- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-18
- Bylos Nr.
- e2YT-6102-465/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12741-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Pareiškėjas
- N. K., R. N.
- Suinteresuotas asmuo
- J. M., L. B., Valstybės įmonė „Turto bankas“, C. J., V. K.
- Kategorijos
- 3.4.5.19Restruktūrizavimo proceso esmė ir paskirtis
suinteresuotiems asmenims J. M. ir L. B.
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų N. K. ir R. N. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė „Turto bankas“, C. J., L. B., V. K., J. M.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamos atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po jų dėdės V. J. K., mirusio (duomenys neskelbtini) priimti, ir jį pratęsti 3 mėnesiams nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų dėdė V. J. K.. Palikėjas turėjo sutuoktinę J. K. ir jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). J. K. (duomenys neskelbtini) mirus, palikimą Vilniaus m. 42-ajame notaro biure 2022 m. vasario 2 d. priėmė jos įpėdiniai: C. J.; L. B., V. K., 2022 m. vasario 8 d. palikimą priėmė ir J. M.. Minėti asmenys paveldėjo tą palikimo dalį, kuri laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe su palikėju V. J. K..
Pareiškėjos teigia, kad nustatytu terminu nespėjo priimti dėdės palikimo dėl sveikatos problemų, lėšų teisinėms ir notarinėms paslaugoms neturėjimo ir dėl nežinojimo, kad jos gali būti V. K. įpėdinėmis, manydamos, kad jo palikimą, jei toks būtų, paveldės J. K. įpėdinės, kaip aukštesnės eilės įpėdinės, be to nežinojo, ar V. K. apskritai priklauso koks nors turtas, kuris galėtų būti palikimu. Apie tai, kad V. K. palikimas nepaveldėtas pareiškėjos sužinojo praėjus tik apie vieneriems metams po palikėjo mirties, kai J. M. motina E. M. pranešė telefonu pareiškėjai N. K., kad J. K. įpėdiniams nepavyko teismine tvarka „sutvarkyti“ V. K. palikimo dalies, todėl šią palikimo dalį gali susitvarkyti (paveldėti) tik pareiškėjos, t. y. kaip galimos V. K. įpėdinės. Be to, pareiškėjos nurodo, kad neišmano teisės aktų, reglamentuojančių paveldėjimo teisinius santykius. N. K. ilgą laiką turėjo sveikatos problemų dėl kelio sąnario (2023 m. birželio 27 d. jai atlikta kelio sąnario operacija ir įdėtas kelio sąnario implantas, turėta mėnesio laiko reabilitacija, vėliau skirtas mėnesio laiko nedarbingumas), dėl ko buvo apsunkintas jos judėjimas iki dėdės mirties ir iki šiol. Be to, per trumpą laiką (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) m. vienas po kito mirė jos tėvai, kas sudarė daug išlaidų. Papildomai, prieš kurį laiką (duomenys neskelbtini) avarijoje žuvo jos sūnus R. K. ir (duomenys neskelbtini) mirė sutuoktinis A. K., todėl N. K. ilgą laiką buvo ir tebėra prislėgta, jautė nerimą, stresą ir įtampą, jaučia nesaugumo jausmą. R. N. ilgą laiką, įskaitant ir po V. K. mirties, buvo sunkioje finansinėje padėtyje, yra našlė, viena augino nepilnametį vaiką, per trumpą laiką (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) m. vienas po kito mirė jos tėvai, ėmė paskolą jų laidotuvėms, nuomojosi butą, kas sudarė daug išlaidų, be to ilgą laiką buvo ir tebėra prislėgta, jautė stresą ir įtampą.
Pareiškime nurodo, jog paveldėjimo byla po palikėjo V. J. K. mirties neužvesta, pareiškimo patenkinimas negalėtų pažeisti kitų asmenų teisėtus interesus ar viešąjį interesą, todėl prašo praleistą terminą atnaujinti, konstatavus, jog jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškėjų prašymą nagrinėti teismo nuožiūra atstovui nedalyvaujant. Pažymi, jog VĮ Turto bankas yra pradėjęs, bet dar nebaigęs palikėjo V. J. K. palikimo perėjimo valstybei procedūros, taigi paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl V. J. K. palikimui priimti, valstybės įmonė Turto bankas pareiškėjų prašymo patenkinimui neprieštaraus.
Kiti suinteresuoti asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareikštą pareiškimą nepateikė.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024m. spalio 22 d. nutartimi pareiškėjų prašymas dėl termino atnaujinimo buvo atmestas, motyvuojant tuo, jog pareiškėjos neįrodė, kad yra V. K. penktos eilės įpėdinės (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ši aplinkybė teismo vertinimu lemia, jog pareiškėjos neturi reikalavimo teisės reikšti prašymą įstatymo nustatyto praleisto termino atnaujinimui. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. sausio 16 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo. Apeliacinis teismas konstatavo, jog į bylą pateiktų patikslintų duomenų visuma patvirtina aplinkybę, kad V. K. ir E. M. (K.) buvo brolis ir sesuo (turėjo tą patį tėvą J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir motiną J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m.), o pareiškėjos yra V. K. penktos eilės įpėdinės (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Teismo posėdžio metu pareiškėjos pareiškimą prašė tenkinti jame nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. M. su pareiškimu nesutinka, teismo posėdžio metu nurodė, jog nei viena iš pareiškėjų savo dėde V. K. nesirūpino, jo nelankė, nesidomėjo jo sveikata. Taip pat pareiškėjos dėdės nelaidojo, todėl neturėtų teisės pretenduoti į jo palikimą. Paaiškino, kad V. K. laidotuvėmis rūpinosi ji pati. Suinteresuoto asmens teigimu, buvo pakankamai laiko kreiptis į notarą laiku, o pareiškėjų nurodomos priežastys nėra svarbios. Teigia, jog ir pati labai sunkiai sirgo Covid 19, bet spėjo pasirūpinti artimaisiais, palaidoti ir laiku kreiptis į notarą. Pažymėjo, kad vieną iš pareiškėjų ji mato pirmą kartą čia, teismo posėdyje.
Suinteresuotas asmuo L. B. su pareiškimu sutiko ir jį laiko tenkintinu. Paaiškino, jog ji į notarą kreipėsi laiku, V. K. laidotuvėse nedalyvavo, tuo metu sirgo. Mano, jog tai nėra susiję su palikimo priėmimu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjos N. M. (K.) ir R. M. (N.) yra seserys, turinčios tuos pačius tėvą ir motiną – S. M. ir E. M.. Šie duomenys yra patvirtinti rašytiniais įrodymais, pateiktais su pareiškimo priedais.
Pareiškėjos nurodė, kad V. K., miręs (duomenys neskelbtini) yra jų motinos E. M. brolis, t. y. pareiškėjų dėdė, pažymėjo, kad V. K. ir E. K. (M.) yra J. K. ir J. K. vaikai. Nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (DOK-173240). Remiantis Gyventojų registro duomenimis 1) E. M., gim. (duomenys neskelbtini), turėjo tėvą J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir motiną J. K., gim. (neskelbtini) m.; 2) J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., turėjo vaikus: V. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., mirė (duomenys neskelbtini) ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., mirė (duomenys neskelbtini); 3) J. K., gim. (neskelbtini) m., turėjo vaikus: V. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., mirė (duomenys neskelbtini) ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., mirė (duomenys neskelbtini); 4) V. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., tėvas J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., motina J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. Taigi V. K., miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjų dėdė, o pareiškėjos yra penktos eilės įpėdinės (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys).
CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodo, jog nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl nežinojimo, kad jos yra mirusiojo įpėdinės ir tokią teisę turi apskritai. Abi pareiškėjos paaiškino, kad tik po metų jos iš pokalbio su giminėmis sužinojo turinčios įstatyminę teisę kreiptis dėl dėdės palikimo. Be to, joms nebuvo žinoma, ar liko koks nors paveldimas turtas. Sužinojusios apie tai, ėmėsi rinkti duomenis palikimui priimti. Bylos duomenimis pareiškėjos kreipėsi į Elektrėnų sav. Administracijos Vievio sen. dėl informacijos apie palikėjo V. K. palikimo (namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini)). Taip pat buvo kreiptasi teisinės pagalbos.
Pareiškėjos N. K. ir R. N. nurodo praleidusios terminą kreiptis į notarą dėl sveikatos problemų bei artimų žmonių netekčių. Bylos duomenimis patvirtinta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas S. M., o (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų motina E. M., kurią reikėjo slaugyti. Dėl to pareiškėjos patyrė laidojimo išlaidų. Remiantis bylos duomenimis N. K. 2023-06-27 buvo atlikta kelio sąnario operacija, kurios, kaip ji nurodo, reikėjo laukti keletą metų. Įdėjus kelio sąnario implantą, teko mėnesį praleisti kelio reabilitacijoje bei laikinai nedirbti dėl ribotos galimybės judėti. Abi pareiškėjos yra našlės, turinčios ribotas finansines galimybes.
Suinteresuoto asmens J. M. nurodomos aplinkybės, kad pareiškėjos savo dėde V. K. nesirūpino, neslaugė, neprisidėjo prie jo laidojimo išlaidų, sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių, nėra teisiškai reikšmingos. Nors dėl to nekilo ginčo, jos nepaneigia pareiškėjų teisės pretenduoti į mirusiojo palikimą bei įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių dėl priežasčių, trukdžiusių priimti palikimą laiku pripažinimo svarbiomis.
Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismo išvados dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 . gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 “Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje” 3 punktas).
Nurodytos aplinkybės ir byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad terminas, per kurį pareiškėjos kreipėsi dėl savo pažeistų teisių gynimo, teismo vertinimu atitinka protingumo ir operatyvumo kriterijus. Teismo vertinimu, šios bylos kontekste pareiškėjų nurodytos aplinkybės, dėl kurių jos praleido įstatymu nustatytą terminą – jų abiejų tėvų netektis ir dėl to patirtos finansinės išlaidos, sveikatos stovis bei teisinis neišprusimas, pripažintinos svarbiomis priežastimis, sąlygojusiomis palikimo priėmimo termino praleidimą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo ar kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjų pareiškimą patenkinus, terminas palikimui priimti atnaujintinas, nustatant pareiškėjoms trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po V. K. mirties, priimti, kurio eiga pradėtina skaičiuoti šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Pažymėtina, kad remiantis į bylą pateiktais Gyventojų ir nekilnojamojo turto registro duomenimis, nutartyje palikėjo antras vardas „J.“ nenurodomas.
Sutinkamai su CPK 443 straipsnio 6 dalimi, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 443, 578 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti terminą pareiškėjoms N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimui, atsiradusiam po jų dėdės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), priimti, ir jį pratęsti 3 mėnesiams nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti pareiškėjoms N. K. ir R. N., kad jos turi teisę per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.