- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-06-22
- Bylos Nr.
- 2-375/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Vincas Verseckas, Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė (pran.)
- Atsakovas
- individualios įmonės J
- Ieškovas
- VSDFV Kaišiadorių skyrius J.Jastržembskienės įmonė"Vaiminda"
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo individualios įmonės J. J. firmos ,,Vaiminda“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria J. J. firmai ,,Vaiminda“ iškelta bankroto byla (civilinės bylos Nr.B2-606-260/2006).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kaišiadorių skyrius kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovui J. J. įmonei ,,Vaiminda“ iškėlimo. Nurodė, kad atsakovas turi ilgalaikių įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, kuriuos buvo raginamas padengti, tačiau to nepadarė. Ieškovas bankroto administratoriumi siūlė paskirti UAB ,,Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.
Atsiliepimas
Atsakovas 2006 m. gegužės 15 d. pateikė teismui prašymą iškelti jam bankroto bylą. Nurodė, kad įmonė nuo 2003 m. veiklos nevykdo, neturi jokių galimybių grąžinti skolas kreditoriams, kurios yra 94 657, 83 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2006 m. gegužės 16 d. nutartimi iškėlė atsakovui bankroto bylą, nes sprendė, kad atsakovas yra nemokus (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.). Teismas atsisakė administratoriumi paskirti atsakovo siūlytą UAB ,,Kirkiliavas“, nurodydamas, jog nėra Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos išvados apie šios bendrovės tinkamumą vykdyti administratoriaus pareigas, ir administratoriumi paskyrė ieškovo pasiūlytą kandidatą UAB ,,Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą“.
Teismas areštavo atsakovo IĮ ,,Vaiminda“ ir jo savininkės J. J. nekilnojamąjį ir kitą ilgalaikį turtą, uždraudžiant šį turtą bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims, juo laiduoti, jį įkeisti. Nurodė, kad šis areštas galioja iki turto perdavimo teismo paskirtam administratoriui.
Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas, kuriam apie ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo buvo žinoma nuo 2006 m. vasario 7 d., prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė likus tik vienai dienai iki teismo posėdžio ir teismas tai vertino kaip siekį vilkinti bylos nagrinėjimą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas individuali įmonė J. J. firma ,,Vaiminda“ prašo panaikinti minėtos teismo nutarties dalį dėl administratoriaus skyrimo bei skirti kitą administratorių bei panaikinti nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Prašymus grindžia tokiomis aplinkybėmis:
1. Teismas nepagrįstai ir nepakankamai motyvuotai atmetė įmonės savininkės pasiūlytą bankroto administratoriaus kandidatūrą.
2. Teismas paskyrė netinkamą administratorių, nes paskirtas administratorius neatitinka nešališkumo, kvalifikacijos, moralės standartų, didesnių rūpestingumo reikalavimų bei Įmonių bankroto administratorių veiklos kontrolės tvarkoje bei Verslo administratorių etikos taisyklėse nustatytų kriterijų (ĮBĮ 11 str. 4 d., 11 str. 3 d. 14, 23 p., 2 str. 6 d., 11 str. 6 d.). Šiuos teiginius, apelianto nuomone, pagrindžia 2006 m. balandžio 9 d. LNK televizijos laida ,,Paskutinė instancija“, kurioje atlikto žurnalistinio tyrimo duomenimis UAB ,,Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ netinkamai vykdė ĮBĮ bankrutuojančios įmonės administratoriui keliamus reikalavimus, pažeisdamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. Be to, ši įmonė administruoja labai daug stambių įmonių, todėl didelis užimtumas trukdys operatyviam ir efektyviam bankroto procesui.
3. Laikinųjų turto apsaugos priemonių taikymas pažeidžia visiškai su bankroto byla nesusijusių trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus bei CPK 145 straipsnio reikalavimus. IĮ ,,Vaiminda“ neturi jokio nekilnojamojo turto, nėra sutuoktinių bendra nuosavybė, nekilnojamasis turtas yra nuomojamas ar priklauso tretiesiems asmenims.
Atiliepimu ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kaišiadorių skyrius prašo minėtą teismo nutartį palikti nepakeistą. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
1. Teismo paskirtas administratorius turi leidimą teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus.
2. Atsakovė pažeidė CPK 7 straipsnio antrosios dalies reikalavimus sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, nes nors buvo raginama sumokėti įsiskolinimą, įspėta, kad to nepadarius bus kreipiamasi dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau laiku nepateikė teismui reikalingų dokumentų, už ką buvo bausta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė nagrinėjamus bankroto teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi bankroto bylą atsakovui J. J. firmai ,,Vaiminda“ iškėlė Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 9 straipsnio penktosios dalies pirmojo punkto pagrindu, konstatavęs, jog atsakovas yra nemokus. Apeliantė, šios įmonės savininkė, nesutinka su šia nutartimi dėl bankroto administratoriaus paskyrimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Dėl administratoriaus paskyrimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas J. J. firmos ,,Vaiminda“ bankroto administratoriumi paskyrė UAB ,,Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, kurio kandidatūrą pasiūlė ieškovas. Kaip numatyta ĮBĮ 11 straipsnio antrojoje dalyje, dėl šios kandidatūros Vyriausybės įgaliota institucija – Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, davė išvadą, kad minima bendrovė atitinka teisės aktų reikalavimus. Tuo tarpu atsakovas, nors ir žinodamas apie ieškovo siūlomą administratoriaus kandidatūrą, iki bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikė jokių prieštaravimų. Klausimą dėl bankroto administratoriaus paskyrimo teismas nagrinėjo žodinio proceso tvarka, atsakovui buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo ir minimu klausimu nepasisakė (CPK 178 str.). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, iškėlęs atsakovui bankroto bylą, turėjo pagrindą skirti UAB ,,Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą“ bankrutuojančios individualios įmonės administratoriumi (CPK 185 str.). Tuo labiau, kad administratoriaus kandidatūros parinkimas yra teismo diskrecijos teisė (ĮBĮ 11 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ĮBĮ 11 straipsnio dešimtosios dalies nuostata, kad administratoriaus veiklą kontroliuoja Vyriausybės įgaliota institucija, ir atsižvelgdama į apeliantės atskirojo skundo argumentus administratoriaus skyrimo klausimu, CPK 319 straipsnyje nustatyta tvarka kreipėsi į Įmonių bankroto valdymo departamentą prie Ūkio ministerijos dėl pakartotinės išvados apie teismo paskirto administratoriaus tinkamumą atlikti šį darbą. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta šio departamento išvada, kad administruoti atsakovo bankrotą paskirta įmonė atitinka teisės aktų reikalavimus (b. l. 72, 73). Dėl šio teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės teiginiai apie tai, kad ši bendrovė administruoja labai daug bankrutuojančių įmonių, kad LNK televizijos laidoje ,,Paskutinė kryžkelė“ buvo kritikuota ši bendrovė, neduoda pagrindo keisti teismo nutartį dalyje dėl administratoriaus skyrimo (CPK 185 str.).
Atskirajame skunde teisingai nurodoma, jog atsižvelgiant į bankroto proceso ypatumus yra svarbu, kad administratorius tinkamai gintų tiek kreditorių, tiek skolininko interesus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p.). Dėl šio teisėjų kolegija pažymi, kad kreditorių bei skolininko interesų pusiausvyros principas
yra ypač svarbus turint galvoje tai, jog atsakovas yra individuali įmonė, tai yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, ir už tokio asmens prievoles subsidiariai atsako juridinio asmens dalyviai (savininkai) (CK 2.50 str. 4 d.), o taip pat tai, kad ĮBĮ 11 straipsnyje įtvirtintos labai plačios administratoriaus teises ir pareigos administruojant bendrovę, disponuojant jos turtu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bankrutuojančios individualios įmonės savininkas savo įmonės bankroto byloje laikytinas bendraatsakoviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 22 d. nutartis; civilinė byla Nr. 3K-7-308/2004 AB ,,Ūkio bankas“ vs. A. L.; bylų kategorija: 21.2.2.6, 125.5, 125.6) ir šiam asmeniui neužkirstas kelias kelti administratoriaus pakeitimo klausimą, jeigu bankroto procese atsirastų abejonių dėl administratoriaus nešališkumo ar nesugebėjimo sklandžiai organizuoti bankroto proceso eigą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Apeliantė nurodo, kad byloje be pagrindo areštuotas tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantis turtas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirajame skunde nurodyti motyvai šiuo klausimu neduoda pagrindo naikinti nutarties dalį dėl turto arešto. Visų pirma, skundžiama nutartimi teismas, remdamasis CPK 148 straipsnio ketvirtąja dalimi, uždėjo areštą įmonės bei šios įmonės savininkės kilnojamam ir nekilnojamam turtui, nenurodydamas kokiam konkrečiai turtui uždedamas areštas. Antra, areštas uždėtas iki turto perdavimo administratoriui, todėl visi apeliantės nurodyti klausimai turės būti išspręsti perduodant turtą ir tai, kaip greitai jie bus išspręsti, priklauso nuo pačios apeliantės. Trečia, iš trečiojo asmens, kuris laiko, kad vykdant šią teismo nutartį buvo pažeistos jo nuosavybės teisės, neatimta teisė įstatymo nustatyta tvarka kreiptis dėl turto arešto panaikinimo. Ketvirta, kaip žinoma, nekilnojamojo turto nuosavybės teisės faktas prieš trečiuosius asmenis gali būti įrodinėjamas tik remiantis šio turto registro duomenimis. Todėl apeliantės pateiktas patalpų pirkimo – pardavimo sutarties nuorašas negali būti laikomas leistinu įrodymu nustatant šių patalpų priklausymo nuosavybės teise faktą (CPK 185 str.).
Esant tokioms aplinkybėms apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 329 str., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.