Kauno apylinkės teismo nutartis

2020-01-23 · Baudžiamoji byla Nr. T-58-946/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-01-24Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2019-06-10Kauno apygardos teismas
  3. T-1208-753/2019Nutartis · 2019-07-22Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2019-08-20Kauno apygardos teismas
  5. T-58-946/2020Nutartis · 2020-01-23Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2020-01-27Kauno apygardos teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2020-02-28Kauno apygardos teismas
  8. T-1000-753/2020Nutartis · 2020-06-29Kauno apylinkės teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2020-07-31Kauno apygardos teismas
  10. T-781-917/2023Nutartis · 2023-07-28Kauno apylinkės teismas
  11. T-2354-917/2023Nutartis · 2023-10-09Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-23
Bylos Nr.
T-58-946/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24662-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Nuteistasis
V. K.
Byla Nr. T-58-946/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24662-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.1; 2.1.10.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2020 m. sausio 23 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam V. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2019 m. gruodžio 9 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – ir Komisija) priimtu nutarimu Nr. 95-807 nutarta taikyti nuteistajam V. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 7 mėn. 25 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. gruodžio 5 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 3 dalį, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 69 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys pasižymėjo išimtinai teigiamomis savybėmis, baustas už režimo reikalavimų pažeidimus nebuvo, skatintas keturis kartus, bausmės atlikimo metu motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakytina tvirtinti.

V. K. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 182 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, paskirta 2 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, skirta 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo.

Teistas:

1) Jonavos rajono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nuosprendžiu ir 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi skirtomis bausmėms, skirta 2 m. 7 mėn. laisvės atėmimo.

2) Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį 90 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, skirta 60 parų arešto. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo.

3) Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, skirta 10 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 2 m. 1 mėn. laisvės atėmimo.

4) Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, skirta 9 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, skirta 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 1 m. 5 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, atidėtas 2 m.

5) Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu skirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, skirta 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo.

6) Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirta 8 mėn. laisvės apribojimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, paskirta 10 mėn. laisvės apribojimo;

7) Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį 9 mėn. viešųjų darbų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, skirta šeši mėnesiai viešųjų darbų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 7 mėn. 25 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. gruodžio 5 d.).

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Nuteistasis V. K. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, V. K. nustatoma vidutinė – 69 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl tokiu atveju nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos tik jei nustatoma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju V. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, tarp kurių padaryti sunkūs bei apysunkiai nusikaltimai, anksčiau jau buvo ne kartą teistas, jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, taip pat buvo skirtos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau tai nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė, jis ir vėl nusikalto, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Pažymėtina ir tai, kad nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą V. K., tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama.

Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo, bausmės atlikimo metu nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų nepažeidė, už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą paskatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, tačiau vien šių teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama. Šią aplinkybę, teismo įsitikinimu, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, nuteistasis, nors kaltę teisme pripažinęs, tačiau neigia planavęs nusikaltimus, savo nusikalstamus veiksmus visuomenei minimizuoja, supranta, kad veikla, kurioje jis dalyvavo iki suėmimo yra susijusi su jo nusikaltimais, tačiau šį faktą linkęs ignoruoti, yra linkęs ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių, dėl savo nusikalstamos veikos linkęs atsakomybę perleisti išoriniams veiksniams, pinigų trūkumui. Pažymėtina, kad visiškas kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Asmuo, minimizuojantis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, ieškantis savo priešingą teisei elgesį pateisinančių aplinkybių, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir nesistengia pasitaisyti ir kas, įvertinus Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistojo savianalizė negili, vienpusiška, nuteistasis kartoja klaidas, nepasimokydamas iš ankstesnio patyrimo, tačiau iš esmės yra patenkintas savimi, šiuo metu nemano turintis kokio nors pobūdžio problemų, ypač susijusių su jo nusikalstamu elgesiu, nors ir sugeba formuluoti ateities tikslus, tačiau jų nekonkretizuoja, nedetalizuoja, yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys, nustatytas 69 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris per bausmės atlikimo laiką sumažėjo nuo 84 balų, tačiau dinaminiai riziką nusikalsti didinantys balai vis dar sudaro 5 balus, kuriuos šiuo metu nuteistasis, nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Be to, vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką šiuo atveju svarbu ir tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje V. K. nustatomi keturi kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus (nusikaltimų modelis – nusikaltimai veikiant grupės spaudimui); gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimus darė ne vienas, pasidavė kito įtakai, taipogi nusikaltimai padaryti leidžiant laisvalaikį nepozityviai); mąstymas ir elgesys (nusikaltimų metu neapgalvotas elgesys, buvusių klaidų kartojimas, nepasimokymas iš patirties, savo elgesio pasekmių nenumatymas); emocinė gerovė (menka savianalizė, vienpusiškas savęs vertinimas). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Šiuo atveju kriminogeniniai veiksniai rodo, kad atitinkamos probleminės sritys, galinčios lemti pakartotinį nusikalstamumą, bausmės atlikimo metu nėra efektyviai sprendžiamos ir tai gali turėti įtakos nuteistojo tinkamų, įstatymų reikalavimus atitinkančių elgesio modelių jį paleidus lygtinai pasirinkimui, paskatinti jį vėl nusikalsti ir kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis V. K. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimą Nr. 95-807 taikyti nuteistajam V. K. paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimą Nr. 95-807 taikyti nuteistajam V. K. paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis