Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., a. k (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimu;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 187 straipsnio 1 dalį, – 1 metų laisvės apribojimu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų areštu;

3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 187 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį. – 1 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 1 metų laisvės atėmimo bausmę;

4) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams, 2020 m. rugpjūčio 17 d. paleistas iš pataisos namų lygtinai, 2020 m. lapkričio 4 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro (atlikęs bausmę);

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – 30 parų areštu, į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2020 m. gruodžio 8 d. nuo 02.40 val. iki 12.10 val., ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. liepos 26 d. iki 2021 m. rugpjūčio 26 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir nustatyta, kad paskirtą arešto bausmę yra atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. mušdamas nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis, 2020 m. lapkričio 14 d. apie 01.15 val. bute (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam R. I. į galvos kairės pusės sritį arčiau ausies, o nukentėjusiajam nukritus, kojomis ir kumščiais tyčia sudavė smūgius į įvairias kūno vietas - nugarą, juosmenį, galvą, rankas, po ko nekentėjusiajam padėjo atsikelti, tačiau jam atsikėlus, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, kumščiu tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į kairę akį, ko pasėkoje nukentėjusysis vėl nukrito, tokiu būdu nukentėjusiajam R. I. rankomis ir kojomis iš viso sudavė ne mažiau 20 smūgių į įvairias kūno vietas bei padarė R. I. juosmeninės stuburo dalies 3, 4 slankstelių skersinių ataugų lūžius, poodines kraujosruvas dešinio smilkinio srityje, kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste, odos nubrozdinimą kairiame rieše, kurie specialisto išvadoje Nr. G 3335/2020 (01) įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. B. teismo posėdyje savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad tą vakarą, kai įvyko konfliktas, jie buvo išgėrę. Visas aplinkybes, nurodytas kaltinime, pripažįsta, tik neatsimena dėl ko įvyko konfliktas bei kokiu adresu, tačiau galėjo būti, kad bute (duomenys neskelbtini). Liudininkės Ž. L. draugę jis pažinojo neilgai, ji pasiūlė nuvažiuoti į svečius pas minėtą liudininkę, nes buvo draugės. Nuvažiavę pas liudininkę sėdėjo ir išgėrinėjo, kol iš darbo atėjo R. I.. Jis prisijungė, o paskui įvyko konfliktas. Konflikto metu bute nieko daugiau nebuvo, nes liudininkė buvo išėjusi ir atėjo, kai policija atvažiavo. Įvykio metu jis buvo nemažai išgėręs, tačiau atsimena, kad padarė smurtinius veiksmus ir dėl tokio savo elgesio gailisi, nukentėjusiojo atsiprašys. Po įvykio tos draugės nematė, jos pavardę, vardą gali liudininkė pasakyti, nes jis neatsimena. Gali būti, kad tos draugės vardas S. iš (duomenys neskelbtini), ji ten gyvena. Su Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka, žalos nesumokėjo, nes laukia teismo sprendimo. Nukentėjusiojo R. I. pareikštas pirminis 13 000 Eur civilinis ieškinys yra per didelis, su šiuo ieškiniu nesutinka. Tokio dalyko, kad būtų sulaužęs nukentėjusiojo telefoną, neatsimena. Mano, kad iki 3000 Eur sumažintas nukentėjusiojo civilinis ieškinys taip pat didelis, šią sumą galėtų sumokėti nebent dalimis. Po įvykio nematė nukentėjusiojo ir su juo nebendravo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi.

Nukentėjusysis R. I. apklaustas dėl savo civilinio ieškinio paaiškino, kad jam buvo padaryta moralinė žala, nes buvo sumuštas, lankėsi pas gydytojus, pirko vaistus, kuriuos apmokėjo sesuo. Be to, tris mėnesius buvo be darbo, iki šiol negali normaliai dirbti, kilnoti sunkumų, nes jam buvo sužalota nugara. Anksčiau iki įvykio problemų su nugara neturėjo, buvo tik problemų dėl kojų. Konflikto metu kaltinamasis sudaužė jo telefoną “Huawei” 200 Eur vertės, kurį buvo įsigijęs Vokietijoje prieš 4 mėnesius, telefono pirkimo čekio neišsaugojo. Po įvykio ligoninėje negulėjo, nes nebuvo laisvų vietų, todėl dvi dienas gulėjo namuose ir po to važiavo pas gydytoją. Oficialiai nedarbingumo jam nedavė be teismo sprendimo. Nedirbo 3 mėnesius, paskui 1 mėnesį padirbo ir vėl buvo nedarbingas. Neįgalumo neturi. Prašymo išmokėti ligos išmoką nerašė, nes jam pasakė, kad kol nebus teismo, nieko negaus. 2020 m. lapkričio mėnesį, kai buvo įvykis, jis dirbo (duomenys neskelbtini), dirbo oficialiai (duomenys neskelbtini), jo atlyginimas buvo (duomenys neskelbtini) Eur į rankas, dirbo be išeiginių. Po įvykio 5-6 kartus kreipėsi pas gydytoją, jam buvo daromi masažai, vartojo vaistus, kuriuos nupirko sesuo, nes pats neturėjo pinigų. Įvykio metu buvo išgėręs 3 taureles alkoholio. Pradinį 13 000 Eur civilinį ieškinį mažina iki 3000 Eur dėl moralinės žalos atlyginimo, į kurį įeina ir turtinė žala (vaistai, telefonas), bei prašo šią žalą priteisti iš kaltinamojo.

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 273 straipsnio nustatyta tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas įtariamuoju D. B. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2020-11-13 apie 18 val. atvyko su savo drauge (kurios duomenų nurodyti nenori) pas jo draugės draugę, kurios duomenų nežino, jos nepažįsta. Tai buvo (duomenys neskelbtini), galimai (duomenys neskelbtini), buto numerio neatsimena. Jie išgėrinėjo alkoholinius gėrimus, buvo keturiese: jis, jo draugė, jo draugės draugė, kuri yra buto savininkė, ir dar vienas nepažįstamas vyras, kurio nežino. Paskui vienu momentu jo draugė buvo išėjusi iš svečių, kur jie buvo, galimai išėjo ir pati buto savininkė. Vėliau tarp jo ir kito vyro kilo ginčas, kurio metu jis galėjo suduoti tam vyrui keletą smūgių. Dėl to labai gailisi, buvo neblaivus. Supranta, kad pasikarščiavo ir pasielgė netinkamai. Esant galimybei, norėtų su šiuo vyru susitaikyti ir jo atsiprašyti. Daugiau dėl tyrimo nieko pasakyti nenori, nes sunkiai viską atsimena. Jeigu reikės, parodymus papildys teisme. Į užsienį išvykęs nebuvo, tiesiog gyveno pas panelę (duomenys neskelbtini) ir niekam apie tai nepranešė (2 t., b. l. 44-47, 125-126).

Nukentėjusysis R. I. ikiteisminio tyrimo metu 2020-11-14 parodė, kad 2020-11-13, tikslaus laiko neprisimena, apie 21.00 val. atvyko pas savo dukterėčią Ž. L., pas kurią gyvena grįžęs iš užsienio. Į namus atėjo išgėręs alkoholio. Jam grįžus namuose buvo Ž., jos draugė ir tos draugės draugas. Jų duomenų nežino, matė pirmą kartą. Vyrą atpažinti galės, tačiau jo fotoroboto sudaryti negalės, nes asmens bruožų neįsidėmėjo. Kai grįžo namo, visi asmenys buvo virtuvėje ir vartojo alkoholinius gėrimus. Jis prisijungė prie jų. Kartu su jais gėrė degtinę ir brendį, išgėrė vieną stikliuką brendžio bei degtinės. Pasėdėjęs nusprendė nueiti į balkoną parūkyti. Jam parūkius, pajuto kaip užsinorėjo miego, todėl atsigulė į lovą ir užmigo. Miegojo labai kietai, nieko negirdėjo kas vyksta namuose, jokių klyksmų, šauksmų negirdėjo. Po kažkiek laiko prabudo, kiek tuo metu buvo valandų pasakyti negali, į laikrodį nežiūrėjo. Atsikėlęs nuėjo į virtuvę ir pamatė, kad virtuvėje sėdi tas vaikinas. Vaikinui pasakė, kad jam metas keliauti namo, bet vaikinas pasakė palaukti, nes paskambins kažkokiai merginai. Vaikinas kažkam skambino, bet neprisiskambino. Kol vaikinas skambino, pamatė, kad Ž. ir jos draugės nėra namuose. Tada nuėjo prie vaikino ir dar kartą pakartojo, kad jis išeitų, o jeigu neišeis - paskambins policijai ir jį išveš. Vaikinas atsakė, kad policija jo nepagąsdins, nes jau yra sėdėjęs. Tada jis (R. I.) dar kartą vaikinui pasakė, kad važiuotų namo, tačiau į jo raginimus pastarasis nekreipė dėmesio, todėl jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Skambino policijai, kai buvo virtuvėje, po to nuėjo į kambarį. Tada tas asmuo atbėgo į kambarį paskui jį ir iš niekur nieko pradėjo jį kojomis ir rankomis mušti į įvairias kūno vietas. Jis ne kartą vaikinui sakė, kad liautųsi mušęs, tačiau šis savo veiksmų nenutraukė. Kiek smūgių ir kur tiksliai jam sudavė pasakyti negali, nes smūgių buvo labai daug. Tada kažkuriuo momentu vaikinas liovėsi jį mušęs ir padavė ranką, pakėlė jį nuo žemės, bet po to vaikinas dar kartą trenkė jam į veido sritį ir jis (R. I.) parkrito ant žemės. Dėl visų šių vaikino veiksmų jis pajuto didelį fizinį skausmą. Iš karto po to, kai jis antrą kartą parkrito ant žemės, į namus atėjo policijos pareigūnai. Pareigūnams papasakojo viską, kas atsitiko ir jie tą vaikiną sulaikė. Kartu su policijos pareigūnais atvyko medikai, kurie jį apžiūrėjo. Su medikais į gydymo įstaigą nevyko (1 t., b. l. 35-38).

Papildomai nukentėjusysis R. I. 2021-02-26 apklausos metu parodė, kad pasilieka prie anksčiau savo duotų parodymų, tik nori patikslinti, kad jam būnant kambaryje ir kalbantis su bendrojo pagalbos centro operatore iš už nugaros pajuto vieną stiprų smūgį kumščiu į galvos kairės pusės sritį arčiau ausies. Smūgio metu pajuto stiprų fizinį skausmą, nuo smūgio prie ausies laikomas mobilaus ryšio telefonas iškrito jam iš rankų ir nukrito ant grindų, jis pats taip pat nukrito ant grindų ir gulėjo ant dešiniojo šono. Nukritęs ant grindų iš karto pajautė stiprius smūgius į nugaros, juosmens, galvos, rankų sritis. Jam buvo smūgiuota kojomis (jį mušęs vaikinas buvo su batais) ir kumščiais. Tuo metu, kai gulėjo ant grindų ir jam buvo smūgiuojama, juto stiprų fizinį skausmą, pats rankomis dengė savo veidą ir galvą, negalėjo pakilti nuo grindų, nes nuolat buvo smūgiuojama. Kai buvo mušamas, prašė to vaikino, kad nustotų jį mušti, o vaikinas pasakė, kad jis (R. I.) policijos daugiau nekvies ir policija jo negąsdins, nes jau yra sėdėjęs kalėjime. Kiek smūgių jam buvo suduota tiksliai nepasakys, nes suskaičiuoti neįmanoma, jų buvo labai daug ir viskas įvyko greitai. Kai vaikinas baigė jį gulintį mušti, vaikinas padavė jam ranką ir padėjo atsikelti, tačiau vos jam atsistojus ant kojų, vėl pajuto vieną stiprų smūgį iš vaikino kairės rankos kumščio į kairės pusės akį. Po šio smūgio jis vėl nukrito ant grindų, o vaikinas vėl jam padavė ranką ir padėjo atsistoti bei pasakė, kad jis daugiau taip nesielgtų, t. y., kad nekviestų policijos. Tada jie nuėjo į virtuvę ir po minutės į butą užėjo policijos pareigūnai. Iš viso jam buvo suduota ne mažiau 20 smūgių rankų kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas, dėl ko jautė stiprų fizinį skausmą. Atvykusi greitoji medicinos pagalba jį apžiūrėjo vietoje, suleido nuskausminamųjų, nes skundėsi stipriu nugaros skausmu, tačiau vežti į gydymo įstaigą greitoji medicinos pagalba atsisakė. Šeimos gydytoja jį priėmė 2020-11-17 ir nuo šios dienos jam buvo išduotas nedarbingumas. Po visų tyrimų paaiškėjo, kad jam sulaužyti stuburo slanksteliai. Nedarbingumas baigėsi tik 2021-02-23. Kadangi jis yra dirbantis žmogus, būdamas nedarbingume prarado didelę dalį pajamų dėl ko jam padaryta 5000 eurų turtinė žala. Taip pat dėl stuburo slankstelių lūžių jam buvo padaryta 5000 eurų fizinė žala, nes nežinia kaip šis sužalojimas atsilieps jo sveikatai ateityje. Dėl minėto įvykio jam padaryta 3000 eurų moralinė žala, nes patyrė stiprius išgyvenimus, ilgą laiką negalėjo dirbti, negavo pajamų, jam reikėjo nuolat lankytis gydymo įstaigose, patyrė stiprų diskomfortą dėl kūne jaučiamų skausmų, todėl reikš civilinį ieškinį. Iki šiol už savo nedarbingumą iš valstybės nėra gavęs jokios išmokos, nes vyksta ikiteisminis tyrimas. Jeigu jį mušęs vaikinas atlygintų visą jam padarytą žalą, sutiktų su juo taikytis (1 t., b. l. 44-47).

Liudytoja Ž. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-11-13 pas ją į namus adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo draugė su vaikinu. Buvo jos (duomenys neskelbtini), jie išgėrė, viskas buvo ramu. Tuomet ji su drauge truputį susimušė ir išėjo. Tas vaikinas jos vos neišžagino, bet tinkamu momentu užėjo sesuo ir vaikinui nepavyko tai padaryti. Sesė nuvedė ją pas kaimynę ir tuo metu, kai ji buvo pas kaimynę vaikinas sudaužė jos dėdę R.. Draugė su vaikinu pas ją atvyko apie 20.00 val. Savo draugę pažįsta apie (duomenys neskelbtini) metus, jos vardas S., dėl pavardės nėra įsitikinusi, ji gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, kontaktinį telefono numerį atsiųs vėliau trumpąją sms žinute. Vaikiną ji matė pirmą kartą. Tarp jos ir draugės S. konfliktas įvyko apie 23.30- 24.00 val., negali tiksliai pasakyti. Dėdė R. I. atvyko apie 21.00 val. Ji dėdės paprašė, kad liktų jos draugai ir jis sutiko, nes vaikinas atrodė draugiškas, nebuvo agresyvus, bendravo normaliai, nebuvo jokių požymių, kad gali kažką blogo padaryti. Kaip ji suprato, jis ir draugei sudavė į veidą. Kai dėdė atvyko į namus, jie pasiūlė jam išgerti alaus. Dėdė su tuo draugu išgėrė alaus, jie bendravo. Dėl ko įvyko konfliktas, ji nežino. Vėliau dėdė išėjo į kitą kambarį. Jos sesė į namus atvyko tada, kai tas vaikinas bandė ją išžaginti apie 23.30 val. Sesė patraukė vaikiną nuo jos, nustūmė. Vaikinas liko su dėde, o sesė nuvedė ją pas kaimynę ir tuo momentu jie susimušė. Jos draugė S. buvo jau išėjusi prieš tai, nes buvo išsigandusi. Ji įtaria, kad S. gavo į galvą nuo to vaikino, todėl pabėgo. Kai dėdė buvo mušamas, nei jos, nei draugės S. namuose nebuvo. Kada ji grįžo į namus nepamena, jai atrodo, kad ją iš kaimynės išvežė į ligoninę. Vėliau po įvykio dėdė pasakojo, kad jį daužė į šonkaulius. Dėdė buvo labai išgėręs ir tas vaikinas buvo gerokai išgėręs, bet mano, kad buvo kažkas daugiau, ne vien alkoholio poveikis, vaikinas tiesiog daužė dėdę. Po įvykio ji rašė S. ir klausė, kodėl ji taip pasielgė, kad susipyko. S. jai atsiuntė nuotrauką, kad pas ją ant veido yra mėlynė, kad jis jai buvo trenkęs, dėl to ji išėjo. Jos su S. sukonfliktavo dėl to, kad jos vaikinas flirtavo su ja (Ž.) ir draugė pradėjo pavydėti (1 t., b. l. 86-88, 89).

Liudytoja A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra D. B. mama. Sūnus D. pas ją negyvena nuo 2020 metų pabaigos. Su sūnumi retkarčiais palaiko ryšį mobilaus ryšio telefonu. Žino, kad D. oficialiai niekur nedirba, kur ir su kuo D. būna ji nežino, taip pat nežino jo nuolatinės gyvenamosios vietos. Kiek sūnus telefonu jai pasakojo, kartais jis būna (duomenys neskelbtini) pas kažkokią pažįstamą, kurios nei vardo, nei pavardės ji nežino. Paskutinį kartą D. su pažįstama iš (duomenys neskelbtini) į jos namus buvo atvykęs 2021-06-12 ryte ir pabuvo tik pusvalandį. Ji net nespėjo su D. tinkamai pakalbėti bei pranešti policijai, kad sūnus yra atvykęs pas ją į namus. Pasakė D., kad susisiektų su tyrėja ir sutvarkytų visus reikalus su policija, tačiau sūnus nieko jai nepasakojo, todėl ji nieko negali pasakyti. Pažada, kad kai tik vėl pamatys D., iš karto praneš policijai, nes pati labai pergyvena dėl to, kad jo ieško policija (1 t., b. l. 78-81).

Liudytojas E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 4-o būrio vyriausiojo patrulio pareigose. 2020-11-14 dirbo su porininku pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką, kai 01.17 val. iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą vykti adresu (duomenys neskelbtini), nes į bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs pranešėjas pasakė, kad jam reikia policijos pagalbos. Bendrojo pagalbos centro kortelėje buvo pažymėta, kad fone girdėjosi smurtas, kad vyrą kažkas muša, spardo. 01.23 val. atvykus minėtu adresu, kartu su porininku nuėjo prie buto. Kiek prisimena, buto durys buvo praviros, todėl užėjo į vidų. Pamatė, kad buto virtuvėje sėdi du vyrai. Arčiau virtuvės durų sėdėjo, kaip vėliau paaiškėjo sumuštas vyras, o toliau virtuvėje, arčiau lango sėdėjo vyras, kuris vėliau buvo sulaikytas. Vyrų vardų ir pavardžių bei kitų duomenų dabar nurodyti negali. Tuo metu, kai užėjo į butą, kitų asmenų daugiau nebuvo. Kiek pamena, akivaizdžių smurto žymių ant sumušto vyro nesimatė, kraujo nebuvo. Vizualiai matėsi, kad abu vyrai yra išgėrę, kalbėjo nerišliai ir neaiškiai, svirduliavo. Tačiau sumuštas vyras atrodė girtesnis, nei tas vyras, kuris vėliau buvo sulaikytas. Sumuštas vyras jiems paaiškino, kad prašė kito vyro išeiti iš buto, tačiau jam nepanorus išeiti, sumuštas vyras pradėjo skambinti į policiją prašydamas pagalbos ir tuomet ts vyras, kuris vėliau buvo sulaikytas, išgirdęs, kad pastarasis skambina į policiją, pradėjo mušti pranešėją. Aiškinantis įvykio aplinkybes matėsi, kad sumuštas vyras šlubavo, laikėsi už kažkurios kojos, tačiau dabar neprisimena už kurios ir taip pat laikėsi už nugaros, apatinėje nugaros dalyje. Kaip buvo mušamas ir kiek smūgių bei į kurias kūno vietas buvo suduota, pranešėjas nedetalizavo. Pranešėjui buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri jį apžiūrėjo ir vietoje suleido vaistų nuo skausmo, tačiau į Lazdynų ligoninę iš karto nevežė, o dėl kokių priežasčių nevežė, nežino. Į įvykio vietą buvo iškviesti Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnai. Vyras, kuris mušė pranešėją, buvo sulaikytas ir pristatytas į Operatyvaus valdymo skyrių (1 t., b. l. 68-71).

Liudytojas P. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-o būrio vyriausiojo patrulio pareigose. 2020-11-14 dirbo pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką kartu su porininku E. S., kai 01.17 val. iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą vykti adresu (duomenys neskelbtini). 01.23 val. jiems atvykus minėtu adresu abu užėjo į butą, nes buvo neužrakintas. Buto viduje, virtuvėje sėdėjo du vyrai. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo pranešėjas ir vyras, kuris sumušė pranešėją. Minėtų vyrų vardų ir pavardžių bei kitų duomenų dabar nurodyti negali. Tuo metu, kai užėjo į butą, kitų asmenų daugiau nebuvo. Kiek pamena, akivaizdžių smurto žymių ant sumušto vyro nesimatė, tačiau pastebėjo, kad pranešėjas šlubavo. Matėsi, kad abu vyrai yra išgėrę, aplinkybes aiškino ir mintis dėstė nerišliai, judesiai buvo nekoordinuoti. Ką aiškino ir pasakojo sumuštas pranešėjas prisiminti negali. Kaip jis buvo mušamas ir kiek smūgių bei į kurias kūno vietas buvo suduota, pranešėjas nedetalizavo. Neprisimena, ką pasakojo pranešėjas dėl ko kilo konfliktas. Pranešėjui buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri jį apžiūrėjo vietoje, tačiau ar jis buvo vežamas į ligoninę, neprisimena. Į įvykio vietą buvo iškviesti Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnai. Vyras, kuris mušė pranešėją, buvo sulaikytas ir pristatytas į Operatyvaus valdymo skyrių (1 t., b. l. 73-76).

Įvykio registracijos duomenys patvirtina, kad 2020-11-14 01.12 val. pranešėjas pranešė, kad jam reikia pagalbos adresu, (duomenys neskelbtini), tačiau nespėjo pasakyti kas atsitiko, fone girdėjosi smurtas, kad vyrą kažkas muša, spardo (1 t., b. l. 19).

Protokolas – pareiškimas patvirtina, kad 2020-11-14 R. I. pranešė, jog 2020-11-14 apie 01.15 val. (duomenys neskelbtini), jam būnant svečiuose pas dukterėčią Ž. L., nepažįstamas asmuo naudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. trenkė nenustatytą kiekį smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą (1 t., b. l. 16).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. L. 2020-11-18 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad liudytoja Ž. L. nuotolinės apklausos metu paminėjo, jog įvykio dieną draugės S. vaikinas, buvęs tą vakarą jos bute, bandė ją išžaginti. Gauta informacija buvo patikrinta ir nustatyta, kad dėl to atliekamas atskiras patikslinimas medžiagoje Nr. M-1-01-69740-20 pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 90).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2020-11-14 buvo apžiūrėtas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad butas yra daugiabučio (duomenys neskelbtini) aukštų namo (duomenys neskelbtini) aukšte. Buto virtuvėje yra stalas, prie kurio netvarkingai pastatytos 4 kėdės. Ant žemės prie stalo guli stikliukas, šalia jo trupiniai. Kairėje pusėje užėjus pro įėjimo duris yra kambarys iš kurio yra išėjimas į balkoną. Kambaryje esanti lova sujaukta, patalai išmėtyti. Šalia lovos prie palangės yra nugriuvęs vazonas su gėle, ant žemės pilna juodos spalvos juodžemio. Kairėje kambario pusėje yra dviaukštė lova, už jos staliukas su ant jo stovinčiu televizoriumi. Bendra tvarka namuose pažeista, aplinka netvarkinga. Įvykio vietos apžiūros metu objektų, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui nepaimta. Įvykio vieta nefilmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 20-30).

Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad 2020-12-09 buvo apžiūrėta skambučio garso įrašo kopija iš bendrojo pagalbos centro, kur girdisi galimų grumtynių garsai, vieno vyro šauksmai „Aaa...ne, ne, ne“. Taip pat girdisi vyrų pokalbis rusų kalba: supratau, viskas...aaa. Viskas nusiramink. Tu manęs nemuši. Tikrai sakau. Eeee, nereikia, nereikia, nereikia. Ne, ne, viskas, eik. Nenoriu, prašau (1 t., b. l. 104, 105-106).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020-11-17 specialisto išvadoje Nr. G3335/2020 (01) konstatuota, kad remiantis R. I. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, jam nustatyta: 1) juosmeninės stuburo dalies 3, 4 slankstelių skersinių ataugų lūžiai, poodinės kraujosruvos dešinio smilkinio srityje, kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste, odos nubrozdinimas kairiame rieše; 2) sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu (daiktais); 3) sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020-11-14; 4) sužalojimai atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes sveikata dėl juosmens slankstelių lūžių sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 54-55).

Asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatas patvirtina, kad 2020-11-14 02.11 val. D. B. nustatytas 2,32 promilių girtumas (2 t., b. l. 35).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam neatsirado BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog kaltinamasis D. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2020-11-14 apie 01.15 val. bute (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, tyčia kumščiais ir kojomis sudavė nukentėjusiajam R. I. į įvairias kūno vietas ne mažiau 20 smūgių bei tokiais veiksmais padarė R. I. kūno sužalojimus, specialisto įvertintus nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tokia išvada darytina byloje ištyrus surinktus įrodymus, juos sugretinus ir palyginus tarpusavyje bei susiejus į vieningą visumą. Kaltinamojo D. B. kaltę patvirtina nukentėjusiojo R. I. ir liudytojų Ž. L., E. S. ir P. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad pranešėją R. I. mušė bute buvęs vaikinas D. B., kitų vyrų, kurie būtų galėję sumušti R. I., ten nebuvo. Taip pat kaltinamojo kaltę patvirtina įvykio registracijos duomenys, kad pranešėjas R. I. kvietė pagalbą, jo protokolas- pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką, garso įrašas dėl nukentėjusiojo pranešimo bendrajam pagalbos centrui ir garso įrašo apžiūros protokolas, specialisto išvada apie nukentėjusiam R. I. padarytus sužalojimus, taip pat paties kaltinamojo D. B. prisipažinimas ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai apie jo padarytą nusikalstamą veiką ir šios veikos padarymo aplinkybes.

Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jis nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą.

D. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę D. B. teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, nukentėjusiajam buvo suduota ne mažiau 20 smūgių į vairias kūno vietas), kilusias pasekmes ir padarytą žalą (nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, padaryta žala, jis ilgai gydėsi, yra pareikšti civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo), į kaltinamojo asmenybę (dirba - vykdo individualią veiklą, tačiau daug kartų baustas administracine tvarka, baudų nemoka, turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 5-21), yra teistas 5 kartus, bet nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas 4 kartus, išvadų dėl savo elgesio nedaro, naują nusikalstamą veiką padarė praėjus vos 10 dienų nuo ankstesnės bausmės atlikimo (2020-11-04 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro atlikus bausmę, jo veiksmų pavojingumas didėja, nes turtinius nusikaltimus keičia smurtiniai, todėl akivaizdu, kad iš buvusių teistumų D. B. nepasimokė, ankstesnės bausmės jo nepaveikė ir nesulaikė jo nuo naujos nusikalstamos veikos darymo. Be to, jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, jas dažnai keičia, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais). Įvertinus minėtus duomenis, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jam skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant neviršijantį tokios bausmės vidurkio.

Dėl nurodytų D. B. asmenybę charakterizuojančių aplinkybių, pakartotinio nusikalstamų veikų darymo taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nėra pagrindo, nes be realaus bausmės atlikimo nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2018-03-19 nuosprendžiu D. B. jau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo pasitikėjimo jis nepateisino ir 2018-10-29 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, todėl išimtinių aplinkybių pakartotinai taikyti BK 75 straipsnį nėra (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-244-976/2021). Be to, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad po 2020-11-14 nusikalstamos veikos padarymo D. B. buvo pradėti dar du nauji ikiteisminiai tyrimai, t. y. 2020-12-08 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį (po ko jis buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-09 nuosprendžiu) ir 2021-07-26 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo (duomenų apie tyrimo nutraukimą nėra) (2 t., b. l. 23-33; 3 t., b. l. 38-43), o tai rodo, kad D. B. nenori paklusti įstatymams ir visuomenėje nustatytoms taisyklėms bei linkęs daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę.

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, D. B. savo kaltę pripažino, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu D. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020-11-14 01.40 val. iki 2020-11-14 19.59 val. (2 t., b. l. 36, 50). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas (viena diena) įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

D. B. ikiteisminio tyrimo metu 2020-11-14 ir 2021-07-26 nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (2 t., b. l. 48-49, 127-128), paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintinos (BPK 139 str. 3 dalis).

Dėl civilinių ieškinių, antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo ir daiktinių įrodymų

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 202,15 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., 6.280 str., 6.283 str. 1 d.). Ieškinyje nurodė, kad išlaidos už nukentėjusiojo R. I. gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigose buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų, todėl jas turi atlyginti už asmens sužalojimą atsakingas kaltininkas. Civilinio ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, civilinį ieškinį palaiko (1 t., b. l. 116-122; 2 t., 187-189).

Pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų D. B. veiksmų ir iki šiol nėra atlyginta, kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino, todėl šis civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir civiliniam ieškovui priteistina reikalaujama suma iš atsakingo už nusikaltimo padarymą asmens – D. B. (BPK 115 str. 1 d., CK 6.249 str. 1 d., 6.263 str. 2 d., 6.283 str. 1 d., 6.280 str. 1 d., 6.290 str.). Taip pat, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamojo D. B. priteistina civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 202,15 Eur sumą, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-11-303/2019, Nr. 2K-P-75-788/2019).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. I. 2021-02-26 pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Eur turtinės, 5000 Eur fizinės ir 3000 Eut neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad buvo sumuštas nepažįstamo vaikino, dėl ko patyrė stiprų fizinį skausmą, jam buvo sutrikdyta sveikata ir laikotarpiu nuo 2020-11-17 iki 2021-02-23 buvo nedarbingas. Dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos reiškia bendrą 13000 Eur civilinį ieškinį bei prašo šią sumą priteisti iš kalto asmens (1 t., b. l. 50).

Teismo posėdyje civilinis ieškovas R. I. civilinio ieškinio sumą sumažino iki 3000 Eur dėl neturtinės žalos priteisimo bei nurodė, kad tai bendras ieškinys, į šią sumą įeina ir išlaidos vaistų pirkimui (55 Eur) ir nuostoliai dėl sugadinto telefono (200 Eur vertės), kurio įsigijimo kvito neišsaugojo. R. I. pateikė vaistų pirkimo kvitus 55,62 Eur sumai ir VšĮ Karoliniškių poliklinikos medicinines pažymas apie neatvykimą į darbą laikotarpiais nuo 2020-11-16 iki 2021-02-17 dėl ligos (nelaimingo atsitikimo), kodas S32.7 (pagal TLK-10 ligų kodus - Juosmeninės stuburo dalies dauginiai lūžiai) (3 t., b. l. 12-24).

Pagal bylos duomenis R. I. įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini) ir gaudavo darbo užmokestį, tačiau dėl 2020-11-14 nusikalstamos veikos prieš jį padarymo buvo nedarbingas nuo 2020-11-17 iki 2021-02-23. Iš E025 ambulatorinio apsilankymo aprašymų matyti, kad po 2020-11-14 įvykio R. I. judėjimas buvo apsunkintas, jis skundėsi nugaros skausmais dešinėje pusėje ir skausmais dešiniame šone, buvo atlikta stuburo KT, nustatyta skersinių ataugų ir kompresiniai lūžimai, pacientui nurodyta nešioti korsetą 10 dienų, paskirtos magnetoterapijos procedūros, operacinis gydymas neindikuotinas. R. I. rekomenduotas gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros tausojantis režimas. Pacientas dėl stuburo slankstelių lūžimų buvo gydomas traumatologų, konsultuotas neurochirurgo, reumatologo, taikytas NSAID, nešiojo korsetą, lankė reabilitaciją. 2021-05-06 Diagnostinio tyrimo aprašyme nurodyta, kad R. I. nustatyta stuburo skersinės ataugos lūžimo požymiai, L1, 2, 3 slankstelių sugiję skersinių ataugų lūžimai (1 t., b. l. 133-136; 3 t., b. l. 8-11, 13).

Kaltinamasis D. B. iš esmės neprieštaravo iki 3000 Eur sumažintam nukentėjusiojo R. I. civiliniam ieškiniui, tačiau nurodė, kad tokio dydžio ieškinį galėtų sumokėti tik dalimis (laikotarpio nenurodė).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.520 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams.

Įvertinus aplinkybių visumą, teismas pripažįsta, kad dėl neteisėtų kaltinamojo D. B. veiksmų nukentėjusysis R. I. patyrė fizinį skausmą, stresą, neigiamus išgyvenimus, 3 mėnesius buvo nedarbingas, negalėjo dirbti buvusio darbo, reikėjo pirkti vaistus, lankytis pas gydytojus, atlikti gydymo procedūras, dalyvauti reabilitacijoje, nėra duomenų, kad jis būtų gavęs ligos išmoką. Dėl stuburo sužalojimų nukentėjusiajam yra išlikę liekamieji reiškiniai, iki šiol jis negali atlikti sunkių darbų, turi lankytis poliklinikoje, darytis tyrimus, riboti fizinį krūvį, jaučiasi negerai, todėl atsiradusios pasekmės fizinei ir dvasinei sveikatai sudaro pagrindą konstatuoti, kad jam buvo padaryta neturtinė žala. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, smurtinių veiksmų intensyvumą ir sužalojimų mastą, tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam sukeltas neigiamas pasekmes, gydymosi trukmę, pajamų sumažėjimą, taip pat į kaltinamojo turtinę ir šeiminę padėtį (dirba, yra nevedęs, išlaikytinų savo nepilnamečių vaikų neturi), teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo R. I. prašoma 3000 eurų neturtinė žala yra pagrįsta ir nėra per didelė, todėl gali būti priteista iš kaltinamojo D. B. (CK 6.250 str.).

Nukentėjusiojo R. I. atstovė advokatė Žana Timaškova pateikė teismui 2021-11-11 pažymą dėl 136,23 Eur antrinės teisinės pagalbos suteikimo R. I. išlaidų dydžio paskaičiavimo (3 t., b. l. 4-7).

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam R. I. buvo teikiama advokatės Žanos Timaškovos antrinė teisinė pagalba pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021-11-09 sprendimą, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl, pripažinus kaltinamąjį D. B. kaltu, šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo. Kadangi antrinės teisinės pagalbos išlaidos susidarė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir nukentėjusysis buvo priverstas siekti savo teisių gynybos teisme, taip pat į tai, kad kaltinamasis dirba ir gauna pajamas, teisinės pagalbos išlaidos nėra per didelės, todėl mažinti šias išlaidas ar jų nepriteisti nėra pagrindo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su liudytojos Ž. L. nuotolinės apklausos garso įrašu ir CD laikmena su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu (1 t. b. l. 89, 104) - paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305, 307-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimt) mėnesių, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. B. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. lapkričio 14 d. 01.40 val. iki 2020 m. lapkričio 14 d. 19.59 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Civilinio ieškovo R. I. civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jo naudai iš D. B. 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš D. B. 202,15 Eur (du šimtus du eurus 15 ct) žalos atlyginimo ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 202,15 Eur sumą, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Priteisti iš D. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 136,23 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus 23 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“ (ar kitame banke esančią biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą), nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą R. I.).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenas (2 vnt.) su garso įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.