Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Transtira“ ieškinį atsakovui užsienio juridiniam asmeniui ,,MACIF“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Transtira“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui užsienio juridiniam asmeniui ,,MACIF“, prašydama priteisti iš pastarojo 1.141,56 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020-08-03 vietovėje Saint-Andre-de-Najac, Prancūzijoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), važiuodama iš paskos ir darydama lenkimo manevrą, nesilaikė saugaus greičio ir atstumo, atsitrenkė ir apgadino ieškovės puspriekabę (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina 2020-08-03 eismo įvykio deklaracija, užpildyta ir pasirašyta abiejų eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojų, 2020-08-03 eismo įvykio videoįrašas, padarytas ieškovės vilkike įmontuota kamera, puspriekabės (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), sugadinimų fotonuotraukos. Ieškovės puspriekabei (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), padarytų sugadinimų nuostolio dydį patvirtina iš karto po minėto eismo įvykio padarytos minėtos puspriekabės patirtų sugadinimų fotonuotraukos, remonto darbų sąmata Nr. 20102638, pagal kurią patirto nuostolio dydis sudaro 871,84 Eur (be PVM). Pažymėjo, jog dėl minėto eismo įvykio metu patirtų sugadinimų puspriekabė (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) negalėjo būti naudojama tiesioginei veiklai vykdyti 2 dienas ir dėl to negautos pajamo sudaro 269,72 Eur sumą (134,86 Eur negautų pajamų suma per dieną x 2 dienos), tai paskaičiuota remiantis eismo įvykio vietos (Prancūzijos) galiojančiais teisės aktais, kuriuos taiko Prancūzijoje veikiančios draudimo bendrovės ir kurie turi būti taikomi minėto eismo įvykio metu atsiradusiems nuostoliams apskaičiuoti. Bendra dėl 2020-08-03 eismo įvykio ieškovės patirta žala sudaro 1.141,56 Eur sumą (871,84 Eur + 269,72 Eur). Remiantis Transporto priemonių biuro pateikta informacija, nustatyta, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), valdytojų atsakomybė 2020-08-03 eismo įvykio dienai apdrausta draudimo bendrovėje MACIF (toliau – atsakovas). Pažymėjo, kad ieškovė pateikė atsakovui 2020-08-24 pretenziją, prašydama atlyginti dėl minėto įvykio padarytą žalą, tačiau atsakovas žalos neatlygino nurodydamas, kad sutinka atlyginti 75 procentus padarytos žalos. Ieškovė su tokia atsakovo pozicija nesutiko, nes 2020-08-03 eismo įvykis kilo ir ieškovei žala padaryta buvo išimtinai dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmų. Pabrėžė, kad ieškovė 2020-08-03 įvykio dieną buvo puspriekabės, v/n (duomenys neskelbtini), naudotoja, o savininkas buvo UAB „Eurotransrent“. Remiantis CK 6.571 str. 1 dalimi, daikto (lizingo sutarties dalyko) atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina lizingo gavėjui nuo daikto perdavimo jam; lizingo gavėjui tenka visos daikto išlaikymo ir remonto išlaidos (CK 6.571 str. 2 d.); lizingo gavėjas privalo daiktu naudotis ir jį išlaikyti rūpestingai ir atidžiai, palaikyti jį tokios būklės, kokios jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą bei sutartyje aptartus galimus jo pakeitimus (CK 6.571 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, ieškovė gavo lizingo davėjo rašytinį sutikimą, kuriame lizingo davėjas sutinka, kad draudimo išmoka būtų mokama ieškovei. Taigi, ieškovė, kaip minėtos puspriekabės naudotoja, turi teisę reikšti ieškinį ir gauti žalos atlyginimą iš atsakovo.

Atsakovas užsienio juridinis asmuo ,,MACIF“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį palikti nenagrinėtu. Nurodė, kad 1971 m. Hagos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtinta nuostata – taikytina valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, vidaus teisė. Nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko Prancūzijos teritorijoje, taigi šio ginčo atveju, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, turi būti vadovaujamasi Prancūzijos vidaus teise. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinės atsakomybės sąlygų turinys yra nustatomas remiantis atitinkamos užsienio valstybės teisės normomis ir pagal šios valstybės teisę nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3- 495/2014, Nr. 3K-3-281-969/2015). Remiantis šiuo, ieškovo reikalavimas taikyti transporto priemonės (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojui civilinę teisinę atsakomybę turi būti grindžiamas Prancūzijos teise ir susiklosčiusia praktika, kurios turinį teismas turi aiškintis savo iniciatyva (CK 1.12 straipsnis). Jeigu teismas nuspręstų, kad šioje byloje Prancūzijos teisės aktų turinys, jų taikymo praktika sudaro ne teisės, o fakto klausimą, tai Prancūzijos teisės aktų turinį, jų taikymo praktiką pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turi nurodyti ir įrodyti į teismą besikreipiantis ieškovas. Tokios pozicijos laikosi kasacinis teismas (civilinė byla Nr. 3K-3-24/2014). Kompensaciją nukentėjusiems nuo kelių eismo įvykių Prancūzijoje reglamentuoja 1985 m. liepos 5 d. įstatymas, visuotinai žinomas kaip Badinter įstatymas. Šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad vairuotojo padaryta klaida sumažina arba panaikina jo teisę į žalos atlyginimą; turi būti vertinama vairuotojo padėtis įvykio kontekste, kad būtų apsvarstytos galimybės atlyginti žalą; nustatoma, kokie faktoriai nulemia žalos atlyginimo sumos sumažėjimą arba visišką teisių į ją netekimą. Vairuotojas gali gauti dalinį žalos atlyginimą už sužalojimus (25 %, 50 %, 75 % – priklausomai nuo to, kas sukėlė eismo įvykį). Pagal Prancūzijos Kelių eismo kodekso R414-16 straipsnį, aplenkiamos transporto priemonės vairuotojas nedelsdamas privalo pasitraukti kuo dešiniau, nedidinti greičio. Pažymėjo, kad ieškovė nepagrįstai teigia, kad 2020-08-03 eismo įvykis kilo ir žala padaryta išimtinai dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmų. Ieškovė nurodo, kad 2020-08- 03 vietovėje Saint-Andre-de-Najac, Prancūzijoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), važiuodama iš paskos ir darydama lenkimo manevrą nesilaikė saugaus greičio ir atstumo, atsitrenkė ir apgadino ieškovės puspriekabę (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovės, šią aplinkybę patvirtina užpildyta ir pasirašyta abiejų eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojų 2020-08-03 eismo įvykio deklaracija, 2020-08-03 eismo įvykio vaizdo įrašas, padarytas ieškovo vilkike įmontuota kamera, iš karto po minėto eismo įvykio padarytos puspriekabės (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), sugadinimų fotonuotraukos. Pabrėžė, kad ieškovės 2020-08-24 pretenzijoje nurodyta, jog transporto priemonė (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), atsitrenkė ir apgadino stovinčią UAB „Transtira“ puspriekabę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Antra, atsakovo apdraustasis ir vilkiko (duomenys neskelbtini), valst. nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojai pasirašė dvi eismo įvykio deklaracijos formas (viena prancūzų ir kita lietuvių kalba). Ieškovės pateiktoje lietuvių kalba surašytoje eismo įvykio deklaracijoje atvaizduotas transporto priemonių susidūrimas skiriasi nuo atvaizduoto atsakovo pateiktoje prancūzų kalba surašytoje eismo įvykio deklaracijoje. Atsakovo pateiktoje eismo įvykio deklaracijoje apdraustasis prancūzų kalba pažymėjo šias pastabas (žr. langelį Nr. 14): „Norėjau aplenkti sunkvežimį, jis persimetė į mano juostą, todėl stabdžiau ir dėl sunkvežimio manevro trenkiausi į jį ir nuvažiavau į pievą“. Peržiūrint ieškovo pateiktą eismo įvykio vaizdo įrašą matyti, kad transporto priemonei (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), aplenkiant vilkiką (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), junginys įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Taip pat vaizdo įraše matyti, kad transporto priemonei (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), aplenkiant vilkiką (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), junginys nepasitraukė kuo dešiniau, didino greitį. Aptartos aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad 2020-08-03 eismo įvykis kilo ne dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmų, tačiau dėl vilkiko (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmų - įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, aplenkiamas nepasitraukė kuo dešiniau, didino greitį. Teigė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės 1141,56 Eur žalos atlyginimo. Atsakovas nesutiko su žalos dydžiu, nes ieškovės nurodyta padangos 385/55 R19.5 kaina 410 Eur yra nepagrįstai didelė. Juolab, kad puspriekabės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijime Nr. I 014054 nurodyta puspriekabės pirmosios registracijos data 2013-08-29, todėl puspriekabės padangos buvo nenaujos.

Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, kad atsakovas nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, o būtent - kad ieškovės vilkikas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Kaip matyti iš eismo įvykio videoįrašo, ieškovės vilkikas su puspriekabe važiavo tinkamai, savo juostoje, vilkiką su puspriekabe aplenkė kitos transporto priemonės ir jokių eismo įvykių nekilo. Eismo įvykio videoįrašas liudija, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojas tinkamai nevaldė savo transporto priemonės, išvažiavo į šalikelę, nesilaikė saugaus greičio ir atstumo nuo ieškovės transporto priemonių sąstato, ko pasekoje nebegalėjo suvaldyti savo transporto priemonės ir kilo eismo įvykis. Pažymėjo, jog eismo įvykio deklaracijos buvo surašytos prancūzų ir lietuvių kalbomis, tačiau prancūzų kalba surašytoje eismo įvykio deklaracijoje nubraižyta įvykio schema neatitinka ginčo eismo įvykio videoįraše užfiksuotų aplinkybių, t. y. transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vairuotojas nubraižė tikrovės neatitinkančią schemą, kad neva jam atlikus lenkimo manevrą ir aplenkus ieškovės vilkiką įvyko įvykis; eismo įvykio videoįraše aiškiai užfiksuotos kitokios aplinkybės. Atkreipė dėmesį, kad pretenzijos teikimo stadijoje atsakovas ieškovei nurodė, kad sutinka atlyginti 75 procentus padarytos žalos, o atsiliepime ginčija atsakomybę dėl eismo įvykio, teigdamas, jog transporto priemonės (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojas nėra atsakingas dėl įvykio apskritai.

Atsakovas savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pagal Prancūzijos Kelių eismo kodekso R414-16 straipsnį, aplenkiamos transporto priemonės vairuotojas nedelsdamas privalo pasitraukti kuo dešiniau, nedidinti greičio. Atsakovo pateiktoje eismo įvykio deklaracijoje apdraustasis prancūzų kalba pažymėjo šias pastabas (žr. langelį Nr. 14): „Norėjau aplenkti sunkvežimį, jis persimetė į mano juostą, todėl stabdžiau ir dėl sunkvežimio manevro trenkiausi į jį ir nuvažiavau į pievą“. Peržiūrint ieškovo pateiktą eismo įvykio vaizdo įrašą matyti, kad prieš eismo įvykį vilkiką su puspriekabe aplenkiant kitai transporto priemonei, vilkikas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo savo eismo juosta visais puspriekabės ratais (vaizdo įrašo laikas 01:18). Tuo metu vilkiko su puspriekabe greitis 51 km/h. Peržiūrint ieškovės pateiktą eismo įvykio vaizdo įrašą matyti, kad transporto priemonei (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), aplenkiant vilkiką (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabė kairės pusės ratais įvažiavusi į priešpriešinio eismo juostą bei ji juda dešinėn-kairėn (vaizdo įrašo laikas 01:36). Tuo metu vilkiko su puspriekabe greitis 79 km/h. Peržiūrint ieškovės pateiktą eismo įvykio vaizdo įrašą matyti, kad eismo įvykio metu puspriekabės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės ratai važiuoja priešpriešinio eismo juostoje bei ji juda dešinėn-kairėn (vaizdo įrašo laikas 01:39). Tuo metu vilkiko su puspriekabe greitis 82 km/h. Iš vaizdo įrašo matyti, kad transporto priemonei (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), aplenkiant vilkiką (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), junginys nepasitraukė kuo dešiniau, didino greitį. Tokios aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad 2020-08-03 eismo įvykis kilo ne dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmų, tačiau dėl vilkiko (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmų - įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, aplenkiamas nepasitraukė kuo dešiniau, didino greitį. Ieškovės pateiktas eismo įvykio vaizdo įrašas patvirtina, kad: 1) baigiant lenkti transporto priemonės (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojas turėjo galimybę grįžti į savo eismo juostą netrukdydamas įprastiniam eismui; 2) abiejų transporto priemonių santykinis greitis leido atlikti manevrą per pakankamai trumpą laiką; 3) iš paskos transporto priemonei (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), nevažiavo transporto priemonės.

Ieškovė papildomai rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad vilkikas neišvažiavo į priešpriešinę eismo juostą; iš eismo įvykio videoįrašo matyti, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojas tinkamai nevaldė savo transporto priemonės, išvažiavo į šalikelę, nesilaikė saugaus greičio ir atstumo nuo ieškovės transporto priemonių sąstato, ko pasekoje nebegalėjo suvaldyti savo transporto priemonės ir dėl to kilo eismo įvykis. Iš eismo įvykio videoįrašo padarytų fotonuotraukų matyti, jog transporto priemonė (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), dar nepriartėjusi prie ieškovės sąstato, jau užvažiavo ant šalikelės ratais priešpriešinės juostos kairėje pusėje, dėl ko ją vėliau „sumėtė“ ir įvyko eismo įvykis. Pabrėžė, kad visas eismo įvykio vaizdo įrašas patvirtina, kad vilkikas su puspriekabe nei vienu momentu nebuvo išvažiavę į priešpriešinę eismo juostą, o važiavo arčiausiai galimai dešinės pusės krašto (iš pateikiamų ginčo eismo įvykio vaizdo įrašo fotonuotraukų matyti, kad vilkikas su puspriekabe nėra išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą – tą patvirtina už vilkiko matoma punktyrinė kelio linija; pažymėtina, kad vilkiko ir puspriekabės ratai nėra vienoje linijoje su puspriekabės korpusu, o yra toliau nuo puspriekabės korpuso linijos link puspriekabės centro). Galiausiai net ir tuo atveju, jei ieškovės sąstatas būtų kažkiek išvažiavęs į priešingą eismo juostą, tokiu atveju transporto priemonės (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojas apskritai neturėjo pradėti lenkimo manevro, nes, jei vairuotojas mato, kad nepavyks saugiai atlikti lenkimo manevro, jis jo neturi atlikti. Taip pat ieškovė nurodė, kad eismo įvykio deklaracijos yra parengtos prancūzų ir lietuvių kalbomis, tačiau prancūzų kalba surašytoje eismo įvykio deklaracijoje nubraižyta įvykio schema neatitinka ginčo eismo įvykio videoįraše užfiksuotų aplinkybių. Taip pat nurodė, kad eismo įvykio metu apgadinta puspriekabė, v/n (duomenys neskelbtini) buvo suremontuota ir patirtos remonto išlaidos be PVM sudaro 930,52 Eur. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas savo veikloje nenaudoja kinietiškų padangų, o naudoja kokybiškas originalias, nes paprastai ieškovo įsigyti vilkikai ir puspriekabės yra nauji. Taigi, ginčo atveju reikalingos padangos kaina (410,00 Eur) yra vidutinė ir pagrįsta. Pažymėjo, kad Prancūzijos kasacinis teismas yra suformulavęs integralaus žalos atlyginimo principą (kas iš esmės atitiktų Lietuvoje visiško nuostolių atlyginimo principą), pagal kurį žalą patyręs nukentėjęs asmuo privalo turėti galimybę gauti integralų žalos atlyginimą, neatsižvelgiant į žalos pobūdį. Dėl minėto eismo įvykio metu patirtų sugadinimų puspriekabė (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), negalėjo būti naudojama tiesioginei veiklai vykdyti 2 dienas, todėl negautos pajamos sudaro 269,72 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio pagrindu, jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą, taip pat trumpai išdėstyti motyvus. EŽTT savo nuoseklioje praktikoje, aiškindamas asmens teisės į teisingą teismą principo įgyvendinimą, pažymėjo, jog pareiga nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra absoliuti; galimas teisminis nagrinėjimas, kuris nereikalauja žodinio bylos nagrinėjimo: pavyzdžiui tuomet, kai nekyla klausimų dėl patikimumo ar ginčijamų faktų, dėl kurių būtina būti išklausytam, taip pat kai teismas gali teisingai ir pagrįstai išspręsti bylą šalių pateiktų įrodymų ir paaiškinimų pagrindu (Jussila v. Finland, no. 73053/01, 23 November 2006, § 41). Atsižvelgiant į tai, kad šalys neprieštaravo rašytiniam bylos nagrinėjimui, taip pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, teismas mano, jog protinga, efektyvu ir ekonomiška bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Juolab, kad šalys savo pozicijas yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose, papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose, taigi adversarinio proceso ir šalių lygiateisiškumo principai įgyvendinti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2012-12-12 reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (reglamentas Briuselis I) 11 str. 1 dalį, draudikui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys gali būti pareikštas: a) valstybės narės, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, teismuose; b) jeigu ieškinius pareiškia draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas – kitoje valstybėje narėje ieškovo nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos teismuose; arba c) kai draudikai yra keli – valstybės narės, kurioje yra iškelta byla pagrindiniam draudikui, teismuose. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-12-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-824-943/2016, aiškindamas 2000-12-22 Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 9 str. 1 dalies b) punkto nuostatą (kas atitinka Reglamento 11 str. 1 d. b) punkto nuostatą), yra išaiškinęs, kad minėtame skirsnyje (Reglamento III skirsnis) reglamentuotos taisyklės iš esmės taikytinos nukentėjusio asmens (draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo) ir draudiko santykiui. Minėta nuostata taikytina nukentėjusiems/naudos gavėjams - tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra naudos gavėja (nukentėjusysis) atsakovo atžvilgiu, nes transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas yra draudimas trečiojo asmens (t. y. naudos gavėjo/nukentėjusiojo) naudai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal savo statusą yra naudos gavėja, ieškinys gali būti reiškiamas teismui pagal pastarosios buveinės vietą, kuri yra Vilniuje. Taigi, civilinė byla yra tesiminga Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Byloje nustatyta, kad ieškovė 2020-08-03 įvykio dieną buvo puspriekabės, v/n (duomenys neskelbtini), naudotoja, o savininkė - UAB „Eurotransrent“. Ieškovė pateikė įrodymus, kad UAB „Eurotransrent“, transporto priemonės savininkė, neprieštarauja, kad draudimo išmoka būtų išmokėta už puspriekabę (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) ieškovės, kaip valdytojos, naudai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020-08-03 vietovėje Saint-Andre-de-Najac, Prancūzijoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), važiuodama iš paskos ir darydama lenkimo manevrą, atsitrenkė ir apgadino ieškovės puspriekabę (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina 2020-08-03 eismo įvykio deklaracijos, užpildytos ir pasirašytos abiejų eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojų, 2020-08-03 eismo įvykio videoįrašas (pridėtas CD), padarytas ieškovės vilkike įmontuota kamera bei fotonuotraukos.

Peržiūrėjus vaizdo registratoriaus užfiksuotą informaciją (bylos priedas CD), nustatyta, kad ieškovės vilkikas su puspriekabe važiavo savo eismo juosta ir trajektorija, ir dešiniajame kelio krašte. Iš įrašo matyti, kad ieškovės vilkiką su puspriekabe aplenkė kitos transporto priemonės ir eismo įvykiai nekilo. Iš eismo įvykio videoįrašo matyti, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), dar nepriartėjusi prie ieškovės sąstato, jau užvažiavo ant šalikelės ratais priešpriešinės juostos kairėje pusėje, dėl ko ją vėliau sumėtė ir įvyko eismo įvykis. Iš įrašo nenustatyta, kad vilkikas su puspriekabe būtų išvažiavę į priešpriešinę eismo juostą ar trukdęs (duomenys neskelbtini) atlikti lenkimo manevrą, vilkikas važiavo dešine kelio dalimi, tai patvirtina ir matoma punktyrinė kelio linija; taigi vilkikas tuo metu, kai (duomenys neskelbtini) mėgino atlikti lenkimo manevrą, neturėjo kur daugiau trauktis į dešinę. Taip pat nenustatyta, kad vilkikas viršijo greitį.

Byloje esantys duomenys liudija, kad eismo įvykio deklaracijos buvo surašytos prancūzų ir lietuvių kalbomis. Vertinant jų turinį santykyje su eismo įvykio vaizdo įrašu, teismas sprendžia, kad prancūzų kalba surašytoje eismo įvykio deklaracijoje nubraižyta įvykio schema neatitinka videoįraše faktiškai užfiksuotų aplinkybių. Iš transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vairuotojo nubraižytos eismo įvykio schemos matyti, kad jam atlikus lenkimo manevrą ir aplenkus ieškovės vilkiką įvyko įvykis. Tuo tarpu eismo įvykio videoįraše tokio pobūdžio aplinkybių neužfiksuota (būtent, kad (duomenys neskelbtini) aplenkė vilkiką). Tokiu būdu vairuotojo pastabos deklaracijoje apie tai, kad jis norėjo aplenkti sunkvežimį, kuris persimetė į jo juostą, tačiau dėl sunkvežimio manevro trenkėsi į jį ir nuvažiavo į pievą, atmestinos kaip prieštaraujančios vaizdo įraše užfiksuotoms aplinkybėms, dėl ko teismas jomis nesivadovauja. Tuo tarpu iš ieškovės įvykio deklaracijos matyti, kad eismo įvykis įvyko atliekant lenkimo manevrą, deklaracijoje aiškiai pavaizduota įvykio schema, automobilių išsidėstymas eismo įvykio metu, ji pasirašyta vairuotojų ir atitinka videoįraše užfiksuotą faktinę situaciją, todėl teismas ja vadovaujasi.

Pažymėtina, kad byloje ginčo dėl šiam ginčui taikytinos Prancūzijos teisės nekilo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2021-03-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-1075/2021 yra išaiškinęs, kad kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės draudiką, tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Tokiu atveju taikytinos teisės klausimui spręsti taikytinas 2008-06-17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma I“) ir nagrinėjamu atveju 7 straipsnio įtvirtintos taisyklės. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis, kurio metu atsirado žala, įvyko Prancūzijoje, transporto priemonės, kurios v/n (duomenys neskelbtini), draudikas yra Prancūzijoje registruotas subjektas, draudimo sutartis sudaryta Prancūzijoje, todėl taikytina Prancūzijos teisė. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga ex officio nustatyti užsienio teisės turinį ir ją taikyti tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti nedaro įtakos teismo valstybės teisės (lot. lex fori) nustatytų proceso teisės normų taikymui, tarp jų ir šalių bendradarbiavimo su teismu principui, kuriuo siekiama, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Šis principas iš esmės reiškia aktyvų šalių ir bylą nagrinėjančio teismo bendradarbiavimą, todėl net ir tais atvejais, kai teismui tenka pareiga byloje ex officio nustatyti užsienio teisės turinį, bylą nagrinėjantis teismas gali pasiūlyti šalims pateikti, jų nuomone, ginčo išsprendimui aktualius su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus, savo paaiškinimus ir atsikirtimus dėl užsienio teisės aiškinimo ir taikymo, o šalys turi visas teises tai padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110-684/2015; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-611/2020, 21 punktas).

Byloje nustatyta, kad 2021-04-12 atsakovė laiške ieškovei nurodė (dar iki kreipimosi į teismą), jog sutinka padengti 75 procentus padarytos žalos, tačiau vėliau savo procesiniuose dokumentuose poziciją kardinaliai pakeitė ir teigė, kad transporto priemonei (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), aplenkiant vilkiką (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), junginys įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, junginys nepasitraukė kuo dešiniau ir didino greitį. Atsakovo teigimu, 2020-08-03 eismo įvykis kilo ne dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmų, tačiau dėl vilkiko vairuotojo veiksmų, dėl ko ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės 1141,56 Eur žalos atlyginimą.

Ieškovė pateikė teismui Prancūzijos kelių kodekso R414-4 straipsnį ir jo vertimą į lietuvių kalbą, patvirtinantį, kokios konkrečios eismo taisyklės taikomos transporto priemonės, ketinančios atlikti lenkimo manevrą, vairuotojui. Minėtas straipsnis įtvirtina: I. - Prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad jis gali saugiai atlikti manevrą. II. - Lenkti kitą transporto priemonę vairuotojas gali tik tokiu atveju, jeigu:1) baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, netrukdydamas įprastiniam eismui; 2) abiejų transporto priemonių santykinis greitis leidžia atlikti lenkimo manevrą per pakankamai trumpą laiką; 3) nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų nepradėjo jo lenkti. III. - Be to, vairuotojas privalo apie numatomą atlikti manevrą įspėti transporto priemonės, kurią planuoja lenkti, vairuotoją. IV. - Lenkdamas, jis privalo laikytis pakankamo atstumo, kad nekliudytų lenkiamos transporto priemonės. Bet kuriuo atveju, lenkdamas gyvūnų traukiamą transporto priemonę, dviratę ar triratę transporto priemonę, pėsčiąjį, raitelį ar gyvūną, jis negali važiuoti šalia lenkiamo objekto arčiau kaip vienas metras gyvenvietėje ir pusantro metro ne gyvenvietėje. V. - Jeigu vairuotojas nesilaiko šio straipsnio II-IV dalyse numatytų reikalavimų, jam skiriama bauda, numatyta už ketvirtos kategorijos pažeidimą. VI. - Vairuotojui, kuris nesilaiko šio straipsnio II-IV dalyse numatytų reikalavimų, gali būti skirta papildoma bausmė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas iki trejų metų. Teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas gali būti netaikomas su vairavimu susijusiai profesinei veiklai. VII. - Už šį pažeidimą gali būti skirti trys baudos balai.

Ieškovė byloje įrodinėja, kad dėl eismo įvykio kaltas (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kuris pažeidė Prancūzijos kelių kodekso R414-4 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad atsakovas, atsisakydamas mokėti draudimo išmoką, privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo, t. y. kad žala buvo padaryta ne dėl atsakovo apdraustos transporto priemonės valdytojo veiksmų. Išanalizavus videoįrašo turinį, eismo įvykio deklaraciją, fotonuotraukas, teismas sprendžia kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vairuotojas pažeidė Prancūzijos kelių kodekso R414-4 straipsnį, kuris nustato pareigą prieš pradedant lenkti įsitikinti, kad galima saugiai atlikti manevrą. To paties straipsnio nuostatos įtvirtina, kad vairuotojas lenkdamas privalo laikytis pakankamo atstumo, kad nekliudytų lenkiamos transporto priemonės. Iš vaizdo įrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) vairuotojas šių įstatymo reikalavimų nevykdė: neįvertino laiko, ar gali atlikti manevrą saugiai ir nesilaikė saugaus atstumo nuo vilkiko. Be to, nepaneigiama ir bendra vairuotojo pareiga valdyti transporto priemonę taip, kad nepadarytų žalos kitiems asmenims ar jų turtui. Taip pat sutiktina ir su ieškovės pozicija, jog vairuotojas apskritai neturi pradėti lenkimo manevro, jei mato, kad nepavyks saugiai atlikti lenkimo manevro.

Išanalizavus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, šalių rašytinius paaiškinimus, teismui labiau tikėtina, kad eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmų siekiant atlikti lenkimo manevrą. Įrodymų, kurie leistų abejoti ieškovės pateiktų įrodymų visumos pagrįstumu, atsakovas nepateikė. Išdėstytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad eismo įvykis kilo dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), valdytojo kaltės, todėl atsakovui, apdraudusiam transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, kyla pareiga atlyginti žalą. Atsakovas, atsisakydamas mokėti draudimo išmoką, privalėjo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo, t. y. kad žala ieškovui buvo padaryta ne dėl atsakovo apdraustos transporto priemonės valdytojo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-25 nutartis c. b Nr. 3K-3-3-2011); įrodymų, paneigiančių transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valdytojo veiksmų neteisėtumą, atsakovas nepateikė.

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 punktas). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi įrodymų prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, 85 punktas).

Nustačius, kad 2020-08-03 eismo įvykis kilo išimtinai dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmų, remiantis Prancūzijos kelių kodekso R414-4 straipsnio nuostatomis, atsakovas privalo padengti žalą.

Prancūzijoje deliktinė civilinė atsakomybė už antžemines variklines transporto priemones nustatyta 1985 m. liepos 5 d. Įstatyme Nr. 85-677, kuriuo siekiama pagerinti nukentėjusiųjų per eismo įvykius padėtį ir pagreitinti žalos atlyginimo procedūrą.(…) nukentėjusiųjų teisei į žalos atlyginimą pripažinti būtina nustatyti žalos atsiradimą ir transporto priemonės dalyvavimą eismo įvykyje, dėl ko ši žala atsirado. Remiantis šio įstatymo aiškinimu, kiekvienas vairuotojas turi teisę į kompensaciją už patirtą žalą, išskyrus atvejį, jeigu vairuotojas padarė nusižengimą, kuris sąlygojo žalos atsiradimą. (…) Eismo įvykyje dalyvavusio vairuotojo draudikas privalo išmokėti kompensaciją kitam įvykyje dalyvavusiam ir nekaltu pripažintam vairuotojui; Prancūzijos civiliniame kodekse 1240-1244 straipsniuose pateikiami bendrieji deliktinės civilinės atsakomybės principais. Taisykles dėl žalos atlyginimo formuoja teismų praktika. Prancūzijos kasacinis teismas yra suformulavęs integralaus žalos atlyginimo principą (kas iš esmės atitiktų Lietuvoje visiško nuostolių atlyginimo principą), pagal kurį žalą patyręs nukentėjęs asmuo privalo turėti galimybę gauti integralų žalos atlyginimą, neatsižvelgiant į žalos pobūdį. Taip pat nurodoma, kad pagal teismų praktiką kompensuojami ir negauto pelno nuostoliai” (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-28 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1693-964/2019).

Remiantis aptartomis Prancūzijos teisės nuostatomis, darytina išvada, kad sprendžiant dėl žalos iš atsakovo priteisimo, būtina nustatyti, ar jo apdrausta transporto priemonė dalyvavo eismo įvykyje, ir ar dalyvaudama sukėlė žalą ieškovės transporto priemonei. Nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs pateiktų įrodymų visumą, šalių paaiškinimus, konstatavo, kad labiau tikėtina, nei netikėtina, jog atsakovo apdrausta transporto priemonė – (duomenys neskelbtini) sąlygojo eismo įvykį Prancūzijoje, pažeisdama Prancūzijos kelių kodekso R414-4 straipsnio nuostatas, atlikdama lenkimo manevrą. Tuo tarpu bylos duomenimis teismas nenustatė, kad ieškovės vairuotojo veiksmai turėjo reikšmės eismo įvykiui; juolab, kad byloje nėra ir duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės vairuotojas, vairavęs transporto priemonę, būtų pažeidęs Kelių eismo taisykles ir tokiu būdu sąlygojęs žalos atsiradimą. Nustatyta, kad abu vairuotojai po eismo įvykio policijos nekvietė, o užpildė eismo įvykio deklaracijas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas įvykio dienai buvo apdraudęs transporto priemonės (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinę atsakomybę (8 priedas prie ieškinio), jam kyla pareiga atlyginti dėl 2020-08-03 eismo įvykio padarytą žalą.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas, siekdamas nustatyti eismo įvykio priežastį ir atsakomybės subjektą, prašė skirti eismo įvykio ekspertizę, tačiau teismas 2022-03-17 nutartimi prašymą atmetė. Teismas pažymėjo, jog ieškinio suma byloje sudaro 1.141,56 Eur; todėl akivaizdu, jog ekspertizės išlaidos, atsižvelgiant į ekspertui pateiktų klausimų kiekį ir jų pobūdį, viršytų ieškinio kainą. Tokiu būdu ekspertizė nagrinėjamoje byloje yra ekonomiškai nenaudinga. Be to, šios bylos kontekste svarbu pažymėti, jog pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes. Atsižvelgiant į šias įrodymų vertinimo taisykles, byloje esančius duomenis ir nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai duomenų eismo įvykio priežasčiai ir jo subjektui nustatyti. Nors atsakovas atsikirtimus į ieškinį įrodinėjo savo aiškinimais ir įvykio aplinkybių interpretavimu, teismas atsakovo poziciją vertina kaip siekį išvengti atsakomybės, be to, jo nurodyti teiginiai nėra pakankami (duomenys neskelbtini) vairuotojo kaltei dėl eismo įvykio sukėlimo paneigti (CPK 185 str.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas yra susijęs su atlygintinos žalos (mokėtinos draudimo išmokos) dydžio nustatymu, o ne su draudimo išmokos sumažinimo atvejais, todėl taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė. Pažymėtina, kad teismas nagrinėjamu atveju nenustatė ieškovės vairuotojo klaidos, kuri galėtų sumažinti arba panaikinti pastarojo teisę į žalos atlyginimą. Kaip nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-28 sprendimu Nr. e2-1693-964/2019, Prancūzijos civiliniame kodekse 1240-1244 straipsniuose pateikiami bendrieji deliktinės civilinės atsakomybės principai. Taisykles dėl žalos atlyginimo formuoja teismų praktika. Prancūzijos kasacinis teismas yra suformulavęs integralaus žalos atlyginimo principą (kas iš esmės atitiktų Lietuvoje visiško nuostolių atlyginimo principą), pagal kurį žalą patyręs nukentėjęs asmuo privalo turėti galimybę gauti integralų žalos atlyginimą, neatsižvelgiant į žalos pobūdį. Žalos buvimą ir kompensacijos dydį nustato iš esmės bylą nagrinėjantis teisėjas. Dėl to, jei vairuotojas pripažįstamas atsakingu už padarytą žalą, jis privalo nukentėjusiajam atlyginti visus materialinius ir moralinius nuostolius, kurių įrodymai yra pateikti. Taip pat nurodoma, kad pagal teismų praktiką kompensuojami ir negauto pelno nuostoliai. Nagrinėjamoje byloje nuostolių dydžiui pagrįsti ieškovė pateikė remonto sąmatą, negautų pajamų sumų dydžių dėl negalėjimo naudoti sugadintos/sunaikintos transporto priemonės pagal Prancūzijos teisę lentelę. Pažymėtina, jog visiško žalos kompensavimo principas lemia, kad nukentėjusiajam nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam neturi būti priteisiama nei mažiau, nes tokiu atveju nebus tinkamai apgintos asmens teisės, nei daugiau, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sąskaita. Kartu visiško žalos atlyginimo principas reiškia, kad padarytos žalos dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje. Todėl ir sugadintos transporto priemonės keistinų dalių ir detalių nuvertėjimo dėl eksploatavimo taikymas, jo dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioj byloje, o ne taikomas standartizuotu būdu ar automatiškai. Nagrinėjamoje byloje ieškovės puspriekabei (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) padarytų sugadinimų nuostolio dydį patvirtina remonto darbų sąmata Nr. 20102638, pagal kurią nuostolio dydis sudaro 871,84 Eur (be PVM). Taip pat ieškovė nurodė, kad dėl minėto eismo įvykio metu patirtų sugadinimų puspriekabė (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) negalėjo būti naudojama tiesioginei veiklai vykdyti 2 dienas, todėl negautos pajamo sudaro 269,72 Eur sumą (134,86 Eur negautų pajamų suma per dieną x 2 dienos); taigi, bendra dėl 2020-08-03 eismo įvykio ieškovės patirta žala sudaro 1.141,56 Eur (871,84 Eur + 269,72 Eur). Nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, tame tarpe ir žalos ieškovo vilkikui su puspriekabe faktą, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas pagrįstas, nes tam, kad būtų galima atstatyti puspriekabę į pradinę padėtį, ieškovė ją turėjo remontuoti ir dėl to jos negali eksploatuoti dvi dienas. Atsakovas teigė, kad ieškovės nurodyta padangos 385/55 R19.5 kaina 410 Eur yra nepagrįstai didelė, atsižvelgiant į tai, kad puspriekabės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijime Nr. I 014054 nurodyta puspriekabės pirmosios registracijos data 2013-08-29, o tai reiškia, kad puspriekabės padangos buvo nenaujos. Sprendžiant dėl šių atsakovo teiginių svarbu pažymėti, kad ta aplinkybė, jog puspriekabės registracijos data yra 2013-08-29 savaime nereiškia, kad padangos buvo naudojamos 2013 m. gamybos, kurios turėtų būti vertinamos kaip visiškai nusidėvėję įvykio metu pagal atsakovą. Teismas šiuo atžvilgiu sutinka su ieškovės paaiškinimais, kad ji savo veikloje naudoja kokybiškas originalias padangas, juolab, kad ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius reikalingų ir jos vilkikų naudojamas padangas, kurių kaina yra 410,00 Eur. Taigi, teismui nekilo abejonių dėl remonto darbų sąmatoje Nr. 20102638 nustatyto nuostolio dydžio, todėl prašoma žala ieškovei yra priteistina.

Remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos įstatyme nustatytos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos 1.141,56 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-11-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktai numato, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Ieškovas byloje pateikė įrodymus, jog už ieškinio pateikimą sumokėjo 26,00 Eur žyminį mokestį, patyrė 284,47 Eur vertimo išlaidų, 700,00 Eur išlaidų Prancūzijoje veikiančio advokato teisinei pagalbai bei taip pat patyrė 726,00 Eur išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas Lietuvoje, iš viso – 1.736,47 Eur. Ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius šių išlaidų faktą, būtinumą ir dydį; teismo vertinimu, atsižvelgiant į advokatės darbo ir laiko sąnaudas, į bylos sudėtingumą, prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos ir protingos, todėl priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 10 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 5 dalis).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 279 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo užsienio juridinio asmens ,,MACIF“, kodas: 969500QISBRB NW4SX83, ieškovės UAB ,,Transtira“, juridinio asmens kodas: 122282884, naudai 1.141,56 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už 1.141,56 Eur priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-11-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1.736,47 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt šešis eurus ir 47 euro centus) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.