- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-16
- Bylos Nr.
- 2-3550-748/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19825-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snieguolė Vilutienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vaida“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Internova“
- Trečiasis asmuo
- D. J.
- Advokatai
- Odeta Gecevičienė, Ina Kurauskienė
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaida“ atstovei advokatei Inai Kurauskienei,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Internova“ atstovei advokato padėjėjai Odetai Gecevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaida“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Internova“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo – D. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apylinkės teisme 2017 m. spalio 6 d. priimtas uždarosios akcinės bendrovės „Vaida“ (toliau – ir ieškovė) pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo uždarajai akcinei bendrovei „Internova“ (toliau – ir atsakovė) dėl 4 543,55 Eur skolos, 28,53 Eur palūkanų, 6 procentų metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pareiškimo pagrindu Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 6 d. priėmė teismo įsakymą dėl nurodytos skolos priteisimo (b. l. 3, 17-18).
2017 m. lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teisme priimti atsakovės prieštaravimai byloje dėl teismo įsakymo išdavimo (b. l. 24).
2017 m. gruodžio 11 d. Kauno apylinkės teismas priėmė ieškovės pateiktą ieškinį atsakovei dėl 4 180 Eur skolos, 54,45 Eur palūkanų, 6 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų – 127 Eur žyminio mokesčio ir 240 Eur už teisines paslaugas priteisimo (b. l. 29-32). Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi panaikino 2017 m. spalio 6 d. civilinėje byloje Nr. L2-26896-748/2017 priimtą teismo įsakymą.
Ieškinyje nurodyta, kad tarp bylos šalių buvo susiklostę ilgalaikiai krovinių pervežimo santykiai, kurių metu atsakovė pateikdavo telefonu užsakymus, o grįžus transporto priemonei atsakovė telefonu informuodavo ieškovę apie nuvažiuotus kilometrus. Ieškovė tuo pagrindu išrašydavo ir pateikdavo apmokėti atsakovei PVM sąskaitas faktūras. Tokiu būdu ieškovė suteikdavo atsakovei transporto paslaugas. Atsakovei buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. 282, 279, 287, 291, iš kurių buvo apmokėta tik Nr. 279, likusi nesumokėta dalis ieškinio pateikimo dienai - 4180 Eur. Ieškovė paslaugas suteikė tinkamai, atsakovė dėl paslaugų kokybės pretenzijų nepateikė. Atsakovei nesumokėjus skolos, jai priskaičiuotos 57,45 Eur palūkanos.
Atsakovė pateikė byloje atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovė su atsakove buvo sudariusios vienkartines krovinio pervežimo sutartis Nr. E00159 (A01637), Nr. E00160, Nr. E00161, ir Nr. E00162, kurios buvo pilnai ir tinkamai įvykdytos. Atsakovė su ieškove už krovinių pervežimus atsiskaitė atlikdama priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Atsiliepime argumentavo, kad atsakovė (vežėja) su J. M. (užsakovu) sudarė Vienkartines krovinio pervežimo sutartis Nr. J0001, Nr. J0002, Nr. J0003, Nr. J0004, kuriomis įsipareigojo pervežti krovinius ir iš krovinių gavėjų paimti 4 180 Eur bei juos perduoti J. M.. Šiuo tikslu atsakovė (užsakovė) su ieškove (vežėja) sudarė Vienkartines krovinio pervežimo sutartis, kuriomis ieškovė įsipareigojo pervežti krovinius ir iš gavėjų paimti 4180 Eur bei juos perduoti atsakovei. 2017 m. liepos 11 d. kroviniai buvo nugabenti, už krovinius buvo paimti pinigai – 4 180 Eur iš krovinio gavėjo. Ieškovė atsakovei išrašė sąskaitas faktūras už krovinių pervežimą 6 386,38 Eur sumai, tačiau ieškovė neįvykdė pareigos perduoti atsakovei iš krovinių gavėjų gautų 4 180 Eur, todėl atsakovė įvykdė vienarūšių reikalavimų įskaitymą 4 180 Eur sumai. Atlikus įskaitymą ir sumokėjus kitas sumas, atsakovė nėra skolinga ieškovei (b. l. 49-50).
Atsakovė pateikė byloje rašytinius paaiškinimus ir prašymą, kuriame nurodė, kad vienkartinių krovinio pervežimo sutarčių Nr. J0001, Nr. J0002, Nr. J0003, Nr. J0004 pagrindu ji įsipareigojo pervežti krovinius, iš krovinių gavėjų paimti 4 180 Eur bei juos perduoti J. M.. Atsakovė šių sutarčių vykdymui pasamdė ieškovę ir su ja sudarė analogiškų sąlygų Vienkartinio pervežimo sutartis, kuriomis ieškovė įsipareigojo pervežti krovinius ir iš gavėjų paėmus 4180 Eur juos perduoti atsakovei. Ieškovė krovinius gavėjams pristatė, pinigus 4180 Eur iš gavėjų paėmė, tačiau jų atsakovei neperdavė, kadangi 2017 m. liepos 18 d. pinigai iš ieškovės darbuotojo D. J. buvo pavogti. Policijos pažymoje apie įvykdytą vagystę nurodoma, kad iš ieškovės vairuotojo D. J. 2017 m. liepos 18 d. krovinių transportavimo metu Vokietijoje buvo pavogta daiktų, kurių vertė 4 200 Eur: žalias krepšys su 4 000 Eur grynųjų pinigų suma, juoda piniginė su vairuotojo pažymėjimu, pasu ir banko kortele. Nurodyta suma atitinka sumą, kuri turėjo būti perduota atsakovei. Ieškovė nurodytos pinigų sumos atsakovei neperdavė (b. l. 92-93).
Trečiasis asmuo D. J. pateikė byloje atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad jis dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Vaida“ tolimųjų reisų vairuotoju apie vienerius metus laiko. Žino, kad ieškovė atsakovei yra ne kartą teikusi krovinių pervežimo paslaugas, jis vykdydavo reisus. Krovinius paimdavo iš atsakovės darbuotojų K. P., J. M. ir D. (pavardės nežino). Jam buvo pasakyta, kad atsakovės reikalus gali derinti su bet kuriuo iš nurodytų asmenų. 2017 m. liepos mėnesį jis vežė atsakovės krovinį – automobilių variklius, į Vokietiją, o už juos turėjo parvežti iš krovinių gavėjų gautus pinigus pagal kvitus, kurie buvo prisegti prie krovinių. Su atsakove jokių sutarčių nebuvo pasirašyta, jis pats neturi įgaliojimų pasirašyti dokumentus ieškovės vardu arba priimti grynuosius pinigus, kelionė buvo įforminta CMR važtaraščiu. Visus pinigus iš gavėjų gavo, ant kvitų parašė savo vardą, pavardę ir parašą. Vokietijoje jį apvogė – iš jo pavogė rankinę su visais gautais pinigais ir jam priklausančiais dokumentais – vairuotojo pažymėjimu, pasu, banko kortele. Grįžęs po kelionės apie vagystę pranešė darbdaviui ir atsakovės atstovams. Pripažįsta, kad pinigai prarasti dėl jo kaltės, todėl pažadėjo juos grąžinti ir 170 Eur jau sumokėjo. Tačiau po kiek laiko, J. M. jam pranešė, kad prarastas lėšas padengtų draudimas, jei būtų sudarytos krovinių pervežimo sutartys, todėl jis pasirašė 4 vienkartines krovinio pervežimo sutartis ir J. M. prašymu ant jų uždėjo spaudą su ieškovės rekvizitais. Pasirašydamas nesuprato, kad J. M. jį apgavo ir siekia atsakomybę už prarastas lėšas perkelti ieškovei (b. l. 123-124).
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad ieškinį palaiko. Krovinių vežimo paslaugos atsakovei buvo suteiktos. Nurodė, kad ieškovė nesutinka su priešpriešiniu įskaitymu, nes ieškovė atsakovei nėra skolinga. Už pervežimą buvo išrašytos sąskaitos faktūros, 2017 rugpjūčio 24 d. atsakovė raštu yra pripažinusi ieškovei, kad ji yra skolinga 4 180 Eur sumą. Keturios sutartys (2017 m. liepos 11 d. datos) yra pasirašytos ieškovės darbuotojo D. J. jau po paslaugų suteikimo, atsakovės direktoriaus prašymu, be ieškovės žinios. Šios sutartys nebuvo sudarytos prieš krovinio pervežimą. Atsakovė pateikė į bylą pinigų priėmimo kvitus, tačiau pažymėjo, kad juose nenurodyta, kas išrašė šiuos kvitus. Argumentavo, kad šiuo atveju buvo atliekamos kasos operacijos, kurioms D. J. neturėjo įgaliojimų. Patys kvitai be numerių, datų, nepilnai užpildyti. Todėl ieškovė neturi jokios pareigos atsiskaityti su atsakove, todėl ir vienašališkas įskaitymas negalimas. Ieškovė visiškai nėra atsakinga atsakovei už pinigus, kuriuos priėmė D. J., todėl iš atsakovės priteistina ieškovei skola už suteiktas paslaugas. Rašytinės sutarties tarp šalių nebuvo, sutartis pasirašė D. J., neturėdamas tam įgaliojimų. Tvirtino, kad ieškovė neturėjo prievolės paimti pinigus iš gavėjų, kadangi pagal teisės aktus, disponavimas svetimais pinigais galimas tik kredito įstaigose. Ieškovė tokių paslaugų teikti negalėjo ir neteikė. Trečiasis asmuo D. J. veikė savo iniciatyva ir apie tokias atsakovės užduotis ieškovės, kaip darbdavės, neinformavo. Spaudas, kuris uždėtas ant CMR važtaraščių, su įmonės rekvizitais, nėra pagrindas įmonės įsipareigojimams.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir paaiškino, kad atsakovei krovinių vežimo paslaugos buvo teikiamos, tačiau jokios skolos ieškovei nėra. Ieškovės atstovas turėjo parvežti iš krovinio gavėjo gautus pinigus. Įvykdžius tarpusavio skolų įskaitymus ir sumokėjus pagal sutartis, skolos nėra. Paaiškino, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo ilgalaikiai vežimo santykiai, sąskaitos faktūros buvo išrašomos po krovinio pervežimo. Atsakovė įskaitė sumą, kurią ieškovė buvo skolinga atsakovei - 4 180 Eur, gautą iš krovinių gavėjų už jiems nuvežtus krovinius. Kroviniai buvo nuvežti, dėl paslaugų suteikimo ginčo nėra. Sutartys dėl krovinių pervežimo nėra nuginčytos, pasirašytos ieškovės darbuotojo, todėl turi būti vykdomos. Priešpriešinis įskaitymas įvykdytas pagrįstai, pagal įstatymą tai gali būti vienašalis sandoris, todėl atsakovė nėra skolinga ieškovei, todėl ieškinys turi būti atmestas. Pinigų priėmimo kvitus užpildė D. J., o jis yra ieškovės darbuotojas. Pripažino ir patvirtino, kad sutartimis buvo susitarta tik dėl krovinių pervežimo, dėl pinigų gabenimo atskira sutartis nesudaryta, ir kad tiek dokumentai, tiek pinigų gavimo kvitai turėjo atitekti atsakovei. Nurodė, kad kvitai priklausė ieškovei UAB „Vaida“.
Trečiasis asmuo D. J. teismo posėdyje paaiškino, kad jis dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Vaida“ nuo 2017 m. kovo mėnesio vairuotoju. 2017 m., mėnesio neprisimena, jam paskambino UAB “Internova LT” atstovas Karolis, ir pasakė, kad yra reisas į Vokietiją ir Šveicariją. Jis sutiko važiuoti. Sandėlyje jam pakrovė mašinų variklius, prie kurių buvo prisegti tušti kvitai ir jam buvo duotas lapas, kur krovinys turi būti nugabentas. Darbdavį UAB „Vaida“ apie reisą informavo. Vokietijoje variklius paimdavo, pinigus pagal tuos kvitus gavo, juos pasirašė, tik vienoje vietoje jam išrašė kitą, vokišką kvitą, kurį jis irgi pasirašė. Savaitgalį sustojo miegoti, aikšelėje stovėjo kartu su kitais vairuotojais, gėrė alkoholį. Po išgertuvių pastebėjo, kad dingo rankinė su pinigais. Apie tai informavo UAB “Internova LT” darbuotoją Karolį. Apie įvykį pranešė policijai. Grįžus iš reiso, nuvažiavo į UAB “Internova LT” sandėlį, pripažino, kad tai jo kaltė, kad prarado pinigus. J. M. jam davė keturias sutartis pasirašyti, sakė, kad draudimui, klausė, ar turi įmonės UAB „Vaida“ štampą, jis turėjo ir uždėjo UAB „Vaida“ štampą. Tokių sutarčių iki tol nebuvo pasirašinėjęs, buvo pasirašinėjęs tik CMR važtaraščius. Šias sutartis pasirašė jau grįžęs iš reiso. Sutarčių įmonės UAB „Vaida“ vardu niekada nepasirašinėja. Įmonės spaudą jis uždėjo, jį naudoja CMR važtaraščiuose. Darbdavys nežinojo, kad jis turi paimti pinigus iš krovinio gavėjų ir parvežti UAB “Internova LT”. Pinigų buvo 4180 Eur. Jam už pinigų pervežimą atskirai nemoka, tik už reisą po 6 centus už kilometrą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Nustatytos faktinės aplinkybės
Iš Vienkartinių krovinio pervežimo sutarčių Nr. J0001, Nr. J0002, Nr. J0003, Nr. J0004 matyti, kad atsakovė UAB „Internova LT“ kaip vežėjas įsipareigojo atlikti vežimo paslaugas užsakovui J. M., pervežant nurodytu adresu krovinius, bei iškrovimo metu paimti pinigus (1000 Eur, 1700 Eur, 680 Eur, 800 Eur), pasirašyti pinigų priėmimo kvitus bei kitus dokumentus ir pinigus bei dokumentus parvežti ir perduoti užsakovui. Sutartys pasirašytos užsakovo J. M. ir vežėjo UAB „Internova LT“ direktoriaus K. P., patvirtinant įmonės antspaudu (b. l. 52, 53, 54, 55).
Iš vienkartinių krovinio pervežimo sutarčių Nr. E00159 (A01637), Nr. E00160, Nr. E00161, ir Nr. E00162 matyti, kad ieškovė UAB „Vaida“ kaip vežėjas įsipareigojo atlikti vežimo paslaugas užsakovui atsakovei UAB „Internova LT“, pervežant nurodytu adresu krovinius, bei iškrovimo metu paimti pinigus (1000 Eur, 1700 Eur, 680 Eur, 800 Eur), pasirašyti pinigų priėmimo kvitus bei kitus dokumentus ir pinigus bei dokumentus parvežti ir perduoti užsakovui. Pakrovimo data 2017-07-11, kroviniai turėjo būti pristatyti gavėjui 2017-07-12. Sutartys pasirašytos užsakovo vardu - UAB „Internova LT“ direktoriaus K. P. (įmonės antspaudo nėra), vežėjo UAB „Vaida“ vardu – D. J., įmonės antspaudo nėra, tačiau yra spaudas su UAB „Vaida“ rekvizitais (b. l. 56, 57, 58, 59). Sutartyse nėra nurodytos sutarčių sudarymo datos. Iš trečiojo asmens D. J. paaiškinimų nustatyta, kad minėtas sutartis jis pasirašė po to, kai grįžo nuvežęs krovinius ir neturėdamas ieškovo UAB „Vaida“ nei žodinio, nei rašytinio pavedimo.
Iš Freiburgo policijos prezidiumo Weil prie Reino policijos nuovados – tarnybinės grupės 2017-07-18 pažymos apie pranešimo dėl nusikaltimo pateikimą matyti, kad registracijos Nr. ST/1356533/2017 yra užregistruotas D. J. pranešimas dėl vagystės iš transporto priemonės , nurodyta nusikaltimo vieta: 79576 Weil prie Reino, Otterbach, pranešta kad pavogtas ant peties nešiojamas krepšys su 4000 Eur grynais, juoda piniginė, vairuotojo pažymėjimas, pasas, banko kortelė, sugadintas lengvojo automobilio GGF 321-LT dešinysis keleivio vietos stiklas (b. l. 96-100).
Ieškovė ieškinį grindžia rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina, jog ieškovė suteikė atsakovei vežimo paslaugas pagal CMR tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (b. l. 63, 64, 113, 114). Atsakovė pripažino, kad nurodytos vežimo paslaugos ieškovės jai buvo suteiktos.
Iš PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad ieškovė atsakovės pareikalavo sumokėti iki nurodytos datos už transporto paslaugas: pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000282 - 2196,15 Eur iki 2017-09-01, pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000287 – 1 842,83 Eur iki 2017-09-10, pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000291 – 1633,50 Eur iki 2017-09-01 (b. l. 35, 36, 37).
2017-08-24 atsakovė pateikė pareiškimą ieškovei dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo 4180 Eur sumai, kuriame nurodė, kad ieškovė yra skolinga atsakovei pagal keturias 2017-07-11 vienkartines pervežimo sutartis: Nr. E00159, Nr. E00160, Nr. E00161 ir Nr. E00162, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnio 1 dalies ir 6.131 straipsnio nuostatomis įskaito priešpriešinį vienarūšį reikalavimą 4.180 Eur sumai. Nurodė, kad dėl to ieškovė ir atsakovė nebėra skolingos viena kitai (b. l. 39).
2017-08-29 pareiškimu ieškovė pranešė atsakovei, kad nurodytos 2017-07-11 pervežimo sutartys Nr. E00159, Nr. E00160, Nr. E00161 ir Nr. E00162 yra nepatvirtintos ieškovės ir konstatavo, kad atsakovės pareiškimas dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo yra niekinis. Nurodė, kad atsakovei taikytinos CK 6.67 straipsnyje numatytos nesąžiningumo prezumpcijos bei CK 6.225 straipsnyje numatytos absoliutaus ir santykinio sutarties negaliojimo nuostatos (b. l. 40).
Iš ieškovės pateikto 2017-12-06 skolų suderinimo akto matyti, kad 2017-09-08 atsakovė sumokėjo dalį skolos – 1492,48 Eur ir ieškovė pasiūlė atsakovei patvirtinti 2017-12-06 apskaitos duomenimis esančią 4180 Eur atsakovės skolą ieškovei (b. l. 38). Iš ieškovės ir atsakovės tarpusavio atsiskaitymo su partneriais detalios suvestinės matyti, kad pagal vykusį šalių tarpusavio atsiskaitymą nuo 2017-03-15 iki 2017-09-08 yra užfiksuota likusi atsakovės skola ieškovei 4180 Eur pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 0000282 , Nr. 0000287 ir Nr. 0000291 (b. l. 34).
2017-12-19 atsakovė paprašė informacijos iš savo užsakovo J. M., ar pagal Vienkartines krovinio pervežimo sutartis Nr. J0001, Nr. J0002, Nr. J0003, Nr. J0004 gavėjams buvo pristatyti kroviniai ir ar už krovinius jų perdavimo metu buvo paimti Sutartyse nurodyti 4180 Eur ir 2018-01-05 gavo atsakymą, kad UAB „Vaida“ krovinius paėmė ir pristatė gavėjams, tačiau 4180 Eur nėra gauta (b. l. 65, 66).
2018-02-08 UAB „Internova LT“ pareikalavo iš J. M. apmokėti 240 Eur pagal sutartis Nr. J0001, Nr. J0002, Nr. J0003, Nr. J0004 (94, 95).
Iš pinigų priėmimo kvitų kopijų matyti, kad juose yra nurodyta suma (800 Eur, 1000 Eur), pinigus sumokančio asmens vardas, pavardė, parašas ir pinigus gavęs asmuo - D. J., jo parašas, automobilio valstybinis numeris, tačiau kitos kvitų grafos neužpildytos: (prekes/paslaugas parduodantis ūkio subjektas(pavadinimas, įmonės kodas, kiti duomenys), kvito serija, numeris, data, už ką sumokėta – prekių/paslaugų pavadinimai kiekiai, matavimo vienetai, vieneto kaina). 2017-07-12 kvitas patvirtina, kad dokumentas išrašytas 1 700 Eur už variklį (nurodyti konkretūs prekės duomenys), kvito išrašymo vieta Berlynas, suma 1 428,57 ir 19 proc. PVM 271,143, iš viso 1 700 Eur , prekės gavėjo parašas (b. l. 67, 69, 75-77).
Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad šalis siejo krovinio vežimo teisiniai santykiai. CK 6.808 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Už krovinių vežimą imamas užmokestis, kurį nustato šalys susitarimu, jeigu įstatymas nenustato ko kita (CK 6.813 straipsnio 1 dalis). Pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties (CMR) konvencijos 9 straipsnio 1 dalį važtaraštis yra vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, taip pat įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs iki tol, kol bus įrodyta priešingai.
Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė pateikė transporto priemonę krovinių pervežimui ir pervežimą įvykdė. Tarp šalių nėra ginčo dėl krovinio vežimo sutarties įvykdymo, nes abi šalys patvirtino, kad kroviniai buvo paimti ir pristatyti gavėjui laiku, dėl to šalys viena kitai pretenzijų nereiškė. Ieškovės darbuotojas įvykdė krovinių pervežimą, už kurį, kaip pripažįsta abi šalys, atsakovė ieškovei liko nesumokėjusi 4 180 Eur.
Byloje ginčas kilo, ar pagrįstai atsakovė atliko priešpriešinės skolos įskaitymą 2017-08-24 pranešimu.
Dėl įskaitomų reikalavimų atitikties įskaitymo sąlygoms
Vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Tai vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė, pareikšdama, jog atliko 4 180 Eur įskaitymą, nurodė, jog ieškovė neįvykdė vežimo sutarčių Nr. E00159 (A01637), Nr. E00160, Nr. E00161, ir Nr. E00162 sąlygos parvežti jai gavėjų sumokėtus pinigus.
Ieškovė prašo vertinti šį įskaitymą kaip niekinį sandorį.
Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo yra išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdytini; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014 ir joje nurodyta praktika).
Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog atsakovė 2017-08-24 pranešimu įskaitė priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kuriuos grindė 2017-07-11 vienkartinėse pervežimo sutartyse Nr.E00159, Nr.E00160, Nr.E00161, Nr.E00162 nurodytos sąlygos neįvykdymu, kur buvo numatytas ieškovės įsipareigojimas iškrovimo metu paimti 680 Eur, 800 Eur, 1800 Eur, 1700 Eur pinigų sumas, pasirašyti pinigų priėmimo kvitą bei kitus dokumentus ir pinigus bei dokumentus parvežti ir perduoti užsakovui. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo teisę atlikti įskaitymą 4 180 Eur kildino iš krovinių pervežimo sutarčių, trečiojo asmens D. J. pasirašytų kvitų bei pripažinimo, kad jis priėmė iš gavėjų pinigus, skirtus atsakovui, pervežimui. Atsakovės atstovė tvirtino, kad kvitai priklauso ieškovei, tačiau trečiasis asmuo paaiškinimuose nurodė, kad paimant krovinį pervežimui kvitai jam buvo perduoti kartu su kroviniu, t. y. kvitai buvo atsakovės. Apžiūrėjus pateiktus rašytinius įrodymus matyti, kad iš kvituose esančių įrašų negalima nustatyti, kam jie priklauso – ar ieškovei, ar atsakovei. Be to, teismui nepateikti duomenys apie šios sumos įtraukimą į atsakovės į buhalterinę apskaitą. Darytina išvada, jog 4 180 Eur sumos pinigų priėmimas ir pervežimas vyko tinkamai neatspindint šios operacijos ieškovės ir atsakovės įmonių dokumentuose.
Bendrosios vežimo nuostatos numato, kad pagal vežimo sutartis gali būti vežami kroviniai, keleiviai ir bagažas, o pinigų vežimas atliekamas sudarant sandorius dėl finansinių paslaugų teikimo ir tokie sutartiniai santykiai yra reguliuojami specialiu įstatymu – Finansų įstaigų įstatymu (CK 6.807 straipsnio 1 dalis, Finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 35 punktas, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis joms turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Kilus ginčui dėl tam tikros sutarties vykdymo, tai, kaip teismas teisiškai kvalifikuoja susiklosčiusius šalių teisinius santykius, lemia ne sutarties pavadinimas ar forma, o jos turinys, kuriame išdėstytos šalių teisės ir pareigos, sutarties sąlygos, kurios teisiškai kvalifikuojamos kaip būdingos tam tikrai Civiliniame kodekse reglamentuojamai sutarčių rūšiai. Sutartis pagal savo turinį gali turėti kelių sutarčių rūšių požymių (mišrios sutartys) arba šalys gali sudaryti ir kitokias, CK neišvardytas, sutartis, jeigu jos pagal savo pobūdį neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2015).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad civiliniuose santykiuose galiojantis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia civilinių teisinių santykių subjektams pasirinkti ir sudaryti tokią sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl bet kokių joms priimtinų sutarties sąlygų, taip pat gali savarankiškai nuspręsti, kokia forma sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties turinio sąlygas ar sutarties formą nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka, teisės principai; bet kuris teisės principas nėra absoliutus, sutarties laisvė taip pat turi ribas, jas nustato imperatyviosios teisės normos, taip pat teisės principai, viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2007; 2015 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521-313/2015).
Finansų įstaigų įstatymas numato, kad grynųjų pinigų inkasavimas, vežimas ir saugojimas yra pinigų tvarkymas, kuris yra vertinamas kaip finansinės paslaugos, kurias atitinkama tvarka gali teikti tik finansų įstaigos (Finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 35 punktas, 3 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 3 straipsnio 3 dalis, 1 straipsnis).
Byloje nėra duomenų, kad ieškovė yra finansų įstaiga ir turi teisę teikti finansines paslaugas, perveždama pinigus, atsakovė nepateikė tokių įrodymų (CPK 178 straipsnis).
CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja savo iniciatyva (ex officio). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar reikalavimas pareikštas žodžiu; teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iš bylos šalių, yra niekinis ar niekinė yra tam tikra jo dalis, ex officio konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-145/2008; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-546/2013; ir kt.). Tačiau savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą, ir tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. M. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-89/2006; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-252/2009; 2013 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Konstitucijos pr. 9 daugiabučio namų savininkų bendrija v. AB ,,Hanner“, bylos Nr. 3K-3-483/2013; ir kt.).
Išnagrinėjus byloje pateiktus įrodymus tapo akivaizdu, kad vienkartinėse krovinio pervežimo sutartyse Nr. E00159 (A01637), Nr. E00160, Nr. E00161, ir Nr. E00162 nurodyta sąlyga - iškrovimo metu paimti pinigus (1000 Eur, 1700 Eur, 680 Eur, 800 Eur), pasirašyti pinigų priėmimo kvitus bei kitus dokumentus ir pinigus bei dokumentus parvežti ir perduoti užsakovui, yra laikytina niekine, nes yra neteisėta dėl imperatyvių įstatymo normų, numatytų Finansinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, pažeidimo (CK 1.78 straipsnio 3 dalis). Tokia neteisėta sutarčių sąlyga negali būti patvirtinta nei šalių susitarimu, nei teismo sprendimu, ji negalioja, nepaisant to, ar yra teismo sprendimas pripažinti ją negaliojančia (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Šalys negali susitarti dėl sąlygų, kurios pagal savo pobūdį akivaizdžiai prieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Ši sutarčių Nr. E00159 (A01637), Nr. E00160, Nr. E00161, ir Nr. E00162 dalis yra niekinė, todėl teismas ex officio konstatuoja niekinio sandorio faktą šioje dalyje ir taiko jo teisinius padarinius (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).
Kai sandoris yra niekinis ir negalioja, šalys negali reikalauti tokio sandorio įvykdymo, o įvykdžius niekinį sandorį yra taikytina restitucija (CK 1.80 straipsnis). Nustačius, kad sutarčių Nr. E00159 (A01637), Nr. E00160, Nr. E00161, ir Nr. E00162 sąlyga - iškrovimo metu paimti pinigus (1000 Eur, 1700 Eur, 680 Eur, 800 Eur), pasirašyti pinigų priėmimo kvitus bei kitus dokumentus ir pinigus bei dokumentus parvežti ir perduoti užsakovui, yra niekinė, vertinama, kad ieškovė neturėjo pareigos priimti, pervežti ir perduoti pinigus atsakovei, o atsakovė neturėjo teisinio pagrindo įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus dėl 4180 Eur skolos, todėl 2017-08-24 pareiškimu atsakovės atliktas 4180 Eur įskaitymas yra niekinis.
Vienkartinių krovinio pervežimo sutarčių Nr. E00159 (A01637), Nr. E00160, Nr. E00161, ir Nr. E00162 sudarymo momentas, pasirašančio asmens įgaliojimų nebuvimas, suklaidinimas ar apgaulė gali būti nustatyti tik ištyrus įrodymus, t. y. tokie sandorio negaliojimo pagrindai turi būti įrodyti nagrinėjant pareiškusios tokį reikalavimą šalies ieškinį (priešieškinį). Ieškovė nėra pareiškusi priešieškinio dėl pervežimo sutarčių (ar jų dalies) pripažinimo negaliojančiomis. Nurodytas sutartis visoje apimtyje Nr. E00159 (A01637), Nr. E00160, Nr. E00161, ir Nr. E00162 nėra pagrindo laikyti niekinėmis, kadangi nurodytas pagrindas nėra pakankamai akivaizdus, ir jos galėtų būti pripažintos negaliojančiomis, jeigu būtų pareikštas toks reikalavimas ir jo pagrindas būtų įrodytas.
Teismas pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau tą teisę paneigiančius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Ieškovė ieškinį pagrindė rašytiniais įrodymais ir atsakovės pripažinimu apie paslaugos suteikimą ir neatsiskaitymą už pervežimą. Byloje nėra pateikta ieškovės reikalavimą paneigiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).
Ieškovės reikalavimas dėl 4 180 Eur skolos priteisimo iš atsakovės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 185 straipsnis).
Atsakovė neįvykdė savo piniginės prievolės, todėl privalo ieškovei mokėti 6 proc. dydžio palūkanas. Ginčo dėl palūkanų nėra, šis reikalavimas yra išvestinis. Skaičiuojant palūkanas už kiekvieną uždelstą dieną pagal ieškovės paskaičiavimą palūkanos sudaro, iki kreipimosi į teismą dienos, iš viso 54,45 Eur (prašoma priteisti suma), be to atsakovė privalo mokėti 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: žyminis mokestis 34 Eur ir 93 Eur (b. l. 4, 33), advokato paslaugos: 120 Eur už pareiškimą dėl teismo įsakymo priėmimo, 120 Eur už ieškinio surašymą, 80 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui, 120 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose, iš viso 440 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, jos patirtos visos bylinėjimosi išlaidos (567 Eur) priteisiamos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Valstybė šioje byloje turėjo 11,67 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šalims, kurios yra priteisiamos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Internova“ , įmonės kodas 304472923, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vaida“, įmonės kodas 301519734, 4 180 Eur (keturių tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimties eurų) skolą, 54,45 Eur (penkiasdešimt keturių eurų 45 centų) palūkanas, 6 proc. palūkanas nuo priteistos sumos (4 234,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-10-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas - 567 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt septynis eurus).
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Internova“ , įmonės kodas 304472923, valstybei 11,67 Eur (vienuolika eurų 67 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.