- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-22
- Bylos Nr.
- 1A-195-574/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45248-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Daiva Kazlauskienė, Audrius Cininas
- Nuteistasis
- D. B.
- Civilinis ieškovas
- R. I., Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Gintautas Danišauskas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. ir jo gynėjo advokato Gintauto Danišausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių.
Civilinio ieškovo R. I. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš D. B. priteista 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš D. B. priteista 202,15 Eur žalai atlyginti ir 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. D. B. nuteistas už tai, kad jis mušdamas nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, t. y. jis, 2020 m. lapkričio 14 d. apie 01.15 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam R. I. į galvos kairės pusės sritį arčiau ausies, o nukentėjusiajam nukritus, kojomis ir kumščiais tyčia sudavė smūgius į įvairias kūno vietas – nugarą, juosmenį, galvą, rankas, po ko nekentėjusiajam padėjo atsikelti, tačiau jam atsikėlus, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, kumščiu tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į kairę akį, ko pasėkoje nukentėjusysis vėl nukrito, tokiu būdu nukentėjusiajam R. I. rankomis ir kojomis iš viso sudavė ne mažiau 20 smūgių į įvairias kūno vietas bei padarė R. I. juosmeninės stuburo dalies 3, 4 slankstelių skersinių ataugų lūžius, poodines kraujosruvas dešinio smilkinio srityje, kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste, odos nubrozdinimą kairiame rieše, kurie specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. B. ir jo gynėjas advokatas Gintautas Danišauskas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendį ir atidėti nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones arba paskirti kitą – laisvės apribojimo bausmę.
2.1. Nurodo, jog anksčiau buvo teistas 5 kartus, tačiau, kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą, nuteistasis jau yra padaręs išvadas dėl įstatymams prieštaraujančio savo elgesio, kardinaliai keičia buvusį gyvenimo būdą ir teismui atidėjus bausmės vykdymą arba paskyrus jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, pažada daugiau nenusikalsti (šalins priežastis padėjusias jam nusikalsti) ir bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Šalies argumentai
2.2. Prašo atsižvelgti į tai, jog pirmojoje instancijoje byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Tai rodo, jog D. B. pripažino savo kaltę, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, sutiko atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, kas leidžia tikėtis, kad, būdamas jauno amžiaus, asmuo pasitaisys be realaus laisvės atėmimo ir daugiau nenusikals bei tuo pačiu bus pasiekti bausmės tikslai.
2.3. Sutinka su skundžiamame nuosprendyje nurodytomis D. B. charakterizuojančiomis aplinkybėmis, tačiau, remdamasis kasacinio teismo praktika nurodo, jog BK 75 straipsnio taikymui tai nelaikytina esminėmis aplinkybėmis. BK 75 straipsnio taikymas siejamas ne su susidariusia išskirtine situacija, itin teigiama nuteistojo charakteristika, vertybine orientacija, aktyvia atgaila ir panašiai, bet iš esmės vien su padaryto nusikaltimo sunkumu, jo pobūdžiu, baigtumo momentu. Asmeniui, darančiam nesunkius nusikaltimus, galima netaikyti realaus laisvės atėmimo ne tik pirmąjį, bet ir antrą ar trečią kartus (kasacinė nutartis Nr. 2K- 293/2012). Taip pat pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacine nutartimi Nr. 2K-244-976/2021 teigia, kad siekiant pakartotinai taikyti bausmės vykdymo atidėjimą vadovaujantis BK 75 straipsnio pagrindu, turi būti nustatytos išimtinės aplinkybės. Kaip matyti iš kasacinės instancijos teismo išaiškinimų, išimtinės aplinkybės turi būti tik tuomet, jei asmuo per bausmės atidėjimo laikotarpį vėl įvykdo nusikalstamą veiką ir tik tuomet, vėl siekiant jam atidėti bausmės vykdymą, būtinos išimtinės aplinkybės, o ne tuomet, kai anksčiau bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, kaip yra nagrinėjamu atveju (kasacinės nutartys Nr. 2K-293/2012; 2K-277-495/2019).
2.4. Teismas, spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo BK 75 straipsnio pagrindu, turi atsižvelgti į tai, jog nuteistasis padarė nesunkų nusikaltimą, prieš tai taip pat buvo padaręs nesunkias veikas, nustatyta lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sutinka atsiprašyti nukentėjusiojo, taip pat sutinka su civiliniu ieškiniu, pagal finansines galimybes atlygins žalą dalimis. Todėl jo asmenybė verta teismo pasitikėjimo, tuo, kad jis linkęs taisytis realiai neatliekant laisvės atėmimo bausmės. Tuo pačiu nurodytina, kad apeliantas, būdamas laisvėje, dirbdamas ir turėdamas savo nuolatines pajamas, greičiau atlygins nukentėjusiajam padarytą žalą, be to tai turės ir viešąją naudą, kadangi būnant laisvės atėmimo vietoje jį turės išlaikyti visuomenė, o būdamas laisvėje ir turėdamas galimybę dirbti, jis mokės mokesčius į valstybės biudžetą.
2.5. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, kad nuteistasis dirba, moka valstybei mokesčius, pradeda kurti šeimą, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, bando suderinti nuo darbo laisvą laiką ir dalyvauti užsiėmimuose, kad atsisakytų jam pačiam kenkiančio žalingo įpročio vartoti alkoholį. Nurodytos aplinkybės suteikia pagrindo teigti, kad D. B. būdamas jauno amžiaus, padarė išvadas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir daugiau nenusikals. Dėl to jis vertas teismo pasitikėjimo, o bausmės tikslai, reglamentuoti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti atidėjus bausmės vykdymą, paskiriant nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones. 2021 m. lapkričio 15 d. teismo proceso metu, prokurorė Ala Petrenko, tyrusi šį nusikaltimą ir susipažinusi su visomis bylos aplinkybėmis, siūlė teismui atidėti D. B. bausmės vykdymą. Nusprendus neatidėti bausmės vykdymo BK 75 straipsnio pagrindu, prašo, atsižvelgus į aukščiau nurodytas nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, paskirti jam alternatyvią bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
4. Teismo posėdžio metu nuteistojo D. B. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama D. B. kaltė bei nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Nuteistasis D. B. ir jo gynėjas prašo atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą taikant BK 75 straipsnio nuostatas arba skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
6. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmeniui nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be formalių BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų sąlygų, viena svarbiausių aplinkybių, leidžiančių taikyti įstatyme įtvirtintą šią baudžiamosios atsakomybės realizavimo priemonę, yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2015).
7. Taigi šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
8. Nors D. B. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir tai atitinka formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo taikymo reikalavimus, tačiau tiek nusikalstamą veiką apibūdinantys bei nuteistąjį charakterizuojantys duomenys neleidžia daryti išvados, jog bausmės tikslai, nagrinėjamu atveju, gali būti pasiekti taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
9. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skirdamas D. B. bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į tai, kad D. B. padarė nesunkų nusikaltimą, į kaltės formą ir rūšį, į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl mažareikšmės dingsties (nukentėjusysis iškvietė policijos pareigūnus) sumušė nukentėjusįjį kojomis ir rankomis suduodamas jam ne mažiau 20 smūgių, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaip matyti iš bylos duomenų bei skundžiamo teismo nuosprendžio, nuteistasis ankščiau yra teistas 5 kartus, eilę kartų baustas administracine tvarka, baudų nemoka. Ankščiau – 2019 m. kovo 19 d. nuosprendžiu jam jau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu D. B. padarė naują nusikalstamą veiką, todėl buvo pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Be kita ko, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis taip pat nevykdė teismo jam paskirtų įpareigojimų, nebendradarbiavo su Probacijos tarnyba. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtas 1 metų laisvės apribojimas pakeistas areštu, nuteistajam nevykdžius jam paskirtų teismo įpareigojimų. Be to, atliekant ikiteisminius tyrimus, ne kartą skelbta nuteistojo paieška, nustatyti pažeidimai jam neatvykstant į policijos įstaigas (2 t., b. l. 63). Šios aplinkybės rodo, kad dėl anksčiau padarytų nusikaltimų nuteistasis jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nepakeitė, teismo paskirtos kitos, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės nesulaikė nuo naujo nusikaltimo padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų.
10. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi ir ši aplinkybė buvo pripažinta atsakomybę lengvinanti. Byla buvo iš nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, nuteistojo atžvilgiu taikytos BK NK 64¹ straipsnio nuostatos. Nuteistasis taip pat teigia, jog atlygins nukentėjusiajam padarytą žalą, bei jo atsiprašys, tačiau, nors nurodo dirbantis pagal individualią veiklą iki šiol nėra pradėjęs šios žalos atlyginti ar atsiprašęs nukentėjusiojo, nors tai, pripažindamas jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, galėjo daryti nuo pat ikiteisminio tyrimo, šioje byloje, pradžios. Apeliacinio skundo argumentai, jog šiuo metu nuteistasis stengiasi keisti gyvenimo būdą, atsisakyti alkoholio, dirba, galvoja apie šeimą, vis tik, tokie teiginiai ne tik nėra pagrįsti jokiais duomenimis (dokumentu, patvirtinančiu pradėtą gydymąsi ar kt.), bet, visų minėtų aplinkybių kontekste, laikytini tik deklaratyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo tenkinti apeliaciniame skunde išdėstytų prašymų.
11. Taigi apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo kitaip vertinti aptariamas aplinkybes ir daryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliantas skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo praktika dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nagrinėjamu atveju, remtis apeliaciniame skunde nurodomomis kasacinio teismo nutartimis nėra pagrindo, kadangi nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės ir aplinkybės, charakterizuojančios nuteistąjį esminiai skiriasi.
12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog ankstesniais teismo nuosprendžiais D. B. skirtos bausmės nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo – nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas, bei administracinius nusižengimus. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam, nagrinėjamu atveju, nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl pagrindo skirti švelnesnes BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmes, nėra. Taigi, D. B. ankstesni teistumai ir aplinkybės, susijusios su jo asmenybe, požiūriu į savo elgesį apylinkės teismo buvo įvertinos teisingai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinkta bausmės rūšis. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė – mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta.
13. Atitinkamai, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog nuteistojo D. B. atžvilgiu taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutą ar skirti jam bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo D. B. (D. B.) ir jo gynėjo advokato Gintauto Danišausko apeliacinį skundą atmesti.