Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Mačionytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo M. P. atstovo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-13 nuosprendžio, kuriuo S. D. (S. D.) pripažintas kaltu pagal:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

- BK 284 straipsnį ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-02 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis 63 straipsnio 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-01 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 11 mėnesių laisvės atėmimo bei 4 MGL (200 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2, 5 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktais, 3 dalies 4 punktu, 4 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 7 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose, mokytis arba dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, uždraudžiant bendrauti A. P. ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Iš S. D. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. P. bei civilinės ieškovės I. R. naudai priteista 994,10 Eur turtinės žalos bei 1 500 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą, taip pat M. P. priteista 4 000 Eur, o I. R. – 700 Eur neturtinės žalos.

Iš S. D. civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 2 115,59 Eur turtinės žalos už nukentėjusiajam M. P. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas bei 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Šiuo nuosprendžiu taip pat A. P. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį, šioje dalyje nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. S. D. 2020-09-25, apie 21 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be priežasties, tyčia sudavė ne mažiau nei 1 smūgį nukentėjusiajam M. P. į galvą, taip sukėlė M. P. fizinį skausmą ir dėl kairio skruostikaulio bei kairio viršutinio žandikaulio lūžio su poodine kraujosruva, kraujo pritekėjimo į kairį žandinį sinusą su inervacijos sutrikimu pagal kairio poorbitalinio nervo eigą ir smegenų sukrėtimo, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, bei tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiais savo veiksmais S. D. padarė nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo M. P. atstovas advokatas S.Juzukonis prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-13 nuosprendį dalyje dėl civilinių ieškinių tenkinimo ir priteisti M. P. 50 000 Eur, o I. R. 5 000 Eur neturtinės žalos ir 2 000 Eur patirtų procesinių išlaidų.

2.1 Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymines nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, nepagrįstai sumažino priteistinas sumas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Nurodo, kad nukentėjusysis M. P. dėl patirtų sužalojimų iki šiol nėra galutinai pasveikęs, jis patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, negalėjimą laisvai judėti ir dirbti, patyrė didžiulį veido srities skausmą, ištinimą, sąmonės netekimą, skausmus po operacijos, didelio kiekio kraujo netekimą, stresą, jam atsirado baimė, kad liks sužalotas visam gyvenimui, po įvykio atsirado galvos skausmas, svaigimas, nemiga dėl skausmo ir jis negali miegoti ant kairės veido pusės, 1 mėn. po operacijos negalėjo valgyti kieto maisto, kelis mėnesius negalėjo sportuoti, kartais atsiranda nejautrumas ir aptirpimas operuotoje vietoje, jo žandikaulis sutvirtintas titano plokštelėmis, negyvas dantis. Atstovo teigimu, dėl sužalojimų nukentėjo M. P. mokslai, nes buvo praleistos pamokos, gali kilti problemų rašant valstybinius brandos egzaminus, jam tapo sunkiau mokytis, susikaupti, sunkiau įsisavinti naują medžiagą. Nurodo, kad M. P. negali užsiimti savo hobiu – važinėti motociklu, užsiimti kontaktiniu sportu, kadangi gali susižeisti žandikaulį arba skruostikaulį. Pažymi, kad M. P. mama yra su juo susijusi artimais ryšiais, jų santykiai glaudūs ir stiprūs, I. R. visą gydymo laikotarpį buvo su juo, dalyvavo kartu atliekant procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo metu, kartu su savo sūnumi patyrė psichologinius išgyvenimus dėl patirtų sužalojimų.

2.2 Atstovo vertinimu, M. P. priteista 4 000 Eur, o į o mamai I. R. – 700 Eur neturtinė žala yra ženkliai per maža ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų. Nurodo, kad nukentėjusiojo regėjimas kairėje akyje toliau blogėja, jis vis dar jaučia kairio skruosto ir kairio viršutinio žandikaulio aptirpimą, nuolat jaučia baimę, įtampą dėl savo regėjimo, nežino, kaip kairės akies būklė progresuos ateityje. Atstovas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-377-222/2017, kurioje nukentėjusiajam buvo priteista 5 000 Eur neturtinės žalos, kadangi jam buvo padaryti nesunkų sveikatos sutrikdymą atitinkantys sužalojimai (sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, nosies nugarėlėje, kraujo išsiliejimas po akies jungine, nosies kaulų lūžimas, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, odos nubrozdinimas viršugalvio dešinėje, poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje). Nurodo, kad apylinkės teismas civiliniu ieškiniu prašomus priteisti 2 000 Eur išlaidų už teisinę pagalbą, nepagrįstai sumažino iki 1 500 Eur.

3. Atsiliepimu į nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundą nuteistojo S. D. gynėja advokatė D.E.Mikalauskaitė prašo skundą atmesti. Gynėjos vertinimu, teismas tinkamai įvertino nukentėjusiojo ir jo motinos prašomas priteisti neturtinės žalos sumas. Nurodo, kad įstatymais nėra nustatytas priteisiamos neturtinės žalos dydis, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, todėl apylinkės teismas nukentėjusiajam pagrįstai sumažino priteistiną žalos dydį iki 4 000 Eur. Gynėja nesutinka, kad nukentėjusiojo motinai I. R. turėtų būti priteisiamas didesnis neturtinės žalos dydis, pažymi, kad nukentėjusiųjų artimiems giminaičiams neturtinė žala priteisiama tik išimtiniais atvejais.

4. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis, jo įstatyminė atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis savo pozicijos dėl apeliacinio skundo neišsakė, nuteistojo gynėja, prokurorė – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nukentėjusiojo M. P. atstovo advokato S.Juzukonio apeliacinis skundas atmestinas

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nukentėjusiojo atstovo apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijamas nuteistojo S. D. veiksmų kvalifikavimas ir paskirta bausmė bei jos vykdymo atidėjimo klausimas. Atstovas skundu nesutinka su priteistos neturtinės žalos nukentėjusiajam ir jo motinai I. R. bei procesinių išlaidų dydžiais, mano, kad priteistos sumos neatitinka civilinių ieškovų patirtos žalos masto bei teismų praktikos, todėl turėtų būti didinamos.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos priteisimo klausimus, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas neturtinės žalos dydžio nustatymui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino pateiktus duomenis ir pagrįstai pripažino, jog asmenys patyrė būtent tokią, o ne didesnę žalą. Tai, kad nukentėjusiajam ar jo atstovui nepriimtinos tokios teismo išvados dėl aplinkybių, susijusių su priteistina žala, vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu ir nedaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-13 nuosprendžio neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl turtinės žalos

7. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. P. ir I. R. atstovas advokatas S.Juzukonis pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos kelionėms į teismo posėdžius, vizitams į gydymo įstaigas ir vaistams, maistui, kuris buvo nešamas į ligoninę sūnui. Apylinkės teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, konstatavo, kad turtinė žala yra įrodyta ir pagrįsta ir nurodė, kad šioje dalyje civilinis ieškinys tenkinamas ir priteisė 994,10 Eur.

Dėl neturtinės žalos

8. Nagrinėjamoje byloje civiliniu ieškiniu buvo prašoma priteisti M. P. 50 000 Eur neturtinės žalos, o I. R. 5 000 Eur neturtinės žalos (1 t., b. l. 116-143). Apylinkės teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir M. P. priteisė 4 000 Eur, o I. R. – 700 Eur neturtinės žalos. Apeliaciniu skundu yra ginčijamos tokios priteistos sumos, nurodoma, kad jos yra neproporcingos kilusiems padariniams ir prieštarauja suformuotai teismų praktikai.

9. Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei remdamasis suformuota teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, kuriais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144 Eur iki 7 240 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019).

10. Pirmosios instancijos teismas vertindamas nukentėjusiajam ir jo motinai padarytą neturinę žalą atsižvelgė į nukentėjusiajam M. P. padarytus sužalojimus – nustatyti kairio skruostikaulio ir kairio viršutinio žandikaulio lūžiai su aplinkine poodine kraujosruva, kraujo pritekėjimu į kairį žandinį sinusą su inervacijos sutrikimu pagal kairio poorbitalinio nervo eigą ir smegenų sukrėtimas, į civilinių ieškovų paaiškinimus teisme, jog M. P. dėl nusikalstamos veikos patyrė ir iki šiol jaučia skausmą bei nepatogumus, buvo netekęs sąmonės, neteko didelio kiekio kraujo, patyrė stresą, gėdą, pažeminimą, lankėsi konsultacijoje pas psichologą, jam atsirado nemiga, tam tikrą laikotarpį negalėjo valgyti kieto maisto, sportuoti, jo žandikaulis yra sutvirtintas titano plokštelėmis, negyvas dantis, kurį gali tekti šalinti ir statyti implantą, jam yra išrašyti vaistai, kuriuos gali reikėti vartoti visą gyvenimą, dėl sužalojimų nukentėjo jo mokslai, nukentėjusysis bijo užsiimti įprasta sportine veikla, nes gali susižeisti žandikaulį arba skruostikaulį. Teismas taip pat įvertino tai, kad nukentėjusysis yra nepilnametis ir jo motina I. R. išgyveno dėl sūnaus skausmo ir sukeltų padarinių bei tolimesnės jo gyvenimo kokybės, visą gydymo laikotarpį buvo su juo, dalyvavo kartu atliekant procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo metu, kartu su savo sūnumi patyrė psichologinius išgyvenimus dėl patirtų sužalojimų.

11. Teisėjų kolegija, pakartotinai vertindamas nukentėjusiojo M. P. ir jo motinos I. R. patirtą žalą, pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus) ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą, taip pat atsižvelgiama į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018).

12. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė ir teisingai įvertino nukentėjusiajam ir jo motinai I. R. sukeltus padarinius, todėl konstatuotina, jog nėra pagrindo didinti priteistą neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas priimdami sprendimą dėl tokių atlygintinos neturtinės žalos dydžių, laikėsi BPK 109, 113, 115 straipsnių, CK 6.250 straipsnio reikalavimų ir išsamiai pasisakė dėl visų šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, analizavo teismų praktiką tos pačios kategorijos bylose, individualizavo neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam ir jo motinai I. R..

13. Nors nukentėjusiajam sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kurio pasekmes M. P. jaučia iki šiol, tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiajam dėl sukelto sveikatos sutrikdymo būtų nustatytas neįgalumas ar mažesnis darbingumo lygis, nenustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas, nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo šiuo metu nukentėjusiajam būtų ribotos jo judėjimo galimybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat turi būti įvertinamos aplinkybės, susijusios su nuteistuoju S. D., kad nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, neseniai pradėjo dirbti, yra jauno amžiaus. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti civilinio ieškinio ir priteisti prašomus neturtinės žalos dydžius (50 000 Eur ir 5 000 Eur), kadangi jie neatitiktų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimų, pažeistų nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą.

14. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas nustatydamas priteistinos žalos dydžius nukrypo nuo teismų praktikos, vis dėlto, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į individualias kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką. Dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Teismų nustatyti žalos dydžiai negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, nėra analogiškos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismo priteisti neturtinės žalos dydžiai atitinka sveikatos sutrikdymo bylose už tokio pobūdžio sužalojimus priteisiamų neturtinės žalos dydžių vidurkį, yra pakankami kompensuoti nukentėjusiojo ir jo motinos I. R. patirtus išgyvenimus, atitinka S. D. padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį, todėl nekeistini.

Dėl proceso išlaidų

15. BPK 106 straipsnyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia nukentėjusiajam pasikviesti atstovą, kad jo teisės ir teisėti interesai proceso metu būtų ginami ir užtikrinami visapusiškai.

16. M. P. bei I. R. civiliniu ieškiniu prašė priteisti 2 000 Eur už teisinės pagalbos išlaidas, pateikė sąskaitos išrašą, kurio duomenimis, I. R. advokatui už teisines paslaugas 2020-10-28 ir 2020-12-31 sumokėjo 2 000 Eur (t. 1, b. l. 128). Apylinkės teismas atsižvelgdamas į tai, kad ikiteisminis tyrimas pradžioje buvo atliekamas kitam asmeniui, teisme vyko tik du posėdžiai, į kuriuos susirinko proceso dalyviai, pertrauka paskelbta civiliniams ieškovams prašant, norint labiau pagrįsti ieškinio reikalavimus, advokatas byloje rengė civilinį ieškinį ir jo patikslinimą dalyje dėl turtinės žalos, civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, konstatavo, kad civilinių ieškovų prašomos priteisti išlaidos už advokato paslaugas turi būti mažinamos iki 1 500 Eur.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesutikti su tokiomis apylinkės teismo išvadomis nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė. Taigi, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, atitinka bylos sudėtingumą ir apimtį, advokato darbo ir laiko sąnaudas.

18. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiojo ir jo motinos I. R. atstovas advokatas S.Juzukonis baudžiamajame procese dalyvavo ne nuo pradžių, tyrimas kurį laiką buvo atliekamas ne nuteistojo S. D., o kito asmens atžvilgiu, bylos nagrinėjimas teisme nebuvo sudėtingas, išnagrinėta per du posėdžius, nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, tik neseniai pradėjo dirbti. Įvertinus šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas pagrįstai sumažino nukentėjusiajam priteistinas atstovavimo išlaidas ir priteisė 1 500 Eur, kadangi tokia suma yra adekvati civiliniams ieškovams suteiktoms teisinėms paslaugoms, byloje spręstų klausimų sudėtingumui, advokato kvalifikacijai ir jo aktyvumui procese, todėl apeliacinis skundas ir šioje dalyje atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiojo M. P. atstovo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinį skundą atmesti.