Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir pareiškėjos (apeliantės) UAB „Primestus“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Idea In“, UAB „Primestus“, UAB „Kardos“, UAB „Samagis“, UAB „NT Paslaugos“, United Engineering & Consulting Capital AG, „Betelgeuse“ EOOD, UAB „Emilė“ skundus dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Donatas Kisielius, A. J., UAB „Intrum Lietuva“, UAB „Marių kooperatyvas“, UAB „Gėlių pieva“, AB „Klaipėdos vanduo“, AB „Swedbank“, UAB „Ekodema“, UAB „Fegda“, K. P., UAB „Namų administravimo centras“, A. P., Panevėžio miesto savivaldybė, UAB „Grifs AG“, Šiaulių miesto savivaldybės administracija, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, MB „Stilingas gimtadienis“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Rezoliucinė dalis

6.1. atmesti pareiškėjų UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „NT Paslaugos“ ir UAB „Primestus“ skundus dėl antstolio veiksmų;

6.2. nutraukti civilinės bylos dalį pagal pareiškėjų UAB „Idea In“, UAB „Kardos“, UAB „Samagis“ „Betelgeuse“ EOOD, UAB „Emilė“, United Engineering & Consulting Capital AG skundus dėl antstolio veiksmų;

6.3. skirti pareiškėjoms UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Idea In“, UAB „Primestus“, UAB „Kardos“, UAB „Samagis“, UAB „NT paslaugos“, United Engineering & Consulting Capital AG, „Betelgeuse“ EOOD, UAB „Emilė“ po 1000 Eur baudą kiekvienam už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios sumos sumokant ieškotojai UAB „Intrum Lietuva“.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis vykdo Vilniaus m. 15-ojo notaro biuro notarės Dainoros Jievaitytės vykdomuosius įrašus Nr. DJ-8 ir Nr. DJ-10 dėl piniginio pobūdžio išieškojimo iš skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ išieškotojos UAB „Intrum Lietuva“ naudai, todėl atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis 2021 m. birželio 7 d. priėmė patvarkymą Nr. S-21-174-13824, kuriuo nutarė atnaujinti įkeisto turto realizavimo, sustabdyto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartimi, kuri nustojo galios 2021 m. gegužės 20 d., vykdymą ir parduoti iš pirmųjų pakartotinių varžytinių skolininkei priklausantį turtą. Teismas pažymėjo, kad antstolis pagrįstai priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriuo atnaujino realizavimo procesą ir paskelbė pirmąsias pakartotines varžytines.

8. Įvertinęs pareiškėjų skundų argumentus teismas pažymėjo, kad pareiškėjos skundžia 2021 m. birželio 7 d. patvarkymą, kadangi nesutinka su turto įkainojimu varžytinėse. Šiame kontekste teismas pažymėjo, jog ekspertizė turtui įkainoti aptariamame vykdymo procese buvo skirta ne kartą: 2017 m. liepos 4 d., gavus ekspertizės aktą Nr. 17-NE06-04, buvo suabejota jo išvadomis, todėl pakartotinę ekspertizę 2017 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymu nuspręsta pavesti UAB ,,Ober-Haus“, kurios nekilnojamojo turto vertintojai 2017 m. gruodžio 12 d. ekspertizės akte nurodė, jog turto vertė 5 100 000 Eur; 2021 m. kovo 3 d. UAB „Ober-Haus“ parengė turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. 3360 EKZ_2021 JZE VHAN, kuriame pateikta išvada, jog turto vertė 2021 m. sausio 27 d. yra 5 100 000 Eur, t. y. tokia pati, nepakitusi, kaip ir buvo nustatyta 2017 m. gruodžio 12 d. ekspertizės akte Nr. 2764 EKZ_2017 JZE VHAN. Teismas, įvertinęs, kad patikslinantis turto vertinimas atliktas 2021 m., nesutiko su pareiškėjų skundų argumentais, jog antstolis skundžiamame patvarkyme turtą įvertino remdamasis pasenusiu turto vertinimu bei realybės neatitinkančia verte.

9. Skundžiamoje nutartyje akcentuota, kad išvadai, jog antstolio nustatyta pradinė varžytinių turto pardavimo kaina, yra kaina, už kurią turtas besąlygiškai bus parduotas, nėra pagrindo. Pažymėjo, kad turtas varžytinėse gali būti parduotas ir už didesnę kainą, nei yra įkainotas, be to, neaišku, ar varžytinėms pasibaigus, bus paskelbtas jų laimėtojas; net ir esant jų laimėtojui, bus sumokėta turto įsigijimo kaina ir atsiras pagrindas surašyti turto pardavimo iš varžytinių aktą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjų nurodomi deklaratyvaus pobūdžio teiginiai apie tai, jog turtas gali būti perleistas už nepagrįstai mažą kainą, kas lemtų poreikį ginčyti ar naikinti turto pardavimo iš varžytinių aktą, nėra pakankamas pagrindas naikinti skundžiamą patvarkymą. Dėl šios priežasties, įvertinęs tai, kad skundžiamas patvarkymas neprieštarauja aktualiam teisiniam reguliavimui, o pareiškėjų skunduose nurodyti teiginiai nepagrįsti, teismas nusprendė netenkinti pareiškėjų skundų.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjų UAB „Idea In“, UAB „Kardos“, UAB „Samagis“ „Betelgeuse“ EOOD teisinį suinteresuotumą nurodė, kad byloje nesant nei duomenų apie nurodytų asmenų prisijungimą prie vykdomų išieškojimų šiame vykdymo procese, nei duomenų, kad šių asmenų reikalavimai skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atžvilgiu apskritai yra vykdytini Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) nustatyta tvarka. Teismas, remdamasis CPK 587 ir 651 straipsniais pažymėjo, kad vykdymo procesas yra individualaus pobūdžio procesas, kurio metu priverstinai iš skolininko turto konkretaus išieškotojo naudai pagal CPK nustatyta tvarka priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą, siekiama patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Teismas papildomai nurodė, kad interesą, jog skolininko turtas būtų parduotas kuo didesne kaina, turi visi vykdymo proceso dalyviai – tiek kreditoriai, tiek skolininkas, tiek antstolis, todėl kreditorius, kuris nors ir turi piniginio reikalavimo teisę, tačiau ji įstatymų nustatyta tvarka negali būti priverstinai vykdoma, vien remiantis siekio parduoti turtą už didžiausią kainą aplinkybe paprastai neturi materialinio suinteresuotumo konkrečia vykdomąja byla. Šiame kontekste teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos UAB ,,Emilė“ suinteresuotumo, nurodė, jog nors pareiškėja rėmėsi aplinkybe, kad yra skolininkės solidari bendraskolė ir dėl to yra suinteresuota turto pardavimu už kuo didesnę kainą, tačiau savo ruožtu pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad ši bendrovė nėra įtraukta į vykdymo proceso dalyvius. Nutartyje pažymima, kad nors minėti asmenys teigė, jog jiems aktuali kaina, už kurią turtas bus parduotas iš varžytinių, tačiau skundžiamu patvarkymu pareiškėjoms nebuvo sukurtos jokios teisės ar pareigos, nes nespręstas iš varžytinių parduodamo turto rinkos vertės nustatymo klausimas, tuo tarpu pardavimo iš varžytinių kaina nustatoma varžytinių proceso metu. Dėl nurodyto teismas sutiko su antstolio pozicija, kad būtent varžytinių kaina ir galėtų būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku, nes tik su kaina, už kurią turtas parduotas iš varžytinių, gali būti siejamas pareiškėjų nurodomas siekiamas materialinis teisinis efektas.

11. Atitinkamai teismas įvertino ir skolininkės UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ akcininkės United Engineering & Consulting Capital AG suinteresuotumą nurodydamas, kad nei CPK, nei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas nesuteikia teisės skųsti antstolio veiksmus nedalyvaujant vykdymo procese. Teismas akcentavo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1483-933/2021, kurio nagrinėta panašiomis faktinėmis aplinkybėmis grindžiama situacija, motyvus, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2019 išaiškinimus bei jų pagrindu priėjo prie išvados, kad teisę skųsti antstolio veiksmus turi tik pats juridinis asmuo, kuris aptartą teisę įgyvendina per savo valdymo organus, todėl tai, kad nurodyta akcininkė yra suinteresuota, jog vykdymo procese bendrovės turimas turtas būtų parduotas kuo didesne kaina, savaime nesuteikia akcininkei teisės veikti bendrovės vardu.

12. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas priėjo prie išvados, kad vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/00095 ir Nr. 0174/17/00096 atliekami veiksmai neturi įtakos pareiškėjų UAB „Idea In“, UAB „Kardos“, UAB „Samagis“ „Betelgeuse“ EOOD, UAB „Emilė“, United Engineering & Consulting Capital AG, teisėms ir pareigoms, todėl bylos dalį pagal jų skundus nutraukė.

13. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl galimo piktnaudžiavimo procesu, rėmėsi vykdomosios bylos Nr. 0174/17/00095 ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis ir nustatė, kad pareiškėjų ginčas dėl turto įkainojimo tęsiasi nuo 2017 m., kuomet pareiškėjos nuolat bando sustabdyti turto pardavimo iš varžytinių procesą, teikdami prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš viso pateikė 63 skundus dėl antstolio veiksmų bei pareiškė 3 nušalinimus antstoliui. Teismas laikėsi nuomonės, kad absoliučioje daugumoje bylų, pareiškėjų pozicija yra suderinta, grindžiama tapačiais argumentais, nepaisant to, kad teismai jau yra išaiškinę dėl turto įkainojimo teisėtumo bei reikalavimų ribų nagrinėjimo teisme. Pažymėjo, kad tokiu būdu pareiškėjos vilkina vykdymo procesą, kelia ginčus dėl skelbiamų varžytinių, nors varžytynių dalyvis būna pats suinteresuotas asmuo.

14. Teismas pakartotinai akcentavo nutartyje išdėstytus motyvus dėl dalies pareiškėjų suinteresuotumo nebuvo bei pažymėjo, kad aplinkybė, jog teismui buvo pateiktas didelis kiekis skundų ir prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžiamų iš esmės tapačiu pagrindu, be to, pareiškėjai per jų valdymo organus, akcininkus yra tarpusavyje susiję. Teismas vertino, kad yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjų veiksmai skundžiant antstolio veiksmus ir teikiant prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo suderinti tarpusavyje ir nukreipti ne savo teisių gynybai, bet išimtinai vykdymo proceso vilkinimui, todėl kiekvienam iš pareiškėjų skyrė 1000 Eur bauda, 50 procentų priteisiant išieškotojai UAB „Intrum Lietuva“.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

15. Pareiškėja (apeliantė) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau ir apeliantė, pareiškėja) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: pareiškėjų skundus dėl antstolio veiksmų tenkinti. Kartu pareiškėja prašo panaikinti skundžiama nutartimi pareiškėjoms paskirtas baudas.

16. Apeliantė mano, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog skunde keliami prašymai negali būti nagrinėjami teisme, nes pareiškėja pasinaudojo teise apskųsti antstolio veiksmus kartu pateikiant prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, todėl vien tai, kad skunde motyvuotai pareikšti du procesinio pobūdžio prašymai nereiškia, kad skundas neatitinka įstatymo nuostatų. Teigia, kad buvo laikomasi CPK 510 straipsnio 2-3 dalyse numatyto įpareigojimo skundą pirmiausia pateikti antstoliui, o pastarajam netenkinus skundo, pirmosios instancijos teismas privalėjo tokį pareiškėjos prašymą išspręsti ir motyvuotai jį tenkinti arba atmesti.

17. Apeliantės teigimu teismas klaidingai įvertino, kad antstolio nustatyta turto vertė ir pardavimo kaina yra teisinga. Pažymi, kad antstolis vadovavosi beveik keturių metų senumo ekspertizės aktu Nr. 2764 EKZ_2017 JZE VHAN, kuriuo buvo nustatyta turto rinkos vertė – 5 100 000 Eur, tačiau apeliantės vertinimu, turto rinkos vertė per beveik keturis metus yra ženkliai išaugusi, šią poziciją apeliantė grindžia turto vertintojos UAB „Krivita“ nekilnojamojo turto vertinimo srities teismo ekspertės Irmantos Krikščiūnienės nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 21-I-039, kurioje nustatyta, jog turto vertė, datuojama 2021 m. birželio 7 d., yra 8 147 000 Eur. Pažymi, kad vertinimą atlikus teismo ekspertė Irmanta Krikščiūnienė yra įtraukta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą bei yra viena iš dviejų Lietuvoje nekilnojamojo turto vertintojų ekspertų, įtraukta į vertintojų ekspertų, turinčių galiojančius kvalifikacijos pažymėjimus, sąrašą. Papildomai nurodo, kad išaugusią turto vertę patvirtina ir kito turto UAB „ideArt“ 2021 m. sausio 7 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. 2021-001, kuriuo nustatyta, jog turto vertė 9 100 000 Eur.

18. Apeliantė nurodo, kad nei vienas jos į bylą pateiktas ekspertizės aktas ir jais nustatytos turto rinkos vertės nėra paneigtos, nuginčytos ar panaikintos. Pabrėžia, kad didesnė turto vertė konstatuota ir 2021 m. gegužės 26 d. antstolės Daivos Prunskienės, vykdančios išieškojimą iš apeliantės išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Paaiškina, kad turto arešto akte Nr. (23.31- 08) 467-9552 SD-277 antstolė nurodo, kad areštuoto turto vertė yra 9 010 000 Eur. Apeliantės manymu, antstolis privalėjo paskirti naują turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir turtą varžytynėse pardavinėti už kainą, nustatytą nuo realios turto rinkos vertės, o neatlikęs nurodytų veiksmų, antstolis neteisėtai paskelbė varžytynes ir turtą pardavinėja už neteisingą kainą.

19. Apeliantė laikosi nuomonės, kad tinkamas areštuoto turto įkainojimas yra būtinas siekiant nepažeisti net tik apeliantės (skolininkės) ir išieškotojos interesų, tačiau ir kitų skolininkės kreditorių teisių, ypač dabar, kuomet apeliantei Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Apeliantės vertinimu, turto įvertinimas ir pardavimas už teisingą kainą svarbus bankroto procese siekiant sukaupti kuo didesnę lėšų sumą, kuri būtų panaudota visų kreditorių finansinių reikalavimų dengimui.

20. Atskirajame skunde nurodoma, kad per keturis paskutinius metus nekilnojamojo turto rinkoje Lietuvoje vyko spartus kainų augimas: nekilnojamojo turto pardavėjai, brokeriai, ekonomistai, kiti nekilnojamojo turto rinkos specialistai nurodo, kad nekilnojamojo turto pardavimai ženkliai auga, o tai didina ir nekilnojamojo turto kainas. Akcentuojama, kad nekilnojamojo turto rinkos kainos šiai dienai lyginant su 2017 m. yra išaugusios 62 procentais.

21. Apeliantė tvirtina, kad siekiant nepažeisti jos, kaip skolininkės, interesų, antstolio 2021 m. birželio 7 d. patvarkymas dėl turto varžytynių skelbimo turi būti panaikintas, o pačios varžytynės turi būti pripažintos paskelbtomis, vykdomomis neteisėtai bei atšauktos, o pats antstolis įpareigotinas skirti naują turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę.

22. Teigia, kad teismas neteisingai konstatavo tai, jog UAB „Ober-Haus“ antstolio vykdomojoje byloje atliko naują turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Apeliantė nurodo, kad vykdomoje byloje paskyrus naują turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, tai vykdomojoje byloje privalėtų būti naujas turto arešto aktas, kurį privalu pateikti skolininkei ir sudaryti jai sąlygas pateikti prieštaravimus dėl turto rinkos vertės nustatymo. Apeliantės teigimu, antstolis nesilaikė šių CPK ir sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų, todėl UAB „Ober-Haus“ parengtas ekspertizės aktas Nr. 3360 EKZ_2021 JZE VHAN negali būti vertinamas kaip tinkamai atlikta nauja/pakartotine turto rinkos vertės nustatymo ekspertize vykdomojoje byloje.

23. Apeliantė mano, kad teismui kilti abejonių, kodėl UAB „Ober-Haus“ atlikdama naują ekspertizę taikė tik pajamų metodą, nors tas pati UAB „Ober-Haus“, įkainodama turtą 2017 m., taikė lyginamąjį vertinimo metodą, kuris iš esmės yra tikslesnis ir labiau atspindi turto rinkos vertę Paaiškina, kad turtas iš esmės mažai yra nuomojamas, todėl pajamų metodas šiuo atveju yra netinkamas ir niekaip neatspindi tikrosios turto rinkos vertės. Apeliantė įsitikinusi, kad pajamų metodas buvo pasirinkta tyčia, nes lyginamasis metodas akivaizdžiai būtų pagrindęs pareiškėjos skundo argumentus, kad turto rinkos vertė yra ženkliai didesnė nei antstolio naudojama turto rinkos vertė. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo atmestinai, kadangi privalėjo būti aktyvus byloje ir pats apklausti UAB „Ober-Haus“, dėl metodikos naudojimo, išsireikalauti iš VĮ Registrų centras paskutinių vienerių metų turto pardavimo sandorius, paskirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę tam, kad nustatyti kokia turto rinkos vertė yra turtą vertinant lyginamuoju metodu.

24. Galiausiai apeliantė nurodo, kad pareiškėjams buvo nepagrįstai skirtos baudos už piktnaudžiavimą procesu, nes teikdama skundą antstoliui dėl varžytynių atšaukimo, turto perkainojimo, pareiškėja siekė savo teisių gynimo, tuo tarpu baudos skyrimas yra teismo siekis užkirsti kelią pareiškėjai apginti savo pažeistas teises. Teigia, kad apeliantė skundžia antstolio veiksmus ne dėl to, kad siektų vilkinti vykdymo procesą, o dėl to, kad pageidauja tik teisingo vykdymo proceso. Pažymi, kad teismas paskyrė baudas pareiškėjoms UAB „Idea In“, UAB „Kardos“, UAB „Samagis“ „Betelgeuse“ EOOD, UAB „Emilė“, United Engineering & Consulting Capital AG, nors šių asmenų skundų teismas apskritai nenagrinėjo. Apeliantės manymu, negalima skirti baudos už piktnaudžiavimą procesu dėl skundų, jeigu tie skundai, jų pagrįstumas nebuvo nagrinėti, vertinti.

25. Pareiškėja (apeliantė) UAB „Primestus“ (toliau ir apeliantė, pareiškėja) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: pareiškėjų skundus dėl antstolio veiksmų tenkinti. Kartu pareiškėja prašo panaikinti skundžiama nutartimi pareiškėjoms paskirtas baudas.

26. Pažymėtina, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai yra analogiški pareiškėjos (apeliantės) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirajame skunde išdėstytiems argumentams, detalizuotiems šioms nutarties 15-25 punktuose, todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai jų nenurodo.

27. Suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į atskiruosius skundus, kuriame išreiškė prašymą skundų tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Pažymi, jog skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. nutartį laiko pagrįsta.

28. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) UAB „Intrum Lietuva“ pateikė atsiliepimą į atskiruosius skundus, kuriuo prašo skundus atmesti. Pažymi, kad ginčo varžytinės yra atšauktos ir naujos varžytinės dėl ginčo turto nėra paskelbtos, todėl aptariamu atveju nebeliko ginčo dalyko ir teismo gintinų teisių, todėl nagrinėjama byla turėtų būti nutraukta. Teigia, kad išieškotoja laikosi pozicijos, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta joje nurodytais motyvais, kurių atskirieji skundai nepaneigia.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai atmestini.

29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

30. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 30 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjų skundus dėl antstolio veiksmų, nuspręsta nutraukti civilinę bylą dalyje pagal pareiškėjų UAB „Idea In“, UAB „Kardos“, UAB „Samagis“ „Betelgeuse“ EOOD, UAB „Emilė“, United Engineering & Consulting Capital AG skundus dėl antstolio veiksmų, pripažinus, kad šie asmenys neturi suinteresuotumo byloje bei skirti pareiškėjom baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Dėl pareiškėjų skundų (ne)pagrįstumo

31. Iš skundų dėl antstolio veiksmų bei atskirųjų skundų turinio matyti, kad pareiškėjos iš esmės nesutinka su antstolio 2021 m. birželio 7 d. patvarkymu paskelbtų varžytinių, kurių objektas skolininkei priklausantis turtas – prekybos pastato su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis, kurio bendras plotas sudaro 12398,50 kv. m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kartu su valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos teise, pardavimo kaina, pareiškėjoms teigiant, kad šiuo metu šių patalpų vertė yra padidėjusi ir šį padidėjimą grindžia savo ruožtu į bylą pateiktomis nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizių išvadomis. Pareiškėjų tvirtinimu, šios aplinkybės sąlygojo pagrindą antstoliui perkainoti minėtą turtą arba tam tikslui skirti naują/pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pareiškėjų (apeliančių) teiginiais nesutinka.

32. Bendroji varžytynių tvarka yra numatyta CPK 713 straipsnyje. Varžytynės yra vykdomos vadovaujantis CPK 713 straipsnio nuostatomis bei 2005 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau ir SVI) nuostatomis, taip pat valstybės įmonės (toliau ir VĮ) Registrų centras generalinio direktoriaus 2020 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. NVE-177 (1.3 E) patvirtintais dėl aukciono organizavimo ir vykdymo informacinių technologijų priemonėmis tvarkos aprašo reikalavimais. Elektroninės varžytynės vyksta antstolių informacinėje sistemoje specialiame interneto tinklalapyje www.evarzytynes.lt (CPK 713 straipsnio 2 dalis). Elektronines varžytynes organizuoja antstolis (CPK 713 straipsnio 1 dalis).

33. Įstatyme įtvirtinta, kad turto realizavimas gali būti vykdomas turtą parduodant pirmosiose, pirmosiose pakartotinėse, antrosiose ir antrosiose pakartotinėse varžytynėse, taip pat neparduotas iš varžytynių turtas gali būti perduodamas išieškotojui (CPK 718-723 straipsniai). CPK 703 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pakartotinai varžytynės skelbiamos ta pačia tvarka kaip ir ankstesnės varžytynės, kurios buvo atšauktos. Pagal CPK 722 straipsnio 1 dalį antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos. Jeigu antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (CPK 717 straipsnio 1 punktas), antstolis išieškotojui pasiūlo pasiimti neparduotą turtą už neįvykusiose antrosiose varžytynėse skelbtą pradinę parduodamo turto kainą, laikantis CPK 720 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos. Jeigu išieškotojas atsisako paimti neparduotą turtą, taikomos CPK 723 straipsnyje numatytos pasekmės (2 dalis). Jeigu antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis CPK 717 straipsnio 3 ir 5 punktuose numatytais pagrindais, antstolis išieškotojui pasiūlo paimti neparduotą turtą už tą kainą, už kurią turtas buvo perkamas neįvykusiose antrosiose varžytynėse, laikantis CPK 720 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų (3 dalis). Pagal CPK 722 straipsnio 4 dalį jeigu antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis CPK 717 straipsnio 2 punkte numatytu atveju arba išieškotojas atsisako paimti turtą šio straipsnio 3 dalyje numatytomis sąlygomis, skelbiamos antrosios pakartotinės varžytynės. Jos vyksta tomis pačiomis sąlygomis kaip ir varžytynės, kurios paskelbtos neįvykusiomis.

34. Byloje nustatyta, kad skolininkei (apeliantei) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausantis turtas įvertintas UAB ,,Ober-Haus“ 2017 m. gruodžio 12 d. ir 2021 m. kovo 3 d. ekspertizių aktais Nr. 2764 EKZ_2017 JZE VHAN ir Nr. 3360 EKZ_2021 JZE VHAN. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-14040-807/2021 taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė skolininkei priklausančio turto pardavimą, tačiau Vilniaus apygardos teismui 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1434-803/2021 panaikinus pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartį, antstolis 2021 m. birželio 7 d. priėmė patvarkymą Nr. S-21-174-13824, kuriuo nutarė atnaujinti įkeisto turto realizavimo, sustabdyto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartimi, vykdymą ir parduoti iš pirmųjų pakartotinių varžytinių skolininkei priklausantį turtą - prekybos pastatą su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), kartu su valstybinės žemės sklypo nuomos teise. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas antstolis pagrįstai priėmė skundžiamą patvarkymą atnaujinti vykdymo veiksmus, t. y. turto realizavimo procesą, ir paskelbė pirmąsias pakartotines varžytines (CPK 703 straipsnio 2 dalis).

35. Pažymėtina tai, kad pareiškėjos antstolio 2021 m. birželio 7 d. patvarkymo neteisėtumą iš esmės sieja tik su parduodamo iš pirmųjų pakartotinių varžytynių turto kaina, teigdami, kad ji per maža ir neatitinka realios turto rinkos vertės. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismui, jog tai, kad turtas yra pardavinėjamas varžytinėse, nebūtinai reiškia, jog jis ir bus parduotas, o vien teiginiai, kad turtas gali būti perleistas už nepagrįstai mažą kainą, nėra pakankamas pagrindas naikinti skundžiamą patvarkymą. Pareiškėjos jokių kitų argumentų, kurie būtų susiję būtent su antstolio 2021 m. birželio 7 d. patvarkymo (ne)teisėtumu nenurodo, todėl, konstatavus, kad skundžiamu patvarkymu antstolis pagrįstai atnaujino vykdymo veiksmus, nėra pagrindo teigti, jog antstolis, atnaujinęs turto realizavimą ir paskelbęs pirmąsias pakartotines turto varžytynes, pažeidė įstatymo nuostatas. Pareiškėjai antstolio 2021 m. birželio 7 d. patvarkymo neteisėtumo dėl turto realizavimo vykdymo atnaujinimo ir antrųjų pakartotinių varžytynių paskelbimo neįrodė (CPK 178 straipsnis).

36. Akcentuotina, kad pareiškėjų argumentai dėl turto kainos neteisėtumo gali sudaryti atskiro antstoliui pateikto procesinio prašymo dėl varžytynių vykdymo teisėtumo ir pakartotinės ekspertizės skyrimo (antstoliui patvarkymu jo netenkinus ar neišsprendus, pareiškėjai turėtų teisę skųsti antstolio patvarkymą teismui), tačiau ne šių konkrečių pareiškėjų skundų dėl antstolio veiksmų – dėl 2021 m. birželio 7 d. patvarkymų teisėtumo, dalyką. Papildomai svarbu pažymėti, kad dėl pagrįstai nustatytos turto rinkos vertės, taip pat šiuo metu nesamo poreikio perkainoti turtą ne kartą jau pasisakė tiek pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs pareiškėjų skundus dėl antstolio veiksmų, tiek apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-13429-599/2020; 2021 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-8210-964/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1270-661/2021 ir kt.).

Dėl dalies civilinės bylos nutraukimo pagrindo (ne)buvimo

37. Įvertinus skundžiamos nutarties turinį, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas civilinę bylą dalyje pagal pareiškėjų UAB „Idea In“, UAB „Kardos“, UAB „Samagis“ „Betelgeuse“ EOOD, UAB „Emilė“, United Engineering & Consulting Capital AG skundus, nutraukė, konstatavęs aplinkybę, jog iš teikiamų skundų dėl antstolio veiksmų turinio matyti, kad šiais procesiniais dokumentais, pareiškėjų įvardintais kaip skundai dėl antstolio veiksmų, pareiškėjai teikia antstoliui prašymus, kurie įvertinus CPK XXXI skyriuje reglamentuotą skundų dėl antstolio teikimo tvarką, apskritai negali būti vertinami kaip materialiniai teisiniai reikalavimai, nagrinėtini šiame skyriuje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas tokią pirmosios instancijos teismo išvadą laiko esant pagrįsta.

38. CPK 293 straipsnio 1 punkte yra nustatyta, kad teismas bylą nutraukia, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CPK XXXI skyriuje „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“ nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Teismas bylą dėl antstolio ar notarinių veiksmų išsprendžia nutartimi. Patenkinęs skundą, teismas antstolio ar notarinį veiksmą panaikina arba antstolį ar notarą (kitą asmenį, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus) įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 512 straipsnis). Taigi, CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka yra nagrinėjami ne bet kokie šalių prašymai, o tik tie, kuriuose yra reiškiami konkretūs materialiniai teisiniai reikalavimai dėl konkrečių antstolio atliktų veiksmų ar atsisakymo kokius nors veiksmus atlikti teisėtumo ir pagrįstumo.

39. Nagrinėjamu atveju iš skundų dėl antstolio veiksmų turinio matyti, kad šiais procesiniais dokumentais pareiškėjai teikia antstoliui prašymus, kurie įvertinus CPK XXXI skyriuje reglamentuotą skundų dėl antstolio teikimo tvarką, apskritai negali būti vertinami kaip materialiniai teisiniai reikalavimai, nagrinėtini šiame skyriuje nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog tai tėra tik pareiškėjų prašymai antstoliui – atšaukti vykstančias pirmąsias pakartotines varžytines bei skirti šiam turtui pakartotinę rinkos vertės nustatymo ekspertizę, kurie nagrinėtini antstolio CPK 613 straipsnyje, o ne teismo CPK 510-512 straipsniuose nustatyta tvarka.

40. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad atskirųjų skundų argumentai dėl galimo skolininkės kreditorių teisių užtikrinimo, kaip suinteresuotumo sąlygos buvimo, atmestini kaip nepagrįsti. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1992-912/2021 apeliantei (skolininkei) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iškelta bankroto byla. Nors apeliantė, remdamasi nurodyta faktine aplinkybe ir teigia, kad turto įvertinimas ir pardavimas už teisingą kainą svarbus bankroto procese siekiant sukaupti kuo didesnę lėšų sumą, kuri būtų panaudota visų kreditorių finansinių reikalavimų dengimui, tačiau pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir JANĮ) 3 straipsnio 1 punktu, svarbu akcentuoti nemokumo procese įtvirtintiną efektyvumą principą, reiškiantį, kad nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp finansinių sunkumų turinčio juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad bankroto procese itin reikšmingas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų akumuliavimas ir kuo didesnis reikalavimų patenkinimas, tačiau aptariamu atveju vien aplinkybė, kad apeliantei (skolininkei) iškelta nemokumo (bankroto) byla, nereiškia, kad apeliantės kreditorės automatiškai įgyja suinteresuotumą visuose skolininkės dalyvaujamuose procesuose ir galimybę reikšti juose materialinio bei procesinio pobūdžio reikalavimus.

41. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias bylos nutraukimo klausimą, dėl to pagrįstai nutraukė bylą dalyje dėl pareiškėjų UAB „Idea In“, UAB „Kardos“, UAB „Samagis“ „Betelgeuse“ EOOD, UAB „Emilė“, United Engineering & Consulting Capital AG prašymų dėl varžytinių atšaukimo ir ekspertizės skyrimo.

Dėl baudų už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (ne)pagrįstumo

42. Pirmosios instancijos teismas kiekvienai iš pareiškėjų už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrė po 1000 Eur baudą, pusę šios baudos sumokant išieškotojai UAB „Intrum Lietuva“.

43. Atskiruosiuose skunduose nurodoma, kad teismas nepagrįstai skyrė baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi pareiškėjos siekia apginti savo teises negali būti laikoma piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Pažymi, kad jos skundžia antstolio veiksmus ne dėl siekio vilkinti vykdymo procesą, o dėl to, jog nori, kad skolininkės turtas būtų tinkamai įkainotas. Be to, apeliantės tvirtina, kad pareiškėjoms UAB „Idea In“, UAB „Kardos“, UAB „Samagis“ „Betelgeuse“ EOOD, UAB „Emilė“, United Engineering & Consulting Capital AG baudos buvo paskirtos nepagrįstai, kadangi teismas net nenagrinėjo šių pareiškėjų prašymo, jo pagrįstumo, todėl pats skundų padavimas neturėjo jokios įtakos vykdymo procesui, jo trukmei ir kitų bylos dalyvių teisėms ir pareigoms. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pareiškėjų argumentais nesutinka.

44. Procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 3 dalis, CPK 7 straipsnio 2 dalis). CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui jo patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 346/2012). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis taip pat apibūdinamas kaip objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

46. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, pareiškėjų procesinį elgesį, pagrįstai pareiškėjams skyrė po 1 000 Eur dydžio baudą, pusę šios baudos skiriant išieškotojos naudai. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos skundė 2021 m. birželio 7 d. patvarkymą, kuriuo buvo atnaujintas turto realizavimas iš varžytynių ir paskelbtos pirmosios pakartotinės turto varžytynės. Skundą grindė tuo, jog turtas įkainotas per maža kaina. Pastebėtina, kad pareiškėjos, būdamos aktyvios antstolio vykdomosiose bylose (tiek Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, tiek vykdomųjų bylų duomenys patvirtina, kad pareiškėjos nuolat skundžia antstolio veiksmus, teikia prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), iš esmės negalėjo nesuprasti skundžiamo patvarkymo turinio ir tai, kad pareiškėjų argumentai nesusiję su minėtų patvarkymų neteisėtumo įrodinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjų siekis bet kokį antstolio priimtą patvarkymą skųsti remiantis argumentais, susijusiais su turto rinkos verte, netgi jeigu patvarkymu ji nėra nustatyta, taip pat jau esant ne kartą teismų pasisakyta dėl turto rinkos vertės pagrįstumo, ignoruojant teismų nustatytas aplinkybes (tiek dėl turto vertės, tiek dėl kai kurių pareiškėjų suinteresuotumo nebuvimo apskritai) neatitinka proceso operatyvumo, ekonomiškumo, sąžiningo asmens elgesio standarto naudotis įstatyme suteiktomis teisėmis tik pagal jų paskirtį.

47. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad pareiškėjos, kurių atžvilgiu civilinė byla buvo nutraukta, nurodo, kad joms nėra pagrindo skirti baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi bylą jų atžvilgiu nutraukus, jų skundų pagrįstumas apskritai nebuvo vertinamas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 95 straipsnis taikytinas ir tais atvejais, kai asmuo sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad visų pareiškėjų skundų dėl antstolio veiksmų bei atskirųjų skundų turinys iš esmės analogiškas, darytina išvada, kad visų pareiškėjų pozicijos yra suderintos, veiksmai nėra pavieniai, o tarpusavyje koordinuoti ir bendrai nukreipti į vykdymo proceso vilkinimą, teikiant analogiškus skundus dėl antstolio veiksmų, todėl darytina išvada, kad tokiais veiksmais siekiama ne sąžiningai ginti savo teises (CPK 5 straipsnis), tačiau vilkinti vykdymo procesą, sudaryti nepatogumų tiek išieškotojui, tiek suinteresuotiems asmenims, tiek vykdymą atliekančiam antstoliui. Dėl šios priežasties spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė pareiškėjoms baudas už nustatytą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Dėl procesinės bylos baigties.

48. Kiti atskirųjų skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

49. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias turto realizavimo procedūrų vykdymą, todėl pareiškėjų atskirieji skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“ atskirųjų skundų netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.