- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-08
- Bylos Nr.
- 2-1946/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- BIURO MAŠINOS
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Verslo sprendimų sistema“
- Atsakovas
- B. V.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BIURO MAŠINOS, uždarosios akcinės bendrovės ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Verslo sprendimų sistema“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-833-259/2013 pagal ieškovo BIURO MAŠINOS, uždarosios akcinės bendrovės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui B. V. individualiai įmonei. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Verslo sprendimų sistema“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Verslo sprendimų sistema“ kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti B. V. individualiai įmonei bankroto bylą. Nurodė, kad 2012 m. sausio 30 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi iš pirminio kreditoriaus UAB „TELE2“ perėmė reikalavimo teises į B. V. individualios įmonės 1 551,08 Lt skolą. Atsakovas buvo raginamas atsiskaityti, tačiau skolos nesumokėjo. 2012 m. liepos 3 d. pranešimu ieškovas informavo teismą, kad atsakovas 2012 m. birželio 29 d. sumokėjo skolą, tačiau sumokėtus pinigus ieškovas sugrąžino, kadangi esant akivaizdžiai bankroto grėsmei, atsakovui atsiskaičius su vienu iš kreditorių, būtų pažeistos kitų kreditorių teisės ir interesai. Ieškovas teigė, jog atsakovo nemokumą įrodo byloje surinkti įrodymai, o atsakovo bankroto administratoriumi jis siūlė paskirti UAB „Admivira“.
Atsiliepimas
Atsakovas B. V. individuali įmonė prieštaravo dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, jog sumokėjo pareiškėjui UAB „Verslo sprendimų sistema“ skolą, tačiau tas grąžino sumokėtus pinigus atsakovui. Tuomet 1 151,08 Lt skolą atsakovas sumokėjo pradiniam kreditoriui UAB „TELE2“, kuris pateikė teismui raštą apie atsakovo įsiskolinimo nebuvimą. Atsakovas prašė ieškovo UAB „Verslo sprendimų sistema“ nelaikyti kreditoriumi. Taip pat nurodė, kad individualios įmonės savininkė ir jos sutuoktinis turi pakankamai nekilnojamojo turto bei transporto priemonių.
Kreditorius BIURO MAŠINOS, UAB prašė įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu ir iškelti atsakovui bankroto bylą, o bankroto administratoriumi siūlė paskirti UAB „Bankroto administravimo kontora“. Savo suinteresuotumą byloje grindė tuo, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu iš atsakovo yra priteista 1 151,22 Lt skola ir palūkanos.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartimi atsakovui B. V. individualiai įmonei buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Admivira“. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis panaikinta ir bankroto bylos iškėlimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 8 d. nutartimi pakeitė šalių procesinę padėtį – nutarė ieškovu byloje laikyti BIURO MAŠINOS, UAB, trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų – UAB „Verslo sprendimų sistema“.
Atsiliepimas
Atsakovas B. V. individuali įmonė nurodė, jog šios įmonės savininkė 2013 m. gegužės 23 d. į antstolės sąskaitą sumokėjo įsiskolinimą kreditoriui BIURO MAŠINOS, UAB. Atsakovas nurodė, jog šiuo metu įmonė neturi kreditorių, todėl išnyko pagrindas iškelti bankroto bylą. Atsakovas prašė panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei priteisti jo naudai 400 Lt bylinėjimosi išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 28 d. nutartimi ieškovo BIURO MAŠINOS, UAB pareiškimo netenkino, atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui B. V. individualiai įmonei, panaikino byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei atsakovo naudai iš ieškovo BIURO MAŠINOS, UAB priteisė 400 Lt atstovavimo išlaidų.
Šalies argumentai
Nutartyje pažymėta, jog teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus. Teismas klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumą vertino tik pagal ieškovo BIURO MAŠINOS, UAB pareiškimą, kadangi nustatė, jog kitų kreditorių, kurie būtų kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovas neturi. Teismas sprendė, jog atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovės B. V. individualios įmonės savininkė B. P. (anksčiau V.) 2013 m. gegužės 23 d. į antstolės sąskaitą sumokėjo įsiskolinimą kreditoriui BIURO MAŠINOS, UAB. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovas patenkino kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus, todėl nėra pagrindo kelti atsakovui bankroto bylą.
III. Atskirųjų skundų argumentai
Ieškovas BIURO MAŠINOS, UAB atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartį, ir išspręsti klausimą iš esmės - iškelti atsakovui B. V. individualiai įmonei bankroto bylą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo nurodytą aplinkybę, jog jis su ieškovu atsiskaitė. Kadangi atsakovas neteisėtai skolą sumokėjo antstolei galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, išieškotos lėšos buvo grąžintos į antstolės depozitinę sąskaitą. Pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog BIURO MAŠINOS, UAB reikalavo padengti jau apmokėtą kreditorinį reikalavimą, yra neteisėtas.
2. Apeliantas elgėsi sąžiningai, ginė savo teises teisėtais būdais ir priemonėmis, pateikė galiojančią reikalavimo teisę, todėl atsakovas, vilkinęs atsiskaitymą su ieškovu, turi prisiimti išlaidas, kurias patyrė dėl savo kaltės.
3. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad atsakovas neturi turto ir nebevykdo veiklos, bankroto byla turėjo būti iškelta.
4. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, patvirtinančių lėšų, kuriomis buvo patenkintas kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas, kilmės šaltinį. Atsakovas nurodė, jog šis įsiskolinimas padengtas atsakovui paskolintomis lėšomis, tačiau šios lėšos neatsispindi atsakovo finansiniuose dokumentuose.
Trečiasis asmuo UAB „Verslo sprendimų sistema“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - iškelti atsakovui B. V. individualiai įmonei bankroto bylą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. UAB „Verslo sprendimų sistema“ nebuvo informuota apie jos procesinio statuso pasikeitimą. Pirmosios instancijos teismas negalėjo pakeisti šalies procesinės padėties neįsigilinęs į bylos esmę bei nesuteikęs galimybės apeliantui pasiaiškinti ir pateikti savo pozicijos nagrinėjamu klausimu.
2. Atsakovui bankroto byla buvo iškelta 2012 m. lapkričio 23 d., o atsakovas atskirąjį skundą dėl šios nutarties pateikė 2012 m. gruodžio 6 d., todėl konstatuotina, kad nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo, tačiau pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas procesines normas, pats panaikino priimtą nutartį.
3. UAB „Verslo sprendimų sistema“ pagrįstai atsisakė priimti B. V. pervestas lėšas, kadangi skola buvo sumokėta galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms. Be to, lėšas sumokėjo ne skolininkas, o asmuo, kuris nebuvo apelianto skolininkas. B. V. neturėjo teisės už atsakovą grąžinti skolą, kadangi jos atsakomybė už atsakovo skolas yra subsidiari. Apelianto įsitikinimu, mokėjimas, atliktas po bankroto bylos iškėlimo, galėjo būti traktuojamas kaip kitų kreditorių interesų pažeidimas.
4. Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria apeliantas perėmė reikalavimo teises į atsakovą, yra galiojanti, todėl apeliantas pagrįstai laiko save atsakovo kreditoriumi. Pradinis kreditorius UAB „TELE2“ nepranešė apeliantui apie tinkamą atsakovo prievolės įvykdymą. Net nustačius aplinkybę, jog atsakovas atsiskaitė su pradiniu kreditoriumi, atsakovui išlieka pareiga sumokėti palūkanas, paskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą.
5. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bankroto bylą, nesugebėjo tinkamai išanalizuoti atsakovo finansinės padėties ir nustatyti galimo nemokumo.
6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybę, esą atsakovas sumokėjo skolą kreditoriui BIURO MAŠINOS, UAB, kadangi mokėjimas atliktas galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, kurių pagrindu buvo sustabdytas išieškojimas iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog kreditorius BIURO MAŠINOS, UAB reikalavo padengti jau apmokėtą skolą. Įvertinus į bylą pateiktus duomenis, konstatuotina, jog atsakovas šiuo metu turi du kreditorius – BIURO MAŠINOS, UAB ir UAB „Verslo sprendimų sistema“.
Atsiliepimai į atskiruosius skundus nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys, 338 straipsnis).
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) įtvirtinti atsisakymo iškelti bankroto bylą įmonei pagrindai, tarp jų – nustačius, kad įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkino kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Ši norma yra imperatyvi, t. y. pagal faktinius bylos duomenis nustačius, jog įmonė, kuriai ieškovas (kreditorius) inicijuoja bankroto procesą, iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo sumokėjo ieškovui pinigų sumą, dėl kurios negrąžinimo ieškovas ir pradėjo bankroto procedūras, teismas turi atsisakyti iškelti atsakovui bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-458/2011).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB „Verslo sprendimų sistema“ (bylos nagrinėjimo metu šalies procesinė padėtis pakeista į trečiojo asmens (t. 2, b. l. 90-91) 2012 m. birželio 21 d. kreipėsi su pareiškimu dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo, nes atsakovas laiku nesumokėjo kreditoriui 1 151, 08 Lt skolos, kurios reikalavimo teisę pastarasis įgijo pagal 2012 m. sausio 30 d. UAB „Verslo sprendimų sistema“ ir UAB „TELE2“ sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį (t. 1, b. l. 6-7.). Pažymėtina, kad dėl nurodytos sumos apmokėjimo kreditorius raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas sumokėti ieškovui skolą bei nurodydamas, jog, atsakovui nustatytu terminu nesumokėjus paminėtos skolos, ieškovas kreipsis į teismą dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo (t. 1 b. l. 9-11.). Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas 2012 m. birželio 29 d. įsiskolinimą kreditoriui UAB „Verslo sprendimų sistema“ sumokėjo (t. 1, b. l. 54). Tačiau apeliantas, nurodęs, jog įsiskolinimas sumokėtas galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms bei esant kitiems atsakovo kreditoriams, kurių teisės dėl šio mokėjimo galėjo būti pažeistos, nurodytas lėšas grąžino atsakovui (t. 1, b. l. 106-108). 2012 m. rugsėjo 18 d. apelianto reikalaujamą skolą atsakovas sumokėjo pradiniam kreditoriui UAB „TELE2“, kuris raštu patvirtino skolos sumokėjimo faktą (t. 1, b. l. 116-117). Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1237/2013, konstatavo, jog atsakovo kreditorius UAB „Verslo sprendimų sistema“ nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo skolos sumokėjimą, kadangi kreditoriams nėra suteikta teisė ginti kitų kreditorių interesus. Gi atsakovo (skolininko) teisė atsiskaityti su kreditoriumi numatyta ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte (t. 2 b. l. 84-88). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apeliacinės instancijos teismo nurodytoje byloje padarytas išvadas, patikslino šalių procesinę padėtį: pirminio ieškovo (apelianto UAB „Verslo sprendimų sistema“) procesinę padėtį pakeitė į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, trečiojo asmens BIURO MAŠINOS, UAB – į ieškovo (t. 2, b. l. 90-91). Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad apelianto BIURO MAŠINOS, UAB finansinis reikalavimas sudarė 1 201,62 Lt (t. 2, b. l. 2-6). Atsakovas 2013 m. gegužės 23 d. į antstolės sąskaitą pervedė skolą kreditoriui BIURO MAŠINOS, UAB (t. 2, b. l. 120, 138). Įvertinęs anksčiau paminėtas aplinkybes apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo buvo patenkintas ieškovo finansinis reikalavimas atsakovui, dėl kurio jis kreipėsi į teismą, inicijuodamas atsakovo bankroto bylos iškėlimą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsisakyti iškelti atsakovo bankroto bylą (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1183/2010).
Apeliacinis teismas atmeta apeliantų argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė apie skolų kreditoriams sumokėjimą, kadangi skola apeliantui UAB „Verslo sprendimų sistema“ buvo sumokėta pažeidžiant byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių draudimus bei kitų kreditorių interesus, todėl buvo grąžinta atsakovui. Tuo tarpu apeliantas BIURO MAŠINOS, UAB atskirąjį skundą grindė argumentais, jog lėšos antstolei buvo pervestos pažeidžiant laikinųjų apsaugos priemonių draudimą – skolų išieškojimo sustabdymą. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantų argumentais. Kaip minėta, ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata, numatanti teismo pareigą atsisakyti kelti bankroto bylą, o kartu įtvirtinanti atsakovo teisę iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo atsiskaityti su asmeniu, inicijavusiu bankroto bylos kėlimą, yra imperatyvi. Aplinkybė, jog apeliantas UAB „Verslo sprendimų sistema“ nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo skolos sumokėjimą, konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartimi (CPK 182 straipsnio 2 punktas), todėl apeliacinis teismas neturi pagrindo vertinti atskirųjų skundų argumentų, susijusių su kreditoriui UAB „Verslo sprendimų sistema“ atsakovo atlikto mokėjimo, jo grąžinimo ar vėlesnio sumokėjimo pradiniam kreditoriui pagrįstumu. Kita vertus, byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog atsakovas patenkino kreditoriaus (apelianto) UAB „Verslo sprendimų sistema“ reikalavimą. Gi aplinkybė, jog šis kreditorius gautas lėšas nepagrįstai grąžino atsakovui (skolininkui), nepaneigia aplinkybės, jog atsakovas tinkamai realizavo ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte reglamentuotą jo teisę. Įvertinus tai, kas pasakyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai UAB „Verslo sprendimų sistema“ procesinę padėtį pakeitė į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų. Be to, nepagrįstas ir apelianto UAB „Verslo sprendimų sistema“ teiginys, kad atsakovas iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą nebuvo visiškai atsiskaitęs su šiuo kreditoriumi, kadangi jo reikalavimo teisė į atsakovą padidėjo, t. y. atsakovas papildomai skolingas 186,84 Lt palūkanų, priskaičiuotų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Kaip nurodyta aukščiau, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu įmonė, kuriai inicijuojamas bankrotas, iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo sumokėjo kreditoriui skolą, dėl kurios negrąžinimo šis pradėjo bankroto procedūras (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Kreditorius pareiškime teismui dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad atsakovas jam yra skolingas 1 151,08 Lt, todėl, atsakovui sumokėjus nurodytą pinigų sumą kreditoriui iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo momento, teismas, atsisakydamas iškelti atsakovo bankroto bylą, nepažeidė įstatymo nuostatų.
Kaip minėta, skolą apeliantui BIURO MAŠINOS, UAB atsakovas 2013 m. gegužės 23 d. pavedimu sumokėjo į antstolės sąskaitą. Iš byloje esančio 2013 m. birželio 6 d. rašto nustatyta, kad antstolė gautas lėšas pervedė apeliantui, tačiau, nustačius, kad lėšos jam buvo pervestos per klaidą, prašė jas grąžinti (t. 2, b. l. 138). Apeliantas nurodytas lėšas grąžino antstolei (t. 2, b. l. 139). Grąžintas lėšas antstolė įsipareigojo saugoti depozitinėje sąskaitoje iki nutarties iškelti ar atsisakyti iškelti atsakovui bankroto bylą įsiteisėjimo. Nors apeliacinis teismas sutinka, jog dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – išieškojimo (vykdymo proceso) sustabdymo antstolė negali atsakovo sumokėtų lėšų paskirstyti bei pervesti apeliantui (kreditoriui), tačiau minėta aplinkybė nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovas tinkamai realizavo ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą teisę patenkinti kreditoriaus reikalavimus. Pažymėtina, jog iš antstolės rašto turinio akivaizdu, jog atsakovo pervestos lėšos, saugomos antstolės depozitinėje sąskaitoje, yra skirtos būtent apeliantui, be to, šių lėšų apeliantui antstolė negali pervesti dėl laikinai sustabdyto vykdymo proceso.
Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir apeliantų argumentai dėl atsakovo nemokumo, nes atsakovui patenkinus ieškovo bei kitų kreditorių reikalavimus, išnyko ĮBĮ 4 straipsnio 2 punkte numatytas pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo pagrindas. Teismas, nustatęs, jog atsisakytina iškelti įmonės bankroto bylą pagal ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą, netiria ir nevertina atsakovo finansinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1745/2010).
Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto BIURO MAŠINOS, UAB atskirojo skundo argumentu, esą teismas turėjo pareigą nustatyti lėšų, kuriomis buvo patenkinti kreditorių reikalavimai, šaltinius bei įsitikinti jų teisėtumu. Apeliacinis teismas pažymi, jog bankroto procesą reglamentuojančios normos tokios teismo pareigos nenumato.
Iš skundžiamosios nutarties turinio nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš apelianto BIURO MAŠINOS, UAB atsakovo naudai šio patirtas bylinėjimosi išlaidas, vadovavosi CPK 93 straipsnio 1 dalimi. Gi apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovo priteisė atsakovo naudai 400 Lt bylinėjimosi išlaidų. Skunde nurodoma, jog apeliantas elgėsi sąžiningai, ginė savo interesus teisėtais būdais ir priemonėmis, pateikė galiojančią reikalavimo teisę, todėl atsakovas, vilkinęs atsiskaitymą su ieškovu, turi prisiimti išlaidas, kurias patyrė dėl savo kaltės. Apeliacinis teismas su šiuo apelianto argumentu sutinka. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad atsakovas patenkino (įvykdė) ieškovo pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą kreditorinį reikalavimą – t. y. atsakovas iš esmės sutiko su ieškovo nurodyta skola ir su juo atsiskaitė. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jo paties nesąžiningo elgesio. Atsakovas padengė ieškovui įsiskolinimą tik po to, kai šis kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, ieškovo reikalavimo pagrįstumas patvirtintas dar iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo išduotu ir įsiteisėjusiu teismo įsakymu (vykdomuoju dokumentu), kuris buvo pateiktas vykdyti antstolei. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė iš apelianto (pirmosios instancijos teisme – ieškovo) priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas, nes šiuo atveju procesinis sprendimas atsisakyti iškelti atsakovui bankroto bylą priimtas dėl to, kad atsakovas patenkino ieškovo kreditorinį reikalavimą po to, kai šis inicijavo teisminį bankroto bylos atsakovui kėlimo procesą. Kadangi įstatymo nuostatomis įtvirtintų bankroto procedūrų tikslas yra kreditorių interesų gynimas ir jų reikalavimų tenkinimas, teismo nutartis atsisakyti iškelti bankroto bylą dėl to, kad atsakovas (skolininkas) įvykdė ieškovo (kreditoriaus), inicijavusio bankroto bylos iškėlimą, kreditorinį reikalavimą, negali būti pripažinta atsakovo naudai priimtu procesiniu sprendimu, nes nebuvo konstatuotas atsakovui pareikštų ieškovo reikalavimų nepagrįstumas ar neteisėtumas. Nustatytos aplinkybės yra pagrindas apelianto BIURO MAŠINOS, UAB atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį bylinėjimosi išlaidų dalyje (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl kitų atskiruosiuose skunduose išdėstytų argumentų teismas plačiau nepasisako, kadangi jie nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių bei neturi esminės reikšmės sprendžiant skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.
Teismo posėdžio dieną (2013 m. rugpjūčio 8 d.) Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo B. V. individualios įmonės prašymas, kuriuo atsakovė prašo panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – B. V. individualios įmonės savininkei ir jos sutuoktiniui priklausančio turto areštą. Apeliacinis teismas šiame kontekste pažymi, jog pagal bendrąją taisyklę laikinosios apsaugos priemonės, kurios taikomos inicijuojant teisminį bankroto bylos iškėlimo procesą, galioja iki nutarties iškelti arba atsisakyti iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartį, panaikinant jos dalį, kuria iš ieškovo BIURO MAŠINOS, UAB priteista atsakovui B. V. individualiai įmonei 400 Lt atstovavimo išlaidų.
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.