- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-08
- Bylos Nr.
- 2A-1589-264/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19825-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Aušra Baubienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Internova LT“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vaida“
- Trečiasis asmuo
- D. J.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.6.2Įskaitymas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Žibo, Raimondo Buzelio ir Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Internova LT“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3550-748/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaida“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Internova LT“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo D. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 11 d. priėmė ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vaida“ ieškinį dėl 4 180 Eur skolos, 54,45 Eur palūkanų, 6 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų – 127,00 Eur žyminio mokesčio ir 240,00 Eur už teisines paslaugas priteisimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę ilgalaikiai krovinių pervežimo santykiai, kurių metu atsakovė pateikdavo telefonu užsakymus, o grįžus transporto priemonei, atsakovė telefonu informuodavo ieškovę apie nuvažiuotus kilometrus. Ieškovė tuo pagrindu išrašydavo ir pateikdavo apmokėti atsakovei PVM sąskaitas faktūras. Tokiu būdu ieškovė suteikdavo atsakovei transporto paslaugas. Atsakovei buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. 282, 279, 287, 291, iš kurių buvo apmokėta tik Nr. 279, likusi nesumokėta dalis ieškinio pateikimo dienai – 4 180 Eur. Ieškovė paslaugas suteikė tinkamai, atsakovė dėl paslaugų kokybės pretenzijų nepateikė. Atsakovei nesumokėjus skolos, jai priskaičiuotos 57,45 Eur palūkanos.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, taip pat priteisti iš ieškovės UAB „Vaida“ visas 847 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškinį rengimą atsakovės naudai. Nurodė, jog ieškovė su atsakove buvo sudariusios vienkartines krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurios buvo pilnai ir tinkamai įvykdytos. Atsakovė su ieškove už krovinių pervežimus atsiskaitė, atlikdama priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Atsiliepime argumentavo, kad 2017 m. liepos 11 d. kroviniai buvo nugabenti, už krovinius buvo paimti pinigai – 4 180 Eur iš krovinio gavėjo. Ieškovė atsakovei išrašė sąskaitas faktūras už krovinių pervežimą 6 386,38 Eur sumai, tačiau ieškovė neįvykdė pareigos perduoti atsakovei iš krovinių gavėjų gautų 4 180 Eur, todėl atsakovė įvykdė vienarūšių reikalavimų įskaitymą 4 180 Eur sumai. Atlikus įskaitymą ir sumokėjus kitas sumas, atsakovė nėra skolinga ieškovei.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo D. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, jog dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Vaida“ tolimųjų reisų vairuotoju. 2017 m. liepos mėnesį jis vežė atsakovės krovinį – automobilių variklius į Vokietiją, o už juos turėjo parvežti iš krovinių gavėjų gautus pinigus pagal kvitus, kurie buvo prisegti prie krovinių. Su atsakove jokių sutarčių nebuvo pasirašyta, jis pats neturi įgaliojimų pasirašyti dokumentus ieškovės vardu arba priimti grynuosius pinigus, kelionė buvo įforminta CMR važtaraščiu. Visus pinigus iš gavėjų gavo, ant kvitų parašė savo vardą, pavardę ir parašą. Vokietijoje jį apvogė – iš jo pavogė rankinę su visais gautais pinigais ir jam priklausančiais dokumentais – vairuotojo pažymėjimu, pasu, banko kortele. Grįžęs po kelionės apie vagystę pranešė darbdaviui ir atsakovės atstovams. Pripažįsta, kad pinigai prarasti dėl jo kaltės, todėl pažadėjo juos grąžinti ir 170 Eur jau sumokėjo. Tačiau po kiek laiko, J. M. jam pranešė, kad prarastas lėšas padengtų draudimas, jei būtų sudarytos krovinių pervežimo sutartys, todėl jis pasirašė 4 vienkartines krovinio pervežimo sutartis ir J. M. prašymu ant jų uždėjo spaudą su ieškovės rekvizitais. Pasirašydamas nesuprato, kad J. M. jį apgavo ir siekia atsakomybę už prarastas lėšas perkelti ieškovei.
II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės UAB „Internova LT“ ieškovei UAB „Vaida“ 4 180 Eur skolą, 54,45 Eur palūkanas, 6 proc. palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nustatė, jog tarp šalių nėra ginčo dėl krovinio vežimo sutarties įvykdymo, nes abi šalys patvirtino, kad kroviniai buvo paimti ir pristatyti gavėjui laiku, dėl to šalys viena kitai pretenzijų nereiškė. Ieškovės darbuotojas įvykdė krovinių pervežimą, už kurį, kaip pripažįsta abi šalys, atsakovė ieškovei liko nesumokėjusi 4 180 Eur.
7. Teismas konstatavo, kad iš kvituose esančių įrašų negalima nustatyti, kam jie priklauso – ar ieškovei, ar atsakovei. Atkreipė dėmesį, kad teismui nepateikti duomenys apie šios sumos įtraukimą į atsakovės į buhalterinę apskaitą. Darė išvadą, jog 4 180 Eur sumos pinigų priėmimas ir pervežimas vyko tinkamai neatspindint šios operacijos ieškovės ir atsakovės įmonių dokumentuose.
8. Teismo vertinimu, vienkartinėse krovinio pervežimo sutartyse Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta sąlyga - iškrovimo metu paimti pinigus (1 000 Eur, 1 700 Eur, 680 Eur, 800 Eur), pasirašyti pinigų priėmimo kvitus bei kitus dokumentus ir pinigus bei dokumentus parvežti ir perduoti užsakovui, yra laikytina niekine, nes yra neteisėta dėl imperatyvių įstatymo normų, numatytų Finansinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, pažeidimo (CK 1.78 straipsnio 3 dalis). Tokia neteisėta sutarčių sąlyga negali būti patvirtinta nei šalių susitarimu, nei teismo sprendimu, ji negalioja, nepaisant to, ar yra teismo sprendimas pripažinti ją negaliojančia (CK 1.78 straipsnio 1 dalis).
9. Taip pat teismas vertino, kad ieškovė neturėjo pareigos priimti, pervežti ir perduoti pinigus atsakovei, o atsakovė neturėjo teisinio pagrindo įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus dėl 4180 Eur skolos, todėl 2017 m. rugpjūčio 24 d. pareiškimu atsakovės atliktas 4 180 Eur įskaitymas yra niekinis.
10. Teismas nurodė, jog sutartis visoje apimtyje Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pagrindo laikyti niekinėmis, kadangi nurodytas pagrindas nėra pakankamai akivaizdus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Internova LT“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3550-748/2018 ir ieškovės UAB „Vaida“ ieškinį atmesti, taip pat priteisti iš ieškovės 726 Eur apeliacinio skundo parengimo išlaidas ir 95 Eur žyminį mokestį atsakovės UAB „Internova LT“ naudai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė teismų praktikoje formuluojamą taisyklę, kad sprendime turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jis yra pagrįstas, nes byloje esančius įrodymus vertino su išankstine nuostata, jog ieškovė nėra skolinga atsakovei ir įskaitymas neteisėtas.
11.2. Teismas pripažinęs niekine vienkartinėse krovinio pervežimo sutartyse esančią sąlygą dėl grynųjų pinigų pervežimo, neteisingai taikė niekinio sandorio teisinius padarinius.
11.3. Teismas sprendime visiškai ignoravo aplinkybę, kad ieškovės darbuotojas D. J. patvirtino, kad gavėjams pristatęs krovinius iš gavėjų už šias prekes paėmė 4 180 Eur, tačiau minėtų pinigų atsakovei neperdavė, kadangi, remiantis 2017 m. liepos 18 d. Policijos pažyma, pinigai iš ieškovės darbuotojo D. J. buvo pavogti.
11.4. Teismui nustačius, kad ieškovė nėra finansų įstaiga ir neturėjo teisės teikti finansines paslaugas ir tuo pagrindu laikytina niekine vienkartinėse krovinio pervežimo sutartyse Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta sąlyga - iškrovimo metu paimti pinigus (1 000 Eur, 1 700 Eur, 680 Eur, 800 Eur), pasirašyti pinigų priėmimo kvitus bei kitus dokumentus ir pinigus bei dokumentus parvežti ir perduoti užsakovui, reiškia, kad teismas privalėjo taikyti niekinio sandorio teisinius padarinius.
11.5. Teismas taikydamas restituciją ginčo atveju turėjo spręsti, kad ieškovė, be pagrindo gavusi 4 180 Eur sumą, turėjo pareigą ją grąžinti atsakovei.
11.6. Teismas visiškai nepagrįstai niekiniu pripažino 2017m. rugpjūčio 24 d. pareiškimu atsakovės atliktą 4 180 Eur įskaitymą, kadangi bylos aplinkybės patvirtina, kad abi šalys turėjo viena kitai priešpriešinius vienarūšius reikalavimus 4 180 Eur sumai.
Žemesnės instancijos teismas
11.7. Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovės atliktas įskaitymas yra niekinis sandoris, kadangi teismo sprendimu nepaneigta, kad atliekant įskaitymą neegzistavo CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos ar kad buvo CK 6.134 str. nurodytas atvejis, kai įskaitymas draudžiamas.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Vaida“ prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3550-748/2018 bei priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovės pateiktose vienkartinėse pervežimo sutartyse Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nurodyta sąlyga – iškrovimo metu paimti pinigus, pasirašyti pinigų priėmimo kvitus bei kitus dokumentus ir pinigus bei dokumentus parvežti ir perduoti užsakovui, laikytina niekine, nes yra neteisėta dėl imperatyvių įstatymo normų, numatytų Finansinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pažeidimo.
12.2. Nurodo, jog teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, jog atsakovės pateiktose vienkartinėse krovinio pervežimo sutartyse Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodytos sutarčių sudarymo datos. Šias sutartis pasirašė trečiasis asmuo D. J. po to, kai grįžo nuvežęs krovinius ir neturėdamas ieškovės UAB „Vaida“ nei žodinio nei rašytinio pavedimo. Pinigų priėmimo kvitus 800 Eur ir 1 000 Eur sumoms taip pat pasirašė D. J., tačiau kvituose nenurodytas prekes/paslaugas parduodantis ūkio subjektas, nėra kvito serijos ir numerio, datos, nėra įrašyta už ką sumokėta. 2017 m. liepos 12 d. kvitas 1 700 Eur sumai išrašytas Vokietijoje, Berlyne, užpildytas, tačiau pinigų gavėjas nenurodytas, pinigus gavo ir kvitą pasirašė D. J.. Teigia, jog iš ieškovės nurodytų rašytinių įrodymų ir trečiojo asmens paaiškinimų, pinigus priimti ir pristatyti į Lietuvą atsakovei įsipareigojo asmeniškai D. J..
12.3. Teismas pagrįstai sprendė, kad iš pinigų priėmimo kvituose esančių įrašų negalima nustatyti, kam jie priklauso – ar ieškovei, ar atsakovei, taip pat, kad byloje nėra įrodymų, kad šios sumos ir kvitai yra įtraukti į atsakovės buhalterinę sąskaitą.
12.4. J. M. (pardavėjas) siuntė variklius į Vokietiją, o ieškovės su variklių gavėju nesieja jokie pirkimo-pardavimo santykiai, todėl ieškovė neturėjo jokio pagrindo išrašyti siuntėjams pinigų priėmimo kvitų, nes pinigai ieškovei nepriklauso.
12.5. Teismas pagrįstai pripažino sutarčių sąlygas ir vienašalį įskaitymą niekinėmis, ir netaikė restitucijos, kadangi ieškovė iš atsakovės negavo nieko, ką turėtų jai grąžinti. Nurodo, jog taip pat ieškovė negavo pinigų iš trečiųjų asmenų, o pareigą pervežti pinigus ir kartu su dokumentais perduoti atsakovei prisiėmė asmeniškai trečiasis asmuo D. J..
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
15. Byloje ginčas kilo dėl ieškovės suteiktų krovinių pervežimo paslaugų atsakovei apmokėjimo. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia argumentais dėl netinkamo įrodymų įvertinimo bei netinkamo įskaitymo teisinius santykius reglamentuojančių materialinės teisės normų taikymo. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl pagal byloje esančius įrodymus ieškovė nėra skolinga atsakovei ir atsakovės atliktas įskaitymas neteisėtas.
Dėl įrodymų vertinimo
16. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo.
17. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), todėl pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).
18. Šalių teisinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su tarpusavio įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.
19. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).
20. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad ieškovė suteikė atsakovei vežimo paslaugas pagal CMR tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (b. l. 63, 64, 113, 114), kad ieškovė atsakovės pareikalavo sumokėti iki nurodytos datos už transporto paslaugas: pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000282 - 2196,15 Eur iki 2017-09-01, pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000287 – 1 842,83 Eur iki 2017-09-10, pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000291 – 1633,50 Eur iki 2017-09-01 (b. l. 35, 36, 37). Atsakovė 2017-08-24 pareiškimu ieškovei pranešė apie atliktą vienašališką priešpriešinių vienarūšių piniginių reikalavimų įskaitymą - 4180 Eur sumai, įskaitymo pagrindu nurodydama 2017-07-11 sudarytas 4 vienkartines pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 39). Atsakydama į UAB „Internova“ pranešimą dėl vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, ieškovė UAB „Vaida“ 2017-08-29 raštu (b. l.40) informavo atsakovę, kad įskaitymas yra niekinis, nes minėtos pervežimo sutartys yra nepatvirtintos ieškovės.
21. Atsakovė atsiliepime į ieškinį rėmėsi aplinkybe, jog atliko 4 180 Eur įskaitymą, kadangi ieškovė neįvykdė vežimo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygos parvežti jai krovinių gavėjų sumokėtus pinigus, ir įrodinėjo įskaitymo teisėtumą pateiktomis minėtų vienkartinių pervežimo sutarčių kopijomis dėl krovinių pervežimo 2017-07-11(pakrovimo data) - 2017-07-12 (pristatymo data) iš Kauno į Vokietiją, susirašinėjimo su vežėjo UAB „Vaida“ vairuotoju D. J., grynųjų pinigų paėmimo kvitais ir kt. (b.l. 56-64) ir teigė, kad minėtomis sutartimis ieškovė įsipareigojo ne tik pervežti krovinius, bet ir iš gavėjų paimti 4180 Eur bei juos perduoti atsakovei, tačiau jų neperdavė, todėl po atlikto 4180 Eur įskaitymo šalys viena kitai nebėra skolingos.
22. Apeliaciniame skunde apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės atliktas priešpriešinės skolos įskaitymas 2017-08-24 pranešimu, yra niekinis sandoris, teigdama, kad buvo visos CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos ir kad nebuvo CK 6.134 str. nurodyto atvejo, kai įskaitymas draudžiamas. Tačiau pažymėtina, kad įskaitytos sumos dydį ir pagrįstumą turi įrodyti atsakovas, šiais faktais grindžiantis savo atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).
23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė atliko 4180 Eur įskaitymą, kuriam atlikti nebuvo CK 6.130 straipsnyje nustatytų sąlygų prievolės pasibaigimui, nes nebuvo pateikta duomenų, kad ieškovė UAB „Vaida“ būtų skolinga atsakovei ginčo sumą, kad atsakovė turėjo priešpriešinį ir galiojantį piniginį reikalavimą ieškovei. Priešingai, bylos duomenys patvirtina ir atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad įskaitymo atlikimo momentu atsakovė UAB „Internova“ ieškovei UAB „Vaida“ buvo suteikusi krovinių vežimo paslaugas, už kurias atsakovė nebuvo pilnai atsiskaičiusi pagal ieškovės išrašytas ir pateiktas apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras (Nr.0000282, 0000287, 0000291) ir buvo skolinga 4 180 Eur už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas.
24. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus: vienkartinių krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurias vežėjo UAB „Vaida“ vardu pasirašė jos vairuotojas D. J., neturėdamas tam įgaliojimų (b. l. 56, 57, 58, 59), bei pinigų paėmimo kvitus laikė nepatikimais ir nepakankamais rašytiniais įrodymais, nesant byloje kitų objektyvių duomenų ieškovės ir atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentuose (operacijas, pirminius dokumentus) apie ieškovės 4 180 Eur dydžio įsiskolinimą atsakovei.
25. Vertindama anksčiau nurodytus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovę ir ieškovę siejo krovinių vežimo teisiniai santykiai (CK 6.808 str.) Pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 straipsnio 1 dalis).
26. Apeliantė savo procesiniuose dokumentuose remiasi vienkartinių krovinio pervežimo sutarčių skyriuje „papildoma informacija“ įrašyta sąlyga - iškrovimo metu paimti pinigus (1000 Eur, 1700 Eur, 680 Eur, 800 Eur), pasirašyti pinigų priėmimo kvitus bei kitus dokumentus ir pinigus bei dokumentus parvežti ir perduoti užsakovui“, tačiau kaip matyti iš minėtų sutarčių turinio, skyriaus „Vežėjo teisės ir pareigos“ 4 punktu vežėjas atsako tik už krovinio saugumą, jo sugadinimą, sunaikinimą ar trūkumą nuo pakrovimo į automobilį iki krovinio atidavimo laiko jo teisėtam gavėjui.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ex officio laikė niekine sutarčių sąlygą - dėl pinigų paėmimo ir perdavimo atsakovei (1000 Eur, 1700 Eur, 680 Eur, 800 Eur), kuri akivaizdžiai prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms (CK 6.807 straipsnio 1 dalis, Finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 35 punktas, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nepažeidžiant CK 1.78 straipsnio 5 dalies reikalavimų bei nenukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
28. Reikšminga tai, kad atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog sutartyse ieškovės (vežėjo) UAB „Vaida“ vardu pasirašęs asmuo – gavėjams Vokietijoje pristatęs krovinius ieškovės vairuotojas D. J., neturėjo UAB „Vaida“ vadovo įgaliojimo sutarčių pasirašymui, kad jas pasirašė būtent D. J. atsakovės vadovo prašymu jau po atlikto krovinių pervežimo. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį tik teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.
29. Bylos duomenimis nustatyta, kad būtent atsakovė parengė sutarties sąlygas ir tekstą. Atkreiptinas dėmesys, kad atvejais, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, įstatyme įtvirtinta sutarčių aiškinimo taisyklė numato, jog tokios abejonės dėl sutarties sąlygų šalinamos aiškinant tas sąlygas pasiūliusios šalies (nagrinėjamu atveju atsakovės) nenaudai ir jas priėmusios šalies (nagrinėjamu atveju ieškovės) naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Aiškinant sutartį reikšminga atsižvelgti ir į sutarties šalių elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).
30. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei įrodymų dėl vienkartinių sutarčių sudarymo aplinkybių vertinimui. Taip pat neturi pagrindo abejoti trečiojo asmens - ieškovės vairuotojo D. J. paaiškinimais, iš kurių matyti, kad ginčo sutartis jis pasirašė neįgaliotas ieškovės vadovo, atsakovės UAB “Internova LT” atstovo Karolio prašymu kai grįžo iš reiso ir pranešė apie pinigų vagystę, kad pats asmeniškai sutiko paimti pinigus iš gavėjų ir juos perduoti atsakovei UAB “Internova LT” pastarosios atstovo prašymu. Todėl apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ieškovės vairuotojas paėmęs pinigus iš krovinių gavėjų ir jų neperdavęs atsakovei, nesusijusi su atliktu krovinio pervežimo procesu, o atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, yra nepakankama ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės atlikto įskaitymo nepagrįstumo (CPK 178 str., 185 str.).
31. Pripažinęs sandorį niekiniu teismas turi taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos šalių reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017 54 punktą ir jame nurodomą kasacinio teismo praktiką). Todėl sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad teismui ex officio pripažinus sandorį niekiniu, niekinio sandorio teisines pasekmes taip pat turi taikyti teismas. Tačiau atsižvelgiant į šios nutarties 23-26, 28, 30 punktuose nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nepakanka įrodymų, teikiančių pagrindą išvadai, kad ieškovė kaip vežėja gavo iš trečiųjų asmenų ar atsakovės ginčo sumą ir turėjo pareigą pinigus perduoti atsakovei, todėl daro išvadą, kad ieškovė neturi pareigos grąžinti to, ko nėra gavusi, ir nėra skolinga atsakovei. Todėl byloje ieškovei įrodžius, kad atsakovė už krovinių pervežimo paslaugas liko skolinga ieškovei, o atsakovei neįrodžius prievolės pabaigos įskaitymu, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą tenkinti ieškinį.
32. Taip pat apeliantė teigia, kad teismo priimtas sprendimas yra nemotyvuotas.
33. CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuos reikalavimus atitinka. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas taip pat nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Teismo sprendime yra argumentuotai pateiktos pagrindinės išvados dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė yra atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos. Todėl konstatuotina, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė.
34. Kiti apeliantės skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
35. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovės UAB „Internova LT“ apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančios įstatymo nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė UAB „Vaida“ atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti iš apeliantės 200 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokatės I. K. teiktą teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, bei šias išlaidas patvirtinantį dokumentą- 2018-07-02 mokėjimo nurodymo Nr. 692 kopiją (b.l. 175). Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovės ieškovei priteistina 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 3 d., 98 str.).
37. Apeliacinės instancijos teismas patyrė 5,60 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (b.l. 178, pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurios atmetus apeliacinį skundą yra priteisiamos iš apeliantės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Internova“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vaida“ ( įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 200 Eur (du šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Internova“ valstybei 5, 60 Eur (penkis eurus 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.