- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-26
- Bylos Nr.
- 2-1583-603/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01216-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- J. G., UAB ,,Royal Caviar“
- Trečiasis asmuo
- S. B., V. B.
- Ieškovas
- BUAB ,,Auksinis eršketas“
- Kategorijos
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, sekretoriaujant Rūtai Miltinytei, dalyvaujant ieškovo atstovams advokatui T. B. ir bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui A. K., atsakovui J. G., jo ir atsakovo UAB ,,Royal Caviar“ atstovui advokatui A. U., tretiesiems asmenims S. B. ir V. B., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB ,,Auksinis eršketas“ ieškinį atsakovams UAB ,,Royal Caviar“ ir J. G., tretieji asmenys S. B., V. B., UAB ,,Natural North Caviar‘, dėl nesąžiningos konkurencijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB ,,Auksinis eršketas“ ieškiniu atsakovams UAB ,,Royal Caviar“ ir J. G. prašė teismo priteisti iš atsakovų solidariai ieškovo naudai 554 256,40 Lt dydžio žalos atlyginimą.
Ieškovas procesiniuose dokumentuose ir atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „Auksinis eršketas“ buvo įregistruota 2002-08-21, Rejestro Nr. AB2002-886. Akcijų nuosavybės teisė 100 % priklausė trečiajam asmeniui S. B.. Nuo įkūrimo bendrovė vertėsi prekyba žuvies maisto produktais, jų transportavimu, įrenginių nuoma. 2011 metais ieškovas sudarė prekių ir paslaugų pirkimo bei pardavimo sandorius su asocijuotomis įmonėmis (asocijuota įmone laikoma įmonė, kuriai bendrovė daro reikšmingą įtaką, tačiau kuri nėra nei tos įmonės dukterinė, nei pagal jungtinės veiklos sutartį veikianti įmonė, nei bendro pavaldumo įmonė), kurių veiklos pobūdis yra didmeninė ir mažmeninė prekyba. Asocijuotų įmonių sąrašas: 1) BUAB „Sanves“, j. a. k. 300041644, Piliakalnio g. 13, Vilniaus m. sav., Vilniaus m., LT-06229. Bankrutavęs juridinis asmuo, 2013-08-19 išregistruotas iš Juridinių asmenų registro; 2) UAB „Šiaurės kompanija“, j. a. k. 111800973, Vilniaus g. 3, Šalčininkų r. sav., Šalčininkų m., LT-17102. Laikotarpiu nuo 2002-08-21 iki 2010-12-01 atsakovas J. G. užėmė ieškovo vadovo pareigas. Nuo 2010-12-01 J. G. buvo perkeltas į vadovo pavaduotojo pareigas. Ieškovas nuo įsikūrimo sugebėjo sėkmingai įsitvirtinti Lietuvos rinkoje, daugelį metų dirbdamas išskirtinėje ikrų ir kitų žuvies produktų rinkoje sugebėjo surasti pelningai veiklai vykdyti būtinus patikimus tiekėjus ir prekių pirkėjus, sugebėjo sukurti pelningą prekių pardavimo mechanizmą, kainodarą bei rinkodarą, taip įsitvirtindamas ir bendradarbiaudamas su stambiausiais Lietuvos prekybos tinklais ir kitais ieškovo parduodamų prekių platintojais. Ilgą laiką užimdamas vadovaujančias pareigas įmonėje atsakovas J. G. labai detaliai susipažino su ieškovo ir asocijuotų įmonių veikla, puikiai išmanė visus įmonės vidaus procesus, turėjo priėjimus prie visos informacijos ir finansinių dokumentų. A. J. G., dirbdamas pas ieškovą vadovu ir vadovo pavaduotoju, susipažino su srities specifika, įgijo veiklai būtinų žinių ir patirties, tiesiogiai bendravo su ieškovo prekių tiekėjais ir pirkėjais, žinojo jų kontaktinius duomenis, jų poreikius, jam taip pat buvo žinomos ieškovo ir jo pirkėjų bei tiekėjų sudarytų sutarčių sąlygos, tame tarpe įsigyjamos produkcijos pirkimo ir pardavimo klientams kainos. Taigi, matyti, jog atsakovas J. G. vykdydamas savo kaip ieškovo vadovo bei vadovo pavaduotojo pareigas buvo detaliai susipažinęs su informacija, sudarančia UAB „Auksinis eršketas“, t. y. ieškovo, komercinę paslaptį. Pats atsakovas J. G. užimdamas vadovaujančias pareigas UAB ,,Auksinis eršketas“ jokių dokumentų, apibrėžiančių firmos komercinę paslaptį, nesudarė. Nors informacijos, kuri laikoma bendrovės komercine paslaptimi, nustatymas lokaliniuose įmonės aktuose ir darbuotojų supažindinimas su jais nėra privaloma sąlyga Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktui taikyti. Siekiant tinkamai saugoti UAB „Auksinis eršketas“ konfidencialią informaciją 2011-01-19 dieną buvo sukurtas UAB „Auksinis eršketas“ konfidencialios informacijos sąrašas ir patvirtintas su juo supažindinant darbuotojus UAB „Auksinis eršketas“ vadovo pareigas ėjusio S. B. įsakymu Nr. 2011-01-19. Pažymi, kad šiuo atveju didesnę reikšmę turi objektyvus tam tikros informacijos vertinimas ir žinoma vadovaujančias pareigas bendrovėje užimančio asmens suvokimas, kad bendrovėje komercinę vertę turi visa tinkamai saugoma ir nežinoma tretiesiems asmenims informacija.
2011-06-30 atsakovas J. G. išėjo iš UAB „Auksinis eršketas“ užimamų pareigų ir 2012-03-05 dieną įsteigė UAB „Royal Caviar“, j. a. k. 302737757. Nuo įsteigimo pradžios atsakovas UAB „Royal Caviar“ užsiėmė analogiška veikla kaip ir ieškovas - ikrų bei kitų žuvies produktų, didmenine ir mažmenine prekyba. Tai yra, pasinaudojo ieškovo naudotu verslo modeliu, perkant ikrus ir kitus žuvies produktus iš gamintojų ir juos pardavinėjant daugiausiai didmeninėje rinkoje. Vos tik įsteigus UAB „Royal Caviar“, ši bendrovė pasinaudojusi nesąžiningu pranašumu pradėjo labai sėkmingai plėsti konkurencinę veiklą toje pačioje rinkoje siūlydama identiškus produktus, taip tiesiogiai kenkdama UAB „Auksinis eršketas“, nes staigiai sumažėjo ieškovo pardavimai ir gaunamos pajamos. Nuo identiškos veiklos vykdymo pradžios atsakovas UAB „Royal Caviar“ dirbo pelningai, nors dauguma panašią veiklą pradedančių įmonių pirmaisiais mėnesiais ar netgi metais negauna pelno bei mėgina įsitvirtinti rinkoje susirasdami tiek patikimų tiekėjų, tiek ir nuolatinių klientų ratą. Savo privatų verslą atsakovas J. G. organizavo atsižvelgdamas į informaciją, sudarančią ieškovo komercinę paslaptį, o konkrečiau informaciją apie prekių ir žaliavų tiekėjus, šių prekių pirkėjus, jų kontaktinius duomenis, prekių kainodaros ir rinkodaros struktūrą, bendrovės dabartinę ir ateities veiklos strategiją. Ši informacija suteikė puikią galimybę ne tik įvertinti privataus verslo rentabilumą bei rizikos koeficientą, bet ir lengvai perimti dalį ieškovo tiekėjų ir pirkėjų. Pažymi, kad UAB „Royal Caviar“ pasinaudodamas J. G. disponuojama konfidencialia komercinę paslaptį sudarančia informacija, kurią šis sužinojo dirbdamas daugiausiai vadovo pareigose UAB „Auksinis eršketas“ labai lengvai įėjo į rinką kaip naujas rinkos dalyvis ikrų ir kitų žuvies produktų pardavimų srityje, taip neadekvačiai apribojant bei pabloginant ieškovo konkurencines galimybes. Atitinkamai ir atsakovas J. G., gavęs iš ieškovo konfidencialią informaciją apie įmonės veiklos specifiką, klientus ir sutarčių su jais sąlygas, bei įgijęs profesinių žinių ir patirties, ją atskleidė savo įsteigtai ir vadovaujamai įmonei UAB „Royal Caviar“ ir pasinaudojo, vadovaudamas įmonei ir vykdydamas ieškovo vykdytai veiklai visiškai analogišką verslą. Atsakovas UAB „Royal Caviar“ veikdamas toje pačioje ikrų ir kitų žuvies produktų pardavimo rinkoje privalėjo susilaikyti nuo veiksmų, prieštaraujančių ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, o tuo pačiu pažeistų Konkurencijos įstatymo nuostatas. Taigi atsakovas UAB „Royal Caviar“ savo ūkinėje veikloje, naudodamas ieškovo komercinę paslaptį sudarančią informaciją, padarė įstatyme nustatytos draudžiamosios normos (Konkurencijos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p.) pažeidimą, todėl privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Tokie bendri atsakovų UAB „Royal Caviar“ ir J. G. neteisėti veiksmai atitinka Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą veiką, t. y. informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui.
Atsakovas UAB „Royal Caviar“ nepraėjus vienų metų terminui nuo atsakovo J. G. darbo santykių su UAB „Auksinis eršketas“ pabaigos, pasinaudojo J. G. žinoma UAB „Auksinio eršketo“ komercinę paslaptį sudarančia informacija, kuri buvo tinkamai saugoma ir turėjo ženklią komercinę vertę, o be to pasinaudodamas tokio tipo informacija, savo veiksmais, siekdamas nesąžininga konkurencine veikla įsitvirtinti rinkoje ir gauti finansinės naudos, padarė UAB „Auksinis eršketas“ didelės apimties finansinius nuostolius. Negautų pajamų ar negauto grynojo pelno dydis gali būti nustatomas pagal atsakovo gautas pajamas iš atsakovo finansinių ataskaitų (objektyvusis metodas). Ieškovas teismui pateikia tik 2012 metų atsakovo UAB ,,Royal Caviar“ finansines ataskaitas – balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą iš JAR, kuriose 2012 metais gautos pajamos sudaro 653 184,00 Lt sumą. Šiuo metu ieškovo negautoms pajamoms apskaičiuoti taikomas subjektyvusis metodas, kuris grindžiamas skirtumu tarp ieškovo pelno, gauto iki teisės pažeidimo padarymo ir atitinkamu laikotarpiu po jo ir šiuos duomenis patvirtina pateikiami išsamūs buhalterinės apskaitos dokumentai. Nuo atsakovo UAB „Royal Caviar“ įsteigimo dienos ieškovas patyrė didelės apimties finansinius nuostolius, kurie atsispindi pateikiamuose laikotarpio nuo 2010-01-01 iki 2013-01-01 finansinės atskaitomybės dokumentuose. Atsakovo dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų sukelti padariniai ieškovui yra prarasti prekių tiekėjai ir pirkėjai, sumažėję užsakymų kiekiai ir dėl to atitinkamai sumažėję ieškovo pardavimai ir gaunamos pajamos. Jau 2011 metais, kai atsakovas J. G. nutraukė darbo santykius su ieškovu UAB „Auksinis eršketas“ laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-01-01 patyrė 1 157 431,00 Lt nuostolį. Atitinkamai 2012 metais ieškovo nuostolis nudarė 228 210,00 Lt sumą. Atsižvelgiant į ieškovo pateiktas ankstesnių metų finansines ataskaitas, bendrovė itin stabiliai vykdė veiklą: 2010 m. uždirbo 692 500,00 Lt, o 2009 m. - 677 072,00 Lt grynojo pelno. Prie ieškinio pridedama UAB „Auksinis eršketas“ 2012, 2011, 2010 metų finansinė atskaitomybė, kurią sudaro pelno (nuostolių) ataskaitos ir metiniai balansai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo finansinės būklės pablogėjimas galėjo būti nulemtas ne vien tik atsakovo kaltų veiksmų, bet ir kitų rinkos veiksnių, ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 40 % ieškovo bendrai patirtų nuostolių per 2011 ir 2012 metus, t. y. (1157431,00 Lt + 128210,00 Lt) x 0,4 = 554256,40 Lt nuostolių atlyginimui. Teigia, kad, visų pirma, dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovo asocijuotasis partneris UAB „Šiaurės kompanija“ prarado ilgalaikius savo verslo partnerius Vokietijoje. UAB „Šiaurės kompanija“ nuo 2009 m. bendradarbiavo su Vokietijoje įsikūrusia firma A. K. Import Haus G. R. GmbH & Co. KG (adresas: Schmarjestrasse 44, 22767 Hamburg Germany), iš kurios dideliais kiekiais importuodavo ikrus. Praėjus keturiems mėnesiams po atsakovo UAB ,,Royal Caviar“ įkūrimo 2012-03-05, ilgalaikis UAB „Šiaurės kompanija“ bendradarbiavimas su minėta įmone nutrūko, o netrukus atsakovas pats pradėjo platinti A. K. Import Haus gaminamą produkciją Lietuvos rinkoje parduodamas ją didžiausiuose Lietuvos prekybos centruose, turgavietėse bei kitose mažmeniniuose žuvies ir jos produktų pardavimo vietose. Dėl šių veiksmų ieškovas bei asocijuota bendrovė UAB „Šiaurės kompanija“ privalėjo ieškotis naujų verslo partnerių ir tiekėjų, todėl laikotarpiu nuo 2012-03-05 iki 2013-10-30 abi bendrovės negavo planuotų pajamų, kurias anksčiau gaudavo pardavinėdamos A. K. Import Haus gaminamą produkciją, ir dėl to ieškovas patyrė 124 711,20 Lt nuostolių, kurie apskaičiuoti atsižvelgiant į UAB „Šiaurės kompanija“ ir A. K. Import Haus pirkimo ataskaitos duomenis pirkimų laikotarpiu nuo 2011-05-30 iki 2012-09-12. Minėtu laikotarpiu prekių pirkimai sudarė 623 556,00 Lt sumą, nuo kurios asocijuota bendrovė „Šiaurės kompanija“ ir ieškovas kiekvienas taikydami 20 % antkainį turėjo uždirbti 124 711,20 Lt pelno. Pabrėžia, kad UAB „Šiaurės kompanija“ gaminamą produkciją perparduodavo išskirtinai tik ieškovui UAB „Auksinis eršketas“.
Atsakovai pasinaudodami ieškovo komercinę paslaptį sudarančia informacija, nesąžiningai konkuruodami ne tik sudarė sutartis su tapačiais ieškovo prekių tiekėjais, bet ir perviliojo vienus iš pagrindinių ieškovo parduodamos produkcijos pirkėjų. Ieškovas nuo 2007-09-14 savo prekes platino Estijos Respublikoje bendradarbiaudamas su pirkėju - Estijos Respublikoje įsikūrusia bendrove SAGA OU, įmonės kodas 10109034, esančia adresu Punane tn. 72A, Tallinn, Estonia 13619. Vos prieš 2012-03-05 įkuriant UAB „Royal Caviar“, ilgalaikis ieškovo bendradarbiavimas su SAGA OU nutrūko, o atsakovas UAB „Royal Caviar“ pradėjo tiekti SAGA OU analogiškas ieškovo produkcijai prekes. Dėl prarasto stambaus užsakovo Estijos Respublikos ikrų ir kitų žuvies produktų didmeninio pardavimo rinkoje ieškovas negavo 2012 metais planuoto gauti pelno 17 585,88 Lt sumoje, kas yra laikytina ieškovo patirta žala. Žalos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į 2011 metų pardavimus tarp UAB „Auksinis eršketas“ ir SAGA OU. Be kita ko, atsakovai ypatingai greitai savo produkciją pradėjo platinti visuose didžiausiuose Lietuvoje esančiuose prekybos centruose. Pabrėžia, kad atsakovas J. G. būdamas UAB „Auksinis eršketas“ vadovu ir ją atstovaudamas pats pasirašė didmeninio prekių prikimo – pardavimo sutartis su šiais prekybos tinklais: UAB Rimi Lietuva, Maxima Latvia SIA, UAB Rivona, AB Palink, UAB Prisma LT bei UAB Maxima LT, todėl puikiai žinojo šių sutarčių turinį, salygas, tame tarpe ir ieškovo produkcijos pardavimo kainą, bendroves atstovaujančių o menų kontaktinius duomenis. Pasinaudodamas šia informacija atsakovas UAB „Royal Caviar“ labai greitai nuo įkūrimo momento pradėjo bendradarbiavimą su išvardintais prekybos tinklais bei lengvai užėmė ikrų ir kitų žuvies produktų rinkos dalį Lietuvoje bei Latvijoje.
Atsiliepimas
Atsakovai UAB ,,Royal Caviar“ ir J. G. procesiniuose dokumentuose ir atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas UAB „Auksinis eršketas“ yra viena iš trečiajam asmeniui S. B. priklausančių gamybinių asocijuotų įmonių, t. y. BUAB „Auksinis eršketas“, 100 % akcijų savininkas S. B., direktorius - S. B., įmonė įsteigta 2002-08-13, įmonės direktoriaus iniciatyva 2013-10-30 UAB „Auksinis eršketas“ iškeliama bankroto byla. BUAB „Sanves” - 100 % akcijų savininkas S. B., direktorius S. B. tėvas - A. B.. Įmonei buvo taip pat iškelta bankroto byla ir jai pasibaigus 2013-08-19 įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro. UAB „Šiaurės kompanija“ - 100 % akcijų savininkas S. B., direktorius - S. B. naujos sutuoktinės tėvas Bykovas. UAB „Natural North Caviar“ AB „Natural North Caviar“ 88,8 % akcijų savininkas trečiasis asmuo S. B., 11,2 % akcijų savininkas S. B. tėvas A. B., direktorius S. B.. UAB „Natural North Caviar“ buvo įsteigta 2011-09-01 tikslu (kuris iš esmės niekada nebuvo netgi slepiamas) į ją perkelti visą UAB „Auksinis eršketas“ veiklą bei turtą. Šis tikslas buvo realizuotas dėl prasidėjusio akcininko S. B. skyrybų bei turto dalybų proceso. Po veiklos ir turto perkėlimo UAB „Auksinis eršketas“ buvo iškelta bankroto byla, nes įmonė iš esmės liko bevertė ir nereikalinga. Šioje byloje ieškovas įrodinėja, kad jis 2011 m. - 2012 m. patyrė finansinius praradimus neva tai dėl atsakovo, t. y. UAB „Royal Caviar“ konkurencingos veiklos. Šiuo atveju situacija yra iš esmės visiškai priešinga - ieškovas UAB „Auksinis eršketas“ - sėkmingai veikusi rinkoje nuo 2002 - 2011 m. pabaigoje buvo pradėta dirbtinai stabdyti S. B. iniciatyva ir aktyviais veiksmais, jos visą veiklą perkeliant į kitą 2011 m. rugsėjo mėn. įsteigtą įmonę - UAB „Natural North Caviar“. Tai buvo būtina ir gana skubu, kadangi įmonės vertė tuo metu (2011 m. pavasarį) buvo ženkli ir dėl prasidėjusio S. B. skyrybų proceso su žmona V. B. bei pareikštų turtinių reikalavimų santuokos nutraukimo byloje, S. B. grėsė realūs ir ženklūs finansiniai praradimai.
Pateikiami viešai skelbiami duomenys (išrašai iš tinklapio www.rekvizitai.lt) akivaizdžiai patvirtina, jog 2011 m. rugsėjo mėn. UAB „Auksinis eršketas“ dirbo 13 darbuotojų, kas keletą mėnesių buvo atleidinėjama po kelis darbuotojus, kol galiausiai 2013 m. gegužę buvo likę vos 3 darbuotojai ir 2013 m. lapkritį jie buvo atleisti. Tuo tarpu 2011 m. rugsėjį įsteigus UAB „Natural North Caviar“ joje buvo įdarbintas 1 asmuo, kas keletą mėnesių buvo vis įdarbinama po keletą naujų darbuotojų, atleistų iš UAB „Auksinio eršketo“ ir UAB „Šiaurės kompanija“, kol galiausiai buvo perkelti visi darbuotojai bei 2014 m. balandį UAB „Natural North Caviar“ dirbo jau daugiau nei 40 darbuotojų.
UAB „Royal Caviar“ buvo įsteigta 2012 m. kovo 6 d. UAB „Royal Caviar“ direktorius dirbo AB „Auksinis eršketas“ nuo 2003 m. rugpjūčio 22 d. iki 2011 m. birželio 30 d. Pasibaigus darbo santykiams, šalis saistė finansiniai įsipareigojimai, kadangi UAB „Auksinis eršketas“ liko skolingas J. G.. UAB „Royal Caviar“ buvo įsteigta 2012 m. kovo 6 d., t. y. praėjus beveik 9 mėnesiams po to, kai nutrūko darbo santykiai sieję UAB „Auksinis eršketas“ ir J. G. bei praėjus 7 mėnesiams, po to kai buvo įsteigta ir pradėjo veiklą kita trečiojo asmens S. B. jmonė UAB „Naturail North Caviar“.
UAB „Royal Caviar“ nėra ir negali būti laikoma ieškovo konkurentu, kadangi jo veikla iš esmės skiriasi. UAB „Royal Caviar“ ūkinė veikla yra susijusi tik su prekių perpardavimu, t. y. įsigįjimu mažesne kaina iš rinkoje veikiančių gamintojų ir/ar kitų pardavėjų bei pardavimu didesne kaina. Atsakovo veikla nėra niekaip susijusi su ieškovu. Atsakovas niekada nei tiesiogiai nei netiesiogiai nesinaudojo ieškovo vardu, UAB „Royal Caviar“ unikalus prekės ženklas yra patentuotas įstatymų nustatyta tvarka.
Tuo tarpu trečiajam asmeniui priklausančios asocijuotos įmonės užsiima gamyba, t. y. žuvies produktų gamyba, ikrų perdirbimu, fasavimu. Tai patvirtina ir paties ieškovo pateikiami dokumentai, t. y. eilė pateikiamų Vokietijos įmonės A. K. Import Haus sąskaitų, iš kurių matosi, jog ieškovas įsigydavo užšaldytus žaliavinius produktus (pirminę gamybos žaliavą). Šios veiklos sritimis atsakovas ne tik neužsiima bei niekada neužsiėmė, bet taip pat niekada neturėjo net galimybės to daryti. Siekiant užsiimti tokia pačia veikla kaip ieškovas reikalingi dideli ištekliai, gamybiniai įrenginiai (gamykla), šaldymo patalpos ir pan. Galimybes organizuoti žuvies produktų gamybą ir ikrų perdirbimą turi tik trečiasis asmuo S. B., t. y. jo valdomos asocijuotos įmonės, kurioms nuosavybės teise priklauso daugiau nei 2000 kv. m. dydžio gamykla, sandėliai, šaldymo patalpos Šalčininkuose ir sandėliai, ofisai ir pan. Vilniuje.
Ieškinyje nurodoma, kad jam įtarimą kelia faktas, kad atsakovas nuo įsteigimo sėkmingai vykdė veiklą ir „dirbo pelningai, nors dauguma panašią veiką pradedančių įmonių pirmaisiais mėnesiais ar netgi metais negauna pelno ir mėgina įsitvirtinti rinkoje“. Ieškovas sieja atsakovo veiklos sėkmę su UAB „Auksinis eršketas“ praradimais. Iš tikrųjų visi UAB „Auksinis eršketas“ praradimai buvo sąlygoti gamybinės veiklos ir turto perkėlimo į kt. susijusią įmonę. Kartu su šiuo atsiliepimu pateikiami 2011 m. rugsėjo mėnesį steigtos naujos įmonės UAB „Natural North Caviar“ finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad minėta įmonė 2011 metais (t. y. per 4 pirmuosius veiklos mėnesius nuo įsteigimo) sugebėjo padaryti 2 590 407 Lt apyvartą, o 2012 m., t. y. pirmaisiais veiklos vykdymo metais, UAB „Natural North Caviar“ sugebėjo pasiekti apyvartą lygią 9 215 516 Lt. Ginčo situacijoje ieškovo teiginiai neva tai atsakovas yra ir galėtų būti laikomas atsakingu už neva tai neprognozuotai „kritusius pardavimus“ bei dabartinę finansinę būklę iš esmės yra ne tik melagingi, bet netgi absurdiški. Ieškovas sąmoningai ir tendencingai niekaip nekomentuoja ir neatskleidžia nei ieškovo, nei kitų asocijuotų įmonių veiklos specifikos ir galimybių, visų įmonių atitinkamai ir paraleliai įsteigtų ir veikiančių strategijos bei veiklų perskirstymo, gamybos perkėlimo faktų. Tokiais veiksmais siekiama paviršutiniškai sudaryti įspūdį dėl galimo ieškinio pagrįstumo.
Taip pat nurodo, kad svarbu įvertinti tai, jog šiuo atveju ieškovas nepateikė ir negali pateikti jokiu įrodymu apie bendrovėje priimtus sprendimus dėl to, kokia informacija sudarė įmonės komercinę paslaptį ir kokių apsaugos priemonių buvo imtasi šiai informacijai apsaugoti. Ieškovas neginčija, kad niekada nebuvo imtasi priemonių nustatyti, kokią informaciją reikėtų laikyti konfidencialia ir kaip ją apsaugoti, bei visiškai nepagrįstai aiškina, kad už tai jog minėtų priemonių nebuvo imtasi yra atsakingas J. G. ir atsakovas UAB „Royal Caviar“. Mano, kad esant tokiai situacijai nėra jokio objektyvaus pagrindo diskutuoti galimos atsakomybės apie galimai buvusią kokią nors konfidencialią informaciją jos neva tai neteisėtą ribojimą bendrą konkurencijos draudimo pažeidimą ir pan. Taip pat ieškovas nepateikia jokių įrodymų apie jo nurodytos, vardijamos informacijos komercinę vertę. Ieškovas nurodo, kad jo nuomone atsakovas perviliojo eilę jo klientų, tačiau konkrečiai ir tiksliai neįvardija ir negali netgi įvardinti kokiu būdu. Vien faktas, kad pvz. vienas iš klientų nepratęsė sutarčių su ieškovu ir galimai nutraukė santykius bei vėliau bendradarbiavo su atsakovu, jokiu būdu nereiškia, jog ieškovo buvusio kliento elgesys nebuvo nulemtas natūralios konkurencijos, galbūt siekiant tiesiog pasirinkti jam labiausiai palankų pasiūlymą. Susipažinus su ieškiniu susidaro įspūdis tarsi atitinkamoje rinkoje veiktų du ūkio subjektai, t. y. ieškovas ir atsakovas. Ieškovas nepateikia jokių objektyvių duomenų, kad ieškovo nuolatinių klientų kiekis mažėjo būtent dėl atsakovo veiksmų, nurodomos tik abstrakčios aplinkybės, jog dėl atsakovo ūkinės veiklos ieškovas neva tai patyrė didelius finansinius praradimus. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog ieškovas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. visų pirma - atsakovų neteisėtų veiksmų.
Vertinant ieškovo argumentus bei paaiškinimus, kodėl yra prašoma priteisti viso būtent 554 256,40 Lt sumą, visų prima pažymi, kad ieškovas viena vertus, ir pats pripažįsta, jog jo patirti nuostoliai (finansinės būklės pablogėjimas) buvo nulemtas kitų rinkos veiksnių, tačiau jie nėra įvardijami ir konkretizuojami. Ieškovas tiesiog prašo priteisti iš atsakovo 40 % visų nurodytų nuostolių neva tai patirtų 2011-2012 metais bei nepateikia jokių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti. Maža to, ieškovas viena vertus aiškina, kad kreipiasi į teismą, kadangi atsakovas pažeidė –Konkurencijos įstatymo numatytą 1 (vienerių) metų draudimą darbuotojui naudotis komercinę paslaptį sudarančia informacija, kita vertus, žalą skaičiuoja ir kildina iš faktiškai viso atsakovo veiklos laikotarpio. Teigia, kad net jei būtų nustatytos sąlygos būtinos kilti atsakomybei, o pirma, neteisėti veiksmai, nuostoliai galėtų ir turėtų būti skaičiuojami minėto įstatyme aiškiai ir vienareikšmiškai apibrėžto 1 (vienerių) metų termino ribose, kas reikštų, jog ieškovas net teoriškai nuostolius galėtų skaičiuoti tik laikotarpyje nuo 2012-03-06 (atsakovo įsteigimo) iki 2012-06-30 (iki termino nuo J. G. atleidimo iš darbo pabaiga), t. y. faktiškai 3 mėnesius.
Pažymi, kad situacija iš pirmo žvilgsnio galėtų pasirodyti klaidinanti, nes abiejų įmonių veikla yra susijusi su žuvies produktais, tačiau veikla yra iš esmės skirtinga. UAB „Royal Caviar“ yra įmonė, kuri priešingai nei ieškovo asocijuotos įmonės nėra ir niekada nebuvo gamybos įmonė, t. y. jos ūkinė veikla paremta tuo, jog įgyjamas ir perparduodamas galutinis rinkos apyvartoje cirkuliuojantis produktas (perkama ir perparduodama galutinė prekė, kuri pasiekia vartotoją). Atsakovas neužsiima nei transportavimo paslaugų, nei įrenginių nuomos ir/ar pan. veikla. Trečiajam asmeniui S. B. priklausančių asocijuotų įmonių veikla paremta tuo, kad jis įsigyja iš tiekėjų žaliavą ir pats gamina produktą, kitaip tariant ieškovas yra gamintojas, tiekiantis prekę. Taigi, šalys verčiasi iš esmės skirtingos rūšies ir paskirties ūkine veikla, todėl jų verslo ir profesinės veiklos santykio aspektu šie juridiniai asmenys negali būti laikomi konkurentais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas
Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas buvo įregistruotas 2002-08-21 ir nuo įkūrimo vertėsi prekyba žuvies maisto produktais, jų transportavimu, įrenginių nuoma (b. l. 22 - 27, 1 t.). Šios įmonės 100 proc. akcijos nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui S. B.. Tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog ieškovo veikla buvo susijusi su gamybinėmis asocijuotomis įmonėmis, kurių akcijas 100 proc. taip pat nuosavybės teise valdė trečiasis asmuo S. B., t. y. UAB ,,Sanves“ (2013-08-19 išregistruota iš JAR dėl bankroto) ir UAB ,,Šiaurės kompanija“ (iškelta bankroto byla). A. J. G. pas ieškovą dirbo nuo 2002-08-21 iki 2010-12-01 vadovo pareigose, o nuo 2010-12-01 buvo perkeltas į vadovo pavaduotojo pareigas (b. l. 28 – 30, 1 t.). Taip pat į bylą pateikta Darbo sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo J. G., patvirtina, jog atsakovas iš pavaduotojo pareigų pagal DK 127 str. 1 p. buvo atleistas 2011-06-30 (b. l. 29, 1 t.). 2012-03-06 atsakovas J. G. įsteigė UAB ,,Royal Caviar“, ir ieškovo teigimu, atsakovas UAB ,,Royal Caviar“ užsiėmė analogiška veikla kaip ir ieškovas – ikrų bei kitų žuvies produktų didmenine ir mažmenine prekyba. Atsakovų teigimu, UAB ,,Royal Caviar“ nėra laikytina ieškovo konkurentu, nes atsakovo veikla yra susijusi tik su prekių perpardavimu, t. y. įsigijimu mažesne kaina iš rinkoje veikiančių gamintojų ir/ar kitų pardavėjų bei pardavimu didesne kaina, o ieškovas ir asocijuotos įmonės užsiima gamyba, t. y. žuvies produktų gamyba, ikrų perdirbimu, fasavimu. Teismo vertinimu, tiek ieškovas, tiek atsakovas UAB ,,Royal Caviar“ veikė toje pačioje rinkoje, nes į bylą pateiktos pirkimo pardavimo (tiekimo) sutartys su prekybos tinklais, sąskaitos faktūros patvirtina, jog šalys iš esmės vykdė analogiškų produktų didmeninę prekybą iš dalies ir tuose pačiuose prekybos tinkluose (b. l. 55 – 164, 1 t., 72, 3 t., 118 – 211, 4 t., b. l. 1 – 161, 5 t., b. l. 6 – 224, 6 t., b. l. 1 – 232, 7 t., b. l. 1 – 303, 8 t., b. l. 1 – 241, 9 t., b. l. 2 – 182, 10 t., b. l. 1 – 251, 11 t., b. l. 3 – 8, 12 t.). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas išvadai, jog ieškovas ir atsakovas UAB ,,Royal Caviar“ esant ikrų ir kitų žuvies produktų teikimo paklausai buvo lygiaverčiais paslaugų tiekėjais, t. y. konkurentais pasiūlos aspektu, ir laikytina, kad šalys buvo konkurentais veikiant toje pačioje rinkoje bei vykdant ikrų ir kitų žuvies produktų prekybą iš dalies tapačiuose prekybos tinkluose.
Ieškovo teigimu, atsakovai nesąžiningai konkuravo, kadangi komercinėje veikloje buvo panaudota ieškovo komercinę paslaptį sudaranti informacija – duomenys apie tiekėjus bei klientus, kainodarą. Disponuodamas tokia informacija bei pasinaudojant naudotu verslo modeliu, perkant ikrus ir kitus žuvies produktus iš gamintojų ir juos pardavinėjant daugiausia didmeninėje rinkoje, anot ieškovo, atsakovai perviliojo jų tiekėją ir klientus, todėl atsakovai turi atlyginti tokiais veiksmais ieškovui padarytą žalą.
Konkurencijos įstatymo (toliau ir KĮ) 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Nesąžiningos konkurencijos veiksmu inter alia pripažįstamas pasinaudojimas be konkurento žinios ir sutikimo pastarojo komercinę paslaptį sudarančia informacija (KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Reikalavimą dėl žalos atlyginimo konkurentui pasinaudojus komercine paslaptimi reiškiantis asmuo turi įrodyti, kad, pirma, konkurentui be jo sutikimo buvo perduota komercinę paslaptį sudaranti informacija, antra, konkurentas šia informacija pasinaudojo ir tokiu būdu įgijo konkurencinį pranašumą (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl tokio pagrindo įrodinėjimo specifikos ir jo pagrindimui keliamo įrodinėjimo standarto pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-326/2012).
Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, ieškovas turi įrodyti ne tik aptartus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, bet ir dėl jų patirtą žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama. Taigi reikalavimas atlyginti nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą gali būti tenkinamas tik nustačius, jog atitinkamoje rinkoje ieškovo atžvilgiu kitas ūkio subjektas atliko tyčinius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams prieštaraujančius veiksmus, šie veiksmai tiesiogiai paveikė ieškovą ir padarė jam žalą.
Nustatyta, kad dirbant ieškovo bendrovėje, atsakovas J. G. nebuvo supažindintas su UAB ,,Auksinis eršketas“ konfidencialios informacijos sąrašu, patvirtintu vadovo įsakymu Nr. 2011-01-19 (b. l. 36 - 37, 1 t. ), taip pat nėra duomenų, jog darbo sutartyje buvo įrašytos sąlygos, susijusios su konfidencialumo pareiga ir/ar bet kokio pobūdžio ar galimo turinio nekonkuravimu ateityje. Atsakovo J. G. teigimu, jam nėra ir niekada nebuvo žinomos jokios aplinkybės apie ieškovo galima ir jo verslui vertę turinčia informacija. Taip pat teigia, kad nėra paslaptis apie Lietuvoje ir Latvijoje veikiančius prekybos centrus, kuriuose gali būti pardavinėjama ikrų ir kitų žuvies maisto produktai, valdančias įmones (,,Rimi“, kuriuos valdo UAB ,,Rimi Lietuva“, ,,Maxima“, kuriuos valdo Maxima Latvia SIA ir UAB Maxima LT, ,,Norfa“, kuriuos valdo UAB Rivona, ,,Iki“, kuriuos valdo UAB ,,Palink“, ,,Prisma“, kuriuos valdo UAB Prisma LT), ir informacija apie prekybos centrus valdančias įmones viešai yra skleidžiama prekybos centruose, kurie yra kiekviename mieste ir/ar miestelyje, spaudoje ir gatvėse skelbiant reklamą, taip pat ir prekybos centrus valdančių įmonių internetiniuose tinklapiuose, skelbiant viešai kontaktus tiekėjams, kurie pageidauja bendradarbiauti su prekybos centrus valdančiomis įmonėmis (b. l. 11 – 24, 3 t.). Tokia pati situacija susiklosto ir su kainomis, nes anot atsakovo, visų maisto produktų, tame tarpe ikrų ir kitų žuvies produktų, kainos prekybos centruose ir internetiniuose tinklalapiuose yra skelbiamos viešai ir gali būti prieinamos visiems asmenimis.
Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog CK 1.116 straipsnyje nurodyti požymiai yra suformuluoti taip, kad į komercinės paslapties sąvoką patektų platus spektras bendrovės interesų, formalieji teisės kriterijai beveik neriboja informacijos, kuri galėtų būti laikoma konfidencialia bendrovės informacija, pobūdžio ar turinio. Jei kompetentingi bendrovės valdymo organai mano turį vertingos bendrovės veiklai informacijos, tokiai informacijai jie gali pritaikyti komercinės paslapties statusą ir taikyti visus reikalingus apsaugos mechanizmus, išskyrus atvejus, kai informacija įstatymo pripažįstama kaip vieša bendrovės informacija. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, pagrįsdama informacijos apie klientus priskyrimą komercinėms ūkio subjekto paslaptims, konstatavo, kad aplinkybė, jog ieškovo klientų duomenys (jų pavadinimai, adresai ir pan.) yra prieinami viešai, nereiškia, kad toks duomenų prieinamumas leidžia viešai nustatyti, jog būtent šie ūkio subjektai yra ieškovo klientai. Tokie ūkio subjektų duomenys, kaip jų adresai ar informacija apie vykdomą veiklą, paprastai yra viešai prieinama apie bet kurį teisėtai veikiantį juridinį asmenį. Tačiau komercinę vertę turi ne vien tokia informacija, o būtent duomenys apie tai, kokių partnerių paslaugomis bei kokiomis sąlygomis toks ūkio subjektas naudojasi, nes tik tokia informacija gali suteikti ūkio subjektui pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Akivaizdu, kad informacija apie klientus (pirkėjus, užsakovus, kt.) susideda iš daugelio įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. informacija apie tai, kokios konkrečios įmonės turi paslaugų užsakymo poreikį, koks tų įmonių mokumas, finansinė būklė, patikimumas, kas konkrečioje įmonėje priima sprendimus dėl produkcijos užsakymo, kainų nustatymo, kokios yra planuojamos produkcijos ir/ar paslaugų užsakymo apimtys, kt. Taip pat akivaizdu, kad tokia informacija nėra skelbiama ir prieinama viešai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014). CK 1.116 straipsnio nuostatos nenustato, kad komercine paslaptimi gali būti laikoma tik informacija, nurodyta konkrečiame išreikštame privaloma forma įmonės priimtame vidaus ar kitokiame akte. Be to, verslo praktikoje yra įprasta duomenis apie klientus – duomenis plačiąja prasme, t. y. apimančius sutarčių su klientais sąlygas, pastariesiems teikiamų paslaugų ar parduodamų prekių kainas ir pan., laikyti įmonės komercine paslaptimi, kuri saugoma būtent nuo tiesioginių konkurentų, todėl atsakovų išsakyti atsikirtimai esą informacija apie ieškovo klientus, vykdomą kainodarą nelaikytina komercine paslaptimi vertintini kaip nepagrįsti. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2007).
Ieškovo teigimu, atsakovas J. G., išėjęs 2011-06-30 iš UAB ,,Auksinis eršketas“ užimamų pareigų ir 2012-03-06 įsteigęs UAB ,,Royal Caviar“, pasinaudojo ieškovo komercinę paslaptį sudarančia informacija siekiant gauti naudos ieškovo naudoto verslo modeliu užsiimant analogiška veikla, būtent perkant ikrus bei kitus žuvies produktus iš gamintojų ir juos daugiausia pardavinėjant didmeninėje rinkoje. Tokiu būdu, vos tik įsteigus UAB ,,Royal Caviar“ ir pasinaudojus nesąžiningu pranašumu, pradėta sėkmingai plėsti konkurencinę veiklą toje pačioje rinkoje siūlant identiškus produktus ir taip tiesiogiai sumažinant ieškovo pardavimus bei gaunamas pajamas. Be to, atsakovas J. G., gavęs iš ieškovo konfidencialią informaciją apie įmonės veiklos specifiką, klientus ir sutarčių su jais sąlygas, bei įgijęs profesinių žinių ir patirties, ją atskleidė savo įsteigtai ir vadovaujamai įmonei UAB ,,Royal Caviar“.
Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip. Šioje teisės normoje įtvirtinta taisyklė – draudimas naudoti komercinę paslaptį sudarančią informaciją tam tikrą laiką, taikytina konkrečiai apibrėžtam subjektų ratui, t. y. susijusiems sutartiniais santykiais su ūkio subjektu. Sutartiniai santykiai gali būti atsiradę tiek darbo, tiek kitokios sutarties pagrindu, pavyzdžiui, autorinės, paslaugų teikimo, mokymo, apskaitos vykdymo, audito atlikimo, teisinių paslaugų teikimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-007-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015). Ieškovas, siekdamas jam tikėtina nesąžiningais konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, kaip minėta, iš esmės nurodė neteisėtus atsakovų veiksmus, susijusius ieškovo komercinę paslaptį sudarančiais duomenimis pasinaudojimu apie klientus, kainodorą, vykdytą verslo modelį, kt. Kaip nustatyta, atsakovas J. G. iš UAB ,,Auksinis eršketas“ užimamų pareigų buvo atleistas 2011-06-30, ir sutiktina su atsakovų argumentais, jog pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostatas atsakovas bet kokia informacija, kurią jis sužinojo dirbdamas pas ieškovą, galėjo pasinaudoti nuo 2012-06-30, t. y. praėjus vieneriems metams po darbo santykių pabaigos. Pažymėtina, jog į bylą nėra pateikta iš esmės jokių duomenų apie atsakovo UAB ,,Royal Caviar“ buvusius sutartinius santykius su ieškovo klientais iki 2012-06-30 datos, ir byloje nekilo ginčo dėl aplinkybių, jog sutartys su prekybos tinklais (UAB Rimi Lietuva - 2013-05-03, UAB Prisma LT – 2012-07-30, UAB Maxima LT – 2012-11-08, Maxima Latvia SIA – 2013-05-20, UAB Palink – 2014-07-23) buvo sudarytos po minėto vienerių metų ginčo laikotarpio (b. l. 72, 3 t.). Pažymėtina, jog atsakovas J. G. iš UAB ,,Auksinis eršketas“ direktoriaus pareigų buvo atleistas 2010-11-30, o iš direktoriaus pavaduotojo pareigų – 2011-06-30, ir ieškovas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti, jog atsakovas J. G. turėjo galimybę žinoti UAB ,,Auksinis eršketas“ komercinę paslaptį sudarančią informaciją einant bendrovės direktoriaus pavaduotojo pareigas, ir tokiu būdu laikytina, jog vienerių metų terminas pasibaigė 2011-11-30. Be to, byloje nepaneigta atsakovų nurodyta aplinkybė, jog Estijos bendrovei SAGA OU pirmasis prekių pardavimas iš UAB ,,Royal Caviar“ įvyko 2012-08-02, kai UAB ,,Auksinis eršketas“ paskutinis pardavimas minėtai Estijos bendrovei įvyko 2011-10-12, t. y. esant žymiam laikotarpiui iki atsakovo UAB ,,Royal Caviar“ įsteigimo. Laikytini nepagrįstais ieškovo teiginiai dėl tiekėjo A. K. Import Haus nuviliojimo, nes, visų pirma, UAB ,,Šiaurės kompanija“ (net ir laikant vienu ūkio subjektu su UAB ,,Auksinis eršketas“ pagal Konkurencijos įstatymo nuostatas) iš nurodytos įmonės pirkdavo žaliavas, o atsakovas UAB ,,Royal Caviar“ pagamintą produkciją, ir antra, byloje nėra pateikta duomenų, jog UAB ,,Auksinis eršketas“ turėjo išskirtines teises platinti A. K. Import Haus produkciją (b. l. 95 – 96, 3 t.). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas J. G. ieškovo komercine paslaptį sudarančia informacija naudojosi atsakovo UAB ,,Royal Caviar“ veikloje draudžiamu pagal Konkurencijos įstatymo 15 str. 4 d. prasmę laikotarpiu, todėl ir nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovų neteisėtų veiksmų. Taigi, iš byloje esančių įrodymų visumos, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovų bendri veiksmai tiesiogiai sąlygojo ieškovo gaunamų pajamų sumažėjimą (CK 6.247 straipsnis), todėl ieškinys yra atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovas UAB ,,Royal Caviar“pateikė įrodymus, kad turėjo 2636,92 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 56 – 66, 4 t., 17 – 21, 12 t.).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Advokatas atsakovui suteikė teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą, tripliką, prašymus dėl įrodymų rinkimo bei atstovavo teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė – 7 val. Atsižvelgiant į tai, pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau ir Rekomendacijos) 8.2., 8.15., 8.16. ir 8.18. punktus atsakovui priteistina 1500,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytais teiginiais ir vadovaudamasis LR CPK 270, 293 str. teismas
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Atsakovo UAB ,,Royal Caviar“ naudai iš ieškovo BUAB ,,Auksinis eršketas“ priteisti 1500,00 Eur išlaidų, susijusių su advokato pagalba.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per šį apygardos teismą.