Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus J. G. (J. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, civilinėje byloje Nr. B2-607-302/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Auksinis eršketas“ direktoriaus V. B. ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Auksinis eršketas“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo atstatydinti bankroto administratorių teisėtumo ir pagrįstumo.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 30 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Auksinis eršketas“ iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Abadona“.

Vilniaus apygardos teisme 2014 m. gruodžio 30 d. gautas pareiškėjo (kreditoriaus) J. G. prašymas atstatydinti UAB „Abadona“ iš bankroto administratoriaus pareigų bei paskirti kitą bankroto administratorių. Pareiškėjas nurodė, kad bankrutavusios UAB (toliau – ir BUAB) „Auksinis eršketas“ bankroto administratorius UAB „Abadona“ bei įgaliotas asmuo A. K. buvo UAB „Auksinis eršketas“ auditoriumi per paskutinius 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjo įsitikinimu, įmonės buhalterio ir auditoriaus funkcijos yra panašios, todėl įmonės auditorius negali būti tos pačios įmonės bankroto administratoriumi pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnio 4 dalį. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad administratorius negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, tuo tarpu buvęs auditorius UAB „Abadona“ neabejotinai yra teisiškai suinteresuotas nekvestionuoti anksčiau savo atlikto audito pagrįstumo ir teisėtumo. Netiesioginį bankroto administratoriaus suinteresuotumą bylos baigtimi patvirtina ir tai, kad buvęs atsakovo vadovas S. B. ir UAB „Abadona“ įgaliotas asmuo A. K. buvo pažįstami.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 9 d. nutartimi atmetė J. G. prašymą dėl UAB „Abadona“ atstatydinimo iš bankroto administratoriaus pareigų.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrįstai jo pateiktame prašyme įvardijamus bankroto administratoriaus veiksmus vertina kaip kreditorių interesų pažeidimą bei nepagrįstai teigia, jog bankroto administratorius yra suinteresuotas UAB „Auksinis eršketas“ bylos baigtimi.

Teismo įsitikinimu, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo nurodomais argumentais, kad auditoriaus ir buhalterio funkcijos yra panašios bei taikyti analogiją, kadangi tai yra dvi skirtingos veiklos sritys, turinčios skirtingas funkcijas bei darbo pobūdį. Teismas pabrėžė, kad audito įmonėms ir auditoriams galioja nepriklausomumo ir objektyvumo principai. Įstatymas nedraudžia administratoriui, kuris teikė auditavimo paslaugas įmonei iki bankroto bylos iškėlimo, būti jos bankroto administratoriumi, kai jai iškeliamas bankrotas. Be to, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas niekaip nepagrindė prašyme nurodomų argumentų, jog bankroto administratorius galbūt netikrins įmonės iki bankroto sudarytų sandorių, vien dėl to, kad nekvestionuotų savo atlikto audito pagrįstumo ir teisėtumo, bei kad administratorius piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis ir veikia priešingai bankrutavusios įmonės bei jos kreditorių interesams.

Teismo vertinimu, tai, kad administratorius UAB „Abadona“ gali teikti ne tik bankroto administravimo paslaugas, tačiau ir yra licencijuotas auditorius, neturi jokios reikšmės nagrinėjant šį klausimą bei nesudaro jokio pagrindo teigti, jog UAB „Abadona“, vykdydama savo veiklą bei teikdama atitinkamas paslaugas juridiniams asmenims, kurie galbūt buvo susiję su buvusiu UAB „Auksinis eršketas“ direktoriumi bei akcininku S. B., kaip nors būtų pažeidusi ar tai pažeidžia bankrutavusios UAB „Auksinis eršketas“ bei jos kreditorių interesus.

Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų nenustatyta, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į bankroto administratorių, prašydamas atlikti kokius nors veiksmus bankrutavusios įmonės vardu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas J. G. (toliau – apeliantas) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atstatydinti UAB „Abadona“ iš bankroto administratoriaus pareigų bei skirti naują administratorių kompiuterinės atrankos būdu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Teismas nepagrįstai aplinkybės, kad UAB „Abadona“ ir jo įgaliotas asmuo per paskutinius 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovo auditoriumi, nepripažino pagrindu atstatydinti UAB „Abadona“. ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nuostatų tikslas – išvengti bet kokio galimo, net ir menkiausio, bankroto administratoriaus suinteresuotumo bankroto bylos baigtimi. Nors teisinis reglamentavimas expressis verbis neįtvirtina, kad bankrutuojančios įmonės administratoriumi negali būti buvęs įmonės auditorius, apelianto įsitikinimu, ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalis taikytina pagal analogiją ir auditoriams. Už bendrovės apskaitos organizavimą yra atsakingas bendrovė vadovas, o apskaitą tvarko buhalteris arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, kuriems ĮBĮ nuostatos draudžia būti administratoriumi. Savo ruožtu auditorius iš esmės turi atkartoti ir patikrinti įmonės vadovo it buhalterio darbą, tvarkant įmonės apskaitą ir sudarant ataskaitas. Taigi, įmonės vadovo bei buhalterio ir auditoriaus funkcijos yra ne tik panašios, bet ir daugeliu atveju tapačios. Teismas privalėjo aiškintis, ar UAB „Abadona“ yra nepriklausomas ir galėjo būti atsakovo administratoriumi ĮBĮ prasme, o ne Lietuvos Respublikos audito įstatymo (toliau – ir AĮ) prasme.Teismas nevertino aplinkybių, kad audituojama įmonė ir auditorius yra siejami sutartiniais atlygintiniais santykiais. Šios aplinkybės neabejotinai suponuoja materialinės priklausomybės mintį ir bankroto administratoriaus suinteresuotumą. ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinio suinteresuotumo nebuvimo principas ir jo pagrindu nustatytas asmenų ratas yra visų pirma grindžiamas tuo, kad visi šie asmenys vienokiu ar kitokiu būdu gauna materialinę naudą iš įmonės. Aplinkybė, kad UAB „Abadona“ nuslėpė nuo teismo, jog buvo teikiamos audito paslaugos atsakovui, leidžia abejoti administratoriaus vykdomų bankroto procedūrų skaidrumu. Teismas neįvertino aplinkybių dėl UAB „Abadona“ suinteresuotumo savo paties atliktų veiksmų (pateiktų audito išvadų) atžvilgiu. Kyla klausimas, kaip paskirtas administratorius gali tikrinti savo, kaip auditoriaus veiklą. Išvadoje nėra minima, kad įmonės ekonominė situacija yra kebli ir yra bankroto tikimybė, nors jau po vienerių metų buvo iškelta bankroto byla. Administratorius turi būti atstatydintas ir ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punkto pagrindu.Teismas visiškai neįvertino bankroto administratoriaus (ir įgalioto asmens A. K.) sąsajų su atsakovo akcininku ir vadovu S. B. bei jo įmonėmis. Visoms trims įmonėms (UAB „Auksinis eršketas“, „Salves“ ir „Vitlena“), kurios susijusios su S. B. ar jo šeima, buvo iškeltos bankroto bylos ir visų trijų įmonių administratoriumi buvo UAB „Abadona“ ir įgaliotas asmuo A. K.. UAB „Salves“, „Auksinis eršketas“ ir bei dar viena įmonė „Šiaurės kompanija“ buvo registruotos tuo pačiu adresu. Administratorius nesiima jokių veiksmų buvusio atsakovo vadovo ir akcininko S. B. atžvilgiu, nors būtent pastarojo veiksmai nulėmė, kad atsakovui buvo iškelta bankroto byla. UAB „Auksinis eršketas“ veikla buvo perkelta į S. B. įsteigtą UAB „Natural North Caviar“.UAB „Abadona“ įgalioto asmens A. K. iniciatyva buvo pradėta ir UAB „Šiaurės kompanija“ (kurios akcijos priklausė S. B.) bankroto byla. UAB „Šiaurės kompanija“ bankroto byloje buvo patvirtintas 1 364 525,23 Lt UAB „Auksinis eršketas“ kreditorinis reikalavimas, tačiau UAB „Šiaurės kompanija“ administratorius pateikė prašymą pripažinti šį reikalavimą neteisėtu ir išbraukti UAB „Auksinis eršketas“ iš kreditorių sąrašo, remdamasis tuo, kad BUAB „Auksinis eršketas“ PVM sąskaitos faktūros, kuriomis paremtas kreditorinis reikalavimas, buvo klastojamos ir išrašinėjamos neegzistuojančių sandorių pagrindu. Tu tarpu UAB „Abadona“ šioje bankroto byloje to nesugebėjo nustatyti ar nutylėjo akivaizdų faktą.

Atsakovas UAB „Auksinis eršketas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Abadona“ įgalioto asmens A. K., atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą, o apelianto skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Paskirtas administratorius visiškai atitinka ĮBĮ ir teismų praktikos keliamus reikalavimus. ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje (šiuo metu 6 dalyje) pateiktas baigtinis sąrašas asmenų, negalinčių būti įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, administratoriumi. Viešojoje teisėje analogija negalima. Neegzistuoja ne viena ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių ir nėra ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalies 4 punkte numatyto pagrindo atstatydinti UAB „Abadona“ iš užimamų pareigų. Aplinkybė, kad UAB „Abadona“, kaip audito įmonė, atliko atsakovo auditą 2009–2011 metais bei už darbą gavo atlygį, savaime nėra pagrindas atstatydinti administratorių. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad administratorius turi teisinį suinteresuotumą bankroto byla. Auditorių nuo buhalterio skiria tai, kad auditorius yra nepriklausomas asmuo, nesusijęs su audituojama įmone jokiais teisiniais ryšiais. Todėl, paskiriant administratorių, UAB „Abadona“ savo sutikime ir nurodė, kad AĮ 5 straipsnio 1–3 dalių prasme jo ir bankrutuojančios įmonės jokie komerciniai ūkiniai santykiai nesieja.Tuo metu, kai buvo pateiktos audito išvados, nebuvo objektyvių prielaidų bankrotui. Priežastys susiformavo praėjus metams ar dar vėliau po to, kai buvo atliktas paskutinis auditas. Be to, nei vadovų ir buhalterių darbo vertinimas, nei prielaidų įmonės bankrotui nustatymas, nėra finansinių ataskaitų audito tikslas.Apelianto atskirajame skunde nėra nurodyta, kokių konkrečių veiksmų administratorius turėtų imtis S. B. atžvilgiu. Apelianto nurodytos aplinkybės savaime nepatvirtina, kad S. B. sudarė UAB „Auksinis eršketas“ vardu sandorius, priešingus įmonės veiklos tikslams, ar kad atsakovo bankrotas buvo tyčinis. Apeliantas nesikreipė į administratorių, prašydamas atlikti kokius nors veiksmus bankrutuojančios įmonės vardu, o taip pat pats nėra pareiškęs jokio ieškinio S. B., taigi pats apeliantas supranta, kad tokiam ieškiniui nėra teisinio pagrindo.Apeliantas yra suinteresuotas atstatydinti administratorių, nes pagal šio administratoriaus ieškinį (jam atstovaujant atsakovą), buvo pradėta civilinė byla dėl 554 256,40 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo iš UAB „Royal Caviar“, kurios vadovu ir akcininku yra apeliantas.Nėra ir ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalyje nustatyto formalaus pagrindo atstatydinti bankroto administratorių. Apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad UAB „Abadona“ neatitinka ĮBĮ reikalavimų.

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta patenkinti jo prašymą atstatydinti BUAB „Auksinis eršketas“ bankroto administratorių UAB „Abadona“ iš pareigų bei paskirti kitą, motyvuodamas tuo, kad jis turėjo būti atstatydintas ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punkto pagrindu bei dėl suinteresuotumo bankroto bylos baigtimi.

Pažymėtina, kad teismas gali pakeisti administratorių ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punkto pagrindu tik turėdamas pakankamai informacijos ir įrodymų, jog šis asmuo negalėjo būti paskirtas administratoriumi dėl ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių arba šios aplinkybės atsirado paskyrus administratorių, tame tarpe jeigu yra pagrįstų abejonių dėl administratoriaus suinteresuotumo bankroto procedūrų eiga ir rezultatu. Tokią išvadą byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas gali padaryti ir remdamasis nustatytais faktais, jog administratorius netinkamai atlieka savo funkcijas, nevykdo ĮBĮ nustatytų pareigų. Tačiau formalūs, nežymūs teisės aktų pažeidimai arba kreditorių nurodomi teiginiai apie pažeidimus, kurie nėra pagrįsti tinkamais ir pakankamais įrodymais, nesuponuoja teismo pareigos pakeisti administratorių (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-846-381/2015).

Apeliantas, remdamasis ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje nurodomu, kad bankroto administratoriumi negali būti įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, vadovas, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir asmuo, kuris dirbo įmonėje ir buvo atleistas iš pareigų per paskutinius 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo, mano, kad UAB „Abadona“ šias sąlygas atitinka, nepaisant to, jog minėtas teisinis reglamentavimas expressis verbis tiesiogiai neįtvirtina, kad bankrutuojančios įmonės administratoriumi negali būti buvęs įmonės auditorius.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje pateiktas galutinis sąrašas asmenų, negalinčių būti administratoriumi įmonės, kuriai iškelta bankroto bylą. Šios normos turinys suponuoja išvadą, kad teisė teikti bankroto administravimo paslaugas bankrutuojančiai įmonei, be kitų jame nurodomų subjektų, ribojama kreditoriams bei asmenims, kurie dalyvavo įmonės valdyme, tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, sudarinėjo finansinės atskaitomybės dokumentus ir buvo su šia įmone susiję darbo santykiais. Šių apelianto akcentuojamų kriterijų bankroto administratorius UAB „Abadona“ neatitinka. Byloje nepateikti duomenys, kad paskirtas bankroto administratorius ar jo įgaliotas asmuo su BUAB „Auksinis eršketas“, kuriai teikia bankroto administravimo paslaugas, buvo susijęs darbo santykiais, teikė jai buhalterines paslaugas ar dalyvavo jos valdyme. Priešingai, iš byloje esančių duomenų galima spręsti, kad UAB „Abadona“ atliko išorinį auditą pagal paslaugų sutartis, buhalterinės apskaitos paslaugų jai neteikė, o tik revizavo įmonės finansines ataskaitas prieš pateikiant jas Juridinių asmenų registrui. Savo ruožtu, Audito įstatyme numatyti audito tikslai nesuteikia pagrindo auditoriaus atliekamas funkcijas prilyginti įmonės vadovo ar jo finansininko (buhalterio ar šias paslaugas teikiančios įmonės) vykdomai veiklai. Audito tikslai – nustatyti, ar finansinės ataskaitos visais reikšmingais atvejais teisingai parodo audituojamos įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą, taip pat, ar metiniame pranešime (konsoliduotajame metiniame pranešime) arba įmonės veiklos ataskaitoje (jeigu pagal teisės aktų reikalavimus jie rengiami) pateikti finansiniai duomenys atitinka metinių finansinių ataskaitų (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų) duomenis (Audito įstatymo 3 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi minėto įstatymo, inter alia jo 5 straipsnio 1, 2 ir 3 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis audito nepriklausomumo ir objektyvumo principus, kadangi jie atskleidžia, kad auditorius yra nepriklausomas asmuo, nesusijęs su audituojama įmone jokiais teisiniais ryšiais. Savo ruožtu įmonės buhalteris (šias paslaugas teikianti įmonė) dalyvauja kasdieninėje įmonės veikloje, tvarkant jos finansinę apskaitą, su įmone įprastai būna susijęs darbo santykiais bei tiesiogiai pavaldus jos vadovui, kuris vykdo įmonės vidaus kontrolę ir yra atsakingas už finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, pritariant skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išvadai, jog UAB „Abadona“ negalėjo būti paskirtas UAB „Auksinis eršketas“ bankroto administratoriumi dėl ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių.

Apelianto nurodoma aplinkybė, kad audituojama įmonė ir auditorius buvo susiję sutartiniais atlygintinais santykiais minėtos ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos normos taikymui nėra reikšminga, nes už šias paslaugas atsiskaityta, o kitų duomenų, kad UAB „Abadoma“ galėtų būti UAB „Auksinis eršketas“ kreditorius, byloje nėra.

Apeliacinės instancijos nesutinka su apelianto argumentais dėl paskirto bankroto administratoriaus UAB „Abadona“ suinteresuotumo bankroto bylos baigtimi. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog pareiškėjų nuomonė apie teismo paskirto bankroto administratoriaus netinkamą pareigų vykdymą ir (ar) jo galimą suinteresuotumą bylos baigtimi nesudaro pagrindo jį atstatydinti, jei ši nuomonė yra grindžiama tik prielaidomis, o ne konkrečiais duomenimis, kurie sudarytų pagrindą atsirasti pagrįstoms abejonėms dėl bankroto administratoriaus galimumo toliau vykdyti bankroto administratoriaus funkcijas atsakovo bankroto byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-752/2012; 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1152/2010; 2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1364/2012 ir t. t.). Šiuo atveju apeliantas bankroto administratoriaus suinteresuotumą vykdomų bankroto procedūrų baigtimi sieja su jo teiktomis audito paslaugomis 2009, 2010 ir 2011 metais šiuo metu bankrutuojančiai įmonei bei deklaruojamais artimais ryšiais su BUAB „Auksinis eršketas“ vadovu ir akcininku S. B., taip pat tuo, kad tas pats administratorius UAB „Abadona“ teikė audito paslaugas, o dabar teikia bankroto administravimo paslaugas, ir kitoms su minėtu asmeniu susijusioms įmonėms.

Apelianto nurodoma aplinkybė, kad UAB „Abadona“ teikia bankroto administravimo paslaugas įmonėms, kuriuos vienaip ar kitaip susijusios su UAB „Auksinis eršketas“ buvusiu akcininku ir vadovu bei jo šeima, o įmonės tarpusavyje ūkiniais – komerciniais santykiais, per se neleidžia preziumuoti, kad šis administratorius yra suinteresuotas bankroto bylos baigtimi. Be to, ĮBĮ nedraudžia bankroto administratoriui tuo pačiu metu teikti bankroto administravimo paslaugas įmonėms, kurios tarpusavyje yra susijusios ūkiniais komerciniais santykiais. Šiuo atveju iš teismui pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti, kad UAB „Abadona“ netinkamai atlieka bankroto administravimo funkcijas, nevykdo ĮBĮ jam nustatytų pareigų. Pastebėtina, kad apeliantas niekada nesikreipė į bankroto administratorių, prašydamas atlikti kokius nors veiksmus bankrutuojančios įmonės vardu, o ir pats, kaip bankrutavusios įmonės kreditorius, bendrovės vardu netiesioginių ieškinių buvusiam jos vadovui nėra pareiškęs. Pastebėtina, kad apeliantas yra buvęs BUAB „Auksinis eršketas“ vadovas, todėl apie šios įmonės veiklą jis tikėtinai turi daug duomenų ir įstatymo suteikta teise ginti bankrutavusios bendrovės ir jos kreditorių interesus, kai tam yra teisinis ir faktinis pagrindas, jis gali pasinaudoti. Taigi jo nurodomos aplinkybės, kad BUAB „Auksinis eršketas“ veikla buvo perkelta į kitą įmonę, o jos vadovas S. B. sudarė įmonei nuostolingus sandorius, yra hipotetiniai, o sprendžiant bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimą tikėtinai nustatyti, ar pastarasis pažeidė pareigą ginti bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesu šiuo aspektu nėra galimybių. Šiame kontekste reikšminga ir tai, kad kiti UAB „Auksinis eršketas“ kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai bankrutuojančiai įmonei savo verte yra daug didesni nei apelianto, nėra pareiškę abejonių dėl bankroto administratoriaus UAB „Abadona“ šališkumo ir jo vykdomų pareigų tinkamumo. Savo ruožtu apelianto nurodoma aplinkybė apie draugiškus UAB „Abadona“ vadovo ir UAB „Auksinis eršketas“ buvusio vadovo ir akcininko santykius nereiškia, kad tarp jų egzistuoja ryšys, dėl kurio nebus nustatytos tikrosios nemokumo priežastys ir teisingai išspręsti kiti bankroto procese iškylantys klausimai.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad paskirto bankroto administratoriaus šališkumą patvirtina tai, kad teikti audito paslaugas visoms savo įmonėms išsirinko pats S. B.. Visų pirma, pastebėtina, kad UAB „Abadona“ atklikto finansinių ataskaitų auditą, kurio išvados buvo teikiamos juridinių asmenų registrui kartu su metiniu finansinių ataskaitų rinkiniu ir bendrovės pranešimu. Šio audito metu nebuvo vertinimas nei vadovų, nei įmonės finansininkų darbas. Savo ruožtu bankroto byla UAB „Auksinis eršketas“ iškelta praėjus daugiau nei metams po UAB „Abadona“ atlikto paskutinio audito, o tai yra pakankamai ilgas laikotarpis, per kurį įmonės finansinė padėtis gali iš esmės pasikeisti. Dėl to apelianto teiginiai, kad audito metu nebuvo nustatyta įmonės reali finansinė padėtis, o ji buvo sąmoningai ruošiama bankroto procesui, vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti faktiniais bylos duomenimis. Be to, pagal Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 5 punktą rinkti ir atšaukti atestuotą auditorių ar audito įmonę metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditui atlikti, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas yra išimtinė visuotinio akcininko susirinkimo kompetencija. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad S. B. nebuvo vienasmenis UAB „Auksinis eršketas“, o taip pat ir kitų įmonių akcininkas. Be to, vien tik aplinkybė, kad ta pati įmonė buvo pasirinkta audituoti visas apelianto nurodomas įmones, kurios jo teigimu susijusios su UAB „Auksinis eršketas“ buvusiu vadovu ir akcininku, nepatvirtina jo suinteresuotumo bylos eiga ir baigtimi.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog aplinkybė, kad UAB „Abadona“ atliko UAB „Auksinis eršketas“ auditą 2009, 2010 ir 2011 metais nėra pagrindas atstatydinti jį iš bankroto administratoriaus pareigų, o duomenų, pagrindžiančių šio bankroto administratoriaus suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi teismui nepateikta (CPK 178 straipsnis). Keisti teisėtą ir pagrįstą nutartį ar ją naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis paliktina nepakeista.

Apelianto J. G. atskirasis skundas nebuvo patenkintas, todėl BUAB „Auksinis eršketas“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 98 straipsnis). Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad jis patyrė 840 Eur plius PVM dydžio bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą (2 t., b. l. 206-209). Kadangi šių išlaidų dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (redakcija galiojusia iki 2015 m. kovo 20 d.) nustatytą maksimalų dydį, teismas, įvertinęs skundžiamo dokumento pobūdį bei atsižvelgusi minėtų Rekomendacijų 8.15 punktą, daro išvadą, kad būtinos ir pagrįstos atsakovės išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti yra 150 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Auksinis eršketas“ (įmonės kodas 126034473) iš pareiškėjo J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.