sanves“ - bankrotus nulėmė tyčiniai ir sąmoningi S. B. ir jam artimų žmonių (tėvo A. B., dėdės V. B. ir uošvio V. B.) veiksmai, kuriais pastarieji siekė sužlugdyti verslus ir perkelti juos į naujai S. B. įsteigtą įmonę UAB „N. N. Caviar“, kad po santuokos nutraukimo nurodytos įmonės nebūtų dalijamos.UAB „Auksinis eršketas“ bankroto administratorės UAB „Abadona“ įgaliotas asmuo A. K. (A. K.) yra geras S. B. draugas, visais būdais prisidedantis prie S. B. vykdomo įmonių veiklos perkėlimo. Šis asmuo buvo UAB „Sanves“ bankroto administratorius, taip pat S. B. priklausiusių įmonių auditorius.S. B. nepagrįstai teigia, kad blogą UAB „Auksinis eršketas“ būklę nulėmė ne jo veiksmai, perkeliant įmonės veiklą į naujai įsteigtą įmonę, o santuokos nutraukimo byloje Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės areštuoti S. B. priklausančias akcijas ir uždrausti naudotis tam tikromis neturtinėmis akcininko teisėmis.Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 14 d. sprendime, kuriuo buvo atmestas BUAB „Auksinis eršketas“ ieškinys dėl 2 804 129,00 Lt dydžio žalos priteisimo iš V. B., padarė išvadas, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pakeitus taikytas laikinąsias apsaugos priemones (pagal paties S. B. prašymą) UAB „Auksinis eršketas“ galėjo tęsti kreditavimo sutartį; kad byloje yra nepaneigtos atsakovės V. B. nurodytos aplinkybės, jog 2011 m. gegužės - birželio mėnesiais iš UAB „Auksinis eršketas“ kasos S. B. paėmė virš 600 000 Lt pinigines sumas be jokio teisėto pagrindo, ir tokiu būdu būtini įmonės atsiskaitymai su tiekėjais ir kreditoriais tapo negalimi, kas sudarė pagrindą spręsti klausimą dėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teikimo teismui (civilinės bylos Nr. 2-2840-603/2015).Be to, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-4932- 450/2015, pripažindamas UAB „Šiaurės kompanija“ bankrotą tyčiniu (šioje byloje S. B. ir jam artimi asmenys taip pat teigė, jog įmonių bankrotą nulėmė ne jų tyčiniai veiksmai, o taikytos laikinosios apsaugos priemonės) konstatavo, kad iš teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turinio akivaizdu, kad jomis iš esmės siekta užtikrinti esamos įmonės padėties išsaugojimą, tačiau įmonei neužkirsta galimybė vykdyti veiklą.BUAB „Auksinis eršketas“ bankroto administratorės UAB „Abadona“ įgaliotas asmuo A. K. 2016 m. rugsėjo 19 d. pateikė pareiškimą dėl BUAB „Aukisnis eršketas“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Bankroto administratorės įgaliotas asmuo pareiškime nurodė, kad BUAB „Aukisnis eršketas“ bankrotas turi būti pripažintas tyčiniu dėl J. G. ir V. B. kaltės.Suinteresuotas asmuo J. G. nuo 2003 m. rugpjūčio 22 d. iki 2011 metų dirbo BUAB „Auksinis eršketas“ vadovu. Jo sesuo V. B. dirbo buhaltere – atlikinėjo visus konsoliduotus įmonių balansus iki 2012 metų. 2011 m. birželio 30 d. J. G., dirbdamas UAB „Auksinis eršketas“ vadovu, pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį už sandorius, įvykdytus įmonėje. Sutartis galiojo iki 2012 m. gruodžio 31 d. 2012 m. kovo 6 d. J. G., galiojant materialinės atsakomybės sutartims bei konfidencialumo susitarimams, įsteigė UAB „R. C.“, kuri nuo įsteigimo užsiima analogiška veikla kaip ir BUAB „Auksinis eršketas“. 2008 m. J. G. paėmė iš UAB „Auksinsi eršketas“ 170 000 Lt paskolą. Duomenų, kad paskola grąžinta nėra. J. G., būdamas UAB „Auksinis eršketas“ direktoriumi, 2010 metais užpirko prekių už 1 550 099 Lt ir sąmoningai jų nerealizavo, laikė sandėliuose, kol suėjo prekių realizavimo terminas. Suėjus prekių realizavimo terminui, šias prekes nukainojo ir realizavo už sumažintą kainą. J. G., būdamas giminystės ryšiuose su V. B., perkėlė įmonės verslą bei visą informaciją, kurią žinojo dirbdamas įmonėje nuo 2003 m. vadovu, į naujai įsteigtą įmonę UAB „R. C.“, perėmė UAB „Auksinis eršketas“ klientus, vystė analogišką veiklą. D. J. G., kaip įmonės vadovo, veiksmų BUAB „Auksinis eršketas“ padaryta 938 657, 21 Lt žala. Kelia abejonių ir J. G., kaip kreditoriaus, statusas. Šis asmuo BUAB „Auksinis eršketas“ dirbo nuo 2003 metų, ėmė iš įmonės paskolas ir pats dėl neaiškių priežasčių tapo įmonės kreditoriumi. Kreditorius J. G. prašė atmesti BUAB „Auksinis eršketas“ bankroto administratorės UAB „Abadona“ įgalioto asmens pareiškimą pripažinti BUAB „Auksinis eršketas“ bankrotą tyčiniu dėl jo kaltės, skirti bankroto administratorės įgaliotam asmeniui A. K. 5 792 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Kreditorius atsiliepime nurodė, kad J. G. niekada nebuvo BUAB „Auksinis eršketas“ akcininku, įmonės direktoriumi jis buvo iki 2010 m. gruodžio 1 d. Taigi, J. G. 2012 m. kovo 6 d., kai buvo įsteigta UAB „R. C.“, neturėjo objektyvių galimybių perkelti BUAB „Auksinis eršketas“ veiklos į UAB „R. C.“, kadangi nebuvo nei bankrutavusios įmonės direktoriumi, nei akcininku. Iki įsteigiant UAB „R. C.“, visa BUAB „Auksinis eršketas“ veikla jau buvo perkelta į UAB „N. N. Caviar“, kuri įsteigta 2011 m. rugsėjo 1 d. S. B., A. B. ir V. B. iniciatyva. UAB „R. C.“ ir BUAB „Auksinis eršketas“ veikla iš esmės skiriasi. UAB „R. C.“ perka galutinį produktą ir jį perparduoda, tuo tarpu BUAB „Auksinis eršketas“ kartu su UAB „Šiaurės kompanija“ pirkdavo žaliavą ir gamindavo gautinį produktą bei vėliau jį parduodavo. Naujai įsteigta UAB „N. N. Caviar“ per 2011 metus (kai UAB „R. C.“ dar nebuvo įsteigta) sugebėjo padaryti 2 590 407 Lt apyvartą, o 2012 metais net 9 215 516 Lt apyvartą. Jokie konfidencialumo susitarimai tarp BUAB „Auksinis eršketas“ ir J. G. nebuvo sudaryti. 2011 m. birželio 30 d. materialinės atsakomybės sutartimi J. G. įsipareigojo atsakyti už BUAB „Auksinis eršketas“ kontrahentų atsiskaitymus pagal įmonės sudarytus sandorius nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. sutartyje nurodytomis sąlygomis. 2008 m. gegužės 13 d. paskolos pagrindu paimtos lėšos BUAB „Auksinis eršketas“ yra grąžintos, tą patvirtina įmonės kasos pajamų orderiai, t. y. pirminiai apskaitos dokumentai. Paskola grąžinta dar 2011 metais. Paskolos grąžinimą be kita ko patvirtina ir tuometinio BUAB „Auksinis eršketas“ vadovo S. B. raštas. Nėra duomenų, patvirtinančių, kad prekės buvo parduotos susijusiai įmonei būtent tuo metu, kai įmonės vadovu buvo J. G.. Taip pat nėra duomenų, kad 2011 m. rugpjūtį prekėms būtų suėjęs realizavimo terminas ar šis terminas būtų pasibaigęs. Bankroto administratorės UAB „Abadona“ įgaliotas asmuo A. K. yra artimas S. B. draugas, atlikęs auditą kitose S. B. valdomose įmonėse bei yra administravęs kitų S. B. priklausiusių įmonių bankrotą. Bankroto administratorė veikia ne BUAB „Auksinis eršketas“ kreditorių interesais, o gina S. B., A. B. ir V. B. interesus. Bankroto administratorė aplaidžiai vykdo savo funkcijas, neinformuoja kreditorių arba informuoja pavėluotai apie atliekamus veiksmus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi pripažino BUAB „Auksinis eršketas“ bankrotą tyčiniu.Teismas nurodė, kad ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis nustato, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.Teismas taip pat nurodė, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu, jeigu nustatoma, kad yra bent vienas iš šių požymių, dėl kurio kilo bankrotas: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu: 1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; 2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.Teismas nustatė, kad pareiškėjas J. G., kaip vieną iš BUAB „Auksinis eršketas“ tyčinio bankroto pagrindų, nurodo BUAB „Auksinis eršketas“ veiklos perkėlimą į UAB „N. N. Caviar“, kuriai vadovavo S. B.. Tuo tarpu bankroto administratorė, grįsdama savo prašymą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, nurodo, kad BUAB „Auksinis eršketas“ veikla buvo perkelta į UAB „R. C.“, t. y. šiuo metu J. G. valdomą įmonę.Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, padarė išvadą, kad rašytinių įrodymų visuma bei pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų paaiškinimai patvirtina, jog UAB „Auksinis eršketas“ bei UAB „N. N. Caviar“ buvo neabejotinai susijusios ir bendradarbiaujančios įmonės. Teismas sprendė, kad vien tai, jog nurodytos įmonės yra įsteigtos tų pačių asmenų ir bendradarbiauja nėra vienareikšmis pagrindas spręsti, kad UAB „Auksinis eršketas“ veikla buvo perkelta į UAB „N. N. Caviar“. Teismas konstatavo, kad UAB „Auksinis eršketas“ veiklos perkėlimą į UAB „N. N. Caviar“ patvirtina duomenys: darbuotojų perėjimas iš UAB „Auksinis eršketas“ į UAB „N. N. Caviar“, UAB „N. N. caviar“ klientų perėmimas pasibaigus sutartiniams santykiams su UAB „Auksinis eršketas“, UAB „N. N. Caviar“ įrangos, reikalingos veiklos vystymui, įsigijimas iš UAB „Auksinis eršketas“. Teismas padarė išvadą, kad veiklos perkėlimas iš UAB „Auksinis eršketas“ į UAB „R. C.“ neįrodytas. Teismas sprendė, kad tai, jog į šią įmonę perėjo pavieniai UAB „Auksinis eršketas“ darbuotojai J. G. bei V. B., nesant kitų įmonės veiklos perkėlimo požymių, nėra pakankamas pagrindas spręsti apie įmonės perkėlimą. Teismas pažymėjo, kad tos pačios ar panašios veiklos vykdymas nėra draudžiamas ar savaime suponuojantis išvadą dėl veiklos perkėlimo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad BUAB „Auksinis eršketas“ bankrotas atitinka tyčinio bankroto prezumpciją dėl veiklos perkėlimo į įmonę UAB „N. N. caviar“ (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Teismas nurodė, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių požymių, dėl kurio kilo bankrotas, buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.Teismas sprendė, kad 2011 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Auksinis eršketas“ prekių nukainojimo aktas patvirtina, jog buvo nukainotos 17 rūšių prekės bendroje sumoje nuo 1 550 099 Lt iki 611 441, 79 Lt. Prekių nukainojimo tikslu nurodyta – skubus prekių likučių pardavimas dėl įmonėje susidariusio apyvartinių lėšų trūkumo (I t., e. b. l. 72). 2011 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaita – faktūra Serija AE Nr. 34695 patvirtina, kad prekės parduotos UAB „Sanves“ (I t., e. b. l. 73 – 74). Teismas nurodė, kad pareiškėjas J. G. ginčija suinteresuoto asmens S. B. pateiktą rašytinį įrodymą – 2011 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaitą – faktūrą, kaip neleistiną, kadangi jis neatitinka kitos tos pačios ir to paties numerio UAB „Auksinis eršketas“ sąskaitos faktūros. Teismas vertino, kad šios pareiškėjo nurodomos aplinkybės neturi reikšmės faktinių aplinkybių nustatymui byloje, nes byloje nebuvo ginčo, jog prekės realizuotos už ženkliai mažesnę kainą. Teismas konstatavo, kad byloje nėra nustatyta priežasčių, dėl ko buvo delsiama realizuoti prekes, pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys tokių priežasčių nenurodė.Teismas nustatė, kad 2013 m. balandžio 10 d. UAB „Auksinis eršketas“ ir UAB „N. N. caviar“ sudarė reikalavimo teisės perleidimo ir skolos padengimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Auksinis eršketas“ perleido UAB „N. N. caviar“ 4 712 720, 74 Lt dydžio reikalavimo teisę į skolininką UAB „Šiaurės kompanija“ už 1 292 716, 71 Lt kainą.Teismas sprendė, kad 2013 m. balandžio 10 d. reikalavimo perleidimo sandorio sudarymas, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Auksinis eršketas“ 2013 m. spalio 30 d. iškelta bankroto byla, nebuvo racionalus ir finansiškai naudingas sprendimas. Net ir įvertinus tai, kad reikalavimas perleistas už 1 292 716, 71 Lt sumą, įmonei iš esmės nebevykdant veiklos, realizavus visus prekių likučius dar 2011 metais, bei 2011 metais pradėjus atleisti įmonės darbuotojus, kas akivaizdžiai patvirtina, jog nebuvo siekiama toliau tęsti įmonės veiklą ir nenurodant, kaip už finansinio reikalavimo perleidimą gautos lėšos buvo ar galėjo būti panaudotos reabilituojant įmonę ir kokiu tikslu buvo nuspręsta perleisti finansinį reikalavimą, spręstina, jog sandorio sudarymas nebuvo būtinas ir tikslingas.Teismas nustatė, kad UAB „Auksinis eršketas“ 2011 m. balandžio 29 d. akcininko sprendimu nutarta išduoti S. B., kaip UAB „Auksinis eršketas“ direktoriui, 660 000 Lt dydžio paskolą asmeninėms reikmėms. 2011 m. balandžio 30 d. sudarytas nurodytos paskolos sutarties pakeitimas, pagal kurį paskola turėtų būti grąžinta iki 2014 metų gruodžio mėnesio. Paskolos sutarties pakeitimu nutarta pratęsti paskolos grąžinimo terminą iki 2025 metų gruodžio mėnesio. 2013 m. balandžio 16 d. buhalterinė pažyma patvirtina, kad UAB „Auksinis eršketas“ darbuotojas pagal 2011 m. balandžio 30 d. paskolos sutartį įmonei nėra skolingas.Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į aplinkybes, kad paskola buvo suteikta tuo metu, kai dėl apyvartinių lėšų trūkumo įmonė sumažintomis kainomis realizavo paskutinius prekių likučius ir atleido įmonės darbuotojus, padarė išvadą, jog ženklios sumos paskolos suteikimas dar labiau sumažino įmonės apyvartines lėšas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nepaisant aplinkybės, jog paskolintos piniginės lėšos įmonei buvo grąžintos 2013 metais, prieš bankroto bylos iškėlimą, 2011 m. balandžio 30 d. tarp UAB „Auksinis eršketas“ ir S. B. sudaryta paskolos sutartis vertinama kaip akivaizdžiai UAB „Auksinis eršketas“ nenaudingas sandoris. Teismas padarė išvadą, kad suinteresuoto asmens S. B. argumentai, kad 2011 m. birželio 30 d. pareiškėjas J. G. su UAB „Auksinis eršketas“ pasirašė visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartį už sandorius, įvykdytus įmonėje laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d., nei patvirtina, nei paneigia įmonės tyčinio bankroto požymių. Teismas konstatavo, kad Vilniaus priklausomybės ligų centro 2016 m. balandžio 12 d. medicininė pažyma patvirtina, jog V. B. į priklausomybių ligų centrą 5 metų laikotarpiu nesikreipė dėl konsultavimo ar/ar gydymo. Teismas nustatė, kad V. B. UAB „Auksinis eršketas“ direktoriumi VĮ „Registrų centras“ duomenimis buvo laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 14 d. iki 2013 m. lapkričio 18 d. Tuo tarpu, pagal pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. reabilitacijos centro „Baldžio šilas“ išrašą iš medicininių dokumentų, matyti, jog V. B. buvo hospitalizuotas laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 19 d. iki 2013 m. gruodžio 28 d., t. y. jau pasibaigus jo, kaip UAB „Auksinis eršketas“ direktoriaus įgaliojimams. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus, padarė išvadą, kad byloje neįrodyta, jog prieš pat bankroto bylos UAB „Auksinis eršketas“ iškėlimą direktoriumi buvo paskirtas galimai neveiksnus V. B..Teismas nustatė, kad 2008 m. gegužės 13 d. paskolos sutartimi UAB „Auksinis eršketas“ paskolino J. G. 170 000 Lt sumą iki 2012 m. gruodžio mėnesio. Kasos pajamų orderiai patvirtina, kad J. G. grąžino šią skolą. Pinigų grąžinimą patvirtina UAB „Auksinis eršketas“ direktoriaus S. B. raštas, kuriame nurodyta, kad J. G. pagal paskolos sutartį atsiskaitė. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad piniginės lėšos grąžintos dar 2011 metais, sprendė, jog šis atskiras sandoris nėra savarankiška bankroto pripažinimo tyčiniu sąlyga, todėl laikytinas atitinkančiu tiek įmonės, tiek jos kreditorių interesus. Teismas nustatė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. rugsėjo 29 d. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad S. B., eidamas UAB „Auksinis eršketas“ direktoriaus pareigas, pažeidė 2002 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 11 punktą. Teismas nurodė, kad teisės aktai nustato, jog įmonės valdymo organai turi įmonei fiduciarines pareigas bei privalo vesti buhalterinę apskaitą, kaip to reikalauja įstatymai. Teismas konstatavo, kad minėtas protokolas patvirtina, jog UAB „Auksinis eršketas“ valdymo organai netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, kas patvirtina tyčinio bankroto požymių egzistavimą (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).Teismas nurodė, kad įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto.Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad byloje nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyti tyčinio bankroto požymiai – nuostolingų sandorių sudarymas, ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta tyčinio bankroto prezumpcija – įmonės veiklos perkėlimas į kitą įmonę bei ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis – netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, sudaro pagrindą pripažinti BUAB „Auksinis eršketas“ bankrotą tyčiniu.Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo J. G. prašymą skirti bankroto administratorės įgaliotam asmeniui A. K. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pažymėjo, kad aplinkybės, kurias pareiškėjas J. G. nurodo kaip aplaidų bankroto administratoriaus įgalioto asmens pareigų vykdymą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.Teismas sprendė, kad neturi pagrindo daryti išvadą, jog sprendžiant BUAB „Auksinis eršketas“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą bankroto administratorės įgaliotas asmuo siekė vilkinti procesą ar turėjo kokių nors kitų nesąžiningų ketinimų, todėl pareiškėjo prašymas netenkintas ir bankroto administratorės įgaliotam asmeniui netaikytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, reglamentuojamos CPK 95 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-276-469/2015).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde suinteresuoti asmenys S. B., A. B. ir V. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.Suinteresuotų asmenų atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta pažeidžiant materialiosios teisės normas, t. y. netinkamai taikant ir aiškinant ĮBĮ nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas BUAB „Auksinis eršketas“ bankrotą tyčiniu, taikė ir aiškino neaktualias ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas. Nurodytos ĮBĮ nuostatos buvo pakeistos 2013 m., pakeitimai įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d. Nauja ĮBĮ redakcija buvo patvirtinti tyčinio bankroto požymiai ir prezumpcijos. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės apima laikotarpį nuo 2010 m. iki 2013 m. pavasario. Nurodytu laikotarpiu galiojo ĮBĮ 2008 m. redakcijos, įsigaliojusios 2008 m. birželio 7 d. (Nr.65-2456), 20 straipsnio nuostatos, kuriose numatyta, kad jeigu teismas, nagrinėjantis bankroto bylą, nustato tyčinį bankrotą, administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius už penkių metų laikotarpį ir pareikšti ieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, jeigu jie turėjo įtakos negalėjimui atsiskaityti su kreditoriais; teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, jog įmonė privesta prie bankroto tyčia; tyčiniai veiksmai traktuojami, kaip valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, kad įmonės valdymo organai tyčia siekė išvengti atsakomybės kreditoriams. Priešingai, kreditorių raštai (2013 m. lapkričio 6 d. AB SEB banko ( l t., b. l. 141), Sodros ( l t., b.1. 117) patvirtina, kad jų teisės nėra pažeidžiamos, kad valdymo organai niekada nesiekė tyčia išvengti atsakomybės prieš kreditorius, t.y. jokių prielaidų dėl tyčinio bankroto jie neįžvelgia.

Kreditorius J. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė palikti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį nepakeistą. Kreditoriaus J. G. atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Atskirojo skundo argumentai dėl netinkamai pritaikytų ĮBĮ normų nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kadangi iki 2013 m. spalio 1 d. galiojusioje ĮBĮ redakcijoje suformuluoti kriterijai, į kuriuos turėjo būti atsižvelgta įmonės bankrotą pripažįstant tyčiniu, iš esmės yra tapatūs numatytiems ĮBĮ 20 straipsnio redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2013 m. spalio 1 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo klausimu yra nurodęs, kad 2013 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. XI1-237 buvo pakeistas įmonių bankroto įstatymas ir nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojo ĮBĮ pasikeitimai, susiję su tyčinio bankroto samprata. Šio įstatymo 20 straipsnyje įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti tam tikri požymiai, kuriems esant preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis. Vertinant teisinio reglamentavimo raidą matyti, jog įstatymu leidėjas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtino tokius bankroto kilimo požymius, kurių bent vieną nustačius yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu, kokiais iš esmės ir buvo remiamasi teismų praktikoje. Įstatymų leidėjas tyčinio bankroto sąvoką ir jo požymius detalizavo jau prieš tai aptartais teismų praktikoje susiformavusiais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013). Taigi, visi kriterijai, kuriais vadovaujantis pirmosios instancijos teismas pripažino BUAB „Auksinis eršketas“ bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktai, 3 dalies 1 punktas), buvo suformuoti teismų praktikoje dar iki įsigaliojant nurodytai ĮBĮ nuostatai. BUAB „Auksinis eršketas“ bankroto byla buvo iškelta 2013 m. spalio 30 d. nutartimi, t. y. jau įsigaliojus naujai ĮBĮ redakcijai. ĮBĮ 2, 10, 11, 131, 20, 21, 28, 29, 30, 33, 35, 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XII-237 13 straipsnio 1 dalis numatė, kad vykdant bankroto procesus, pradėtus iki šio įstatymo įsigaliojimo, šio įstatymo nuostatos taikomos toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda šiam įstatymui įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, ir bankroto procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus. Kadangi BUAB „Auksinis eršketas“ bankroto procedūros buvo pradėtos ir bankroto byla iškelta jau įsigaliojus naujajai ĮBĮ įstatymo redakcijai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ĮBĮ 20 straipsnio redakcija, įsigaliojusia 2013 m. spalio 1 d. Atskirajame skunde patys suinteresuoti asmenys nurodo, jog pagal prieš tai galiojusią ĮBĮ redakciją tyčiniais traktuojami valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Pirmosios instancijos teismas aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavo, kad UAB „Auksinis eršketas“ veikla ne tik kad buvo perkelta į kitą įmonę, bet ir tai, kad bankrutavusios įmonės valdymo organai sudarė ekonomiškai nenaudingus ir neracionalius sandorius (perleido prekes už žemesnę, nei rinkos kainą, perleido reikalavimo teisę, suteikė paskolą įmonės vadovui ir akcininkui S. B.), kas neabejotinai nulėmė tai, kad BUAB „Auksinis eršketas“ negalėjo atsiskaityti su kreditoriais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB „Auksinis eršketas“ bankrotas pripažintas tyčiniu, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl ĮBĮ galiojimo laiko atžvilgiu ir teismo pareigos taikyti tinkamą įstatymo redakciją

Suinteresuotų asmenų S. B., A. B. ir V. B. atskirasis skundas iš esmės grindžiamas vieninteliu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BUAB „Auksinis eršketas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, taikė ir aiškino neaktualias ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas. Suinteresuotų asmenų teigimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės apima laikotarpį nuo 2010 m. iki 2013 m. pavasario, todėl nagrinėjamu atveju turėjo būti taikoma ĮBĮ 20 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2013 m. spalio 1 d.Kreditorius J. G., nesutikdamas su apeliantų nurodytais argumentais, laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju bankroto byla įmonei iškelta ir BUAB „Auksinis eršketas“ bankroto procedūros buvo pradėtos įsigaliojus naujai ĮBĮ įstatymo redakcijai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ĮBĮ 20 straipsnio redakcija, įsigaliojusia nuo 2013 m. spalio 1 d.Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl nagrinėjamoje byloje taikytinos aktualios ĮBĮ redakcijos, pirmiausia pažymi, kad vienas bendrųjų teisės principų yra tas, kad įstatymo leidėjo priimti ir paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lot. lex retro non agit). Įstatymo negaliojimo atgaline tvarka principas yra esminis teisės viešpatavimo principas, teisinės valstybės elementas. Šis teisės principas įtvirtintas Konstitucijoje. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios, yra svarbi teisinio tikrumo sąlyga. Įstatymo negaliojimo atgaline tvarka principo praktinė reikšmė yra ta, kad įstatymai taikomi tiems faktams ir padariniams, kurie atsirado po šių įstatymų įsigaliojimo. Taigi, esant neaiškumui dėl tam tikro įstatymo ar jo atskirų normų galiojimo laiko atžvilgiu, būtina nustatyti to įstatymo ar jo atskirų normų įsigaliojimo laiką, taip pat byloje aktualių faktų ir padarinių atsiradimo laiką ir klausimą spręsti vadovaujantis tuo, kad įstatymas galioja į ateitį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2006).Teismai, spręsdami bylas, turi ex officio (pagal pareigas) taikyti tinkamą įstatymo redakciją, priešingu atveju gali būti pažeistas teisės principas, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios, su juo kartu – ir teisės viršenybės principas.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BUAB „Auksinis eršketas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, vadovavosi ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia tyčinio bankroto požymius, ir šio straipsnio 3 dalimi, numatančia tyčinio bankroto prezumpcijas. Taigi, faktiškai pirmosios instancijos teismas aiškino ir taikė ĮBĮ 20 straipsnio normos redakciją, galiojusią UAB „Auksinis eršketas“ bankroto bylos iškėlimo (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartimi) ir procesinio veiksmo teisme atlikimo metu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada atitinka teisės principus, įstatymo reikalavimus bei naujausią kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-525-219/2016).Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pačiame ĮBĮ (2013 m. balandžio 18 d. įstatymo Nr. XII-237, įsigaliojusio nuo 2013 m. spalio 1 d., 13 straipsnis) nurodyta, jog ši įstatymo redakcija taikoma toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda šiam įstatymui įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, o taip pat per se taikoma bankroto procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus. Taigi įstatymų leidėjas expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) pažymėjo, kad nurodyta įstatymo redakcija taikoma toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Kasacinis teismas taip pat išaiškino proceso ir materialiosios teisės normų, esančių ĮBĮ, atskyrimą, nes priklausomai nuo to, ar konkreti norma priskirtina proceso ar materialiajai teisei, bus taikoma atitinkamai vėlesnė ar bankroto bylos iškėlimo metu galiojusi ĮBĮ 20 straipsnio redakcija. Civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus, t. y. taikomos tos proceso teisės normos, kurios galioja proceso metu (CPK 3 straipsnio 8 dalis). Priešinga taisyklė taikoma materialiosios teisės normoms – teisiniams santykiams taikomos tos normos, kurios galiojo jų atsiradimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Kasacinio teismo praktika dėl atgalinio teisės aktų galiojimo civiliniuose teisiniuose santykiuose yra nuosekli – kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad tam, jog būtų pateisinamas civilinės teisės normos galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti, būtinas šiuo klausimu įstatymo leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas; tai galima padaryti tik įstatymo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-421/2015; 2016 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016; kt.).ĮBĮ materialiosios teisės normoms priskirtinos normos dėl įmonės nemokumo nustatymo kriterijų, asmenų, atsakingų už pavėluotą bankroto bylos inicijavimą, sąrašas ir pan. Proceso teisės normoms savo ruožtu priskirtinos normos, nustatančios pasirengimo bankroto bylą nagrinėti teisme taisykles, veiksmų atlikimo terminus ir pan. Perskyra tarp proceso ir materialiosios teisės normų darytina atsižvelgiant į normos tikslą – ar ja siekiama nustatyti teisės ar pareigos turinį (materialioji teisė), ar įgyvendinimo priemones (proceso teisė). Todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialiojo pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su kreditoriaus J. G. atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas šioje byloje taikytinas ĮBĮ normas, teisingai vadovavosi ne ĮBĮ redakcija, galiojusia byloje nustatytų faktinių aplinkybių atsiradimo laikotarpiu (nuo 2010 m. iki 2013 m. pavasario), o bankroto bylos UAB „Auksinis eršketas“ iškėlimo momentu (2013 m. spalio 30 d.) galiojusia įstatymo redakcija, t. y. teismas pagrįstai pritaikė materialiąsias teises nustatančią ĮBĮ 20 straipsnio redakciją, įsigaliojusią nuo 2013 m. spalio 1 d.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir padarius priešingą išvadą, vien to nepakaktų konstatuoti, jog byla buvo išnagrinėta neteisingai, kadangi 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojusios redakcijos ĮBĮ 20 straipsnyje nustatyti įstatymo leidėjo tyčinio bankroto kriterijai yra iš esmės susisteminti pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką dėl iki 2013 m. spalio 1 d. galiojusios redakcijos ĮBĮ 20 straipsnio nuostatų aiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-690/2016).

Dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, lėmusių BUAB „Auksinis eršketas“ tyčinį bankrotą, teisinio vertinimo

Kasacinis teismas, formuodamas teisminę praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs: tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, ydinga įmonės veikla ir plėtra, blogas vadovavimas įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamas darbo, technologinių procesų organizavimas, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Taip bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013). Kasacinio teismo praktikoje tyčiniu įmonės bankrotu pripažįstami tokie atvejai, kai bendrovei vadovavę direktoriai nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, buvo priimti ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai pasirenkant bendrovės veiklos modelį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-686/2015).Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad galima konstatuoti tyčinio bankroto faktą, kai byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurių duomenų pagrindu būtų sprendžiama apie tyčinį bankrotą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013). Be to, civilinis procesas, inter alia, grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2014). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė byloje aplinkybes, kad: 1) UAB „Auksinis eršketas“ ir UAB „N. N. Caviar“ susijusios ir bendradarbiaujančios įmonės; 2) UAB „Auksinis eršketas“ ir UAB „N. N. Caviar“ įsteigtos tų pačių asmenų; 3) UAB „Auksinis eršketas“ darbuotojai perėjo dirbti į UAB „N. N. Caviar“; 4) UAB „N. N. caviar“ perėmė UAB „Auksinis eršketas“ klientus, pasibaigus jų sutartiniams santykiams su UAB „Auksinis eršketas“; 5) UAB „N. N. Caviar“ įsigijo iš UAB „Auksinis eršketas“ įrangą, reikalingą veiklos vystymui; 6) 2011 m. rugpjūčio 2 d. buvo nukainotos UAB „Auksinis eršketas“ 17 rūšių prekės bendroje sumoje nuo 1 550 099 Lt iki 611 441, 79 Lt; 6) 2013 m. balandžio 10 d., įmonei iš esmės nebevykdant veiklos, realizavus visus prekių likučius dar 2011 metais bei 2011 metais pradėjus atleisti įmonės darbuotojus, UAB „Auksinis eršketas“ reikalavimo teisės perleidimo ir skolos padengimo sutartimi perleido UAB „N. N. caviar“ 4 712 720, 74 Lt reikalavimo teisę į skolininkę UAB „Šiaurės kompanija“ už 1 292 716, 71 Lt sumą; 7) įmonės vadovui S. B. 2011 m. balandžio 29 d. buvo suteikta 660 000 Lt dydžio paskola asmeninėms reikmėms tuo metu, kai dėl apyvartinių lėšų trūkumo įmonė sumažintomis kainomis realizavo paskutinius prekių likučius; 8) S. B., eidamas UAB „Auksinis eršketas“ direktoriaus pareigas, pažeidė 2002 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 11 punktą, t. y. netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 99 punkte nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nuostolingų sandorių sudarymas, įmonės veiklos perkėlimas į kitą įmonę ir netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, sudaro pagrindą pripažinti BUAB „Auksinis eršketas“ bankrotą tyčiniu. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu suinteresuoti asmenys nepateikė į bylą jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų spręsti dėl 2013 m. balandžio 10 d. reikalavimo perleidimo sandorio tikslų ir kad šį sandorį sudarant buvo siekta išsaugoti ir (ar) plėtoti verslą, patenkinti daugumos kreditorių reikalavimus, taip pat įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą, kad įmonės finansinė ir turtinė padėtis minėto sandorio sudarymo metu buvo sunki. Kaip įmonei nenaudingi sandoriai vertintini ir 2011 m. balandžio 29 d. UAB „Auksinis eršketas“ ir S. B. sudaryta paskolos sutartis bei 2011 m. rugpjūčio 2 d. atliktas prekių vertės nukainojimas bei jų pardavimas susijusiai įmonei - UAB „Sanves“. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, paneigiančių teismo padarytą išvadą, kad nurodytos paskolos sutarties sudarymas, kuomet įmonė iš esmės nuostolingai realizuoja paskutinius prekių likučius ir atleidžia įmonės darbuotojus, dar labiau sumažino įmonės apyvartines lėšas bei prieštaravo įmonės bei jos kreditorių interesams. Nesant duomenų, kaip už finansinio reikalavimo perleidimą gautos lėšos buvo ar galėjo būti panaudotos reabilituojant įmonę, kokiu tikslu buvo nuspręsta perleisti finansinį reikalavimą, žymiai nukainoti prekes ir jas perleisti kitai susijusiai bendrovei, suteikti S. B., kaip UAB „Auksinis eršketas“ direktoriui, 660 000 Lt dydžio paskolą asmeninėms reikmėms, spręstina, jog nurodytų sandorių sudarymas nebuvo įmonei būtinas, tikslingas ir ekonomiškai naudingas. Pažymėtina ir tai, kad atskirajame skunde suinteresuoti asmenys visiškai neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų įmonės tyčinio bankroto požymių (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktai) ir tyčinio bankroto prezumpcijos (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl tyčinio UAB „Auksinis eršketas“ bankroto, jos finansinės padėties 2011-2013 metais, ginčo sandorių sudarymo būtinybės ir jų ekonominio (ne)naudingumo įmonei grindė tinkamai įvertinęs visus byloje esančius duomenis - tiek rašytinius įrodymus, tiek proceso dalyvių paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl BUAB „Auksinis eršketas“ tyčinio bankroto atitinka tyčinio bankroto teisinį reglamentavimą, todėl nėra teisinio pagrindo nesutikti su skundžiamoje teismo nutartyje padaryta išvada, jog byloje nustatytais veiksmais buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad suinteresuotų asmenų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Artūras Driukas