Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, neturintis pastovios gyvenamosios vietos, gyvenamoji vieta deklaruota prie Kauno miesto savivaldybės, šiuo metu esantis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, teistas:

1) 1998-07-09 pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. – 2 m. laisvės atėmimo ir 200 litų turto konfiskavimas, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2000-05-02 pagal Lietuvos Respublikos BK 118 str. 3 d – 4 m. 3 mėn. laisvės atėmimo su 200 litų vertės turto konfiskavimu;

3) 2006-03-27 pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. – 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo;

4) 2006-05-22 pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. – 2 m. 5 mėn. laisvės atėmimo;

5) 2013-01-11 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d – 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2013-10-04 Kauno apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, bausmę atlikęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. P. 2013-09-24 apie 21.00 val. viešoje vietoje – Kaune, (duomenys neskelbtini) miške, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vandališkais veiksmais - padegant ir tokiu būdu sunaikinant savadarbes palapines, kuriose gyveno nukentėjęs A. L., pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Kaltinamasis J. P., apklaustas parodė, kad iš pradžių gėrė alkoholinius gėrimus Šiaurės prospekte, prie seno troleibusų parko. Paskui P.s pasakė: „einam iki L., nes turiu senų reikalų su juo“. P. nesakė kokių reikalų turi su L.. Nuėjo link palapinės, L. dėjosi meškeres. Kai jie priėjo, P. L. lupo su pagaliu, o ant pagalio galo buvo kažkas uždėta, kaip kopūstams lupti. P. buvo piktas. Jei jis su M. būtų lindę, nuo P. būtų abu gavę su pagaliu. Jis L. nemušė, stovėjo šone. P. sustabdyti negalėjo. Klausė P., dėl ko mušė L.. P. sakė, kad ne jo reikalas. Jis su M. L. tik padegė palapines. P. L. jis nelindo, su L. normaliai bendravo. Po to įvykio daugiau L. nematė. Įvykis įvyko prie laužavietės, kur jie metalą degino, netoli Kleboniškio miško, apie 30-40 metrų atstumu iki Neries, netoli tilto. Padegė palapines, nes P. liepė. Turėjo žiebtuvėlį, panaudojo aliejų. Patys gesinti gaisrą jau bijojo. Dabar gailisi dėl visko. Kur dingo telefonas, kurį davė L., nežino. L. kišenėje tą telefoną turėjo, galimai jį pametė. Asmens tapatybės kortelės neėmė, jos jam nereikėjo. Vėliau, po įvykio, buvo sutikęs D. (Ž.), jis sakė, kad buvo radęs tą tapatybės kortelę, jos neėmė ir ten paliko. Kai P. nukentėjusįjį mušė, ji turbūt ir iškrito iš kišenės. Šiuo metu serga tuberkulioze. Vaistų įkalinimo įstaigoje kiek davė, tiek sunaudojo išėjęs į laisvę, pradėjo nelegaliai dirbti, nes reikėjo iš kažko gyventi. Neturėjo kur gyventi, vėliau susirado normalų darbą. Dėl nusikaltimo padarymo gailisi, gaila L., buvo tikri draugai. Žada gydytis, gultis į ligoninę. Nuo 2015-03-13 nepadarė jokių naujų nusikalstamų veikų ir jokių administracinių nusižengimų.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, jog kaltinamojo kaltę įrodo:

2015-02-13 nukentėjusiojo A. L. parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu, iš kurių matyti, kad kaltinamuosius jis pažįsta, yra buvę kartu su jais išgertuvių. Tuo metu jis buvo apsistojęs prie Neries upės, (duomenys neskelbtini) miške. Vakare, jau buvo tamsu, atėjęs pasiimti daiktų sutiko visus tris kaltinamuosius, vardus jų žinojo, pažino iš veidų. G. P. užstojęs išėjimą iš palapinės, jam su kažkokiu daiktu sudavė per kojas, jis nugriuvo, tada mušė visur daug kartų, nieko nereikalavo, nes jis niekam skolingas nebuvo. Visus smūgius sudavė G. P., kiti stovėjo toliau. Matė degančias palapines (baudžiamoji byla Nr. 1-22-573/2015, 3 t., b. l. 85, 88–95).

2014-05-16 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad atlikus asmens parodymų atpažinimą iš nuotraukų, iš nukentėjusiajam atpažinimui pateiktų 6 asmenų nuotraukų nukentėjusysis atpažino ir parodė nuotraukoje Nr. 3 esantį G. P., kaip asmenį, kuris įvykio metu jį sužalojo (baudžiamoji byla Nr. 1-22-573/2015, 1 t., b. l. 20–21, 22–23).

2014-05-19 parodymų patikrinimo vietoje protokolas, iš kurio matyti, kad atlikus parodymų patikrinimą įvykio vietoje nukentėjusysis A. L. parodė įvykio vietą, kurioje įvykio metu buvo apsistojęs, ir kur buvo sumuštas, taip pat patvirtino savo duotus parodymus (baudžiamoji byla Nr. 1-22-573/2015, 1 t., b. l. 24–25, 26–27).

2013-12-09 – 2013-12-18 Valstybinės teismo medicinos Tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3212/13(02) A. L. konstatuota galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies srityje, kaktoje, viršugalvio srityje, odos nubrozdinimais kairio smilkinio srityje, dešinės pusės kaktikaulio žvyno, kaktinio ančių priekinės ir užpakalinės sienelių, kairės pusės kaktikaulinės akytkaulinės kišenės priekinės sienelės, dešinės akiduobės vidinės sienelės, stogo, dešiniojo pleištakaulio ančių, kairės pusės momenkaulio, kairio smilkinkaulio žvyno lūžimais, su nedideliu pakraujavimu virš kietojo galvos smegenų dangalo apie dešinę kaktinę sritį, kuriam chirurginis gydymas nebuvo reikalingas, kairės krūtinės ląstos pusės VII šonkaulio lūžimas, kairio blauzdikaulio skeveldrinis lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2013-09-27. Dešiniosios akiduobės stogo, dešinio pleištakaulio ančių, įeinančio į kaukolės pamatą, lūžimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktas). Sužalojimai galėjo būti padaryti aštuonių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Šiuo atveju buvo pavojus nukentėjusiojo gyvybei. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Kairės krūtinės ląstos pusės VII šonkaulio lūžimas galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek atsitrenkiant į kietą buką daiktą (baudžiamoji byla Nr. 1-22-573/2015, 1 t., b. l. 33-34).

2015-02-13 liudytojos L. B. parodymais, duoti teisminio nagrinėjimo metu, iš kurių matyti, kad jai dirbant GMP gydytoja, 2013-09-24 apie 21.21 val. iš bendrojo pagalbos centro gautas pranešimas, kad Jonavos gatvėje, po tiltu, prie Kleboniškio kapinių vyksta muštynės, yra sužalotas asmuo. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko vaikinas, pasakė, kad įvykio vietoje yra nesaugu, įvykio vietoje muša jo draugą su lazdomis, todėl sulaukę policijos, nuvyko į vietą link Neries pusės, pro miškelį. Kelią rodė juos pasitikęs vaikinas. Nuvykus į įvykio vietą, po tiltu pamatė ant žemės sėdintį vaikiną, kuriam buvo sumušta galva, lūžusi koja. Buvo nustatyta, kad nukentėjęs asmuo yra A. L.. Jam buvo suteikta pirminė medicinos pagalba ir jis buvo nuvežtas į LSMUL KK priėmimo skyrių (baudžiamoji byla Nr. 1-22-573/2015, 1 t., b. l. 85, 88–95).

2015-02-13 liudytojos J. J. parodymais, duoti teisminio nagrinėjimo metu, iš kurių matyti, kad 2013-09-24 apie 21 val., jai į jos mobilaus ryšio telefoną paskambino jos buvęs sugyventinis D. Ž. ir pasakė, kad juos užpuolė, sumušė ir padegė kaltinamieji, nurodė vardus R. ir G., taip pat minėjo P. bei paprašė iškviesti pagalbą. Nukentėjusįjį pažįsta iš matymo, jis yra jos buvusio sugyventinio D. Ž. draugas, taip pat pažįsta ir J. P. (baudžiamoji byla Nr. 1-22-573/2015, 1 t., b. l. 85, 88–95).

2014-02-18 Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pranešimas, iš kurio matyti, kad užfiksuotos įvykio aplinkybės, nurodyta, kad kilusio gaisro priežastis – neatsargus elgesys su ugnimi (baudžiamoji byla Nr. 1-22-573/2015, 1 t., b. l. 57).

2013-12-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad atlikus asmens parodymų atpažinimą iš nuotraukų, iš R. M. atpažinimui pateiktų 6 asmenų nuotraukų jis atpažino ir parodė nuotraukoje Nr. 3 esantį G. P., kaip asmenį, kuris sumušė A. L. (baudžiamoji byla Nr. 1-22-573/2015, 2 t., b. l. 10– 11, 12).

2015-02-13 kaltinamojo (nuteistojo) R. M. parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu, iš kurių matyti, kad dėl tyčinio savadarbių palapinių padegimo kaltę pripažino, nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku buvo nurodytoje vietoje su G. P. ir J. P.. Nukentėjusiojo palapinę be priežasties padegė žiebtuvėliu, prieš tai ją apipylę aliejumi, nurodymų padegti niekas nedavė, tai padarė savo iniciatyva kartu su J. P.. Nukentėjusiojo nemušė, kad muštų G. P. nematė (baudžiamoji byla Nr. 1-22-573/2015, 3 t., b. l. 88–95).

2015-03-04 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-573/2015, G. P. nuteistas už nukentėjusiajam A. L. padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., o R. M. nuteistas už viešosios tvakos pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ) (baudžiamoji byla Nr. 1-22-573/2015, 3 t., b. l. 102–106).

Teisiamajame posėdyje aukščiau ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo J. P. kaltė nusikaltimo, numatyto baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., padarymu, nepasitvirtino. Kaltinamasis neneigė, kad su G. P. ir R. M. buvo įvykio vietoje, tačiau 2015-03-04 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, išnagrinėjus baudžiamąją bylą Nr. 1-22-573/2015 buvo nustatyta, kad nukentėjusįjį A. L. sumušė ir jam sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlė G. P.. Nors nagrinėjant baudžiamąją bylą nuteistasis G. P. neigė, kad inkriminuojamo nusikaltimo laiku buvo įvykio vietoje, tačiau jo versija buvo paneigta tiek nukentėjusiojo A. L., tiek šiuo atveju nuteistojo R. M. parodymais. Kaltinamasis J. P. taip pat neigė mušęs nukentėjusįjį ir nurodė, kad A. L. mušė G. P., o jis pats bijojo G. P.. Kaltinamasis pripažino, kad būdamas įvykio vietoje kartu su R. M. padegė palapines, kuriose buvo apsistojęs nukentėjusysis A. L.. Teismas šioje dalyje neturi pagrindo abejoti kaltinamojo J. P. parodymais, kurie buvo nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Nukentėjęs A. L. tvirtai atpažino būtent G. P. kaip jį sužalojusį asmenį, o ne J. P.. Nors šio nusikaltimo padarymu J. P. buvo kaltinamas veikiant bendrininkų grupėje su G. P. ir R. M., tačiau apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjęs A. L. tvirtino, kad matė jog jam smūgius sudavė G. P., o R. M. ir J. P. stovėjo toliau. Tą patį teisiamojo posėdžio metu tvirtino kaltinamasis J. P., kuris nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė sudavęs smūgius nukentėjusiajam. Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad neįrodyta, jog kaltinamasis J. P., veikdamas bendrininkų grupėje su G. P. ir R. M. dalyvavo padarant kūno sužalojimą nukentėjusiajam A. L., todėl jis išteisintinas dėl nusikaltimo, numatyto baudžiamojo kodekso 24 str. 1 d., 135 str. 1 d. padarymo.

Kaltinamasis J. P. buvo kaltinamas veikęs bendrai su G. P. ir R. M., t. y. ir nusikaltimų, numatytų baudžiamojo kodekso 24 str. 1 d., 302 str. 1 d., 24 str. 1 d., 178 str. 2 d. padarymu, tačiau ištyrus surinktus įrodymus nustatyta, kad nukentėjęs A. L. įvykdyto užpuolimo 2013-09-24 apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini) miške metu prarado asmens tapatybės kortelę ir mobilaus ryšio telefoną Nokia, tačiau nenustatyta, kad šiuos daiktus iš jo kišenės pagrobė būtent kaltinamasis J. P.. Kaltinamasis kategoriškai neigė paėmęs šiuos daiktus, o nukentėjęs A. L. teisiamojo posėdžio metu buvo nurodęs, kad šiuos daiktus iki užpuolimo turėjo, laikė kišenėje, o jų pasigedo tik ligoninėje ir nematė bei nejautė, kad kas nors būtų kraustęs jo kišenes. Nesant kitų duomenų, patvirtinančių, kad A. L. asmens tapatybės kortelė ir telefonas Nokia buvo pagrobti, o ne pamesti po kūno sužalojimo jam padarymo, t. y. nesant duomenų, kad šiuo atveju jo atžvilgiu buvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos, baudžiamojo kodekso 24 str. 1 d., 302 str. 1 d., 24 str. 1 d., 178 str. 2 d., J. P. išteisintinas (BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu).

J. P. buvo kaltinamas tuo, kad su R. M., veikdami bendrininkų grupėje, 2013-09-24 apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini) miške, visuotinai pavojingu būdu - padegant - sugadino A. L. priklausantį turtą - savadarbes palapines, t. y. nusikaltimo, numatyto BK 24 str. 3 d., 187 str. 2 d., padarymu. Kaltinamasis J. P. pripažino padegęs palapines, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta palapinių vertė (neaišku, ar jos iš viso turėjo kokią nors vertę), jų priklausomybė (nukentėjęs A. L. paneigė, kad palapinės priklausė jam), į tai, kad kaltinamasis J. P. padegė palapines viešoje vietoje, demonstruodamas nepagarbą asmenims, gyvenusiems šiose palapinėse - A. L. ir D. Ž., be jokios priežasties, sukeldamas miško gaisro pavojų, jo veiksmai vertintini kaip vandališki, demonstruojantys nepagarbą aplinkai ir trikdantys visuomenės rimtį ir tvarką. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamojo J. P. veika perkvalifikuojama iš baudžiamojo kodekso 24 str. 3 d., 187 str. 2 d. į baudžiamojo kodekso 284 str. Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis J. P. veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo atliekamų veiksmų neteisėtumą, suvokė nusikalstamas pasekmes ir jų siekė.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos BK 61 str. nurodyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu. Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam J. P. skyrimo, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybes lengvinančias ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Kaltinamojo J. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str.).

Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies sankcija numato šias bausmes: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Skiriant bausmę taip pat įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas. Kaltinamasis J. P. teistas 5 kartus (baudžiamoji byla Nr. 1-22-573/2015, 1 t., b. l. 90–107), nedirbantis, Sodros duomenų bazėje neužregistruotas (baudžiamoji byla Nr. 1-22-573/2015, 1 t., b. l. 85), baustas administracine tvarka (baudžiamoji byla Nr. 1-22-573/2015, 1 t., b. l. 89, VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neužregistruotas (baudžiamoji byla Nr. 1-22-573/2015, 1 t., b. l. 111), VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos ir Centro poliklinikos psichikos sveikatos centruose neužregistruotas (baudžiamoji byla Nr. 1-22-573/2015, 1 t., b. l. 113, 115), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (baudžiamoji byla Nr. 1-22-573/2015, 1 t., b. l. 117), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (baudžiamoji byla Nr. 1-22-573/2015, 1 t., b. l. 109).

Kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs, nusikalstamą veiką padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, žinodamas, kad jo atžvilgiu teismui perduota baudžiamoji byla, pasislėpė nuo teismo, nesigydė nuo pavojingos užkrečiamos ligos (tuberkuliozės), todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamasis nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės normas, ši veika buvo nuoseklus kaltinamojo gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys, rodantis jo nenorą taisytis, daryti išvadų iš ankščiau paskirtų bausmių, tarp kurių buvo ir švelnesnės bausmės ir laisvės atėmimo bausmė. Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam griežčiausią nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą (BK 50 str.). Bausmės trukmės laikas parinktinas žemesnis nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, bei įvertinus ir tai, kad kaltinamasis duodamas paaiškinimus teisme nevengė savo atžvilgiu atsakomybės bei nuo 2015 metų nepadarė naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (įvertinus veiksmų apimtį), į kaltės rūšį (tiesioginė tyčia), į tai, kad nusikalstama veika baigta, į kaltinamojo asmenybę (anksčiau teistas, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui), į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į tai, kad bausmė turi atitikti teisingumo kriterijų, bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei šios bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d.). Kaltinamajam skirtina reali terminuota laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.).

Dėl proceso išlaidų

Byloje buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta patikslinta 2017-03-14 pažyma Nr. NTP-7-3131 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Vida Kabečienė teikia antrinę teisinę pagalbą J. P. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui yra 208,44 EUR.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą, kai kaltinamasis yra suimtas, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš esmės gali būti priteisiamos iš kaltu pripažinto J. P. vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą, kai kaltinamasis yra suimtas, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo jam esant suimtam. Remiantis išdėstytu, minėtoje patikslintoje pažymoje nurodytos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo J. P. nepriteistinos.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Nukentėjusysis A. L. civilinio ieškinio nepareiškė.

J. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 straipsniais ir 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 str. ir paskirti bausmę - 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2017-02-08 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio vykdymo palikti nepakeistą.

J. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., išteisinti dėl nusikaltimų, numatytų baudžiamojo kodekso 24 str. 1 d., 135 str. 1 d., 24 str. 1 d., 302 str. 1 d., 24 str. 1 d., 178 str. 2 d. padarymo, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš J. P. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, esant suimtam kaltinamajam - nuo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.