Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo G. P., gimusio (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, nevedusio, turinčio 10 klasių išsilavinimą, nedirbančio, darbo biržoje neregistruoto, gyvenančio (duomenys neskelbtini) teisto, skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam G. P. pratęstas 3 (trims) mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. kaltinamas tuo, kad 2013-09-24, apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su R. M. ir J. P., sudavė A. L. lazdomis ne mažiau 8 smūgių į įvairias kūno vietas, padarydami nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą ir tuo pačiu metu iš nukentėjusiojo A. L. kelnių kišenės pagrobė jo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, 50 Lt vertės, bei nurodė R. M. ir J. P. padegti A. L. priklausančias savadarbes palapines su jose buvusiais nukentėjusiajam priklausančiais daiktais, o R. M. ir J. P. padegus nukentėjusiajam priklausančias savadarbes palapines, sugadino A. L. priklausantį turtą visuotinai pavojingu būdu, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 1 d. ir 135 str. 1 d., 24 str. 1 d. ir 302 str. 1 d., 24 str. d. ir 178 str. 2 d., 24 str. 4 d. ir 187 str. 2 d.

Kauno apylinkės teismo 2014-11-07 nutartimi kaltinamajam G. P. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams nustačius pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p., 3 p. buvimą.

Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundus dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar termino pratęsimo, tik patikrina kardomosios priemonės skyrimo ar termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, patikrina ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo galėjo padaryti nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis kaltinamas. Šiuo metu byloje surinkti duomenys šioje proceso stadijoje yra pakankami manyti, kad G. P. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir šie duomenys apylinkės teismo nutartyje nurodyti bei įvertinti tinkamai, BPK 121 str. 2 d. pažeidimų nenustatyta. Pažymėtina, kad skiriant kardomąją priemonę ir tęsiant jos terminą kaltinamo asmens kaltės klausimas nėra sprendžiamas ir paminėti duomenys nėra analizuojami įrodymų vertinimo prasme, todėl teismas dėl kaltinamojo teiginių, susijusių su jo kaltės neigimu, nepasisako ir jų nevertina. Taip pat teismas nevertina ir argumentų, susijusių su G. P. paieškos paskelbimu ikiteisminio tyrimo metu, kadangi ikiteisminio tyrimo metu priimtų procesinių sprendimų pagrįstumo tikrinimas nėra apygardos teismo, tikrinančio apylinkės teismo nutarties pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą, kompetencija.

BPK 121 str. nurodytos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje teigiama, jog prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į jo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama esant suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 str. 1 d. nurodytų pagrindų. Pagal BPK 119 str. suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Šios nuostatos taikomos ir pratęsiant suėmimą bylos nagrinėjimo teisme metu.

Be to, suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, negu vieneri metai, laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 str. 8 d.). G. P. kaltinamas vieno sunkaus ir trijų apysunkių nusikaltimų padarymu, už sunkaus (BK 135 str. 1 d.) nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta griežta ir išimtinai tik laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad suėmimo paskyrimui šiuo atveju buvo įstatyminis pagrindas.

Apygardos teismas, susipažinę su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, teisingai nustatęs, kad yra įstatyminis pagrindas pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminą, pagrįstai nustatė ir tai, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, daryti naujas nusikalstamas veikas ir kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė BPK 122 str. 1 d. 1 p., 3 p. pagrindu.

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios formaliai pakaktų skirti ar pratęsti suėmimą tuo pagrindu, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo. Nors gresianti griežta bausmė ir nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau ji vertintina kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis ir gali būti pagrindu, patvirtinančiu griežčiausios kardomosios priemonės taikymo reikalingumą. Kaip matyti, apylinkės teismas tinkamai įvertino ne tik paminėtą aplinkybę, bet ir kitus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Darydamas išvadą dėl būtinumo pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą, apylinkės teismas atsižvelgė ne tik į tai, kad G. P. kaltinamas keturių nusikalstamų veikų, iš kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymu, už kurią įstatyme numatyta griežčiausia bausmė yra 10 m., kuri atitinka BPK 122 str. 8 d. nuostatas, tačiau įvertino ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis. Teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis nevedęs, gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nedeklaravęs, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, kas leidžia pagrįstai tvirtinti, jog kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ar šeiminiais ryšiais. Kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad jis turi gyvenamąją vietą, gyvena (duomenys neskelbtini) nepaneigia BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodyto pagrindo buvimo, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paieška buvo paskelbta dėl to, kad jis nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, o į nurodytu adresu siunčiamus šaukimus nereagavo. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai vertino visumą aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo reikalingumo ir pagrįstai nustatė, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje ir suvokdamas jam gresiančios bausmės griežtumą, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Apygardos teismo vertinimu kaltinamajam G. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pagrįstai pratęstas ir tuo pagrindu, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, darys naujus, BPK 122 str. 4 d. nurodytus, nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).

Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimą, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kiti duomenys. Paminėtus duomenis apylinkės teismas įvertino tinkamai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. P. anksčiau teistas keturis kartus, paskutinį kartą – 2011-11-11 pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams ir 5 MGL (620 Lt) dydžio bauda, nusikalstamas veikas, kurių padarymu kaltinamas šioje byloje, padarė neišnykus teistumui, nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupe, kas rodo didesnį nusikalstamų veikų bei paties kaltinamojo pavojingumą visuomenei, kaltinamojo vaidmuo darant nusikalstamas veikas nebuvo antraeilis. Nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinamas G. P., įtrauktos į BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų sąrašą. Esant šioms aplinkybėms konstatuoti, kad kardomosios priemonės – suėmimo terminas BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu buvo pratęstas nepagrįstai, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

Suėmimas suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d., BPK 44 str. 1 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatose. Kita vertus, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, jog šiuo atveju be paminėtų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 str. įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas G. P., pobūdį, sunkumą, jo asmenybę apibūdinančius duomenis, nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamajam griežčiausios kardomosios priemonės taikymas prieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams.

Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad pirmos instancijos teismas, pratęsdamas G. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams BPK 122 str. 1 d. 1 p., 3 p. pagrindu, baudžiamojo proceso normų nepažeidė, nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir naikinti skundžiamą nutartį aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo G. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.