- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-16
- Bylos Nr.
- e2A-544-425/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04984-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Pareiškėjas
- A. G.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-90-504/2022 pagal pareiškėjos A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateiktu pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), po brolio P. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė atsiradusį palikimą, pradėjęs paveldimą turtą - gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, šulinį, esančius (duomenys neskelbtini), faktiškai valdyti.
2. Nurodė, kad J. G., gim. (duomenys neskelbtini), po savo brolio P. G. mirties per nustatytą terminą nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau jis po savo brolio P. G. mirties rūpinosi turtu (gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini)) kaip savo. Kitais būdais nėra galimybių pripažinti J. G. priėmusį po brolio P. G. mirties atsiradusį palikimą, tad J. G. sutuoktinė A. G. privalo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. dėl J. G. palikimo priėmimo, jam pradėjus faktiškai valdyti paveldimą brolio P. G. turtą.
3. Mirus sutuoktiniui J. G., A. G. 2016 m. sausio 7 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ji paveldėjo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 šulinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
4. J. G. tėvai - A. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), susilaukė trijų vaikų - J. G. gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini); P. G., (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ir J. G., (duomenys neskelbtini).
5. (duomenys neskelbtini) mirus A. G., kuri testamento nebuvo sudariusi, po jos mirties (duomenys neskelbtini), turtą lygiomis dalimis paveldėjo jos vaikai - J. G., P. G. ir J. G.. Paveldimą turtą sudarė: gyvenamasis namas, tvartas su daržine po vienu stogu, 1/2 pirties, esantys (duomenys neskelbtini).
6. (duomenys neskelbtini) mirė J. G. brolis P. G.. Iš Latvijos prisiekusiųjų notarų 2021 m. kovo 5 d. pažymos matyti, kad nėra asmenų priėmusių P. G. palikimą.
7. 1988 m. birželio 10 d. J. G. pardavė savo broliui J. G. 1/3 pastatų, susidedančių iš medinio gyvenamojo namo, turinčio 72 km. m. bendro ploto, iš jų 45 km. m. gyvenamojo ploto, tvarto - daržinės po vienu stogu, pusę pirties, esančių (duomenys neskelbtini). Šios pirkimo pardavimo sutarties 4 punkte numatyta, kad parduodamų pastatų dalis yra žemės sklype, kurį (duomenys neskelbtini) kolūkis išskyrė J. G., M., žemės ūkio produkcijai auginti. J. G. po brolio P. G. mirties gyveno ir rūpinosi gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini). J. G. po mamos A. G. mirties liko gyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), iš asmeninių savo lėšų mokėjo visas žemės ir gyvenamojo namo išlaikymo išlaidas. Jis savo asmeninėmis lėšomis organizavo ir atliko gyvenamojo namo remontą.
8. Taigi, J. G. nuo (duomenys neskelbtini) m., t. y. po mamos A. G. mirties, iki savo mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), nepertraukiamai rūpinosi gyvenamuoju namu, ūkiniais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), t. y. iš savo asmeninių lėšų organizavo gyvenamojo namo remontą, elektros instaliacijos tvarkymo darbus, taip pat apmokėjo sąskaitas už sunaudotą elektros energiją, komunalinių atliekų išvežimą. Tokiu būdu J. G. aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti po brolio P. G. mirties atsiradusį palikimą, todėl A. G. turi pagrįstą teisę reikalauti pripažinti J. G. priėmusį palikimą, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą kaip savo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškimą atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Latvijos nacionalinis archyvas pateikė „Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos 1-sios Rygos valstybinės notaro kontoros” P. G., M. paveldėjimo bylos kopiją ( 1-7 lapai), pradėtos 1987 m. kovo 3 d. ir užbaigtos 1987 m. kovo 9 d., Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog 1987 m. balandžio 9 d. buvo išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas (dėl teisių į palikimą pagal įstatymą ), P. G., mirusio (duomenys neskelbtini), žmonai N. E. (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 587 straipsnio nuostatas, neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis, tad laikytina, kad N. E. priimdama savo mirusio sutuoktinio palikimą pagal įstatymą, paveldėjo visą sutuoktiniui tuo metu priklausiusį turtą. Pagal 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 3 punktą, mirusiojo broliai yra trečios eilės paveldėtojai, tačiau jie šaukiami paveldėti pagal įstatymą tik jei nėra pirmos ir antros eilės įpėdinių.
11. Nagrinėjamu atveju, mirusiojo P. G. palikimą pagal įstatymą priėmė jo sutuoktinė, t. y. pirmos eilės įpėdinė, tad pagal aptartas įstatymines nuostatas, J. G. neturėjo teisės į brolio P. G. palikimą.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjos A. G. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo tenkinti.
12.1. Nurodo, kad P. G. mirė (duomenys neskelbtini), jo žmona dėl palikimo priėmimo kreipėsi į notarą 1987 m. kovo 3 d. Tai patvirtina Latvijos nacionalinis archyvo pateiktos „Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos 1-sios Rygos valstybinės notaro kontoros” P. G., M. paveldėjimo bylos kopijos, pradėtos 1987 m. kovo 3 d. ir užbaigtos 1987 m. kovo 9 d., Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų bylos kopijų matyti, kad 1987 m. balandžio 9 d. buvo išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas (dėl teisių į palikimą pagal įstatymą), P. G., mirusio (duomenys neskelbtini), žmonai N. E. (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Bylos duomenimis po N. E. mirties niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo. O būtent, „Latvijos prisiekusiųjų notarų taryba“ informavo, kad 2022 m. vasario 11 d., 14:15 val., p. E. N. (mirė (duomenys neskelbtini).) nėra įregistruota Paveldėjimo registre kaip turtą testamentu palikęs asmuo, ir Latvijos prisiekusysis notaras nėra paskelbęs paveldėjimo bylos nagrinėjimo.
12.2. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad P. G. žmonai N. E. nepriėmus palikimo Lietuvoje ir nesant kitos eilės įpėdinių, teisė priimti palikimą perėjo broliui J. G.. Apeliantės sutuoktinis J. G. iškart po brolio mirties pradėjo valdyti turtą kaip savo, todėl jis tinkamai išreiškė valią priimti P. G. palikimą.
12.3. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju reikšminga tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017, yra nurodęs, kad šioje byloje taikytina trišalė Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių. Šios sutarties 41 straipsnyje nustatyta, kad kilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje palikėjas turėjo paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą, įstatymai, o nekilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje yra turtas, įstatymai. Šios sutarties 44 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto paveldėjimo bylas nagrinėja susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje yra tas turtas, įstaigos
12.4. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme buvo įrodyta, kad apeliantės sutuoktinis po brolio mirties rūpinosi brolio turtu kaip savo. Tai patvirtina J. G. žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos, liudytojų L. S., V. V. parodymai. Šioje byloje yra pagrindas teigti, kad apeliantės sutuoktinis priėmė brolio palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti kaip savo iškart po brolio P. G. mirties, nes P. G. žmona N. E. palikimo Lietuvoje nepriėmė. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai taikė palikimo atsiradimo metu ir šiuo metu galiojančias teises normas reglamentuojančias paveldėjimo teisinius santykius.
12.5. Apeliantė pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, ar P. G. žmona N. E. tinkamai realizavo savo teisę priimti palikimą. 1964 m. CK 587 straipsnio, kuris taikytinas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Kadangi palikėjo nekilnojamasis turtas yra Lietuvos Respublikoje, tai dėl šio konkretaus turto paveldėjimo kompetentingi spręsti Lietuvos Respublikos notarai (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir Lietuvos Respublikos teismai, taikydami Lietuvos Respublikos teisę paveldėjimo klausimais. Kadangi P. G. žmona N. E. palikimą priėmė tik Latvijos Respublikoje ir neišreiškė valios priimti palikimą Lietuvos Respublikoje, todėl negalima laikyti, kad ji tinkamai įgyvendino savo teisę priimti palikimą.
12.6. Šioje situacijoje pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nenustatė šioje byloje taikytinos teisės, bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, nesigilino į bylos esmę ir apeliantės pareiškimą atmetė remiantis vieninteliu įrodymu t .y N. E. Latvijos Respublikoje išduotu paveldėjimo teisės liudijimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti pareiškėjos reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog J. G., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), po brolio P. G., (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė atsiradusį palikimą, pradėjęs paveldimą turtą - gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, šulinį, esančius (duomenys neskelbtini), faktiškai valdyti. 1986 m. liepos 22 d. buvo išduotas Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, kuriame nurodyta, kad po A. G. mirties turtą lygiomis dalimis paveldi jos vaikai J. G., J. G. ir P. G..
3. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Latvijos nacionalinis archyvas pateikė „Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos 1-sios Rygos valstybinės notaro kontoros” P. G., M. paveldėjimo bylos, pradėtos 1987 m. kovo 3 d. ir užbaigtos 1987 m. kovo 9 d., Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, kurioje nurodyta, jog 1987 m. balandžio 9 d. buvo išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas (dėl teisių į palikimą pagal įstatymą ), P. G., mirusio (duomenys neskelbtini), žmonai N. E. (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), o taip pat atsižvelgdamas į 1964 m. CK 587 straipsnio nuostatas, sprendė, kad mirusiojo P. G. palikimą pagal įstatymą priėmė jo sutuoktinė, t. y. pirmos eilės įpėdinė, todėl J. G. neturėjo teisės į brolio P. G. palikimą.
4. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas susiklosčiusią situaciją, pirmiausia pažymi tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog 1987 m. balandžio 9 d. buvo išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas (dėl teisių į palikimą pagal įstatymą), P. G., mirusio (duomenys neskelbtini), žmonai N. E. (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad po N. E. mirties Latvijos prisiekusysis notaras nėra paskelbęs paveldėjimo bylos nagrinėjimo pradžios.
5. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad tuo atveju, kai palikėjo nekilnojamasis turtas yra Lietuvos Respublikoje, tai dėl šio konkretaus turto paveldėjimo kompetentingi spręsti Lietuvos Respublikos notarai ir Lietuvos Respublikos teismai, taikydami Lietuvos Respublikos teisę paveldėjimo klausimais. Be to, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, trišalė Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių numato, kad kilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje palikėjas turėjo paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą, įstatymai, o nekilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje yra turtas, įstatymai (41 straipsnis). Šios sutarties 44 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto paveldėjimo bylas nagrinėja susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje yra tas turtas, įstaigos.
6. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad P. G. žmona N. E. buvo kreipusis į Lietuvoje esantį notarą bei priėmusi Lietuvoje esantį palikimą. Be to, kaip matyti iš Paveldėjimo teisės liudijimo, mirus P. G., N. E. paveldėtą turtą sudarė indėlis su procentais, saugomas Valstybinėje darbo taupomojoje kasoje.
7. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutrinka, su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal 1964 m. CK 587 straipsnio nuostatas, neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis, tačiau nagrinėjamu atveju susiklosčiusi faktinė situacija neleidžia aptariamų įstatymo nuostatų taikyti izoliuotai, neatsižvelgiant į nekilnojamojo turto išimtinį statusą bei specifiką.
8. Kaip jau minėta pirmiau, byloje nėra jokių duomenų, kad P. G. žmona N. E. buvo kreipusis į Lietuvoje esantį notarą bei priėmusi Lietuvoje esantį nekilnojamąjį turtą, kaip palikimą. Be to, pagal byloje esančius duomenis po N. E. mirties, Latvijos prisiekusysis notaras nėra paskelbęs paveldėjimo bylos nagrinėjimo pradžios. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą, jog N. E., priimdama savo mirusio sutuoktinio palikimą pagal įstatymą, paveldėjo visą sutuoktiniui tuo metu priklausiusį turtą, kuris buvo nurodytas minėtame 1987 m. balandžio 9 d. Paveldėjimo teisės liudijime, tačiau nėra jokio pagrindo spręsti, kad ji atitinkamai paveldėjo ir nekilnojamąjį turtą, buvusį Lietuvos Respublikoje, kurio paveldėjimui, kaip jau minėta pirmiau, buvo būtina kreiptis į Lietuvos Respublikoje esantį notarą.
9. Nagrinėjamu atveju taip pat reikšminga ir tai, jog bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme tiek pati pareiškėja, tiek liudytojai patvirtino, kad jos sutuoktinis po brolio mirties rūpinosi brolio turtu kaip savo – mokėjo žemės mokestį, rūpinosi bei prižiūrėjo pastatus ir statinius, kas leidžia daryti išvadą, jog J. G., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), po savo brolio P. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė atsiradusį palikimą, pradėjus paveldimą turtą - gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, šulinį, esančius (duomenys neskelbtini), faktiškai valdyti.
10. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikoje, paveldėjimo sąlygas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjos A. G. pareiškimas tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas
nusprendžia:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), po brolio P. G., (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė atsiradusį palikimą, pradėjęs paveldimą turtą - gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, šulinį, esančius (duomenys neskelbtini), faktiškai valdyti.