Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.11.; 1.1.10.1.1.; 1.2.14.1.2.4.; 1.2.14.9.3.; 1.2.25.5.; 2.1.14.2.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.

2026 m. balandžio 2 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nerijaus Masiulio, Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį areštu 30 parų;

pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį areštu 90 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinus tarpusavyje apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei apimant švelnesnes bausmes, A. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. S. nustatyta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą sumažintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. spalio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos arešto bausmės dalimi, prieš tai, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, arešto bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme, A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 25 dienoms.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką A. S. įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. lapkričio 12 d. 2.33 val. iki 2025 m. lapkričio 13 d. 11.50 val. (2 paros), ir nuspręsta laikyti, kad A. S. yra atlikęs 2 laisvės atėmimo bausmės dienas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, draudimą taikant visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką ir 2 metus po laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Volkswagen Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 4 000,00 Eur konfiskavimas.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, A. S. pripažintas recidyvistu.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią A. S. nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. gruodžio 4 d.

Nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. gruodžio 4 d. A. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę – suėmimą nuspręsta panaikinti.

Proceso išlaidos už A. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje iš jo nepriteistos.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas iš dalies – iš A. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 209,22 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. A. S. nuteistas už tai, kad jis 2025 m. lapkričio 12 d., apie 2.09 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti automobilį, išdaužė UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio, esančio (duomenys neskelbtini), administracinių patalpų durų stiklo paketą, 177 eurų vertės, pro atsiradusią angą pateko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpą, joje surado ir pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „Volkswagen Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelį, kuriuo atrakino, užvedė ir pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio kieme stovėjusį, viešbučiui priklausantį automobilį „Volkswagen Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4000 eurų vertės, taip jis sunaikino svetimą, nedidelės vertės turtą bei pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą.

2. Be to, A. S. nuteistas už tai, kad jis 2025 m. lapkričio 12 d., apie 2.10 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), jam buvo nustatytas 2,19 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 metų ir atidėti jos vykdymą. Nurodo, kad jis kalinamas sunkiomis ir žiauriomis sąlygomis, dėl per trumpo bausmės termino kalėjimo administracija jam negali pasiūlyti darbo, t. y. jam nesudaroma galimybė dirbti, todėl jis negali atlyginti padarytos žalos, sumokėti įsiskolinimų. Nurodo, jog jis labai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Teigia, kad padarė išvadą dėl savo elgesio, pažada nebepažeidinėti įstatymų, ketina sukurti šeimą, vesti mylimą moterį, kuri jį sulaiko nuo vagysčių. Mano, jog už kai kurias veikas, jei būtų buvęs nesuimtas, jam būtų buvę paskirti viešieji darbai. Nurodo, kad iš surinktų duomenų matyti, jog jis lėtai vairavo automobilį tam, kad nesukeltų pavojaus kitiems asmenims, o toks lėtas vairavimas net sukėlė įtarimą. Teigia, jog BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką jis padarė, nes visada norėjo turėti automobilį, mėgsta vairuoti. Tvirtina, kad jis, atlikęs bausmę, turėdamas galimybę dirbti, iš gauto uždarbio įgis automobilį bei teisę jį vairuoti. Mano, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti jam pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas ir paskyrus įpareigojimą atlyginti nuostolius, lankyti užimtumo programas, reabilitacijos centrą, po gydymosi nuo priklausomybių įsidarbinti, taikant probacijos programą. Pažymi, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam atidėjus bausmės vykdymą.

4. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl A. S. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, kvalifikacijos, tik nesutinka su nuosprendžiu dalyje dėl jam paskirtos bausmės, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7.1. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

7.2. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

7.3. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. S. parinktos bausmės rūšimi ir dydžiu.

7.4. Nuteistasis A. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus bei vieną baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstamos veikos yra baigtos. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs visas tris jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų įvykdymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino ir tai, kad nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

7.5. A. S. nevedęs, nuo 2025 m. rugpjūčio 28 d. niekur oficialiai nedirba (2 t., b. l. 43), nuo 2025 m. sausio 19 d. neregistruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 46). Bylos duomenimis, nuteistasis per paskutinius penkerius metus administracine tvarka buvo baustas net 25 kartus, iš jų tris kartus už svetimo turto sugadinimą (pagal ANK 115 straipsnį), penkis kartus už smulkias vagystes (pagal ANK 108 straipsnį), tris kartus baustas už nusižengimus, kuriuos įvykdė būdamas neblaivus, du kartus baustas už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (2 t., b. l. 186-197). Pažymėtina, kad vien per 2025 metus A. S. administracine tvarka buvo nubaustas net 14 kartų. Baustumų pažyma rodo, kad paskirtų baudų nuteistasis nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Taip pat iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvų duomenų išrašo matyti, jog A. S. teistas, be to, net šešis kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei (2 t., b. l. 178-185). Naujas nusikalstamas veikas, už kurių įvykdymą A. S. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė neišnykus teistumui bei neatlikus Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 50 parų arešto bausmės. Pažymėtina, kad naujas nusikalstamas veikas A. S. įvykdė praėjus vos mėnesiui po to, kai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 50 parų arešto bausmė. Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo duomenimis, nuteistajam anksčiau paskirtomis bausmėmis (laisvės apribojimu, areštu, laisvės atėmimu) bei du kartus taikytu bausmės vykdymo atidėjimu (BK 92 straipsnis), lygtiniu paleidimu iš pataisos įstaigos anksčiau termino BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio normų, jis toliau vykdė nusikalstamas veikas. Šios paminėtos aplinkybės apie apelianto ankstesnius teistumus bei baustumus itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, jog jis linkęs daryti nusikalstamas veikas, nesilaikyti įstatymų.

7.6. Taip pat būtina pažymėti, kad nuteistasis, veikdamas nusikalstamai, t. y., sugadinęs svetimą turtą, pagrobė automobilį bei, būdamas neblaivus, kai pirmo pūtimo metu 2.33 val. nustatytas 2,19 promilių girtumas, o antro pūtimo metu 2.51 val. nustatytas 2,25 promilių girtumas, automobilį vairavo nakties metu, važiuodamas pagrindine miesto gatve, nors automobilį vairavo labai lėtai, ir tai policijos pareigūnams sukėlė įtarimų, tačiau stabdomas policijos pareigūnų apeliantas nestojo, bandė šalintis, pareigūnams tvirtino, jog automobilis priklauso jo draugui, nors buvo nustatyta, kad automobilis pavogtas (1 t., b. l. 6-12, 16, 18, 56).

7.7. Įvertinusi aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui (nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis), bei tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam parinko griežtesnes bausmes – pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimą, o pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 187 straipsnio 3 dalį – arešto bausmę. Skirti nuteistajam švelnesnes bausmes nei areštas ar laisvės atėmimas nėra pagrindo, nes, kaip jau minėta, anksčiau nuteistajam taikyta švelnesne bausme (laisvės apribojimu), ne kartą taikytu bausmės vykdymo atidėjimu, lygtiniu paleidimu iš pataisos įstaigos anksčiau termino BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, kadangi nuteistasis toliau vykdė nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus, už kurių padarymą paskirtų baudų nemoka. Šios paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistojo pageidavimus atitinkanti bausmė, t. y. bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu, nepadės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų - sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, aukštesniojo teismo vertinimu, A. S. nėra pagrindo skirti švelnesnę bausmę ir dėl įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo, pažymint, jog apelianto padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra itin pavojinga, sukėlusi realų pavojų aplinkinių asmenų sveikatai ir net gyvybei. Dėl to nuteistojo prašymas jam skirti švelnesnę bausmę nei areštas ar laisvės atėmimas netenkinamas.

7.8. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, o už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skiriamas laisvės atėmimas iki 6 metų (bausmės vidurkis būtų 3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Esant nustatytai vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir dviem atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, atsižvelgus į kitas nustatytas ir anksčiau aptartas aplinkybes, daroma išvada, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už jo padarytas tyčines nusikalstamas veikas paskirtos bausmės savo dydžiais nėra aiškiai per griežtos, nes už sunkiausią iš nusikaltimų paskirta bausmė savo dydžiu yra žymiai mažesnė nei skirtinos tos rūšies bausmės vidurkis, o už kitas apelianto padarytas nusikalstamas veikas paskirtos arešto bausmės savo dydžiais nors ir yra didesnės nei arešto bausmės vidurkis (už nesunkų nusikaltimą paskirtos arešto bausmės dydis atitinka maksimalų), tačiau, atsižvelgus į nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, nuteistojo asmenybę, šios bausmės nėra aiškiai per griežtos. Be to, pirmosios instancijos teismas A. S. paskirtas bausmes pagrįstai subendrino taikydamas bausmių apėmimo būdą, numatytą BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose, ir už tris jo padarytas tyčines nusikalstamas veikas paskyrė subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taip pat pirmosios instancijos teismas šią apeliantui paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, taikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatas, taip nustatydamas sumažintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskirtą subendrintą bei sumažintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę subendrino su ankstesniu teismo sprendimu paskirtos ir neatliktos 50 parų arešto bausmės dalimi, taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą, numatytą BK 64 straipsnio 3 dalyje, nes naujas nusikalstamas veikas A. S. įvykdė neatlikęs Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 14 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos 50 parų arešto bausmės. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, konstatuoja, kad nuteistajam A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 25 dienoms savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, mažinti jos nėra pagrindo.

7.9. Nuteistojo nurodytos aplinkybės, jog jis ketina sukurti šeimą, įsidarbinti, nebedaryti nusikalstamų veikų, vertinamos kaip deklaratyvios, nes įsidarbinti ir dorai gyventi nedarant nusikalstamų veikų nuteistasis turėjo galimybę iki nusikalstamų veikų įvykdymo, o duomenų apie ketinimą vesti byloje nėra. Be to, pažymėtina, kad pats nuteistasis pripažino, jog automobilį vairavo neblaivus dėl to, kad susipyko su drauge, su kuria ketina tuoktis (2 t., b. l. 203). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nuteistasis galės tuoktis, pradėti dirbti atlikęs jam paskirtą bausmę už padarytas nusikalstamas veikas.

7.10. Nuteistasis prašo atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

7.11. Nagrinėjamu atveju A. S. yra nuteistas už baudžiamojo nusižengimo, nesunkaus ir apysunkio tyčinių nusikaltimų įvykdymą, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Dėl to būtų formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas bei atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

7.12. Pažymėtina, jog pagal BK 75 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus bausmės atlikimo, jog pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

7.13. Be to, pažymėtina, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021 ir kt.).

7.14. Šiuo nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis A. S. nusikalstamas veikas, už kurių padarymą yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, įvykdė neatlikęs Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – 50 parų arešto, nusikalto nepraėjus nei mėnesiui po to, kai buvo nuteistas minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Be to, iš pažymos apie apelianto ankstesnius teistumus matyti, kad jam ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas (BK 92 straipsnis), paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, pratęsiant bausmės vykdymo atidėjimo terminą, taip pat buvo taikytas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos anksčiau termino, tačiau nei bausmės vykdymo atidėjimas, nei taikytas lygtinis paleidimas nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo. Įvertinusi šias paminėtas aplinkybes bei aplinkybes, kurios neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo apeliantui atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Be to, nuteistasis, būdamas jauno amžiaus, darbingas, žinodamas apie jam paskirtas administracines nuobaudas, nedėjo pakankamai pastangų, jog kuo greičiau įsidarbintų bei įvykdytų savo finansinius įsipareigojimus. Kitų aplinkybių, kurios leistų manyti, kad apeliantui paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, byloje nėra.

8. Įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistasis iš ankstesnių teistumų bei baustumų išvadų nepadarė, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį, o A. S. paskirtos bausmės tikslai (sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą) gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

9. Nuteistajam A. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas 2 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones ir turto konfiskavimas, konfiskuojant nusikalstamos veikos padarymo priemonės (automobilio) vertę atitinkančią pinigų sumą. Šių paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių nuteistasis neskundžia, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako.

10. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo A. S. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį bei jam paskirta galutinė subendrinta 1 metų 25 dienų laisvės atėmimo bausmė, yra teisėtas ir pagrįstas, keisti nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

11. Apeliacinės instancijos teisme 2026 m. kovo 3 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2026-02502 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 14.2.3. punktu, prašoma valstybės naudai priteisti 87,50 Eur už nuteistajam A. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 198-201).

11.1. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-322/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).

11.2. Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 20 d. nutartimi nuteistajam A. S. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Mindaugas Jonaitis (2 t., b. l. 175). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė apeliacinio skundo netenkinti. Gynėjas nuteistajam A. S. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, bet pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas.

12. Atsižvelgusi į tai, jog byla apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis, nuteistojo apeliacinis skundas netenkinamas, įvertinusi ir tai, kad nors nuteistasis nedirba, tačiau yra darbingas, byloje nėra duomenų apie jo sunkią materialinę padėtį ar išlaikytinius, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą A. S. apeliacinės instancijos teisme yra pagrįstas, todėl tenkinamas ir šios išlaidos iš nuteistojo priteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio.

Priteisti iš nuteistojo A. S. valstybės naudai 87,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.