Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Žirono (teisėjų kolegijos pirmininkas), Artūro Driuko ir Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pranešėjas)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. D. atskirąjjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutarties dalies, kuria teismas IĮ J. D. turgus „Marmantas“ bankroto byloje, Nr. B2-2877-254/2010 atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme pareiškėjos prašymą atstatydinti bankroto administratorių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai H. D. B., R. G., V. M., D. L., A. Š., V. V., D. K., Z. D., G. A., A. Š., G. J., J. R., K. R., J. G. 2005 m. sausio 6 d. ieškiniu (2005 m. vasario 7 d. nutartimi prijungta civ. byla Nr. B2-459-555/2005) bei A. A., V. Š., B. Č., L. R., V. Z., J. Š., J. J. papildomu ieškiniu prašė iškelti IĮ J. D. turgui „Marmantas“ bankroto bylą bei įmonės administratoriumi paskirti UAB „Baklis“. Ieškinyje nurodė, jog teismo sprendimais ieškovams iš atsakovo priteisti įsiskolinimai, jų pagrindu išduoti vykdomieji raštai, tačiau atsakovas teismo sprendimų neįvykdė.

Kauno apygardos teismas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. D. prašymą dėl administratoriaus atstatydinimo IĮ J. D. turgus „Marmantas“ bankroto byloje, 2010 m. balandžio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą kaip nenagrinėtiną teisme. Teismas nurodė, kad remiantis IBĮ 11 str. 8d. nuostatomis atstatydinti administratorių iš pareigų gali tik teismas. Pažymėjo, kad teisę kreiptis į teismą dėl administratoriaus atstatydinimo turi kreditorių susirinkimas (IBĮ 23 str. 13 p.) bei teisę teikti teismui prašymą dėl atsistatydinimo iš pareigų turi administratorius (IBĮ 11 str. 8 d.). Teismas padarė išvadą, kad įstatymas apibrėžia siaurą asmenų, turinčių teisę kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo ar atstatydinimo, ratą ir bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės akcininkams, savininkui ar atskiriems kreditoriams teisė kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo ar atstatydinimo nesuteikta. Taigi pareiškėja, kaip įmonės savininkė, neturi procesinės teisės kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

CPK pirmojo straipsnio pirmosios dalies nuostatos nustato, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal minėtojo kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Specialus įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas, o kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius bei kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja minėtojo įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 3 d.).

Vienas iš teisminio bankroto proceso ypatumų, kurį numato ĮBĮ, yra tas, kad bankrutuojančios įmonės turtui valdyti, naudoti ir juo disponuoti, o taip pat užtikrinti šio turto apsaugą teismas paskiria administratorių (ĮBĮ 11 str. 3 d. 3 ir 4 p.). Administratorius (likvidatorius) yra plačius įgalinimus įmonės bankroto procese turintis asmuo, nuo kurio veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas bei skaidrumas. Nepaisant įstatymų numatytų plačių įgalinimų, administratorius turi pareigą veikti kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesais (ĮBĮ 11 str. 3d. 14 p.).

Kreditorius, manantis, kad administratorius netinkamai vykdo savo pareigas, veikia ne kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesais, turi teisę kreiptis į kreditorių susirinkimą, kuris nagrinėja kreditorių skundus dėl administratoriaus veiksmų (ĮBĮ 23 str. 1 d. 3 p). Taigi siekiant, kad bankroto procedūriniai klausimai būtų sprendžiami kuo operatyviau, ĮBĮ numatė specifinę skundų dėl administratoriaus veiksmų nagrinėjimo tvarką t. y. skundus dėl administratoriaus veiksmų pirmiausiai turi išnagrinėti kreditorių susirinkimas, o tik tada asmuo, jei nesutinka su kreditorių susirinkimo nutarimu, gali paduoti skundą teismui, bet jau ne dėl administratoriaus veiksmų, o dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo buvo sprendžiamas klausimas dėl administratoriaus veiksmų.

Minėta, kad atsižvelgiant į bankroto proceso ypatumus yra svarbu, kad administratorius tinkamai gintų tiek kreditorių, tiek skolininko interesus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditorių bei skolininko interesų pusiausvyros principas yra ypač svarbus turint galvoje tai, jog atsakovas yra individuali įmonė, tai yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, ir už tokio asmens prievoles subsidiariai atsako juridinio asmens dalyviai (savininkai) (CK 2.50 str. 4 d.), o taip pat tai, kad ĮBĮ 11 straipsnyje įtvirtintos labai plačios administratoriaus teisės ir pareigos administruojant bendrovę, disponuojant jos turtu. Dėl šios priežasties bankrutuojančios individualios įmonės savininkas savo įmonės bankroto byloje laikytinas bendraatsakoviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 22 d. nutartis; civilinė byla Nr. 3K-7-308/2004 AB ,,Ūkio bankas“ vs. A. L.; bylų kategorija: 21.2.2.6, 125.5, 125.6) ir šiam asmeniui neužkirstas kelias kelti administratoriaus pakeitimo klausimą, jeigu bankroto procese atsirastų abejonių dėl administratoriaus nešališkumo ar nesugebėjimo sklandžiai organizuoti bankroto proceso eigą (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 22 d. nutartis civ. byloje VSDFV Kaišiadorių skyrius v. J. J. įmonė ,,Vaiminda“ , bylos Nr. 2-375/2006 m., kat. 126.3; 126.8). Visgi atkreiptinas dėmesys į tai, kad bankrutuojančios individualios įmonės savininkams ĮBĮ nuostatos pripažįsta tokias pačias teises, kurios yra pripažįstamos kreditoriams. Dėl šios priežasties bankrutuojančios individualios įmonės savininkas gali kelti klausimą ir teikti skundą dėl administratoriaus netinkamų veiksmų, tačiau privalo laikytis tokios skundų dėl administratoriaus veiksmų padavimo tvarkos, kokia yra numatyta kreditoriams t. y. pirmiausia skundas turi būti pateikiamas kreditorių susirinkimui, o tik tada, jeigu įmonės savininko netenkintų susirinkimo priimtas nutarimas dėl administratoriaus veiksmų, įmonės savininkas galėtų kreiptis į teismą dėl minėto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, bet ne dėl administratoriaus veiksmų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje VSDFV Vilniaus m. skyrius v. J. Rudanovo firma „Soltis“, bylos Nr. 2-380/2008, kat. 126.8).

Remiantis bylos medžiaga, J. D. yra bankrutuojančios IĮ J. D. turgus „Marmantas“ savininkė, kuri Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartimi buvo patraukta bendraatsakove bankrutuojančios IĮ J. D. turgaus „Marmantas“ bankroto byloje. Kaip minėta, pareiškėja, būdama bankrutuojančios individualios įmonės savininke, įgyja teisę kelti klausimą ir teikti skundus dėl administratoriaus veiksmų teisėtumo, tačiau ji privalo laikytis ĮBĮ nustatytos specifinės skundų padavimo tvarkos. Taigi pareiškėja J. D. turėjo teisę paduoti skundą dėl administratoriaus UAB „Baklis“ veiksmų, tačiau turėjo jį pateikti ne tiesiogiai teismui, bet kreditorių susirinkimui ir tik tada, jei kreditorių priimtas nutarimas dėl kreditoriaus veiksmų pareiškėjos nebūtų tenkinęs, ji būtų galėjusi kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas prašymą dėl administratoriaus atstatydinimo IĮ J. D. turgus „Marmantas“ bankroto byloje atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme. Teismas tokį sprendimą argumentavo tuo, kad ĮBĮ nuostatos nustato, jog atstatydinti bankroto administratorių gali tik teismas, o kreiptis į teismą minėtuoju klausimu gali siauras asmenų ratas t. y. kreditorių susirinkimas ir pats administratorius. Įvertinęs ĮBĮ nuostatas bei teismų praktiką, Kauno apygardos teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja, esanti IĮ J. D. turgus „Marmantas“ savininkė, neturi procesinės teisės prašyti teismo atstatydinti įmonės administratorių.

Iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, kad kiekvienas teismo baigiamasis aktas turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus (t. y. teismo baigiamajame akte argumentų turi būti tiek, kad pakaktų šiam aktui pagrįsti), aiškus, kad byloje dalyvaujantys ir kiti asmenys galėtų suprasti teismo baigiamojo akto prasmę (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Visgi tais atvejais, kai teismo nutartis yra grindžiama nepakankamais motyvais, tačiau iš esmės yra teisėta, ši nutartis negali būti panaikinama formaliais pagrindais (CPK 328 str.).

Nagrinėjamos civilinės bylos atveju Kauno apygardos teismas nurodė, kad pareiškėja J. D. nėra tinkamas teisės subjektas kreiptis į teismą dėl administratoriaus atstatydinimo, tačiau pateikė nepakankamai išsamių motyvų dėl specifinės procesinės pareiškėjos padėties, dėl jos procesinės teisės kreiptis į teismą. Kaip minėta, nors Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis grindžiama nepakankamai išsamiais motyvais, pagal teisinį rezultatą ši nutartis yra teisėta ir negali būti panaikinta vien formaliais pagrindais.

Kiti atskirajame skunde bei atsiliepime į jį išdėstyti argumentai nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio aštuntąja dalimi ir 10 straipsnio aštuntąja dalimi, CPK 337 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.