Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Širvintų r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, vedęs, nedirba, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. S. K. 2022 m. rugsėjo mėn. 26 d., apie 15.10 val., kelyje A-1 (Vilnius-Kaunas-Klaipėda), d. p. 96,5 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Renault Trafic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0365, patikros sertifikato Nr. 1713722, nustatytas 1,61 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis S. K. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino kaltę, dėl įvykio gailėjosi ir paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 26 d. ryte nudirbo savo darbus ir buvo laisvas laikas, galvojo, kad daugiau nebus iškvietim. Garaže jis išgėrė 150 gr. degtinės. Netikėtai iš įmonės gavo skambutį, kad reikia vykti į objektą. Jis iš karto įsėdo į įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Renault Trafic“ ir važiavo link autostrados A-1. Tai galėjo būti jau 15.10 val. Sustabdžius policijai jis įpūtė 1,61 promiles. Sutinka su nustatytu neblaivumo laipsniu. Žino, jog pasielgė blogai, kad tik išgėręs alkoholio sėdo prie vairo ir vairavo. Niekada nėra taip pasielgęs, tai buvo pirmas kartas ir daugiau taip tikrai nepasikartos. Vairuotojo teises turi 33 metus ir yra pavyzdingas vairuotojas, nėra gavęs jokios baudos.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir kaltinamajam neturinčiam gynėjo, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant kitų proceso dalyvių. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras ir pats kaltinamasis neturintis gynėjo, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka:

3.1. Kauno AVPK vyresniosios tyrėjos J. R. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 26 d. apie 15:10 val. kelyje A-1 (Vilnius-Kaunas-Klaipėda), d. p. 96,5 kilometre, už KET pažeidimą sustabdytas automobilis „Renault Trafic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį kaip vėliau paaiškėjo, vairavo S. K.. 2022 m. rugsėjo 26 d. 15:11 val. alkotesteriu „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0365“, metrologinės patikros Nr. 1713722, pirmuoju tikrinimu jam nustatytas 1,71 prom. girtumas. 2022 m. rugsėjo 26 d. 15:29 val. antruoju tikrinimu jam nustatytas 1,61 prom. girtumas. Po įvykio vietos ir automobilio apžiūros, automobilis „Renault Trafic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Technikos g. 18A, Kaunas. S. K. nesulaikytas (b. l. 6-10);

3.2. 2022 m. rugsėjo 26 d. Kauno AVPK vyriausiojo patrulio V. K. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 26 d., dirbant kartu su specialistu A. B., r/š „1879“ 15 val. 10 min. kelyje A1 DP 96,5 km sustabdė automobilį Renault Traffic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Priėjęs prie automobilio paprašė vairuotojo pateikti dokumentus, vairuotojas automobiliu važiavo vienas. Stovėdamas prie automobilio pajuto iš jo salono sklindantį alkoholio kvapą, vairuotojas kalbėjo nerišliai, todėl iš kart įtarė, kad jis yra neblaivus. Vairuotojui pateikus dokumentus paaiškėjo, kad tai S. K.. 15 val. 11 min. S. K. buvo patikrintas alkotesteriu Alcotest 6810, Nr. ARFM-0365, patikros sertifikato Nr. 1713722, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, t. y. 1.71 prom. Po 18 min. atlikus pakartotinį testą nustatytas 1.61 prom. girtumas. Vairuotojas savo pažeidimo neginčijo. Už KET pažeidimą, kad vairuodamas naudojosi mobiliojo ryšio telefonu jam buvo surašytas AN protokolas 22183093479 (b. l. 41-42);

3.3. 2022 m. rugsėjo 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti A1 (Vilnius Klaipėda) kelyje dešinėje pusėje, 96,5 km ir baltos spalvos automobilis „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio salone, dešinėje pusėje esančioje daiktadėžėje rastas rudos spalvos dėklas su automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris paimtas ir supakuotas į popierinį voką. Apžiūrėti ir nufotografuoti automobilio salone bei bagažinės skyriuje esantys daiktai. Daugiau įvykio vietoje objektų ar pėdsakų galinčių turėti reikšmės tyrimui, bei vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (b. l. 11-13);

3.4. Neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad pirmuoju tikrinimu 15:11 val. nustatytas 1.71 prom. neblaivumas, antruoju tikrinimu 15:29 val. nustatytas 1.61 prom. neblaivumas (b. l. 43-44);

3.5. Informacijoje iš VĮ „Regitra“ nurodyta, kad krovininis automobilis „Renault Trafic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB „Swedbank lizingas“, valdytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 43);

3.6. Autotransporto kainų Lietuvoje „Emprekis“ išraše matyti, kad vidutinė transporto priemonės „Renaul Trafic“, 2021-2022 m. gamybos kaina Lietuvoje su PVM 26200 eurų (21654 eurai be PVM) (b. l. 54);

3.7. Liudytojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, kad jis dirba Kauno apskr. VPK Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiojo patrulio pareigose. 2022 m. rugsėjo 26 d. dirbo kartu su specialistu A. B.. Apie 15.10 val. kelyje A1 96,5 km, sustabdė automobilį „Renault Traffic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kadangi vairuotojas rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Automobilis išvažiavo iš Savanorių pr. ir įvažinėjo į autostradą link PC „Mega“. Priėjo prie automobilio vairuotojo ir paprašė jo pateikti dokumentus. Bendraujant su juo pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, vairuotojas automobilyje buvo vienas. Vyras kalbėjo nerišliai, todėl įtarė, kad jis gali būti neblaivus. Vairuotojui pateikus dokumentus, paaiškėjo, kad tai S. K.. 15.11 val. S. K. buvo patikrintas alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0365, patikros sertifikato Nr. 1713722 ir nustatytas 1,71 prom. girtumas. 15.29 val. vairuotojas antrą kartą patikrintas ir tada nustatytas 1,61 prom. girtumas. Vairuotojas pripažino, kad vairavo išgėręs. Už vairavimą naudojant mobiliojo ryšio priemonę jam buvo surašytas AN protokolas. Apie įvykį informuoti Kauno apskr. Reagavimo skyriaus tyrėjai. Daugiau apklausai papildymų neturi (b. l. 64-67).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

4. BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

5. Byloje paties kaltinamojo S. K. parodymais, kurie tiek teismo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutapo, liudytojo apklausos protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu, tarnybiniais pranešimais ir alkotesterio rodmenimis neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y. 2022 m. rugsėjo mėn. 26 d. apie 15.10 val., kelyje A-1 (Vilnius-Kaunas-Klaipėda), d. p. 96,5 kilometre, jis vairavo transporto priemonę „Renault Trafic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,61 promilės neblaivumas. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas S. K. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. S. K. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar turtui. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Laidavimo instituto taikymas

6. Kaltinamasis S. K. teisiamojo posėdžio metu pateikė rašytinį prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą be užstato jo sutuoktinės A. K. atsakomybei, nurodydamas, kad ji galės daryti jam teigiamą įtaką, ji jam yra autoritetas, kartu darniai gyvena ir veda bendrą ūkį, abu yra bedarbiai, žmona turi negalią, ji nedirbanti, visada padeda išspręsti kilusius sunkumus, kartu aptaria problemas, iškilusius klausimus.

7. Laiduotoja A. K. pateikė prašymą perduoti sutuoktinį S. K. jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, nurodant, kad S. K. yra jos vyras, jų tarpusavio santykiai yra labai artimi ir glaudūs, jis neneigia savo kaltės, labai išgyvena dėl šio įvykio, jam pačiam buvo labai sunku ir skaudu prisipažinti artimiesiems, išsakyti ką padarė, jis tikrai suprato savo poelgio žalą, gailisi įvykdęs nusikaltimą. Ji yra pareiginga ir atsakinga Lietuvos Respublikos pilietė, visada gyveno remdamasi dorovės ir moralės principais.

8. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

9. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo apie fizinį asmenį S. K. esančių duomenų, jis anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino ir nuoširdžiai dėl to gailisi, suprato savo veikos pavojingumą ir pažada daugiau nenusikalsti. Vertinant ar yra pagrindo manyti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atsižvelgia į tai, kad S. K. labai kritiškas savo veiksmų atžvilgiu, nenustatyta jo pozicijos viso baudžiamojo proceso metu kaitos ir nenuoseklumo, priešingai, jis veiką pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, praeityje nebaustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, kuri paskirta po nusikaltimo padarymo, už tai, kad vairuodamas rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, bauda sumokėta (b. l. 108). S. K. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nėra registruotas, VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje nesilankė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvina tai, kad nusikalstamą veiką pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi viso proceso metu. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra linkę laikytis įstatymų, yra pilnavertis visuomenės narys, nusikalto pirmą kartą, praeityje nėra teistas ir nebaustas už administracinius nusižengimus. Atsižvelgdamas į tai, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus, į kaltinamojo asmenybę, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad byloje nėra aplinkybių, kliudančių atleisti S. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamasis pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, žala nepadaryta, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalis).

10. BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Įstatyme plačiau nedetalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, tad, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecija spręsti, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojos A. K. asmenines savybes, gyvenimišką patirtį, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Nagrinėjamu atveju siūloma laiduotoja A. K. yra kaltinamojo sutuoktinė, kuri yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo ir byloje gali būti laiduotoja, turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Kaip matyti iš kaltinamojo teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų, iš laiduotojos raštiško prašymo perduoti pagal laidavimą, jie gyvena kartu ir yra labai artimi, besidalinantys problemomis, aptariantys įvairius kylančius klausimus, tarp jų susiklostę tarpusavio supratimo, pagarbūs santykiai. Laiduotoja neteista, nebausta administracine tvarka. Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad A. K. yra tinkama laiduotoja ir teismo pasitikėjimo vertas asmuo, turintis akivaizdžią bei realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoja byloje nėra. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad S. K. gali būti perduotas pagal laidavimą šio asmens atsakomybėn.

11. Teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nustatytos ir aukščiau išanalizuotos aplinkybės patvirtina, kad nustatytos tiek formaliosios BK 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir laidavimo taikymo sąlygos, tiek prašymas perduoti asmenį pagal laidavimą pateiktas teismo pasitikėjimo verto asmens, kuris pagal asmenines savybes, gyvenimišką patirtį, bendravimo su S. K. pobūdį, saistomus tvirtus šeimyninius ryšius, bendravimo reguliarumą, siejamus glaudžius santykius, darys jam teigiamą įtaką, kad pastarasis nedarytų nusikalstamų veikų ateityje. Įvertinęs kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, tarpusavio santykius, laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, laiduotojos ir kaltinamojo šeiminę padėtį, finansines galimybes, teismas nustato laidavimą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas nėra būtinas, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys). Kadangi padaryta viena nesunki nusikalstama veika, po jos įvykdymo kaltinamasis jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė, todėl laidavimo terminas nustatytinas BK 40 straipsnio 4 dalyje numatytam laidavimo termino minimumui. Kaltinamasis S. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. K. atsakomybėn, baudžiamoji byla S. K. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 1 ir 4 dalys).

12. Laiduotojai A. K. išaiškintina jos teisė atsisakyti laidavimo – tuo atveju, jei ji atsisakytų laidavimo, teismas, atsižvelgęs į laidavimo atsisakymo priežastis, spręstų dėl S. K. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis).

13. Atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės S. K. išaiškintinos naujos nusikalstamos veikos padarymo pasekmės, numatytos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyse – jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

14. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

15. S. K. , vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo (1,61 promilių) laipsnis. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Vairavo neblaivus, nustatytas neblaivumo laipsnis viršija ribą nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, nes nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad kaltinamasis padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo esant vidutiniam girtumo laipsniui, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis ir įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per nuosprendyje nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Kaltinamasis anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimą padarytą tuo pačiu metu kaip ir šis nusikaltimas, bauda sumokėta. Atsižvelgus į šias aplinkybes kaltinamojo sistemingu ir piktybišku Kelių eismo taisyklių pažeidėju negalima laikyti. Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui įprastai skiriamas tais atvejais, kai asmuo sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kai dėl jo nusikalstamų veiksmų kyla sunkūs padariniai ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

16. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo trukmės, pažymi, jog bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad S. K. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK), bet pagal BK nuostatas. Teismas neabejoja, kad neteisėti S. K. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų S. K. veiksmų padariniai nebuvo esminiai, jokie asmenys sužaloti nebuvo, civilinių ieškinių nėra pareikšta. Be to, kaip jau minėta, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos S. K. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, yra teisiamas pirmą kartą. Kaip matyti iš bylos duomenų, teisę vairuoti transporto priemones S. K. įgijo seniai ir vairuoja dažnai, nes tiesioginiam darbui atlikti buvo suteiktas naujas automobilis, kadangi vairavimas yra susijęs ne tik su darbinėmis, bet ir asmeninėmis - šeimyninėmis funkcijomis, administracine tvarka iki nusikaltimo padarymo nebuvo baustas, dėl padaryto nusikaltimo šiuo metu nebedirba, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Įvertinus šias aplinkybes, uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones kaltinamajam nustatytinas artimas minimaliam terminui. Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas, adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistosios asmenybės pavojingumui ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Nurodytas terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės taikymo – šios specialiosios teisės kaltinamajam sustabdymo dienos – nuo 2022 m. rugsėjo 30 d.

17. BK 72 straipsnis numato, kad BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą, įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

18. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausantį valdytojo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „Renault Trafic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Tačiau, kadangi transporto priemonė, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, kuris akivaizdu, nežinojo apie transporto priemonės panaudojimą nusikaltimui padaryti, nedavė kaltinamajam leidimo vairuoti šio automobilio, priešingų duomenų byloje nenustatyta, automobilis turi ekonominę vertę, nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima spręsti dėl kitiems asmenims priklausančio turto konfiskavimo, teismas sprendžia iš kaltinamojo konfiskuoti transporto priemonės vertės dalį atitinkančią pinigų sumą.

19. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą, įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Kaip jau minėta, teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis.

20. Kaip yra išaiškinta teismų praktikoje, rinkos vertė yra suprantama kaip vertė, kuri parodo kainą, už kurią būtų realu turtą įsigyti tam tikru momentu. Konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma su PVM (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020). Pažymėtina, jog konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę. Kaip nustatyta iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ duomenų, aktualiu bylai laikotarpiu kaltinamojo vairuoto automobilio rinkos vertė 26200 Eur su PVM, kitų reikšmingų duomenų dėl konfiskuotino turto tikrosios vertės, taikant individualų vertinimą, ar tokios vertės pasikeitimo byloje nenustatyta. Byloje nesant pastarųjų duomenų – specialisto atlikto konkrečios transporto priemonės individualaus įvertinimo, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinės nutartys: Nr. 2K-7-12-495/2020, Nr. 2K-100-648/2019, Nr. 2K-164-222/2019). Tačiau įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu niekur nedirba, kaip nurodė kaltinamasis teismo posėdžio metu jo sutuoktinė taip pat niekur nedirba, turi neįgalumą, šeimoje sunki turtinė padėtis, įvertinant tai, kad jis neteistas, nėra sistemingas kelių eismo taisyklių pažeidėjas, į tai, kad paties automobilio vertė yra pakankamai didelė, todėl šios kaltinamojo padėtį apibūdinančios aplinkybės bei nurodyta konfiskuotino turto vertė, leidžia daryti išvadą, kad visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas kaltinamajam būtų per sunki finansinė ir psichologinė našta, suvaržytų jo teises daugiau negu yra būtina bei būtų neproporcinga priemonė prevenciniams tikslams įgyvendinti. Įvertinus visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisinį reguliavimą, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, konfiskuotina pinigų suma mažintina iki 6000 Eur.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

21. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikintinos.

22. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti automobilis „Renault Trafic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jo užvedimo raktas, registracijos liudijimas 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimu jau grąžinti valdytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui I. S., paliktini jo dispozicijoje; S. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ „Regitra“ (BPK 94 straipsnis).

23. 2022 m. spalio 6 d. prokuroro nutarimu, siekiant užtikrinti galimą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negyvenamosioms patalpoms - garažams (boksams), esantiems Kaunas, (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybė teise priklausantiems S. K. ir A. K., laikotarpiui nuo 2022 m. spalio 6 d. iki 2023 m. balandžio 6 d. (b. l. 98-100).

24. Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatą, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72-3 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Vadinasi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, o jo terminas pratęstas tik siekiant procesinių tikslų, t. y. kai reikalinga užtikrinti: 1) civilinį ieškinį; 2) galimą turto konfiskavimą; 3) išplėstinį turto konfiskavimą. Pažymėtina, kad nors pagal BPK 151 straipsnio nuostatas, ši priemonė gali būti taikoma tam tikrą laiką, tačiau BPK šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminą riboja tik ikiteisminio tyrimo metu, juolab ir ši taisyklė turi dvi išimtis: 1) baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba 2) kai įtariamasis yra pasislėpęs, pratęsimų skaičius nėra ribojamas (BPK 151 straipsnio 7 dalis). Kai byla perduodama į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi ar nuosprendžiu, kai ši priemonė tampa nebereikalinga (BPK 151 straipsnio 8 dalis). Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog BPK 151 straipsnyje nustatytos procesinės prievartos priemonės laikinumas nereiškia, kad ji negali būti taikoma iki pat bylos nagrinėjimo teisme pabaigos ar ją jau išnagrinėjus, nes galimybę ją taikyti iki teismui byloje priėmus galutinį sprendimą ar po tokio sprendimo priėmimo nulemia šios procesinės prievartos priemonės esmė, t. y. būtinybė užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius, turto konfiskavimą arba priteistų civilinių ieškinių įvykdymą, konfiskuoto turto išieškojimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-63-976/2018, 2K-202-303/2020).

25. Nagrinėjamojoje byloje automobilis grąžintas, o konfiskuotina tik automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Minėtu prokuroro nutarimu laikinas nuosavybės apribojimas skirtas būtent minėto automobilio vertės konfiskacijai užtikrinti. Pagal byloje esančius duomenis (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus) matyti, kad turto (garažų), į kurį laikinai apribota nuosavybės teisė, vertė (5150+7241= 12391 Eur) yra iš esmės didesnė, nei reikalinga priteistos konfiskuotino turto vertės dalies (6000 Eur) užtikrinimui.

26. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas turi būti proporcingas ir tuo aspektu, kad ,,turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti“ (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, tuo atveju, jei procesinės prievartos priemonės apimtis yra neadekvati bei neproporcinga konfiskuotino turto vertei ar priteistų civilinių ieškinių dydžiui, tokios procesinės prievartos priemonės taikymas atitinkamoje dalyje turi būti nutrauktas (panaikintas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-976/2018). Tokios praktikos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje (pvz., 2016 m. gegužės 17 d. sprendimas Džinić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 38359/13). Be kita ko, iš esmės analogiškos laikinosios apsaugos priemonės numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnyje. CPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas turi taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.

27. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, teismas, atsižvelgdamas į proporcingumo ir kitus teisės principus, atitinkančius visų suinteresuotų šalių interesus, konstatuoja, kad tokiai konfiskuotino turto vertės dalies sumai užtikrinti laikinas nuosavybės teisės apribojimas į abu nekilnojamojo turto objektus - du garažus, yra neproporcingas. Nagrinėjamu atveju BPK 151 straipsnyje nustatyti tikslai gali būti pasiekti taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą ne visam prokuroro nutarime nurodytam S. K. ir A. K. bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiam turtui, o tik tai daliai turto, kuri yra proporcinga konfiskuotino turto vertei. Atsižvelgiant į tai, 2022 m. spalio 6 d. prokuroro nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 7241 Eur paliktinas galioti iki bus sumokėta automobilio „Renault Trafic“, vertės dalį atitinkanti pinigų suma – 6000 Eur; kitoje dalyje laikinas nuosavybės apribojimas panaikintinas.

28. Teismo vertinimu, laikinas nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą apribojimas negali būti vertinamas kaip per ilgai taikoma ir teisę į nuosavybės neliečiamumą pažeidžianti procesinė prievartos priemonė, nes ši priemonė yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos užtikrinimui, – kurie nebūtų pasiekti kitomis (švelnesnėmis) procesinėmis priemonėmis; nagrinėjamu atveju laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo sąlygos ir pagrindai nėra išnykę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

S. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos A. K. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą S. K. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti S. K. baudžiamojo poveikio priemones:

– naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 30 d., apie tai pranešant Valstybės įmonei „Regitra“.

– konfiskuoti automobilio „Renault Trafic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 6000 Eur (šešis tūkstančius eurų 00 ct).

Išaiškinti S. K., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti sumokėta į asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111), tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Savanoriškai nesumokėta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma bus išieškoma priverstinai per antstolį.

2022 m. spalio 6 d. prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą: negyvenamajai patalpai - garažui (boksui), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybė teise priklausančiam S. K. ir A. K., esančiam Kaunas, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 7241.00 Eur, - palikti galioti iki bus sumokėta konfiskuota automobilio „Renault Trafic“ vertės dalį atitinkanti pinigų sumą – 6000 Eur (šeši tūkstančiai eurų). Kaltinamajam S. K. sumokėjus 6000 (šešių tūkstančių) eurų sumą, 2022 m. spalio 6 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti ir apie panaikintą laikiną nuosavybės apribojimą pranešti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

2022 m. spalio 6 d. prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą: negyvenamajai patalpai - garažui (boksui), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybė teise priklausančiam S. K. ir A. K., esančiam Kaunas, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 5150.00 Eur, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus ir apie panaikintą laikiną nuosavybės apribojimą pranešti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

S. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „Renault Trafic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jo užvedimo raktą ir registracijos liudijimą, 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimu grąžintus valdytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui I. S., palikti jam disponuoti;

- S. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui S. K. ir laiduotojai A. K. išaiškinti, kad pagal BK 40 straipsnio 6, 7, 8 dalių nuostatas:

– laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.