Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovui K. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl servituto nustatymo žemės sklype pagal ieškovo R. V. Z. ieškinio reikalavimą atsakovei L. K., išvadą teikianti institucija byloje, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinio reikalavimas tenkinamas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės

5. Civilinėje byloje nustatyta, kad ieškovui R. V. Z. asmeninės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalys 0,3956 ha bendro ploto žemės sklypo su statiniais, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). A. L. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,1600 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypai suformuoti atlikus jų kadastrinius matavimus, ginčo dėl žemės sklypų ribų tarp civilinės bylos šalių nėra. (duomenys neskelbtini) ieškovas R. V. Z. ir atsakovė L. K. sudarė ir pasirašė sutartį, kuria atsakovė sutiko jos žemės sklype nustatyti servitutus S ir S1 (0,0019 ha ploto). Ieškovas sutartimi sutiko servitutus įteisinti VĮ Registrų centras Panevėžio filiale ir sumokėti atsakovei 2 000 litų piniginę kompensaciją. Civilinės bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė L. K. (duomenys neskelbtini) yra pasirašiusi Servitutų nustatymo brėžinyje. (duomenys neskelbtini) ieškovas R. V. Z. registruotu laišku išsiuntė atsakovei L. K. pasiūlymą dėl atlygintinio servituto nustatymo jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.

Dėl servituto nustatymo (ne)pagrįstumo, servituto apimties

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.

7. Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra. Ji pasiekiama, be kita ko, atlygintinumu, todėl pagal bendrą taisyklę nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas. Tai reiškia, kad viena teisinio santykio šalis, gaudama naudos, turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai. Servitutui, kaip kiekvienai išvestinei daiktinei teisei, būdinga ir tai, kad servituto turėtojo teisės naudotis svetimu daiktu neturi paneigti tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisių. Ar laikytasi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų balanso, ar nepažeistos tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės, gali būti sprendžiama pagal servituto turinį įvertinant, kiek servitutu nustatytos teisės atitinkamai suvaržo nuosavybę.

8. Pagal CK 4.112 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas servituto turinį sudaro suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės tarnaujančiojo daikto savininko konkrečių naudojimosi daiktu teisių sąskaita; jeigu nustatant servitutą nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai. Kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių jį tiksliai nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias (CK 4.112 straipsnio 2 dalis); servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis).

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl aptarto servituto santykių teisinio reglamentavimo yra išaiškinęs, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą. Sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019 ir kt.).

10. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, civilinės bylos šalys nekelia ginčo nei dėl žemės sklypų ribų, nei dėl servitutų atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatymo reikalingumo, tačiau atsakovei iki civilinės bylos nagrinėjimo neišreiškus sutikimo nustatyti ieškovo prašomų servitutų, pastarieji nustatytini teismo sprendimu.

11. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo ir žemės naudojimo paskirties keitimo“ buvo patvirtintas 3 956 kv. m. kitos paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas ir jo sprendiniai (pagal pridedamą brėžinį) bei nustatyta žemės sklypų naudojimo paskirtis. Nurodyto ploto žemės sklypas buvo padalytas į keturis atskirus žemės sklypus, nustatyta pastarųjų paskirtis – kitos paskirties, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Detaliojo plano sprendiniuose į ieškovui R. V. Z. suformuotus žemės sklypus Nr. 3 (plotas 943 kv. m.) ir Nr. 4 (plotas 931 kv. m.) buvo numatyti servitutai S ir S1, remiantis tarp ieškovo ir atsakovės L. K. (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartimi. Atsakovė savo sutikimą dėl servitutų nustatymo jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra patvirtinusi (duomenys neskelbtini) savo parašu ant detaliajame plane esančio Servitutų nustatymo brėžinio.

12. (duomenys neskelbtini) Panevėžio apygardos teismas sprendime, kuris buvo priimtas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), konstatavo, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliajame plane nustatyti servitutai, skirti tiesti, aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas bei jomis naudotis, bei kelio servitutas. Nustatyta, kad atsakovas R. V. Z. ir kaimyninio sklypo savininkė L. K. sudarė susitarimą, kuriuo L. K. sutiko su servitutų jos sklype nustatymu, o atsakovas sutiko sumokėti L. K. kompensaciją už servitutus. L. K. atsiliepime į ieškinį nurodė atsisakanti vykdyti pasirašytą susitarimą dėl servitutų nustatymo (teismo sprendimo 44 punktas). Apeliacinės instancijos teismas sprendime taip pat konstatavo, jog detaliuoju planu yra pripažintas ir nustatytas įvažiavimo ir išvažiavimo į žemės sklypą Nr. 4 kelio per L. K. nuosavybę objektyvus būtinumas, taip pat nustatyta tokio kelio vieta – per žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pats detalusis planas yra galiojantis (teismo sprendimo 45 punktas).

13. Tokiu būdu, teismui nekyla abejonių dėl ieškovo prašomų nustatyti servitutų būtinumo bei jų apimties, kadangi kitokiu būdu ieškovas neturi galimybės naudoti turimą nuosavybę pagal jos tikslinę paskirtį. Tokios faktinės aplinkybės yra patvirtintos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniuose, (duomenys neskelbtini) Panevėžio apygardos teismas sprendime, kuris buvo priimtas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pačių civilinės bylos šalių paaiškinimais, (duomenys neskelbtini) pasirašytu susitarimu dėl servitutų nustatymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo R. V. Z. ieškinio reikalavimas dalyje dėl servitutų nustatymo atsakovei L. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype tenkinamas, prašomus servitutus nustatant pagal (duomenys neskelbtini) registruoto kitos paskirties žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). detaliojo plano sprendinius, kurių sudedamąja dalimi laikytinas Servitutų nustatymo brėžinys.

Dėl kompensacijos dydžio

14. Civilinėje byloje esminis ginčas tarp civilinės bylos šalių kilo dėl atlygintino servituto nustatymo kompensavimo. Ieškovas R. V. Z. ieškinio reikalavimu prašo atsakovės naudai priteisti vienkartinę 1 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Savo argumentams pagrįsti, teismo siūlymu, ieškovas byloje pateikė J. A. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo nustatyta atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, siekianti 35 800 Eur sumą, tuo tarpu prašomų nustatyti servitutų plotas, užimantis 19 m² atitinkamai įvertintas 425 Eur rinkos verte. Ieškovas nurodo, kad jis dėl servitutinio kelio įrengimo patirs didelius finansinius nuostolius, keliu galės naudotis pati atsakovė L. K., be to, dėl įrengto servitutinio kelio pakils atsakovei priklausančio žemės sklypo vertė. Pasak ieškovo, atsakovė pati gera valia 2012 metais sutiko su servitutų nustatymu jos žemės sklype, pati nurodė, kokio dydžio piniginę kompensaciją ji norėtų gauti ir ieškovas tam neprieštaravo, servitutų neįregistravo dėl vykusio bylinėjimosi teisme su pastarojo seserimi dėl žemės sklypų ribų. Šiuo metu jis atsakovei siūlo dvigubai didesnę piniginę kompensaciją nei kainuoja atsakovės žemės sklypo plotelis, kuriam bus nustatyti servitutai. A. L. K. gindamasi nuo jai pareikšto reikalavimo teismui nurodė sutinkanti už atlygintinio servituto nustatymą gauti vienkartinę piniginę kompensaciją, tačiau ne tokio dydžio kaip nurodo ieškovas, o 3 500 Eur. Vėlesnių teismo posėdžių metu atsakovė nurodė, kad ji sutiks su tokiu kompensacijos dydžiu, kurį nustatys teismas. Atsakovė nesutikdama su ieškovo nurodomo dydžio kompensacija teismui nurodė, kad susitarimas su ieškovu dėl servitutų nustatymo buvo sudarytas beveik prieš 10 metų, ieškovas dėl jai nesuprantamų priežasčių servitutų neįformino oficialiai, nors tą akivaizdžiai galėjo padaryti. Atsakovė taip pat nurodė sutinkanti, kad jos žemės sklypo vertė galėtų būti apie 35 800 Eur, tačiau atkreipė dėmesį, kad prie jai priklausančio žemės sklypo ji turi galimybę įsirengti įvažiavimus net iš dviejų sklypo pusių, tuo tarpu, ieškovo įrengtu keliu ji tikrai nesinaudos, jai jis nėra reikalingas. Suvaržymai jos žemės sklypui išliks neribotą laikotarpį, nes jokio kito privažiavimo prie žemės sklypų ieškovas neturi, ir jie užims ne tik plane nurodomus 19 m², nes bus nustatyta ir ieškovo įvestų komunikacijų apsaugos zona. Be to, pasak atsakovės, jos žemės sklype nustatyti servitutai mažins jos žemės sklypo rinkos vertę, ji ketinanti pakeisti žemės sklypo paskirtį, kuri šiuo metu yra žemės ūkio. Su atsakovės L. K. išdėstytais argumentais dėl kompensacijos dydžio už servitutų nustatymą jos žemės sklype sutiktina.

15. Teisiniai santykiai dėl servituto nustatymo yra grindžiami atlygintinumo principu. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui.

16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Ekonomine prasme tai – žala. Žalos piniginė išraiška – nuostoliai. Teisėtais veiksmais padaryti nuostoliai įstatymo nustatytais atvejais yra atlyginami (CK 6.246 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginami konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016 17 punktą).

17. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016, 31 punktas).

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovei L. K. nuosavybės teise priklausantis žemės ūkio paskirties sklypas yra (duomenys neskelbtini) ploto. Civilinės bylos nagrinėjimo dienai ginčo žemės sklype nėra jokių statinių. Nustatytinų servitutų plotas apima 0,0019 ha šio žemės sklypo, numatytas pietvakariniame žemės sklypo kampe. Nepaisant to, kad nustatytini servitutai apima tik nedidelį atsakovei priklausančio žemės sklypo plotą, teismas vertindamas atsakovei priteistinos kompensacijos dydį, atsižvelgia į tai, kad pastaroji nereiškia reikalavimo dėl periodinės kompensacijos priteisimo iš ieškovo už servitutų nustatymą jos žemės sklype, taip pat į tai, kad servitutai numatyti nustatyti neapibrėžtam laiko tarpui, nes ieškovas iš tiesų neturi kitokio privažiavimo prie jam nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų. Teismas taip pat visiškai sutinka su atsakovės teismo posėdžių metu išsakytais argumentais, kad dėl servitutų nustatymo ji neturės jokios apčiuopiamos naudos, t. y. atsakovė neturi poreikio naudotis ieškovo ketinamu įrengti keliu, nes ji į savo žemės sklypą turi galimybę įsirengti privažiavimus iš dviejų sklypo pusių, be to, nustatytini servitutai apims ne tik 19 m² plotą, o ženkliai didesnį plotą dėl ieškovo ketinamų įrengti antžeminių ir požeminių komunikacijų apsaugos zonos ribų. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė ketina keisti žemės sklypo naudojimo būdą ir paskirtį į gyvenamųjų teritorijų, tikėtina, kad dėl servitutų suvaržymų žemės sklypo rinkos vertė bus mažesnė ne tik dėl sumažėjusio naudingo žemės sklypo ploto, tačiau ir dėl galimai ateityje patiriamų sklypo aptvėrimo nepatogumų. Kita vertus, byloje neginčijamai nustatyta, kad susitarimą dėl servitutų nustatymo atsakovės žemės sklype civilinės bylos šalys sudarė beveik prieš 10 metų, t. y. (duomenys neskelbtini), atsakovė dėl sutartų servitutų nustatymo yra pasirašiusi detaliojo plano Servitutų nustatymo brėžinyje ir teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė objektyvių priežasčių, kurioms esant ieškovas iki pat civilinės bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) negalėjo servitutų įforminti, remdamasis (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniais, kurie ir šios civilinės bylos nagrinėjimo dienai yra galiojantys. Teismas sutinka, kad žemės sklypo dalies, kurioje ketinama nustatyti ieškovo prašomus servitutus rinkos vertė, remiantis byloje pateikta nekilnojamojo turto ataskaita, galėtų būti 425 Eur, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ginčas sprendžiamas ne dėl ginčo turto dalies perleidimo, o dėl jo suvaržymo neapibrėžtam laikotarpiui, kiuriam esant atsakovė patirs nuolatinius nepatogumus. Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad žemės sklypo rinkos kaina yra tik vienas iš kriterijų, į kurį turi būti atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015). Taigi, teismas vertindamas atsakovei priteistinos piniginės kompensacijos dydį dėl servitutų nustatymo jos žemės sklype, turi objektyviai įvertinti visus nuosavybės suvaržymus. Remdamasis išdėstytais argumentais ir civilinės bylos metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertintais rašytiniais įrodymais bei civilinės bylos šalių paaiškinimais, teismas sprendžia iš ieškovo R. V. Z. atsakovės naudai už servitutų nustatymą jos žemės sklype priteisti 2 300 Eur dydžio piniginę kompensaciją, kuri iš esmės bus pakankama ir adekvati kompensacija už atsakovės žemės sklypo suvaržymus, atitinkanti tinkamą viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų teisių ir interesų pusiausvyrą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas teikdamas teismui ieškinio reikalavimus turėjo sumokėti 111 Eur žyminio mokesčio, taip pat ieškovui buvo teikiama 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudarė 478,09 Eur. Teismas ieškovo reikalavimus tenkina iš dalies (72 proc.), todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistina dalis byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 80 Eur žyminio mokesčio ir 344 Eur teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo R. V. Z. ieškinio reikalavimus tenkinti iš dalies.

Nustatyti L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 0,0019 ha ploto atlygintinius S - servitutą, suteikiantį teisę ieškovui R. V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tiesti, aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas bei jomis naudotis (tarnaujantis daiktas) (kodai 206, 207, 208) bei S1 – kelio servitutą, suteikiantį teisę ieškovui R. V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), važiuoti transporto priemonėmis, teisę naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) (kodas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono savivaldybės tarybos patvirtinto ir įregistruoto (dokumento registracijos unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) kitos paskirties žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinius, kuriais patvirtintas Servitutų nustatymo brėžinys (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo R. V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2 300 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų) dydžio vienkartinę piniginę kompensaciją už atlygintinių servitutų nustatymą jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini),

Priteisti iš atsakovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) ir 344 Eur (tris šimtus keturiasdešimt keturis eurus) teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.