Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-05-29 · Civilinė byla Nr. 2-380/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-05-29
Bylos Nr.
2-380/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė
Civilinė byla Nr. 2-380/2008Procesinio sprendimo kategorija 126.8 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gegužės 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. R. firmos ,,Soltis“ savininko bendraatsakovo J. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria atmestas J. R. skundas dėl bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Bankroto administravimo paslaugos“ veiksmų J. R. firmos ,,Soltis“ bankroto byloje Nr. B2-1066-28/2008.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. birželio 9 d. nutartimi iškėlė J. R. firmai ,,Soltis“ (toliau Firma ,,Soltis“) bankroto bylą, o įmonės administratoriumi paskyrė UAB ,,Bankroto administravimo paslaugos“. Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. liepos 28 d. nutartimi minėtą teismo nutartį paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 11 d. nutartimi ši firma pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Šalies argumentai

Bendraatsakovas J. R. nurodė, jog 2007 m. spalio 15 d. jis kreipėsi į teismą su prašymu leisti susipažinti su bylos medžiaga (t. 4, b. l. 106). Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 16 d. nutartimi šį prašymą atmetė (t. 4, b. l. 107). Teismas nurodė, kad bankrutuojančios įmonės savininkas ar akcininkai nėra dalyvaujantys byloje asmenys, todėl jiems nėra suteikiama teisė susipažinti su bylos medžiaga, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 42 str.). Taip pat teismas nurodė, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 11 straipsnio trečiosios dalies 15 punktą, teikti informaciją bankrutuojančios įmonės savininkui yra įpareigotas bankrutuojančios įmonės administratorius, todėl tokie prašymai dėl bankroto bylos eigos gali būti pateikiami jam. Tuomet 2007 m. lapkričio 28 d. raštu jis kreipėsi į bankroto administratorių dėl informacijos apie bankroto bylos eigą pateikimo, tačiau šis 2007 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. 01-13-417 atsisakė suteikti minėtą informaciją, nurodydamas, jog tai bus padaryta po to, kai pareiškėjas įvykdys savo pareigą ir perduos administratoriui visus firmos buhalterinius dokumentus, antspaudą, registracijos pažymėjimą, įstatus bei turtą (t. 4, b. l. 113, 114). Dėl to 2007 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į teismą su skundu dėl minėto administratoriaus atsisakymo suteikti informaciją (t. 4, b. l. 111-112).

Bendraatsakovo J. R. nuomone, nei ĮBĮ normos, nei 2005 m. lapkričio 18 d. kreditorių susirinkime patvirtinta informacijos pateikimo tvarka neapriboja jo, kaip savininko, teisės į informaciją. Dėl to pareiškėjas prašė pripažinti minėtą administratoriaus atsisakymą suteikti informaciją neteisėtu bei įpareigoti jį raštu informuoti pareiškėją iš kokių įmonių ir kokios sumos buvo išieškotos, pateikti pavedimų bei banko išrašų kopijas, informuoti, kokiu pagrindu išieškota 16 454,40 Lt suma buvo pervesta į bankroto administratoriaus sąskaitą ir kokiam banke bei kada atidaryta Firmos ,,Soltis“ kaupiamoji sąskaita.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 10 d. nutartimi atmetė šį skundą (t. 4, b. l. 147-148). Teismas sprendė, jog pareiškėjui buvo pateikta visa informacija apie bankroto bylos eigą kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Šią išvadą teismas grindė nurodydamas, jog J. R. buvo informuojamas apie vykstančius kreditorių susirinkimus, kuriuose kreditoriams buvo pateikiamos bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos, tvirtinamos susirinkimo: 2007 m. lapkričio 16 d. pareiškėjui buvo įteikti 2005 m. lapkričio 18 d., 2006 m. balandžio 25 d. ir 2007 m. sausio 15 d. kreditorių komiteto posėdžių protokolai (t. 4, b. l. 128), administratoriaus 2007 m. lapkričio 27 d. raštu pareiškėjas buvo informuotas apie vyksiantį 2007 m. gruodžio 7 d. kreditorių komiteto posėdį (t. 4, b. l. 126), 2008 m. sausio 14 d. pareiškėjui buvo įteiktas bankrutuojančios įmonės 2007 m. gruodžio 7 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolas Nr. 2 (t. 4, b. l. 124). Taip pat teismas nustatė, jog pareiškėjui buvo suteikta informacija apie bankroto bylos eigą administratoriaus 2007 m. sausio 19 d. raštu atsakant į pareiškėjo klausimus (t. 4, b. l. 130-131). Teismas atmetė pareiškėjo prašymą įpareigoti administratorių pateikti konkrečių pavedimų bei banko išrašų kopijas dėl skolų išieškojimo, nurodyti pagrindus dėl atliktų bankinių operacijų, sietinų su administravimo funkcijų vykdymu, nurodydamas, jog administratorius nei įstatymo, nei kreditorių susirinkimo nėra įpareigotas pateikti bankroto bylos dokumentus ar jų nuorašus įmonės savininkui, kuriam informacija teikiama kreditorių nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu bendraatsakovas J. R. prašo panaikinti minėtą teismo nutartį, priimti naują nutartį ir 2007 m. gruodžio 14 d. skundą patenkinti. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

Teismas neatsižvelgė į tai, jog administratoriaus veiklos raštiškos ataskaitos nebuvo pateiktos kreditoriams bei teismui nuo bankroto pradžios iki šiol, o kreditoriai susirinkime tvirtino žodines ataskaitas. Be to, apie 2005 m. sausio 15 d. kreditorių susirinkimą apeliantas informuotas nebuvo, o šio susirinkimo protokolo nuorašą gavo tik 2007 m. lapkričio 16 d.Teismo nutartyje yra prieštaravimų, nes teismas nurodė, jog apeliantas buvo informuotas apie vykstančius kreditorių susirinkimus ir kad pareiškėjui buvo įteikti 2005 m. lapkričio 18 d., 2006 m. balandžio 25 d. ir 2007 m. sausio 15 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolai. Tačiau kreditorių posėdžio protokolas yra tik 2006 m. balandžio 25 d., o kiti – susirinkimų protokolai. Teismas informacijos pateikimu laiko administratoriaus 2007 m. sausio 19 d. raštą, kuriame nurodoma, jog turtas iš trečiųjų asmenų nėra išieškotas. Tačiau prieš keturias dienas kreditorių susirinkime administratorius tvirtino, jog išieškota 16 454,40 Lt. Nesuprantama teismo pozicija, kad administratorius nėra įpareigotas pateikti bankroto bylos dokumentus ar jų nuorašus įmonės savininkui. Nėra aišku, kokių konkrečiai dokumentų apeliantas negali gauti, kas tai sprendžia ir ar galioja 2005 m. sausio 15 d. susirinkime patvirtinta informacijos pateikimo tvarka. Teismas apribojo apelianto teisę žinoti apie įmonės finansinę padėtį bankroto byloje. Teismas neįvertino to fakto, kad išieškoti pinigai buvo pervesti į kitos įmonės sąskaitą ir be įrodymų patikėjo, jog iš kitos įmonės jie buvo įnešti į bankrutuojančios įmonės kasą. Tuo tarpu ĮBĮ 11 straipsnio trečiosios dalies 5 punktas vienareikšmiškai nustato, kad administratorius atidaro atskirą sąskaitą banke lėšoms bankroto proceso metu kaupti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą administratorius prašo skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad laikėsi nustatytos informacijos teikimo tvarkos reikalavimų ir nepažeidė nei 2005 m. lapkričio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintos informacijos teikimo tvarkos, nei ĮBĮ 11 straipsnio trečiosios dalies 15 punkto nuostatų. Apeliantui informacija apie bankroto eigą buvo teikiama, todėl jis įgyvendino savo teisę į informaciją. Administratoriaus nuomone, jis turi pareigą kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka teikti informaciją apie bankroto bylos eigą, tačiau neprivalo savininkui ar kreditoriams teikti visus prašomus įmonės apskaitos ar kitus dokumentus. Reikalaudamas pateikti konkrečių mokėjimo pavedimų kopijas ir įvairius kitus įmonės dokumentus apeliantas piktnaudžiauja savo teise į informaciją, o įvairių pareiškėjo prašomų vidinių bankrutuojančios įmonės dokumentų nuolatinis teikimas įmonės savininkui ar kreditoriams nepagrįstai apsunkintų administratoriaus funkcijų vykdymą. Be to, apeliantas netinkamai vykdo savo kaip įmonės savininko ĮBĮ numatytas pareigas, nes iki šiol neperdavė bankroto administratoriui visų firmos buhalterinių dokumentų, antspaudo, registracijos pažymėjimo, įstatų bei firmai priklausančio turto. Dėl to kaupiamosios sąskaitos atidarymas yra apsunkintas, ir dėl šios priežasties, kreditoriams leidus, pinigai buvo pervesti į bankroto administratorius sąskaitą bei įnešti į bankrutavusios įmonės kasą. Informacija apie tai apeliantui yra pateikta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas tarp bankrutavusios ir likviduojamos Firmos ,,Soltis“ administratoriaus UAB ,,Bankroto administravimo paslaugos“ įgalioto asmens Irenos Janulionienės (toliau administratoriaus) bei šios įmonės savininko bendraatsakovo J. R. dėl informacijos apie administratoriaus atliekamus veiksmus ir bankroto proceso eigą teikimo. Apeliantas teigia, kad bankroto administratorius, atsisakydamas pateikti jį dominančią informaciją paminėtais klausimais, pažeidžia jo, kaip įmonės savininko, teisę bei ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalyje 15 punkto nuostatas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas jo skundas dėl tokių administratoriaus veiksmų, yra neteisėta ir naikintina.

Kaip žinoma, pagal CPK pirmojo straipsnio pirmosios dalies nuostatas, bankroto bylos nagrinėjamos pagal minėtojo kodekso taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų. Toks specialus įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius bei kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja minėtojo įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 3 d.). Taigi remiantis paminėtomis nuostatomis, sprendžiant klausimą dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, yra aktualu apibrėžti įmonės savininko J. R. proceso teises nagrinėjamoje civilinėje byloje ir jo teises bankroto procese.

Kaip minėta, J. R. yra bankrutavusios ir likviduojamos Firmos ,,Soltis“ savininkas, tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje yra nurodęs, jog remiantis tuo, kad individuali (personalinė) įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo (CK 2.50 str. 4 d.), ir įmonės skolų išieškojimas gali būti nukreiptas į įmonininko asmeninį ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą, o taip pat jo sutuoktinio asmeninį turtą, tokios įmonės savininkai turi dalyvauti individualios įmonės bankroto byloje bendraatsakovais. Apie tai nurodyta taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB ,,Ūkio bankas“ v. A. L. (civilinė byla Nr.3K-7-308/2004; bylų kategorija 21.2.2.6,125.5). Pažymėtina tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. vasario 8 d. nutartyje įvardino J. R. procesinę padėtį nagrinėjamoje bankroto byloje kaip bendraatsakovo. Taigi remiantis CPK 42 straipsnio nuostatomis J. R. turi teisę susipažinti su civilinės bylos medžiaga.

Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio trečiosios dalies penkioliktąjį punktą, teikti informaciją bankrutuojančios įmonės kreditoriams, jos savininkui bei kitiems šioje normoje nurodytiems asmenims apie bankroto proceso eigą, tame tarpe ir apie lėšas, išieškomas iš debitorių, šių lėšų panaudojimą ir kt., yra įpareigotas bankrutuojančios įmonės administratorius. Šioje normoje taip pat nurodyta, kad tokia informacija teikiama kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Kaip žinoma, kreditorių susirinkimas – tai visų įmonės kreditorių susirinkimas, kuris turi specialius įstatyme įtvirtintus įgaliojimus bei pareigas, susirinkimo nutarimai privalomi administratoriui, visiems kreditoriams, taip pat įmonės savininkams, o šie nutarimai gali būti apskųsti teismui per keturiolika dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą (ĮBĮ 24 str.). Pažymėtina, kad šis procesinis terminas nėra naikinamasis.

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti tai, jog pagal ĮBĮ 23 straipsnio trečiąjį punktą kreditorių susirinkimas nagrinėja kreditorių skundus dėl administratoriaus veiksmų. Taigi, įvertinus bankroto proceso ypatumus, būtinumą, kad bankroto procedūriniai klausimai būtų sprendžiami kuo operatyviau, ĮBĮ numatė procesą, jog skundus dėl administratoriaus veiksmų pirmiausiai turi išnagrinėti kreditorių susirinkimas, o asmuo, nesutikdamas su jo nutarimais, gali paduoti skundą teismui, bet jau ne dėl neteisėtų administratoriaus veiksmų, o dėl kreditorių susirinkimo nutarimo tokiu klausimu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sutinkamai su minimu ĮBĮ 23 straipsnio pirmosios dalies trečiuoju punktu bei taikant analogiją, Įmonių bankroto įstatymo kreditoriams suteikiamos teisės pripažįstamos taip pat ir bankrutuojančios individualios įmonės savininkams, todėl toks asmuo, nagrinėjamu atveju – atsakovo bankrutavusios ir likviduojamos Firmos ,,Soltis“ savininkas J. R. , privalo laikytis šios tvarkos ir skundą dėl administratoriaus veiksmų pirmiausiai pateikti kreditorių susirinkimui, o tuo atveju, jeigu jo nepatenkintų susirinkimo nutarimas šiuo klausimu, tik tada kreiptis į teismą, paduodamas skundą, dėl tokio nutarimo. Tuo tarpu nagrinėjamos bylos medžiagoje nėra duomenų, kad įmonės kreditorių susirinkimas būtų nagrinėjęs tokį J. R. skundą (t. 3, b. l. 185, t. 4, b. l. 45, 104-105, 120).

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti ir nagrinėti šį bendraatsakovo įmonės savininko J. R. skundą (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o tokias aplinkybes konstatavus apeliacinės instancijos teisme, skundžiama nutartis turi būti panaikinta, o procesas pagal minimą atsakovo J. R. skundą dėl firmos ,,Soltis“ bankroto administratoriaus veiksmų nutrauktinas (CPK 293 str. 1 p., 338 str., 326 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio antru punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti, procesą pagal bendraatsakovo J. R. skundą dėl bankrutavusios ir likviduojamos Firmos ,,Soltis“ administratoriaus UAB ,,Bankroto administravimo paslaugos“ įgalioto asmens Irenos Janulionienės veiksmų nutraukti.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėKonstantinas GurinasKazys Kailiūnas