Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. C., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. 2020 m. spalio 3 d. apie 02.00 val. R. C., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,47 promilių neblaivumas), viešoje vietoje – prie kavinės „S.“, esančios (duomenys neskelbtini), konflikto metu iš chuliganiškų paskatų kitų žmonių akivaizdoje vartodamas necenzūrinius žodžius spyrė S. Ž. ne mažiau kaip tris kartus į nugaros sritį, tokiu būdu padarė S. Ž. dešinio šonkaulio lūžį, kairės plaštakos odos nubrozdinimą, t. y. sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu R. C. parodymus duoti atsisakė. Atsakydamas į gynėjo klausimą R. C. nurodė, kad jo ūgis yra 190 cm, svoris – apie 100 kg, J. K. už jį yra gerokai žemesnis.

3. Ikiteisminio tyrimo metu R. C. parodė, kad savo kaltę jis pripažįsta tik dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Žodinio konflikto metu jis iš tiesų vartojo necenzūrinius žodžius bei vieną kartą pastūmė S. Ž., bet jis nepripažįsta šiam sudavęs koja ar kitokius smūgius. 2020 m. spalio 2 d. 21.00 val. jis su savo draugu J. K. buvo klube „(duomenys neskelbtini)“ („P.“), esančiame (duomenys neskelbtini), kur gėrė alkoholinius gėrimus. Į minėtą klubą jis atėjo blaivus. Minėtame klube jis išgėrė nemažai alkoholinių gėrimų – jis gėrė alų, viskį, alkoholinius kokteilius, tačiau kiek ko išgėrė, jis neskaičiavo. J. K. taip pat gėrė alkoholinius gėrimus. Būdami klube jis kartu su J. K. vis išeidavo į lauką parūkyti. Tame pačiame pastate buvo įsikūrusi ir kavinė „S.“, į kurią jie buvo užėję maždaug tris kartus: jie užsisakydavo viskio taurę, pabendraudavo su minėtos kavinės vadovu (kaip vėliau jis sužinojo, tai buvo S. Ž.). Pastarasis porą kartų su jais taip pat gėrė viskį. Išgėrę minėtoje kavinėje jie vėl grįždavo į klubą „(duomenys neskelbtini)“. Po vidurnakčio (jau 2020 m. spalio 3 d.) jis kartu su J. K. susiruošę važiuoti namo išėjo į lauką, norėdami išsikviesti taksi. J. K. iškvietė „Bolt“ taksi, po ko jie stovėjo gatvėje ir tiesiog laukė. Tuo metu J. K. atsirėmė į gatvėje stovėjusį automobilį (lyg tai „Volkswagen Golf“) ir prisėdo ant pastarojo priekinio dangčio. Tada lauke buvusi mergina pradėjo šaukti S. Ž. dėl to, kad J. K. sėdėjo ant automobilio priekinio dangčio. Tada jis suprato, kad tas automobilis gali būti S. Ž. ar minėtos merginos. Iš karto pribėgo S. Ž., kuris pagriebęs už kojos nutempė J. K. nuo automobilio. Kadangi viskas įvyko labai greitai, jis negali nurodyti, kas konkrečiai tuo metu įvyko, ir neatsimena, kas kokius konkrečiai veiksmus atliko – jis tik atsimena, kad jis susistumdė su S. Ž.: pastarąjį jis pastūmė vieną kartą rankomis ar visu kūnu, bet tikrai nei karto nespyrė. Ar S. Ž. pastumtas nukrito, jis nematė, nes puolė kelti J. K., kuris nutemptas nuo automobilio buvo parkritęs. Tarp jų vyko žodinis konfliktas, kurio metu jie vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau kas ką kalbėjo, jis tiksliai įvardinti negali. Daugiau jokio kontakto tarp jo ir S. Ž. nebuvo, pastarojo jis daugiau nestumdė ir jokių smūgių šiam nesudavė. Juos labai greitai išskyrė apsaugos darbuotojas, kuris, kiek jis atsimena, buvo iš klubo „(duomenys neskelbtini)“: apsaugos darbuotojas juos paprasčiausiai patraukė į šoną, kad jie būtų toliau vienas nuo kito. Netrukus atvažiavo apsaugos darbuotojai ir policijos pareigūnai, kurie juos sulaikė (T. 1, b. l. 110-111).

4. Teisiamojo posėdžio metu S. Ž. parodė, kad jis yra baro „S.“ savininkas. Šalia jo baro yra kitas baras „P.“. 2020 m. spalio 3 d. po 00.00 val. jam uždarinėjant savo barą „S.“ netikėtai po pusantrų metų pertraukos į jo barą sugalvojo užsukti J. K. su R. C. Pastaruosius jis priėmė kaip svečius. J. K. ir R. C. buvo gerokai padauginę alkoholio, paprašė išgerti stipraus gėrimo, dirbančias barmenes vadino mažutėmis, tačiau iš pat pradžių neatrodė, kad šie būtų buvę agresyvūs. Vėliau J. K. ir R. C. užsisakė dar gėrimų, vėl išgėrė, tuomet prasidėjo apsižodžiavimas, nes jis su baro „P.“ savininkais dalinasi vienu įėjimu. Vėliau kažkuris (J. K. ar R. C.) jo bare apsivėmė. Tuomet jis suprato, kad šie vyrai peržengė ribas, ir šiems pasakė, kad šalia yra jų pačių baras, kur jie gali eiti ir daryti, ką nori. Minėti vyriškiai išėjo, tačiau vėliau sugalvojo sugrįžti, vėl kabinėjosi prie padavėjų. Jis atėjęs prašė jų visa tai baigti, tačiau šie sakė, kad jis jų iš baro neišstums. Vėliau J. K. ir R. C. išėjo į lauką, o jis toliau tvarkėsi. Pamatęs, kad J. K. ir R. C. sėdi ant lauke priparkuoto jo ir jo sužadėtinės automobilio „Volkswagen Golf“ kapoto, priėjęs prie J. K. ir R. C. jis paklausė, kodėl jiems būtinai reikia sėstis ant jo automobilio. Tada jie vėl apsižodžiavo necenzūriniais žodžiais. R. C. sakė užlipsiąs ant mašinos: R. C. keliant koją pastarąją jis patraukė, nusisuko ir norėjo nuo jų nueiti. Nueidamas jis pajuto spyrį į nugarą. Iš karto atsisukęs jis pamatė, kad jam smūgiavo R. C.. Jis bandė R. C. pastumti, tačiau šis jam bandė smūgiuoti kumščiu lyg į galvos sritį. Pastūmęs R. C. jis nusisuko ir vėl gavo du spyrius iš R. C. J. K. tuo metu buvo pasitraukęs, buvo visiškai girtas, nesiorientavo, kur yra. J. K. bandė jį laikyti ir tada jis gavo dar vieną smūgį. Tuomet jis J. K. stumtelėjo, nes norėjo atsitraukti. Jis neprisimena, kiek tiksliai smūgių jam buvo suduota. Išsilaisvinęs jis nuėjo į barą ir iškvietė apsaugos darbuotojus. Kol pastarieji atvyko praėjo maždaug 10 minučių. Iki to laiko J. K. spėjo atsisėsti pas jį bare ir jam grasinti, sakydamas „tu pamatysi, kas tau bus, kas tavo verslui bus, vieną dieną nerasi savo patalpų“. R. C. taip pat atėjo prie jo baro ir irgi kažką grasino. Atvykus apsaugos darbuotojams R. C. ir J. K. niekaip negalėjo išeiti iš jo baro: J. K. sėdėjo terasoje ir jam grasino, be to, kažkuris iš jų pradėjo filmuoti. Atvykus policijos pareigūnams jis pajuto, kad jam skauda šoną iš nugaros pusės ir suprato, kad yra sužeistas. Jį medikai išvežė į ligoninę.

5. Ikiteisminio tyrimo metu S. Ž. parodė, kad 2020 m. spalio 3 d. apie 01.30 val. į jo barą „S.“, esantį (duomenys neskelbtini), užėjo iš matymo pažįstami du vyriškiai, kurie užsisakė alkoholinių gėrimų. Begerdamas vienas iš minėtų vyrų lauko terasoje apsivėmė, todėl abu vyrai buvo išprašyti iš baro. Vėliau minėti vyriškiai vėl sugrįžo į barą ir atsisėdo prie stalo lauko terasoje. Po kiek laiko jis pamatė, kad abu vyriškiai yra atsirėmę į jo sužadėtinės G. G. Ž. automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį gatvėje prie baro. Priėjęs prie minėtų vyrų jis šiems liepė pasitraukti nuo automobilio, tačiau vyrai pradėjo jį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Vienas vyriškis (apie 40 metų amžiaus, 175 cm ūgio, apkūnus, tuo metu dėvėjęs pilkos spalvos striukę) pasakė, kad jo automobilis yra bevertis ir šis ant automobilio užlips. Pasakęs minėtus žodžius minėtas vyras pradėjo lipti ant automobilio priekinio dangčio. Pamatęs, ką vyriškis daro, pastarojo koją jis savo ranka nustūmė nuo automobilio. Tada tas vyriškis iš karto spyrė jam į nugarą. Kadangi abu vyrai buvo girti ir agresyvūs, jis šiems pasakė iškviesiąs policijos pareigūnus. Jis bandė nueiti nuo minėtų vyriškių baro link, bet minėti vyrai jam to padaryti neleido, laikė už rankų ir stumdė. Besistumdant tas pats apkūnus vyriškis jam sudavė dar kartą ir dar du kartus spyrė jam į nugarą, po ko jį paleido. Kitas vyriškis jam pagrasino, kad jei jis iškvies policijos pareigūnus, šis sudegins jo patalpas bei jį patį. Šis vyriškis jo nemušė, tik jam pagrasino bei įžeidinėjo jį necenzūriniais žodžiais, stumdė ir jį tampė. Užėjęs į savo barą jis paspaudė pavojaus mygtuką. Atvykę policijos pareigūnai minėtus vyriškius sulaikė. Jo bare vaizdo stebėjimo kameros nėra įrengtos, todėl minėtas konfliktas nebuvo užfiksuotas. Šį konfliktą matė baro darbuotoja R. P. Automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapgadintas (T. 1, b. l. 25-27).

6. Teisiamojo posėdžio metu R. P. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną ji dirbo bare „S.“. Vakare nurinkinėdama staliukus ir tvarkydamasi ji išgirdo šauksmus ir pamatė, kaip S. Ž. prie automobilio kalbasi su kažkokiais vyrais: vienas vyras sėdėjo ant automobilio kapoto, o S. Ž., kaip ji suprato, prašė minėtų vyrų pasitraukti, bet šie nepasitraukė, pradėjo šūkauti, mosikuoti kumščiais. Vyras, kuris sėdėjo ant automobilio, spyrė S. Ž. (ji spyrius matė pati). Spyriai buvo du: pirmasis buvo suduotas pečių link, o kitas – į šoną. S. Ž. stengėsi atsitraukti, per atstumą su vyrais kalbėtis gražiuoju. Po smūgių S. Ž. nepargriuvo. Vyras, kuris spyrė, buvo smulkaus sudėjimo, žemas. Kitas vyriškis (stambesnis) nieko nedarė, tiesiog stovėjo šalia. Išsigandusi ji nubėgo į barą ir viską papasakojo G. G. Ž. Vėliau sugrįžęs į barą S. Ž. iškvietė apsaugos darbuotojus.

7. Ikiteisminio tyrimo metu R. P. parodė, kad ji dirba kavinėje „S.“, esančioje (duomenys neskelbtini), baro padėjėja. 2020 m. spalio 3 d. naktį tvarkydama staliukus lauko terasoje ji baro savininką S. Ž. stovintį lauke prie savo automobilio, o prie šio stovinčius dar du vyrus: vienas vyriškis buvo liekno kūno sudėjimo, tamsių plaukų, mažo ūgio; kitas vyras buvo stambesnio kūno sudėjimo, aukštesnis, trumpų plaukų. Buvo akivaizdu, kad ten vyksta konfliktas: minėti vyrai, stovėję prie S. Ž., buvo agresyvūs ir mosikavo rankomis. Apie ką jie visi kalbėjo, ji nežino ir nieko negirdėjo, nes stovėjo toliau. S. Ž. norėjo nuo tų vyrų nueiti, ėjo atbulas, kai staiga vienas iš minėtų vyrų (stambesnio kūno sudėjimo, trumpų plaukų) spyrė vieną kartą S. Ž. ties kaklu ir pečių sritimi. Gavęs smūgį S. Ž. bandė bėgti baro link, tačiau tas pats stambesnio kūno sudėjimo ir aukštesnio ūgio vyriškis vėl spyrė S. Ž. į nugarą. S. Ž. bandė bėgti, bet dar kartą nuo to paties vyro gavo spyrį į nugarą. Stambesnio kūno sudėjimo vyriškis S. Ž. iš viso spyrė tris kartus. Antras vyriškis, kuris buvo mažo ūgio, tamsių plaukų, lieknas, visą laiką stovėjo šalia ir nieko nedarė. Po suduoto trečio smūgio iš šalia esančio baro „P.“ atėjo apsaugos darbuotojai, kurie bandė sulaikyti agresyvų stambesnio kūno sudėjimo vyriškį, o šis bandė prasibrauti pro juos ir prieiti prie S. Ž.. Atėjus apsaugos darbuotojams ji iš terasos nuėjo prie baro į savo darbo vietą. Bare buvo S. Ž. sužadėtinė G. Ž., kuriai ji papasakojo apie įvykį. Jai pasakojant atbėgo S. Ž. ir paspaudė apsaugos mygtuką. S. Ž. atėjus prie baro akivaizdžių sumušimų ar nubrozdinimų ji nematė, šio veidas bei kūnas kruvini nebuvo, tačiau S. Ž. skundėsi šono ir nugaros skausmais. Po to ji visą laiką stovėjo už baro ir į terasą nėjo. Maždaug po penkių minučių atvažiavo jų iškviesti apsaugos darbuotojai. Iki tol, kol atvažiavo jų iškviesti apsaugos darbuotojai, abu minėti vyriškiai stovėjo lauko terasoje, juos prižiūrėjo baro „P.“ apsaugos darbuotojai (T. 1, b. l. 52-54).

8. Teisiamojo posėdžio metu A. T. (A. T.) parodė, kad jis dirba klube „P.“ apsaugos darbuotoju. Nagrinėjamo įvykio naktį po vidurnakčio į barą „P.“ atėjo jo pažįstamas, vardu J., su savo draugu, kurie pabuvę bare ir išgėrę alkoholinių kokteilių vis išeidavo. Minėti vyrai nuėjo į barą „S.“, esantį šalia baro „P.“, kur pasėdėjo ir dar išgėrė. Sėdėdamas klubo viduje jis išgirdo iš lauko sklindančius riksmus: išėjęs į lauką jis pamatė prie automobilio stovinčius ir vienas ant kito šaukiančius tris vaikinus: jam atrodo, kad tai buvo J., pastarojo draugas ir klubo „S.“ direktorius, vardu S. J. su draugu buvo pakankamai stipriai išgėrę. Priėjęs prie minėtų vyrų jis pasakė, kad šie nesiburiuotų ir nerėkautų. Dabar jis tiksliai nepamena, ar jis paėmė J. už rankos ir nutempė šį į barą „P.“, ar tik išskyrė vyrus. Po to jis nuėjo atgal į baro vidų.

9. Ikiteisminio tyrimo metu A. T. parodė, kad 2020 m. spalio 2 d. nuo 21.00 val. maždaug iki 04.00 val. jis dirbo apsaugos darbuotoju klube „P.“, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtą vakarą po vidurnakčio stovėdamas lauke prie klubo durų jis pamatė kiek toliau nuo klubo gatvėje stovintį J. K. su savo draugu ir kito greta esančio baro „S.“ savininku S. Buvo matyti, kad tarp minėtų vyrų vyksta konfliktas: vyrai šūkavo, mosikavo rankomis. Priėjęs prie J. K. pastarąjį jis paėmė už rankos, kad visi būtų kiek toliau vienas nuo kito, ir nusivedė prie klubo „P.“ durų. J. K. draugas liko su S. stovėti gatvėje arčiau klubo „S.“. Jokių muštynių jis nematė. Visi buvo sveiki, jokių kūno sužalojimų ar kraujo jis nepastebėjo. Jam su J. K. stovint prie durų atvažiavo apsaugos darbuotojai ir policijos pareigūnai. Minėtą vakarą J. K. su savo draugu iš pradžių buvo atėję į klubą „P.“, vėliau išėjo ir sėdėjo gretimame bare „S.“ pas S., kuriame pirko ir gėrė alkoholinius gėrimus, o S. buvo prie jų staliuko porą kartų priėjęs, bendravo bei sėdėjo kartu. Jam nusivedus J. K. prie klubo „P.“ durų, S. su J. draugu šūkavo ir konfliktavo žodžiu. Jis negirdėjo, kad J. K. arba šio draugas būtų grasinęs S., o necenzūriniais žodžiai keikėsi visi minėti vyrai (T. 1, b. l. 64-66).

10. Teisiamojo posėdžio metu G. G. Ž. parodė, kad ji dirba klube „S.“. Nagrinėjamo įvykio vakarą minėtame bare apsilankė J. K. (šis yra šalia esančio baro savininko brolis) ir R. C., kažkuris iš jų bare privėmė ir išėjo. Po kurio laiko prieš pat klubo uždarymą minėti vyrai grįžo ir kažkurį iš jų vėl supykino ir kažkuris iš jų vėl ketino vemti. Ji paprašė, kad minėti vyrai išeitų, o jei norėtų vemti, tai darytų tualete. R. C. ją vadino zuikeliu ir liepė šiam neaiškinti. Ji pasijuto nesaugiai, nes vyrai buvo daug išgėrę, atrodė neblaivūs ir neadekvatūs. Tuo metu pasirodė jos sužadėtinis S. Ž., su kuriuo ji toliau tvarkėsi kartu. Vyrai bet kokia kaina stengėsi provokuoti S. Ž., kabinėjosi, komentavo, kaip šis ima daiktus, neša stalus. Ji grįžo iš terasos į kavinę, kur plovė indus. Po kelių minučių pro langą ji pamatė, kad J. K. timptelėjo S. Ž., tačiau į lauką ji nespėjo išbėgti. Po kelių akimirkų atbėgusi R. P., kuri buvo labai išsigandusi, jai pasakė „ateik, S. muša“. Jai išbėgus į lauką incidentas jau buvo pasibaigęs, o jos sužadėtinis ėjo nuo automobilio susiėmęs už šonų. Paklaustas, kas nutiko, S. Ž. atsakė, kad jį spardė ir jam skauda šoną. Įėję į baro vidų jie iškvietė apsaugos darbuotojus, kurie atvykę sulaikė J. K. ir R. C. tol, kol atvyko policijos pareigūnai. Abu vyriškiai sulaikomi priešinosi, pradėjo filmuoti. Atvykę medikai S. Ž. išvežė į ligoninę. Šis incidentas daug kainavo: S. Ž. gydėsi labai ilgai, pirko vaistus, tiek S. Ž., tiek jai šis įvykis atėmė daug jėgų – teko palikti darbą, nes jie abu negalėjo dirbti, nes ji prižiūrėjo sužalotą S. Ž. Po įvykio ji su sužadėtiniu buvo pas gydytoją, sužadėtiniui buvo nustatyti šonkaulių lūžiai, kaupėsi skysčiai. S. Ž. dėl blogos savijautos negalėjo dirbti, nes darbe reikia fizinių jėgų, o jam tikrai skaudėjo, buvo sunku miegoti, jis turėjo gerti stiprius vaistus, gydymas užtruko tikrai ilgai.

11. Ikiteisminio tyrimo metu G. G. Ž. parodė, kad šalia baro „S.“, kurio savininkas yra S. Ž., yra kitas klubas „P.“, kurio vienas savininkų yra M. K. Nuo tada, kai S. Ž. atidarė savo verslą, tarp S. Ž. ir M. K. prasidėjo nesutarimai, M. K. jautė neapykantą S. Ž., šio mamai. Ji yra S. Ž. sužadėtinė. 2020 m. spalio 3 d. bare „S.“ J. K. ir R. C. sėdėdami lauko terasoje gėrė alkoholius gėrimus. S. Ž. su minėtais vyrais alkoholinių gėrimų negėrė, tik aptarnavo šiuos kaip baro svečius. Po kurio laiko jai išėjus į terasą prie staliuko J. K. ir R. C. jau nebuvo, tačiau ten, kur jie sėdėjo, buvo privemta. Nuėjusi prie S. Ž. ji pastarojo paklausė, ar jis paėmė iš klientų mokestį už tai, kad šie privėmė, kadangi jų bare yra tokios taisyklės. S. Ž. nurodė „tiek to, nereikia to mokesčio“. Po kurio laiko R. C. ir J. K. vėl atėjo į lauko terasą ir atsisėdo prie kito staliuko. J. K. buvo pasilenkęs, atrodė, kad vėl ruošiasi vemti, taigi ji prie jo priėjo ir pasakė, kad jis čia nevemtų, kadangi už tai taikomas mokestis. J. K. jai pasakė „zuikeli, ką tu čia dabar aiškinsi“. J. K. kalbėjo labai nepagarbiai, keikėsi necenzūriniais žodžiais, kabinėjosi, o R. C. darė lygiai tą patį, atsistojęs keikėsi necenzūriniais žodžiais, šaipėsi. Ji labai išsigando, pasijuto nesaugiai, kadangi lauko terasoje žmonių jau nebebuvo. Tuo metu priėjo S. Ž. ir paprašė, kad vyrai nesikeiktų viešoje vietoje ir nevemtų, o jeigu nori vemti, eitų į tualetą. Tada ji nuėjo į vidų, o S. Ž. tvarkėsi lauko terasoje. Po kelių minučių ji pro langą pamatė, kaip J. K. timptelėjo S. Ž. už rankos ir iš karto ėjo į lauką žiūrėti, kas vyksta, o iš lauko prie jos pribėgo baro darbuotoja R. P., kuri pasakė kad S. Ž. spardo. Jai išbėgus į lauką incidentas jau buvo pasibaigęs, pačių muštynių ar smūgių ji nematė. S. Ž. susiėmęs už šono ėjo jos link. S. Ž. pasakė, kad jam spyrė į nugarą ir jis jaučia stiprų skausmą. Ji su S. Ž. nuėjo prie baro išsikvietė apsaugos darbuotojus. Jiems išėjus į lauką, kur stovėjo „P.“ apsaugos darbuotojai, pastarieji sakė nieko nematę. Stovint lauke ir laukiant apsaugos darbuotojų visą laiką iš J. K. ir R. C. liejosi grasinimai, kad ji net nebandytų kviesti policijos, nes jiems bus blogai. Ji tylėjo ir laukė apsaugos darbuotojų. Pastarieji atvažiavę iškvietė policiją. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai, kurie iškvietė medikus. S. Ž. suduotų smūgių ji nematė (T. 1, b. l. 68-70).

12. Teisiamojo posėdžio metu M. M. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. Jis prisimena įvykį (duomenys neskelbtini), šalia klubo „P.“, kurio metu du vaikinai (kaip vėliau paaiškėjo, J. K. ir R. C.) užpuolė trečią vaikiną, bet lyg užpuolė tik vienas vaikinas ir kažkas krito ant automobilio kapoto. Jaunas vaikinas skundėsi nugaros skausmu, buvo atvykę medikai. Vaikinai, kurie buvo užpuolę trečiąjį, bandė įvykį sumenkinti, sakydami „čia nieko nebuvo, truputį pasimušėme, skirstomės, einame namo“, tačiau trečiasis jaunuolis sakė „palauk, man nugarą skauda, negaliu pajudėti“. J. K. buvo ramesnis, o R. C. – agresyvesnis. Tikėtina, kad abu vyrai buvo pavartoję alkoholio. R. C. neneigė, kad vyko muštynės, paaiškino, kad tai kaip ir normalus pasimušimas.

13. Ikiteisminio tyrimo metu M. M. parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. 2020 m. spalio 3 d. apie 02.14 val. gavęs pranešimą, kad prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), mušasi vyrai, jis nuvyko į įvykio vietą, kur į jį kreipėsi S. Ž., kuris ir pranešė, kad šį sumušė du vyriškiai. Pranešėjas nurodė, kad jį sumušė būtent R. C., nurodė, kad buvo suduoti keli smūgiai koja, nurodė, kad smūgių buvo daugiau nei vienas. S. Ž. nurodė, kad R. C. spyrė šiam į nugarą, o J. K. šio nemušė, fizinio skausmo nesukėlė, tik grasino, kad susidoros. Įvykio vietoje taip pat buvo apsaugos darbuotojų ekipažai. Minėtas ekipažas išskyrė minėtų muštinių dalyvius, stovėjo šalia R. C. ir J. K. ir laukė jų. Apsaugos darbuotojai nurodė, kad vyriškiai buvo labai agresyvūs. R. C. ir J. K. buvo sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą. Pačių muštynių jis nematė (T. 1, b. l. 56-58).

14. Teisiamojo posėdžio metu J. K. parodė, kad visos nagrinėjamo įvykio eigos jis neprimena, nes buvo stipriai išgėręs. Su draugu R. C. jis buvo (duomenys neskelbtini), esančiame bare „P.“ ir protarpiais užeidavo į šalia įsikūrusį į barą „S.“ (jo brolis bare „P.“ dirba vadybininku, jis pats tame bare atlikdavo remonto darbus). Klubo „P.“ ir kito baro įėjimas yra bendras, todėl jis yra matęs S. Ž. ir šio mamą. Nagrinėjamo įvykio vakarą jis gėrė nemažai alkoholinių gėrimų, dėl ko jis bare apsivėmė. Po vidurnakčio jie nusprendė važiuoti namo, iškvietė pavėžėją ir laukė lauke. Jis prisėdo ant šalia buvusio automobilio, nes jam buvo sunku pastovėti, tačiau tuo metu atbėgo S. Ž. ir arba jį pastūmė, arba jis pats nugriuvo ir prasidėjo žodinis konfliktas ir galbūt kažkoks susistumdymas. Po to įvykio jam aptemo sąmonė ir jis prisimena tik tiek, kad atvyko policijos pareigūnai ir juos išvežė į laikino sulaikymo vietą.

15. Ikiteisminio tyrimo metu J. K. parodė, kad 2020 m. spalio 2 d. apie 21.00 val. jis su savo draugu R. C. buvo klube „(duomenys neskelbtini)“ („P.“), esančiame (duomenys neskelbtini). Jo brolis M. K. klube „(duomenys neskelbtini)“ dirba (duomenys neskelbtini). Į minėtą klubą jis atėjo blaivus, tačiau klube jis išgėrė daug įvairų rūšių alkoholinių gėrimų. Būdamas klube „(duomenys neskelbtini)“ jis kartu su R. C. vis išeidavo parūkyti į lauką. Tame pačiame pastate buvo kavinė „S.“, į kurią jie buvo kelis kartus užėję, kur išgerdavo ir išeidavo. Prie jų kelis kartus buvo priėjęs klubo savininkas S. Ž., kurį jis pažįsta iš matymo. S. Ž. kartu su jais gėrė alkoholinius gėrimus. Po vidurnakčio jis kartu su R. C. susiruošę važiuoti namo išėjo į lauką išsikviesti taksi. Išsikvietę taksi jiedu stovėjo gatvėje ir laukė. Laukdamas taksi jis atsirėmė į šalia stovėjusį automobilį ir atsisėdo ant pastarojo priekinio dangčio. Tada pribėgo S. Ž. ir jį nuo automobilio patraukė. Jis neatsimena, ar S. Ž. jį nutempė, ar pastūmė, bet jis puikiai prisimena, kad dėl to kilo konfliktas. Jis S. Ž. nemušė. Jo prisiminimai apie minėtą vakarą yra labai migloti, nes jis buvo stipriai išgėręs. Ar minėto konflikto metu jis vartojo necenzūrinius žodžius, jis neprisimena. Jo manymu, jis buvo tikrai neagresyvus. Jis neprisimena, kad kilus konfliktui juos būtų išskyrusi apsaugos darbuotojai. Jis nematė arba neprisimena, kad R. C. būtų spyręs S. Ž. arba kitaip šį mušęs. Jis S. Ž. tikrai negrasino. S. Ž. nuolat konfliktuoja su jo broliu M. K.. S. Ž. prieš jį fizinio smurto nenaudojo, jo nemušė (T. 1, b. l. 80-81, 99-100).

16. Teisiamojo posėdžio metu E. D. (E. D.) parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu jis dirbo apsaugos ekipaže, tačiau nagrinėjamą įvykį jis prisimena miglotai. Žemo ūgio liesas vyrukas buvo agresyvus, bet jam matant nieko nepadarė. Įvykio vietoje dar buvo aukštesnis stambesnis vyras, kuris buvo ramus. Jam atvažiavus į įvykio vietą ten buvo baro apsauginiai, tad jie paklausė, kas įvyko. Po to jie nuėjo pas barmeną, kuris pasakė, kad šį sumušė. Kažkas pasakojo, kad kažkas lyg buvo užšokęs ant automobilio.

17. Ikiteisminio tyrimo metu E. D. parodė, kad jis dirba apsaugos darbuotoju įmonėje (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 3 d. naktį buvo paspaustas pavojaus mygtukas ir jis turėjo vykti į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Į tokį iškvietimą važiuoja du apsaugos darbuotojai skirtingais automobiliais. Atvykus į įvykio vietą jis pamatė vieną agresyvų vyriškį, kuris keikėsi, spjaudėsi, buvo labai stipriai išgėręs, nuo šio sklido alkoholio kvapas, vyriškis buvo smulkaus kūno sudėjimo, žemo ūgio. Taip pat šalia buvo ir kitas stambaus kūno sudėjimo aukštas vyras, kuris buvo ramesnis ir elgėsi adekvačiai. Jam priėjus prie minėtų vyrų prie jo priėjo ir baro „S.“ darbuotojas, kuris jį kvietė ir kuris papasakojo, kad šį sumušė minėti du vyrai, minėjo, kad šiam spyrė į nugarą. Minėti vyriškiai buvo sulaikyti iki policijos pareigūnų atvykimo. Pačių muštynių jis nematė ir atvažiavo jau po įvykusio incidento (T. 1, b. l. 60-62).

18. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip 2020 m. spalio 3 d. 02.01.54 val. vyriškis prieina prie šviesios (galbūt sidabrinės) spalvos automobilio, 02.01.54 val. į automobilį atsiremia. 02.02.04 val. prie minėto vyriškio prieina dar du aukštesni vyrai, vienas jų (didžiausio ūgio) prieina prie į automobilį atsirėmusio vyriškio ir atsistoja greta, o kitas (kiek žemesnis) vyras stovi veidu atsisukęs į prie automobilio stovinčius du vyrus. 02.02.37 val. įvyksta fizinis kontaktas tarp žemiausiojo vyriškio, prieš tai sėdėjusio ant automobilio, ir vyro, kuris prieš tai bendravo atsisukęs į šį veidu, vyksta susistumdymas, aukščiausiasis vyriškis 02.02.46 val. susistumdo su vyriškiu, stovėjusiu priešais jį, pastarasis atsitraukia, eina atbulas, aukščiausiasis vyras prieina artyn, o 02.03.11 val. dešine koja smūgiuoja priešais stovėjusias vyriškiui ties petimi (vaizdo įraše matoma, kaip link priešais stovėjusio vyriškio pakyla aukščiausiojo vyro koja, po smūgio nusileidžia, o vyriškis, kuriam buvo smūgiuojama, staiga tarsi pastumtas pajuda tolyn), smūgiavęs vyras atsitraukia, vidutinio ūgio vyras, kuriam buvo suduotas smūgis, staiga sugrįžta, 02.03.17 val. minėti vyrai vėl susistumdo, o 02.03.28 val. visi trys vyrai išeina iš vaizdo įraše matomos vietos.

19. Specialistas, apžiūrėjęs S. Ž. kūną ir medicininius dokumentus, nustatė, kad S. Ž. padarytas dešinio IX šonkaulio lūžis, kairės plaštakos odos nubrozdinimas. Dešinio IX šonkaulio lūžis padarytas kietu bukau daiktu prieš atvykstant į gydymo įstaigą 2020 m. spalio 3 d. galbūt spiriant koja. Odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje padarytas kietu buku daiktu, galbūt 4-6 paros iki apžiūros. Dešinio IX šonkaulio lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, odos nubrozdinimas plaštakoje kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (T. 1, b. l. 37-38).

20. 2020 m. spalio 3 d. 10.06 val. S. Ž. iškvepiamame ore nustatyta 0,00 promilės alkoholio (T. 1, b. l. 30).

21. 2020 m. spalio 3 d. 03.21 val. J. K. iškvepiamame ore nustatyta 2,68 promilių alkoholio (T. 1, b. l. 72).

22. 2020 m. spalio 3 d. 03.12 val. R. C. iškvepiamame ore nustatyta 2,47 promilių alkoholio (T. 1, b. l. 101).

23. Vertindamas kaltinimą R. C. teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu (teisiamojo posėdžio metu R. C. parodymus duoti atsisakė) R. C. neneigė, jog 2020 m. spalio 3 d. apie 02.00 val. prie kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), tarp jo ir S. Ž. įvyko susistumdymas bei žodinis konfliktas dėl to, kad jo draugas J. K. buvo prisėdęs ant S. Ž. automobilio (dėl ginčo priežasties analogiškas aplinkybes nurodė tiek J. K., tiek S. Ž.), tačiau R. C. kategoriškai neigė S. Ž. spyręs.

24. Teisiamojo posėdžio metu S. Ž. paaiškino, kad kilus konfliktui R. C. jam spyrė į nugarą, o jam bandant atsitraukti smūgiavo dar kartą. Šią aplinkybę patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklausta R. P., kuri patvirtino mačiusi, kaip nepažįstamas vyras bent du kartus spyrė S. Ž. R. P. teigimu, pirmasis smūgis buvo suduotas S. Ž. ties pečiais, o kitas - į šoną. Nors R. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog smūgius S. Ž. sudavė smulkaus sudėjimo žemo ūgio vyras, tačiau paaiškino, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes ji prisiminė geriau, nes po įvykio praėjo jau dveji metai. Ikiteisminio tyrimo metu R. P. parodė, kad S. Ž. ties kaklu ir pečių sritimi spyrė būtent stambesnio kūno sudėjimo vyras, o S. Ž. bandant bėgti tas pats stambesnio kūno sudėjimo ir didesnio ūgio vyriškis vėl spyrė S. Ž. į nugarą. Teisiamojo posėdžio metu G. G. Ž. nurodė pro langą mačiusi, kad J. K. timptelėjo S. Ž., o po kelių akimirkų atbėgusi R. P. pasakė, kad S. Ž. yra mušamas. Tiek R. P., tiek G. G. Ž. nurodė, kad iš karto po įvykio S. Ž. skundėsi šono ir nugaros skausmais. Po nagrinėjamo įvykio į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas M. M. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad S. Ž. įvykio vietoje nurodė, kad šiam buvo sužeista nugara, dėl ko šis netgi negali paeiti, nors įvykio vietoje buvę R. C. ir J. K., liudytojo teigimu, bandė įvykį sumenkinti, sakydami, kad jie čia tik truputį pasimušė.

25. Teisiamojo posėdžio metu R. C., atsakydamas į gynėjo klausimą, nurodė, kad jo ūgis yra 190 cm, svoris – apie100 kg. R. C. nurodė esantis aukštesnis už savo draugą J. K. Vaizdo įraše yra užfiksuota, kaip koja smūgiuoja būtent aukščiausias iš įvykyje dalyvavusių vyrų, kas tik dar kartą patvirtina, jog smūgius koja S. Ž. sudavė R. C., tokiais savo veiksmais padarydamas S. Ž. dešinio šonkaulio lūžį ir kairės plaštakos odos nubrozdinimą.

Motyvuojamoji dalis

26. Teismas pažymi, kad S. Ž. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – R. P., G. G. Ž., M. M., A. T., J. K., E. D. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, specialisto tyrimo metu, taip pat vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2020 m. spalio 3 d. apie 02.00 val. R. C., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,47 promilių neblaivumas), viešoje vietoje – prie kavinės „S.“, esančios (duomenys neskelbtini), konflikto metu iš chuliganiškų paskatų kitų žmonių akivaizdoje vartodamas necenzūrinius žodžius spyrė S. Ž. ne mažiau kaip tris kartus į nugaros sritį, tokiu būdu padarė S. Ž. dešinio šonkaulio lūžį, kairės plaštakos odos nubrozdinimą, t. y. sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

III. Veikų kvalifikavimo motyvai

27. R. C. koja sudavė S. Ž. ne mažiau kaip tris smūgius į nugaros sritį. Šiuos veiksmus R. C. atliko viešoje vietoje kitų žmonių akivaizdoje, dėl tokių R. C. veiksmų buvo sukeltas nesaugumo jausmas aplinkiniams bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, taigi R. C. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

28. R. C. koja suduodamas S. Ž. ne mažiau kaip tris smūgius į nugaros sritį, nesunkiai sutrikdė S. Ž. sveikatą. R. C. šiuos veiksmus atliko dėl mažareikšmės dingsties viešoje vietoje kitų žmonių akivaizdoje, dėl tokių R. C. veiksmų buvo sukeltas nesaugumo jausmas aplinkiniams bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, taigi R. C. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

29. R. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje už kurios padarymą gali būti skiriamos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės, bei nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, už kurios padarymą gali būti skiriama laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.

30. Spręsdamas dėl R. C. skirtinų bausmių rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. R. C. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus. R. C. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). R. C. Lietuvos Respublikoje neteistas (T. 1, b. l. 125-129), administracinėmis nuobaudomis baustas, paskirtos baudos nesumokėtos (T. 1, b. l. 124), R. C. nedirba, taigi darytina išvada, jog R. C. skyrus turtinio pobūdžio bausmę – baudą, R. C. šios bausmės nevykdys, dėl ko nebus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai, taigi turtinio pobūdžio bausmė – bauda R. C. už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą neskirtina. Viešųjų darbų bausmės R. C. teismas skirti taip pat neturi galimybės, nes R. C. nėra išreiškęs sutikimo viešuosius darbus atlikti. Teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. C. už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą skiriant laisvės apribojimo bausmę, įgalinančią teismą nustatyti įpareigojimus, susijusius su R. C. elgesio korekcija, bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole, bausmės terminą nustatant trumpesnį už šios bausmės vidurkį – šešis mėnesius, įpareigojant R. C. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., dirbti, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti alkoholio.

31. Minėta, kad už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą gali būti skiriama tik laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė, taigi teismas, įvertinęs tai, kad R. C. laisvės atėmimo bausmė skirtina pirmą kartą, turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. C. skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminą nustatant artimą minimaliam – penkis mėnesius.

32. R. C. padarytos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, taigi R. C. skirtinos bausmės bendrintinos jas apimant, griežtesne penkių mėnesių metų laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, ir R. C. skirtina subendrinta penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

33. R. C. teisiamas pirmą kartą, taigi teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. C. skirtinos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, paskiriant R. C. kelias tarpusavyje suderintas pareigas, kurių tikslas – daryti įtaką R. C. elgesiui tokiu būdu ir apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų, įpareigojant R. C. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio.

34. R. C. nuo 2020 m. spalio 3 d. 02.30 val. iki 2020 m. spalio 3 d. 10.35 val., t. y. vieną parą, buvo laikinai sulaikytas (T. 1, b. l. 102-103, 114), taigi R. C. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju R. C. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. Civiliniai ieškiniai

35. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo reikalauja atlyginti R. C. nusikalstama veika dėl S. Ž. gydymo patirtą 50,97 eurų dydžio turtinę žalą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (T. 1, b. l. 44-46).

36. Vertindamas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį teismas pažymi, kad, kaip nurodyta civiliniame ieškinyje, S. Ž. gydymas (ortopedo traumatologo ir radiologo konsultacijos) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui kainavo 50,97 eurų, šios žalos baudžiamojo proceso metu R. C. neatlygino, dėl ko Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl R. C. nusikalstama veika dėl S. Ž. gydymo patirtos 50,97 eurų dydžio žalos tenkintinas ir iš R. C. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 50,97 eurų ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

37. Šio baudžiamojo proceso metu S. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl 46,77 eurų turtinės žalos ir 3 000 eurų neturtinės žalos priteisimo iš R. C. (T. 2, b. l. 78-84). Ieškinyje nurodyta, kad dėl patirtų sužalojimų S. Ž. išgyveno fizinį skausmą, tris savaites jis turėjo laikytis lovos rėžimo, jį iki šiol lydi neigiami dvasiniai išgyvenimai, atsirado baimė ir nesaugumo jausmas. Prašomą priteisti turtinę žalą sudaro 13,38 eurų už įsigytus vaistus ir 33,43 eurai transporto išlaidų.

38. Vertindamas S. Ž. civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos teismas pažymi, kad teismui nekilo abejonių, kad S. Ž. dėl R. C. nusikalstamų veiksmų patyrė turtinę žalą: turėjo pirkti vaistų bei patyrė kelionės išlaidų. Minėtą 46,77 eurų turtinę žalą S. Ž. patyrė dėl R. C. neteisėtų veiksmų, kuris savo nusikalstamais veiksmais S. Ž. padarytos žalos baudžiamojo proceso metu neatlygino, taigi S. Ž. civilinis ieškinys dėl 46,77 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir iš R. C. S. Ž. naudai priteistina 46,77 eurų turtinės žalos.

39. Vertindamas S. Ž. civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės žalos teismas pažymi, kad teismui nekilo abejonių, kad S. Ž. dėl R. C. nusikalstamų veiksmų patyrė tiek fizinį skausmą, tiek ir dvasinius išgyvenimus, taip pat dėl padarytų sužalojimų turėjo nepatogumų. Vertindamas S. Ž. argumentus dėl jam padarytos neturtinės žalos dydžio teismas pažymi, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma – vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.

40. Teismas sutinka, jog S. Ž. neturtinė žala padaryta dėl jo sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o R. C. kaltė dėl sveikatos sužalojimo pasireiškė tyčiniais smurtiniais veiksmais. S. Ž. jautė skausmą, patyrė nerimą, išgyvenimus, kurį laiką negalėjo dirbti. Nustatydamas S. Ž. padarytos neturtinės žalos dydį teismas taip pat įvertina ir R. C. turtinę padėtį, kurią vertinti nustatant neturtinės žalos dydį įpareigoja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatos – R. C. yra darbingo amžiaus, tačiau šiuo metu nedirba. Pagal teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais svyruoja nuo iki 500 3 500 (apeliacinės bylos Nr. 1A-163-468/2018, 1A-323-932/2020, 1A-8-932/2020, 1A-195-574/2022, 1A-179-468/2022, 1A-46-606/2022, 2K-13-387/2022). Atsižvelgdamas į tai, kad S. Ž. padaryti sužalojimai pasireiškė šonkaulio lūžiu ir odos nubrozdinimu, teismas konstatuoja, kad S. Ž. civilinis ieškinys dėl R. C. nusikalstamais veiksmais jam padarytos neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš R. C. S. Ž. naudai 2 000 eurų neturtinės žalos.

41. Teismo posėdžio metu S. Ž. atstovas advokatas Edvinas Sergaitis nurodė prašantis, be kita ko, S. Ž. naudai iš kaltinamojo R. C. priteisti ir 1 450 eurų bylinėjimosi išlaidų.

42. Vertindamas nukentėjusiojo S. Ž. atstovo advokato Edvino Sergaičio prašymą iš R. C. priteisti 1 450 eurų patirtų procesinių išlaidų už suteiktas teisines paslaugas teismas pažymi, kad šias išlaidas patvirtina advokato Edvino Sergaičio pateikti mokėjimo nurodymai bei sąskaitos faktūros (T 2, b. l. 153-170, 183-185, T 3., b. l. 2-22), kuriose nurodyta, kad S. Ž. suteiktos teisinės paslaugos apima jo atstovavimą teisme bei jam suteiktas teisines paslaugas.

43. BK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Vertindamas S. Ž. išlaidų sumos už suteiktas paslaugas pagrįstumą teismas atsižvelgia į nagrinėtos bylos sudėtingumą bei teismo posėdžių skaičių. Nors baudžiamoji byla buvo išnagrinėta per tris teisiamuosius posėdžius, tačiau net keturi teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo nukentėjusiojo atstovas, neįvyko dėl kaltinamojo nurodytų asmeninių priežasčių bei nesudarytos atstovavimo sutarties su gynėju, nors, nepaisant to, nukentėjusiojo atstovas į šiuos teismo posėdžius atvykti turėjo ir juose dalyvavo. Nors teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas nurodė, kad prašoma priteisti išlaidų suma yra per didelė, tačiau teismas neturi pagrindo laikyti, jog prašoma priteisti 1 450 eurų patirtų procesinių išlaidų už teisinių paslaugų teikimą būtų nepagrįsta ar per didelė, todėl iš kaltinamojo R. C. nukentėjusiojo S. Ž. naudai priteistina 1 450 eurų patirtų procesinių išlaidų už teisinių paslaugų teikimą.

VI. Procesinės prievartos priemonės

44. Ikiteisminio tyrimo metu R. C. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 1, b. 1. 112-113), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

VII. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

45. Kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (T. 2 bylos viršelis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 50 straipsniais, 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 66, 75 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti R. C. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. C. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., dirbti, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti alkoholio.

Pripažinti R. C. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir skirti jam penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmes subendrinti jas apimant ir R. C. skirti subendrintą penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant R. C. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju į R. C. skirtą bausmę įskaityti R. C. laikinai sulaikytam išbūtą laiką – vieną dieną, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

R. C. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš R. C. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 50,97 eurų ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

S. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš R. C. S. Ž. naudai priteisti 46,77 eurų turtinės žalos, 2 000 eurų neturtinės žalos, 1 450 eurų patirtų procesinių išlaidų už teisinių paslaugų teikimą.

Kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti R. C., kad, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:

1) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybos teikimu šį laiką gali pratęsti. Paskirtas ir pratęstas laikas negali būti ilgesnis už bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiką;

2) vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, ir (ar) šio kodekso 87 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytų įpareigojimų ar draudimų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis;

3) be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.