- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-11
- Bylos Nr.
- 2-1237/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00494-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Atsakovas
- B. V.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Verslo sprendimų sistema“, uždarosios akcinės bendrovės „Biuro mašinos“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo B. V. individualios įmonės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. nutarties, kuria B. V. individualiai įmonei iškelta bankroto byla, civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Verslo sprendimų sistema“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Biuro mašinos“ pareiškimus atsakovui B. V. individualiai įmonei dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Verslo sprendimų sistema“ kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti B. V. individualiai įmonei bankroto bylą. Nurodė, kad 2012 m. sausio 30 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi iš pirminio kreditoriaus UAB Tele2 perėmė reikalavimo teises į B. V. IĮ 1 551,08 Lt skolą. Atsakovas buvo raginamas atsiskaityti, tačiau skolos nesumokėjo. 2012 m. liepos 3 d. pranešimu ieškovas informavo teismą, kad atsakovas 2012 m. birželio 29 d. sumokėjo skolą, tačiau sumokėtus pinigus ieškovas grąžino, kadangi esant akivaizdžiai bankroto grėsmei, įmonei atsiskaičius su vienu iš kreditorių, galimai būtų pažeistos kitų kreditorių teisės ir interesai. 2013 m. vasario 5 d. teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas pasiūlė įmonės bankroto administratoriumi paskirti UAB „Admivira“; teigė, jog įmonės nemokumą įrodo byloje surinkti įrodymai.
Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartimi VMI įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais, nes atsakovas yra skolingas valstybės biudžetui 8 007,13 Lt. 2013 m. vasario 4 d. prašyme trečiasis asmuo nurodė, kad nepriemokos VMI atsakovas neturi, nes 2012 m. gruodžio 10 d. sumokėjo 8 007,13 Lt įsiskolinimą, todėl siūlė sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutiko dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, jog sumokėjo pareiškėjui skolą, kurią šis grąžino atsakovui. Tuomet 1 151,08 Lt skolą atsakovas sumokėjo pradiniam kreditoriui UAB Tele2, kuris pateikė teismui raštą apie atsakovo įsiskolinimo nebuvimą. Atsakovas prašė ieškovo UAB „Verslo sprendimų sistema“ nelaikyti kreditoriumi. Taip pat nurodė, kad individualios įmonės savininkė ir jos sutuoktinis turi pakankamai nekilnojamojo turto bei transporto priemonių.
UAB „Biuro mašinos“ prašė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu ir iškelti atsakovui bankroto bylą, o bankroto administratoriumi siūlė paskirti UAB „Bankroto administravimo kontora“. Savo suinteresuotumą byloje grindė tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu iš atsakovo yra priteista 1 151,22 Lt skola ir palūkanos. Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartimi UAB „Biuro mašinos“ įtraukta į bylą bendraieškiu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartimi atsakovui B. V. IĮ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Bankroto administravimo kontora“. Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis panaikinta ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės; atsakovas įpareigotas pateikti papildomus įrodymus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 11 d. nutartimi iškėlė B. V. individualiai įmonei bankroto bylą; įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Admivira“.
Teismas, spręsdamas, ar pareiškėjas UAB „Verslo sprendimų sistema“ laikytinas kreditoriumi ir ar jis turi subjektinę teisę inicijuoti bankroto bylos iškėlimą atsakovui, konstatavo nenuginčytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties egzistavimą ir sprendė apie ieškovo UAB „Verslo sprendimų sistema“ teisės atsisakyti priimti skolos sumokėjimą šioje bylos nagrinėjimo stadijoje turėjimą, motyvuodamas pareiškėjo siekio atgauti skolą nebuvimu ir atsakovo nemokumo įrodinėjimu. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas turi galiojantį 1 551,08 Lt reikalavimą į atsakovą ir reikalavimo teisę prašyti jam iškelti bankroto bylą.
Teismas nustatė, kad 2013 m. vasario 4 d. nepriemokos VMI atsakovas neturi.
Teismo nustatyta, kad bendraieškio UAB „Biuro mašinos“ reikalavimą sudaro 1 151,22 Lt skolos, 36,40 Lt delspinigių ir 6 procentų metinių palūkanų nuo skolos sumos.
Iš 2011 m. gruodžio 31 d. balanso nustatyta, jog atsakovas turi turto už 25 953 Lt, kurį iš esmės sudaro nebaigtos vykdyti sutartys, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 17 371 Lt. Viešo registro duomenys liudija, kad transporto priemonių ir nekilnojamojo turto atsakovas neturi. Teismas padarė išvadą, kad jokio realaus turto, iš kurio būtų galimas kreditorių skolų išmokėjimas, atsakovas neturi. Atsakovo savininkė nepateikė teismui duomenų apie įmonės kreditorius bei pradelstas skolas. Šią aplinkybę teismas vertino kaip įmonės negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais faktą. Įvertinęs atsakovės turimo turto apimtį, 2011 m. balanso duomenimis, įsiskolinimų ieškovams dydį, teismas padarė išvadą, kad tokia atsakovo B. V. IĮ finansinė būklė atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, įmonė nėra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, kas sudaro pagrindą iškelti jai bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: atmesti ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, priteisti turėtas skundo rengimo išlaidas – 150 Lt. Apelianto teigimu, teismas netinkamai taikė Įmonių bankroto įstatymą, individualios įmonės atsakomybę reglamentuojančius įstatymus. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovas UAB „Verslo sprendimų sistema“ neturi subjektinės teisės, kurią apeliantas galėtų pažeisti. Teismas padarė neteisingas išvadas, nes nevisapusiškai, neobjektyviai įvertino byloje esančius įrodymus ir neatskleidė bylos esmės. Kai ieškovas grąžino sumokėtus pinigus, skola buvo sumokėta tiesiogiai pradiniam kreditoriui, todėl ieškovo ieškinys skundžiamos nutarties priėmimo dienai buvo akivaizdžiai nepagrįstas ir turėjo būti taikytos ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies nuostatos. Teismas padarė nelogišką, įstatymu nepagrįstą išvadą, kad ieškovas UAB „Verslo sprendimų sistema“ turėjo pagrindą atsisakyti priimti skolos sumokėjimą.
2. Teismas nepagrįstai nurodo, kad nepateikti duomenys apie kreditorius ir laiko tai įrodymu apie nemokumą. Teismui buvo pateikti duomenys apie kreditorius, skyrybų bylą, kurioje taip pat įtraukti kreditoriai. UAB „Biuro mašinos“ tariama skola nenurodytina, kadangi ši skola ginčijama, atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo. Pažymi, kad skolos dydis yra visiškai nežymus lyginant su pateiktu balansu ir turto verte – 25 953 Lt. Be to, turėjo būti įvertinti ir duomenys apie įmonės savininkės turimą turtą, skyrybų procesą, kad skoliniai įsipareigojimai gali būti patenkinti iš savininkės turto.
3. Teismo argumentas, kad ieškovas nesiekia reikalavimo įvykdymo, o siekia įrodyti įmonės nemokumą, akivaizdžiai patvirtina nutarties neteisėtumą, nes nesiekdamas savo reikalavimo patenkinimo ieškovas pripažįsta, kad neturi reikalavimo teisės. Įvertinus balansą ir ieškovo nesiekimą savo reikalavimų patenkinimo, pripažintina, kad nėra įmonės nemokumo būsenos.
4. Nutartis prieštaringa ir dėl to, jog teismas nurodo, kad nėra realaus turto, tačiau pripažinus, kad nėra realaus turto, taikoma ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalis ir bankroto byla, nesant turto, nekeliama.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Verslo sprendimų sistema“ prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad skundo argumentai nenuoseklūs ir nepagrįsti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Motyvuojamoji dalis
1. Teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes bei pagrįstus rašytinius įrodymus; patvirtino, jog ieškovas UAB „Verslo sprendimų sistema“ yra tinkamas ir teisėtas kreditorius.
2. Atsakovas nevykdė ĮBĮ nustatytos pareigos bei teismo nurodymų ir nepateikė finansinių duomenų bankroto bylos kėlimo dienai, nors buvo įpareigotas net kelis kartus, tai parodo, jog apeliantas stengiasi nuslėpti realią įmonės situaciją.
3. Apeliantas šiai dienai veiklos nebevykdo, nepateikia duomenų apie finansinę padėtį, turi kreditorių, todėl akivaizdu, kad yra nemokus.
4. Argumentai dėl UAB „Biuro mašinos“ nepagrįsti ir neįrodyti, šio kreditorius reikalavimas pagrįstas įsiteisėjusiu teismo įsakymu.
5. Teismas byloje skyrė žodinį nagrinėjimą, tačiau atsakovo atstovė į teismo posėdį neatvyko.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo VMI prie Finansų ministerijos prašo sprendimą priimti savo nuožiūra, kadangi 2013 m. kovo 4 d. duomenimis įmonė valstybės biudžetui neskolinga.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.).
Bankroto byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi ieškovas (ieškovai), kuris (kurie) yra kreditorius (kreditoriai), pateikęs (pateikę) pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovas – skolininkas, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, t. y. kreditoriai, prisidėję prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Bankroto bylų nagrinėjimas yra susijęs su viešojo intereso tenkinimu, o bankroto bylos iškėlimo vienas iš esminių tikslų yra kuo ekonomiškiau ir kuo greičiau patenkinti patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus.
Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kuriais kvestionuojamos teismo išvados dėl ieškovo UAB „Verslo sprendimų sistema“ reikalavimo teisės turėjimo. Bylos medžiaga patvirtina, kad su kreditoriumi UAB „Verslo sprendimų sistema“, reikalavimo perleidimo sutartimi perėmusiu UAB Tele2 reikalavimą, atsakovas atsiskaitė 2012 m. birželio 29 d. (59 b. l., t. 1), tačiau ieškovas pinigus grąžino (108 b. l., t. 1), tuomet atsakovas atsiskaitė su pradiniu kreditoriumi UAB Tele2 (116-117 b. l., t. 1). Kreditoriaus, inicijavusio bankroto bylos skolininkui iškėlimą, tikslas susijęs tik su savo finansinių reikalavimų tenkinimu, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas UAB „Verslo sprendimų sistema“ turėjo teisę atsisakyti priimti skolos sumokėjimą, kad galėtų įrodinėti atsakovo nemokumą. Teisė ginti kitų kreditorių interesus ieškovui nesuteikta įstatymu. Skolininko teisė su į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pasikreipusiu kreditoriumi atsiskaityti iki bankroto bylos iškėlimo įtvirtinta ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte.
Argumentų dėl bendraieškio UAB „Biuro mašinos“ kreditorinio reikalavimo nepagrįstumo pirmosios instancijos teismui atsakovas neteikė, šio ieškovo reikalavimą neigia tik apeliacinėje instancijoje, motyvuodamas ikiteisminio tyrimo atlikimu. UAB „Biuro mašinos“ reikalavimą pagrindžiantis teismo įsakymas nenuginčytas ir yra galiojantis. Prie atskirojo skundo pridėtas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus 2012 m. gegužės 8 d. raštas dėl pradėto ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-1-00573-12 (64 b. l., t. 2), neišsamus, iš jo negalima spręsti, kokio asmens atžvilgiu tyrimas pradėtas. Be to, byloje yra anksčiau pateiktas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus 2012 m. liepos 23 d. raštas dėl ikiteisminio tyrimo byloje tuo pačiu numeriu – Nr. 10-1-00573-12, kuris pradėtas 2012 m. gegužės 8 d. dėl to, kad buvo suklastotas B. V. vardu išduotas garantinis raštas dėl 1 709,55 Lt apmokėjimo I. G. (95 b. l., t. 1). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog UAB „Biuro mašinos“ galiojančios reikalavimo teisės apeliantas nepaneigė, todėl pagal šio ieškovo pareiškimą yra pagrindas nagrinėti bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimą.
ĮBĮ normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą bankroto byla keliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iškėlė atsakovui B. V. IĮ bankroto bylą, remdamasis atsakovo 2011 m. gruodžio 31 d. balansu, viešai prieinamais registruotino turto duomenimis, liudijančiais faktą, kad atsakovas nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių neturi, ir padaręs išvadą, jog jokio realaus turto, iš kurio būtų galimas kreditorių skolų išmokėjimas, atsakovas neturi.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, siekiant tinkamai įvertinti įmonės mokumą/nemokumą, šis klausimas turi būti analizuojamas pagal naujausius įmonės buhalterinės apskaitos duomenis. Būtent dėl to ĮBĮ 8 straipsnio 2 dalyje bei 9 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta pareiga įmonės, kurios atžvilgiu inicijuojama bankroto byla, vadovui pateikti teismui skolininkų ir kreditorių sąrašą, kuriame atsispindėtų įmonės įsipareigojimų sumos ir jų įvykdymo terminai, taip pat ne tik praėjusių metų finansines ataskaitas, bet ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dienos finansinių ataskaitų rinkinį. Tam, kad ši pareiga būtų tinkamai vykdoma, įstatymas suteikia teismui teisę už finansinių dokumentų be pateisinamos priežasties nepateikimą skirti įmonės vadovui iki 10 000 Lt baudą.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, tačiau tinkamų, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatytų finansinės atskaitomybės dokumentų teismui nepateikė, nors buvo įpareigotas 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi (69-70 b. l., t. 1), 2012 m. spalio 2 d. nutartimi (120-121 b. l., t. 1) (kuria taip pat skirta 1 000 Lt bauda už teismo įpareigojimų nevykdymą, 2012 m. spalio 18 d. nutartimi bauda panaikinta (139 b.l., t. 1)) bei 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi atnaujinus bylos nagrinėjimą (171-172 b. l., t. 1). Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi pasinaikinęs 2012 m. lapkričio 23 d. nutartį, kuria buvo iškelta bankroto byla, konstatavo, jog tikslinga surinkti papildomus įrodymus, išsiaiškinti aplinkybes apie įmonės savininkės turtą, iš kurio gali būti išieškomos įmonės skolos; taip pat atsakovas įpareigotas pateikti teismui finansinius duomenis. Vykdydamas šią nutartį atsakovas pateikė tik pažymą iš „Swedbank“, AB apie įmonės sąskaitą, teigdamas, kad visi kiti reikalaujami duomenys yra byloje; nurodė, jog neturi nei kreditorių, nei debitorių, įmonė veiklos nevykdo. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, finansinės atskaitomybės dokumentų už 2012 metus byloje nėra. Spręstina, kad 2013 m. vasario 11 d. teismo išvada apie įmonės mokumą, paremta 2011 metų balansu, negali būti laikoma pagrįsta. Minėta, kad įmonės nemokumo klausimą teismas pirmiausia turi spręsti iš įmonės realios turtinės padėties, nustatytos pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis, ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius duomenis, turinčius reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Kaip minėta, teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, turi būti aktyvus, gali įpareigoti proceso šalis pateikti konkrečius įrodymus, skirti įmonės vadovui iki 10 000 Lt baudą. Byloje nepateikta duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai tikrai viršija pusę jo balansinės turto vertės, bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimo metu, kadangi su kai kuriais kreditoriais atsiskaityta.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais dėl įmonės savininkės turto įvertinimo. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl įmonės (ne)mokumo ir bankroto bylos iškėlimo, reikšmės turi pačios įmonės įsiskolinimų santykis su jos turimo turto verte, o ne įmonės dalyvių ar savininkų įsiskolinimų ir turto santykis. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas neribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims yra taikomas tik po bankroto bylos įmonei iškėlimo, nes yra sietinas su įmonės atsakomybe pagal prievoles, o ne su įmonės būklės vertinimu sprendžiant bankroto bylos iškėlimo jai klausimą.
Išdėstytos aplinkybės kelia abejonių pirmosios instancijos teismo išvados apie atsakovo mokumą ir pagrindo jam kelti bankroto bylą buvimą teisėtumu ir pagrįstumu. Taip pat įvertinus aplinkybę, kad atsakovas nebeskolingas VMI ir šis nebeturi reikalavimo teisės, spręstinas trečiojo asmens dalyvavimo byloje tikslingumo klausimas.
Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų teisingam klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, nereikalavo ir nevertino jas pagrindžiančių įrodymų, todėl neteisingai išsprendė bylą ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad neatskleidė bylos esmės (CPK 185, 265 str., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 338 str.), todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui bankroto bylos iškėlimo klausimui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo atsakovui B. V. individualiai įmonei klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.