Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

1.1. Ieškovas 2005 m. balandžio 22 d. sudarė Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria iš padavėjo G. K. nupirko nuosavybės teise 330/1025 dalį žemės sklypo bendrojoje nuosavybėje, kurio bendras plotas 0,1025 ha, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini)., paskirtis: kita (individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti), ir šiame sklype esančius: 32/100 dalis pastato – dvibučio gyvenamojo namo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 1A1p, turinčio 99.27 kv. m bendro ploto, paskirtis: gyvenamoji (vieno buto pastatai), pastatą – garažą, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 2G1p, turintį 32 kv. m užstatyto ploto, paskirtis: pagalbinio ūkio, bei kitus statinius (inžinieriniai) – kiemo statinius (remonto duobė, kiemo aikštelė, tvora), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), paskirtis: kiti statiniai, esančius (duomenys neskelbtini).

1.2. Sutarties 3.4. punktu ieškovas ir pardavėjas G. K. susitarė, kad ieškovo nuosavybėn pereina gyvenamojo namo patalpos, plane pažymėtos indeksais: 1-12 (1,94 kv. m), 1-13 (2,78 kv. m), 1-11 (3,34 kv. m), 1-10 (9,74 kv. m), 1-7 (14,17 kv. m), iš viso 31.97 kv. m ploto. Kita dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovams: atsakovui V. R. nuosavybės teise priklauso 559912/1000000 dalis pastato, atsakovui V. R. ir E. R. nuosavybės teise priklauso 170752/1000000 dalis pastato. 2005 m. birželio 20 d. ieškovas ir atsakovai sudarė mainų sutartį, kuria ieškovas išmainė Sutartimi įsigytas patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-7 ir 1-13 (viso 16,95 kv. m), į atsakovams priklausančią patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-9 (11,92 kv. m).

1.3. Virš atsakovams priklausančių gyvenamojo namo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), patalpų (buto) yra negyvenamoji patalpa – palėpė, kuri nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 ir 4.82 straipsnių nuostatas. Negyvenamoji patalpa – palėpė yra bendrojo naudojimo patalpa, kuri yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Butų ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Norint įgyvendinti nuosavybės teisę į palėpę, pirmiausia reikia atlikti palėpės kadastrinius matavimus ir įregistruoti NTR kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą. Tokiu atveju šalys turėtų neįrengtos palėpės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir galėtų disponuoti palėpės dalimi. Kai nuosavybės teisės bus įregistruotos, bet kuris iš bendraturčių turės teisę jam priklausančią dalį perleisti kitam bendraturčiui.

1.4. Atsakovai nei patys sutinka atlikti palėpės kadastrinius matavimus, nei leidžia tai padaryti ieškovo pasirinktam matininkui. Ieškovas ne kartą ragino atsakovus atlikti palėpės kadastrinius matavimus arba leisti tai padaryti jo pasirinktam matininkui, tačiau atsakovai atsisako leisti ieškovui įgyvendinti savo, kaip dvibučio gyvenamojo namo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), bendraturčio, teises.

1.5. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – NTKĮ) 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Tais atvejais, kai nekilnojamasis daiktas priklauso ne vienam, o keliems savininkams, kadastro tvarkytojas keisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis gali tik turėdamas visų savininkų prašymą ar kitu būdu išreikštą valią - sutikimą keisti kadastro duomenis.

1.6. Tik atlikus palėpės kadastrinius matavimus galima ją suformuoti, tačiau atsakovai neduoda leidimo patekti į palėpę, kad būtų galima atlikti kadastrinius matavimus. Palėpės aktualių kadastrinių duomenų nustatymas ir įteisinimas nepažeis atsakovų interesų ir nesukels jiems neigiamų teisinių pasekmių.