- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-01
- Bylos Nr.
- e2A-314-425/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04984-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Laimantas Misiūnas, Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- R. V. Z.
- Atsakovas
- L. K.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Birutės Valiulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-289-1105/2022 pagal ieškovo R. V. Z. ieškinį dėl servituto nustatymo žemės sklype atsakovei L. K., išvadą teikianti institucija byloje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. V. Z. pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu prašė nustatyti atsakovei L. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), servitutus: S – servitutas teisė tiesti, aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas bei jomis naudotis 0,0019 ha ploto ribose (tarnaujantis daiktas) kodas 206, 207, 208, S1 – kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas (kodas 215) – 0,0019 ha ploto ribose, koordinačių sistemos taškuose Nr. 1 ((duomenys neskelbtini)), Nr. 2 ((duomenys neskelbtini)), Nr. 3 ((duomenys neskelbtini)), Nr. 4 ((duomenys neskelbtini)); priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 1 000 Eur dydžio vienkartinę piniginę kompensaciją už jos žemės sklype nustatytą 0,0019 ha servitutą; priteisti iš atsakovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad neturi privažiavimo prie žemės sklypų, todėl su atsakove 2012 m. lapkričio 4 d. buvo pasirašę susitarimą dėl servitutų nustatymo atsakovei nuosavybės teise priklausančiame sklype. Abu su atsakove buvo sutarę, kad už servitutų nustatymą jis sumokės pastarajai vienkartinę 2 000 litų piniginę kompensaciją, kurios dydį nustatė pati atsakovė. Servitutų neįformino oficialiai, kadangi tuo metu teisme bylinėjosi su savo seserimi dėl žemės sklypų ribų, bylos nagrinėjimo metu atsakovė atsisakė vykdyti tarp jų sudarytą 2012 m. lapkričio 4 d. susitarimą dėl servitutų nustatymo, todėl pasibaigus bylinėjimuisi ieškovas kreipėsi į teismą. Pažymėjo, kad jo vertinimu atsakovės 0,0019 ha žemės sklypo vertė šiuo metu atitinka 500 Eur sumą, todėl dėl servitutų nustatymo siūlė atsakovei iš esmės dvigubą kainą. Pasak ieškovo, jis turės labai daug papildomų išlaidų dėl kelio įrengimo, be to, šiuo keliu galės naudotis pati atsakovė ir tai tik padidins jos žemės sklypo vertę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nustatė L. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 0,0019 ha ploto atlygintinius S - servitutą, suteikiantį teisę ieškovui R. V. Z. tiesti, aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas bei jomis naudotis (tarnaujantis daiktas) (kodai 206, 207, 208) bei S1 – kelio servitutą, suteikiantį teisę ieškovui R. V. Z. važiuoti transporto priemonėmis, teisę naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) (kodas 215), pagal 2015 m. liepos 1 d. Panevėžio rajono savivaldybės tarybos patvirtinto ir įregistruoto (dokumento registracijos unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) kitos paskirties žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius, kuriais pa, D tvirtintas Servitutų nustatymo brėžinys M 1:500. Taip pat teismas nusprendė priteisti iš ieškovo R. V. Z. atsakovės L. K. naudai 2 300 Eur dydžio vienkartinę piniginę kompensaciją už atlygintinių servitutų nustatymą jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o iš L. K. priteisė valstybės naudai 80 Eur žyminio mokesčio ir 344 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nėra abejonių dėl ieškovo prašomų nustatyti servitutų būtinumo bei jų apimties, kadangi kitokiu būdu ieškovas neturi galimybės naudoti turimą nuosavybę pagal jos tikslinę paskirtį. Tokios faktinės aplinkybės yra patvirtintos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniuose, 2018 m. lapkričio 27 d. Panevėžio apygardos teismas sprendime, kuris buvo priimtas civilinėje byloje Nr. e2-635-755/2018, taip pat pačių civilinės bylos šalių paaiškinimais, 2012 m. lapkričio 4 d. pasirašytu susitarimu dėl servitutų nustatymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo R. V. Z. ieškinio reikalavimas dalyje dėl servitutų nustatymo atsakovei L. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype tenkinamas, prašomus servitutus nustatant pagal 2015 m. liepos 1 d. registruoto kitos paskirties žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius, kurių sudedamąja dalimi laikytinas Servitutų nustatymo brėžinys.
5. Spręsdamas dėl kompensacijos dydžio už nustatomus servitutus pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad atsakovei L. K. nuosavybės teise priklausantis žemės ūkio paskirties sklypas yra 0,1600 ha ploto. Civilinės bylos nagrinėjimo dienai ginčo žemės sklype nėra jokių statinių. Nustatytinų servitutų plotas apima 0,0019 ha šio žemės sklypo, numatytas pietvakariniame žemės sklypo kampe. Nepaisant to, kad nustatytini servitutai apima tik nedidelį atsakovei priklausančio žemės sklypo plotą, teismas, vertindamas atsakovei priteistinos kompensacijos dydį, atsižvelgė į tai, kad pastaroji nereiškia reikalavimo dėl periodinės kompensacijos priteisimo iš ieškovo už servitutų nustatymą jos žemės sklype, taip pat į tai, kad servitutai numatyti nustatyti neapibrėžtam laiko tarpui, nes ieškovas iš tiesų neturi kitokio privažiavimo prie jam nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų. Teismas taip pat visiškai sutiko su atsakovės teismo posėdžių metu išsakytais argumentais, kad dėl servitutų nustatymo ji neturės jokios apčiuopiamos naudos, t. y. atsakovė neturi poreikio naudotis ieškovo ketinamu įrengti keliu, nes ji į savo žemės sklypą turi galimybę įsirengti privažiavimus iš dviejų sklypo pusių, be to, nustatytini servitutai apims ne tik 19 m2 plotą, o ženkliai didesnį plotą dėl ieškovo ketinamų įrengti antžeminių ir požeminių komunikacijų apsaugos zonos ribų. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė ketina keisti žemės sklypo naudojimo būdą ir paskirtį į gyvenamųjų teritorijų, tikėtina, kad dėl servitutų suvaržymų žemės sklypo rinkos vertė bus mažesnė ne tik dėl sumažėjusio naudingo žemės sklypo ploto, tačiau ir dėl galimai ateityje patiriamų sklypo aptvėrimo nepatogumų. Kita vertus, byloje neginčijamai nustatyta, kad susitarimą dėl servitutų nustatymo atsakovės žemės sklype civilinės bylos šalys sudarė beveik prieš 10 metų, t. y. 2012 m. lapkričio 4 d., atsakovė dėl sutartų servitutų nustatymo yra pasirašiusi detaliojo plano Servitutų nustatymo brėžinyje ir teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė objektyvių priežasčių, kurioms esant ieškovas iki pat civilinės bylos iškėlimo 2017 m. liepos 14 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose (civilinės bylos Nr. e2-565-902/2018) negalėjo servitutų įforminti, remdamasis 2015 m. birželio 11 d. Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniais, kurie ir šios civilinės bylos nagrinėjimo dienai yra galiojantys. Teismas sutinka, kad žemės sklypo dalies, kurioje ketinama nustatyti ieškovo prašomus servitutus rinkos vertė, remiantis byloje pateikta nekilnojamojo turto ataskaita, galėtų būti 425 Eur, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste pažymėjo, kad ginčas sprendžiamas ne dėl ginčo turto dalies perleidimo, o dėl jo suvaržymo neapibrėžtam laikotarpiui, kuriam esant atsakovė patirs nuolatinius nepatogumus.
6. Remdamasis civilinės bylos metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertintais rašytiniais įrodymais bei civilinės bylos šalių paaiškinimais, o taip pat atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teismas sprendė iš ieškovo R. V. Z. atsakovės naudai už servitutų nustatymą jos žemės sklype yra pagrindas priteisti 2300 Eur dydžio piniginę kompensaciją, kuri iš esmės bus pakankama ir adekvati kompensacija už atsakovės žemės sklypo suvaržymus, atitinkanti tinkamą viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų teisių ir interesų pusiausvyrą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovas R. V. Z. prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria atsakovei priteista 2300 Eur kompensacija, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti 1000 Eur atsakovės naudai už atlygintinų servitutų nustatymą.
7.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išvis nevertino šalių pasirašytos 2012-11-04 sutarties, kuri nebuvo ginčijama ir todėl yra galiojanti, nuostatų, numatančių, kad kompensacija atsakovei yra 579,24 Eur. Be to, pirmosios instancijos teismo nustatytas kompensacijos dydis neatitinka tikrovės, nes anksčiau ir šiuo metu atsakovė servituto plote yra įrengusi vartelius, priėmimo taką, kuriais naudojasi ne tik dėl patekimo į sklypą, tačiau ir vejos pjovimui ir pan.
7.2. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, kad servituto dydis yra paskaičiuotas atsižvelgiant į komunikacijų apsaugos zonas ir jokie apribojimai už servituto ribų nebus reikalingi; nustatomais servitutais nebus sukeliama žala ar nepatogumai atsakovei; atsakovė realiai galės naudotis ieškovo įrengtu įvažiavimu; pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti, ką atsakovė ketina ar ruošiasi daryti ateityje (galimas žemės sklypo paskirties pakeitimas), juo labiau kad nurodomos aplinkybės prieštarauja teisės aktų nuostatoms ir faktinei situacijai.
7.3. Apeliantas nurodo ir tai, kad nustatytas kompensacijos dydis nėra proporcingas sklypo vertei ir gerokai viršija išskaičiuojamo nuo sklypo vertės aro kainą; atsakovė prieštaravo detaliajam planui ir dėl to vyko teisminiai procesai bei nebuvo galimybės įregistruoti servitutų; be to atsakovė savavališkai buvo užėmusi dalį ieškovo tėvo sklypo ir juo naudojosi neatlygintinai.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu atsakovė L. K. prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą; jei būtų nutarta tenkinti ieškovo skundą, prašo įpareigoti ieškovą padengti servituto įforminimo išlaidas bei nustatyti įvykdymo datą; taip pat prašo netenkinti ieškovo prašymo priteisti bylos nagrinėjimo išlaidas, kadangi ieškovas ilgą laiką nesikreipė dėl servituto nustatymo ir nedėjo pastangų ginčą spręsti taikiai.
8.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, atsižvelgė ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes, todėl keisti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu yra ginčijama tik skundžiamo sprendimo dalis dėl nustatyto kompensacijos dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pagrindo peržengti reikalavimo ribas, civilinę bylą apeliacine tvarka nagrinėja pateikto apeliacinio skundo ribose.
4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgė į tai, kad atsakovei priklausantis žemės sklypas yra 0,16 ha ploto; kad nustatytinų servitutų plotas apima pakankamai nedidelį 0,0019 ha žemės sklypo plotą; kad ginčo žemės sklype nėra jokių statinių; kad kompensacija už nustatytinus servitutus nustatoma vienkartine išmoka, o ne periodiniais mokėjimais; kad servitutai nustatyti neapibrėžtam laiko tarpui; kad ieškovas išties neturi kitokio privažiavimo prie jam nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų; kad atsakovė dėl nustatytų servitutų neturės jokios apčiuopiamos naudos; o taip pat kad servitutai gali apimti didesnį, nei numatyta žemės plotą dėl ieškovo ketinamų įrengti antžeminių ir požeminių komunikacijų apsaugos zonos ribų, o atsakovė ketina keisti žemės sklypo naudojimo būdą ir paskirtį į gyvenamųjų teritorijų. Kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog šalys susitarimą dėl servitutų nustatymo atsakovės žemės sklype buvo sudariusios beveik prieš 10 metų, t. y. 2012 m. lapkričio 4 d., atsakovė dėl sutartų servitutų nustatymo yra pasirašiusi detaliojo plano Servitutų nustatymo brėžinyje ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių ieškovas negalėjo servitutų įforminti.
5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad teismas turi pareigą nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensaciją, kuri kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo faktinių bylos, kurią teismas nagrinėja, aplinkybių. Kitaip tarnaujančiojo daikto savininko teisių apimtis, palyginti su viešpataujančiojo daikto savininko teisėmis, būtų neproporcingai iškreipta. Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-69/2009; Nr. 3K-3-61-469/2016). Kartu pabrėžtina ir tai, jog teismai disponuoja diskrecija nustatyti kompensacijos dydį, įvertinę, be kitų, aplinkybes, susijusias su tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymų pagal paskirtį naudoti sklypo (likusią) dalį, kuriai nenustatytas servitutas, apimtimi, jam, kaip savininkui, išliekančias pareigas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017).
6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo itin išsamiai ir detaliai aptartas aplinkybes, turinčias reikšmės nustatant kompensacijos dydį, iš esmės visiškai sutinka su skundžiamame sprendime išdėstytu teismo vertinimu bei padarytomis išvadomis, todėl papildomai nurodytų duomenų nekartoja bei sprendžia, kad skundžiamu sprendimu nustatytas 2300 Eur kompensacijos dydis yra pagrįstas, teisingas bei tinkamas, o pirmosios instancijos teismas byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes įvertino tinkamai ir iš jų visumos pagrįstai sprendė dėl kompensacijos dydžio. Pateiktame apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų bei nustatytų aplinkybių, kurias teismas vertino ne tik ištyręs įrodymus, tačiau ir betarpiškai išklausęs ginčo šalis.
7. Išdėstytų išvadų bei skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia ieškovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su neva atsakovės pareiga vykdyti sutartį, kurioje buvo numatyta 2000 litų kompensacija už nustatomus servitutus. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą dėl servitutų ir kompensacijos dydžio nustatymo remdamasis daiktinės teisės nuostatomis, o ne dėl šalių sudarytos sutarties vykdymo. Kita vertus, šalių susitarimas dėl servitutų nustatymo ir kompensacijos sumokėjimo buvo sudarytas prieš dešimtmetį, o byloje nėra duomenų apie tai, kad pats ieškovas-apeliantas per šį laiką būtų ėmęsis aktyvių veiksmų dėl šalių sudaryto susitarimo įvykdymo, servitutų įregistravimo bei kompensacijos sumokėjimo. Dėl to, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, nėra pagrindo daryti išvadą, kad būtent atsakovė pažeidė šalių sudarytą susitarimą ir yra pagrindas spręsti dėl tokio susitarimo vykdymo. Be to, kaip pagrįstai tą nurodė pirmosios instancijos teismas, šalių sudarytas susitarimas buvo sudarytas faktiškai prieš 10 metų, dėl ko tuomet nustatytos kompensacijos dydis, t.y. 2000 litų (apie 580 Eur), savo perkamąja galia buvo kardinaliai besiskiriantis nuo šiuo metu egzistuojančios aptariamos sumos perkamosios galios. Tokios aplinkybės, net ieškovui ir reiškiant reikalavimą dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, leistų kelti klausimą dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo apsunkinimo iš esmės pasikeitus ekonominei situacijai, todėl atsakovės prieš 10 metų sutarta kaina, atsižvelgiant į per šį laikotarpį įvykusius ekonominės situacijos pokyčiu, savaime nepatvirtina kompensacijos dydžio nagrinėjamu atveju.
8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, jog byloje esantys duomenys apie sklypo vertę įrodo nustatyto kompensacijos dydžio netinkamumą. Pastebėtina, kad nekilnojamojo turto vertė yra vienas iš daugelio kompensacijos dydžio nustatymo kriterijų ir nagrinėjamu atveju neturėtų būti vertinama, kaip lemiamas aspektas, juo labiau kad skundžiamu sprendimu nustatytas kompensacijos dydis, atsižvelgiant į tai, kad nustatomais servitutais yra realiai suvaržomos atsakovės teisės, atsakovė negaus jokių periodinių mokėjimų, o nustatomi servitutai suvaržo atsakovės nuosavybės teises neapibrėžtam laikotarpiui, nėra akivaizdžiai neproporcingas ar per didelis.
9. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su galimai netinkamai ketinamomis įgyvendinti atsakovės teisėmis, inžinerinių apsaugos zonų įskaičiavimu į nustatomus servitutus, o taip pat atsakovės veiksmus, kuriais buvo galimai naudojamasi kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimis, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų reikšmingų aplinkybių bei šių aplinkybių pagrindu padarytų pagrįstų išvadų, o taip pat neįrodo, kad nustatytas kompensacijos dydis yra pernelyg didelis. Tai, kad atsakovė jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra įsirengusi tam tikrus statinius (kaip pavyzdžiui ieškovo nurodomi varteliai), savaime nepatvirtina, kad dėl nustatomų servitutų ji nepatirs neigiamų pasekmių ar jos žemės sklypo vertė padidės, juo labiau kad byloje nėra paneigta, kad atsakovė į savo žemės sklypą gali patekti iš kitų sklypo pusių.
10. Pastebėtina, kad atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-285-415/2015; Nr. e3K-3-200-916/2018; Nr. e3K-3-229-916/2021). Tokia formuojama teismų praktika patvirtina, kad servitutas iš esmės yra kito asmens nuosavybės teisės ribojimas ir tai, nepaisant išskirtinių aplinkybių, sukuria neigiamas pasekmes nekilnojamojo turto savininkui.
11. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
12. Taigi, atsižvelgdamas į virš išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, o taip pat nepadarė jokių esminių pažeidimų, leidžiančių naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą. Tam pagrindo nesudaro ir apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
13. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus – 2021-10-24 IĮ R. P. architektūros ir urbanistikos studijos raštą, žemės sklypo brėžinius ir padalijimo planą, fotonuotraukas, žemės sklypų pardavimo skelbimus. Pažymėtina, kad dalis prašomų prijungti dokumentų galėjo ir buvo pateikti į bylą, o dalis informacijos yra viešai prieinama viešoje erdvėje, tačiau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas neįrodinėjo aplinkybių, susijusių su kitų žemės sklypų vertėmis. Dėl aptartų priežasčių pateiktus dokumentus, kurie teisingam bylos išsprendimui esminės reikšmės neturi, atsisakoma priimti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą