- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-31
- Bylos Nr.
- 1S-561-954/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24662-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Gytis Večerskas, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- V. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Gyčio Večersko,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2020 m. gegužės 18 d. nutarimą Nr. 95-305, taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. K. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos), BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trims) metams 3 (trims) mėnesiams.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. balandžio 30 d., bausmės pabaiga – 2021 m. liepos 30 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2020 m. gegužės 14 d.) – 1 metai 2 mėnesiai 16 dienų.
3. Komisija 2020 m. gegužės 18 d. priėmė nutarimą Nr. 95-305, kuriuo nutarė V. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Komisija nutarime nurodė, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 66 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau nuteistasis daro pažangą ją mažindamas. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, penkis kartus skatintas, jam nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, dirba, bausmės atlikimo metu įgijo 11 klasių išsilavinimą, želdinių tvarkytojo specialybę, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia vykdomuosius raštus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudarė pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 29 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2020 m. gegužės 18 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nors nuteistasis V. K. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
5. Nuteistasis V. K. skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartį, prašo ją atmesti ir palikti galioti Komisijos 2020 gegužės 18 d. nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo.
Šalies argumentai
5.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad yra padaręs išvadas dėl savo nusikalstamų veikų, už kurias atlieka paskirtą laisvės atėmimo bausmę, yra sumažėjusi pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vykdo visus paskirtus įpareigojimus, yra skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi gyvenamąją vietą, išėjęs į laisvę turės galimybę įsidarbinti. Teigiama, kad teismas nepagrįstai abejoja nuteistojo pasirengimu integruotis į gyvenimą laisvėje, teismas atmesdamas Komisijos nutarimą, neatsižvelgė į tai, jog V. K. dirba, nedaro jokių pažeidimų, turi šeimą, kuri gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo nusikalstamų veikų.
5.2. Teigiama, kad nuteistajam yra privalu suteikti šansą pasitaisyti ir paleisti lygtinai iš pataisos įstaigos, kitaip šios įstatymo normos taptų tik deklaratyviomis ir nuteistojo viltys bei lūkesčiai tikint, kad bus paleistas į laisvę, žlugdomos. Teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai pasisakė apie nusikalstamas veikas, kadangi jos jau buvo įvertintos priimant apkaltinamuosius nuosprendžius. Teismas nutartyje visiškai nepasisakė apie teigiamas nuteistojo charakteristikos savybes, kurios, jo manymu, yra pakankamas pagrindas manymui, jog išėjęs į laisvę nedarys naujų nusikalstamų veikų ir nebenusikals. Lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių priemonių siekiant tinkamai resocializuoti nuteistąjį į visuomenę. Nuteistojo teigimu, priimant skundžiamą nutartį buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių principai. Nuteistasis siekė tinkamo pasitikėjimo ir padarė teigiamas ir tinkamas išvadas, todėl visos teigiamai charakterizuojančios nuteistąjį aplinkybės sudaro pagrindą paleisti lygtinai iš pataisos įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. K. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) kuri galiojo Komisijai priimant nutarimą, numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, kad BVK yra nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: a) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei b) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo metu galiojanti BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcija numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę atitinkamą bausmės dalį. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
7. Klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis pirmosios instancijos teismas turi įvertinti ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, daro išvadą, kad nėra pagrindo V. K. taikyti lygtinio paleidimo institutą. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis atitinka BVK 157 straipsnyje įtvirtintus formaliuosius reikalavimus lygtinio paleidimo taikymui, t. y. jis yra atlikęs įstatymo numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, yra pateikęs prašymą Komisijai taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaip minėta, ne mažiau svarbus ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis bausmės vykdymo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau, sprendžiant, ar nuteistojo siekis pasitaisyti pataisos proceso metu yra pakankamas, svarbu įvertinti ir jam nustatomų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų kiekį. Minėta, kad lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad V. K. rizika pakartotinai nusikalsti sudaro 66 balai, o tai priskiriama vidutinei rizikai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuo paskutinio vertinimo V. K. nusikalstamo elgesio rizikos balas sumažėjo tik 3 balais, o tai rodo nepakankamas jo pastangas bei nesuteikia jokio pagrindo manyti, kad nuteistasis esmingai pakeitė savo elgesį ir mąstymą teigiama linkme. Tuo remiantis, nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti nuteistojo pažanga, siekiant sumažinti nusikalstamo elgesio riziką. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, akivaizdžios pažangos, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį ir leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nėra. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami net keturi neigiami kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; emocinė gerovė. Šios aplinkybės taip pat neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad jis negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, neapgalvoja kilusių negrįžtamų padarinių, todėl būdamas laisvėje taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų ir nesielgti tinkamai.
9. Kolegijos vertinimu, abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę už nusikalstamas veikas, padarytas bendrininkų grupėje, nusikaltimus praeityje darė įtakojamas asocialios grupės. Šios aplinkybės kelia teismui abejonių, ar, lygtinio paleidimo atveju, nuteistasis vėl nepasiduos kitų įtakai ir nenusikals. Juo labiau, kad V. K. praeityje yra teistas 5 kartus, vyrauja finansinio pobūdžio nusikaltimai, jam būdingas teisės pažeidimų modelis. Pažymėtina, kad, nors ir ankstesnės nusikalstamos veikos, kaip teisingai pažymėjo nuteistasis, negali būti lemiamu kriterijumi lygtinio paleidimo taikymui, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį ir toks vertinimas bendrame aplinkybių kontekste įstatymo nėra draudžiamas. Be to, apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo tą aplinkybę, jog už ankstesnes nusikalstamas veikas jam buvo skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, taip pat taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, todėl akivaizdu, jog nuteistasis linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, yra linkęs nusikalsti. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis kartoja klaidas, nepasimokydamas iš patyrimo, dėl įvykdyto nusikaltimo kaltę pripažįsta, tačiau linkęs ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių, dėl savo nusikalstamos veikos linkęs atsakomybę perleisti išoriniams veiksniams. Šios aplinkybės rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.
10. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos nustatyta, kad nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 26935,36 Eur, išskaičiuota tik – 893,05 Eur. Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta, kad tikimybė, jog nuteistasis apmokės turimus finansinius įsipareigojimus, yra maža, nes jo skolos yra didelės ir jis neturi jokio plano kaip jas padengti, o vien galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę, neužtikrins stabilaus finansinio stabilumo. Nuteistasis laisvėje nedirbo, nusikaltimus darė dėl finansinės naudos, todėl įvertinus nuteistojo finansinius įsipareigojimus ir nekonkrečius ateities planus, apylinkės teismas pagrįstai abejojo, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, penkis kartus skatintas, jam nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, dirba, bausmės atlikimo metu įgijo 11 klasių išsilavinimą, želdinių tvarkytojo specialybę, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia vykdomuosius raštus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo jo siekį pasikeisti teigiama linkme, savo elgesiu įrodyti, kad jis gali būti paleistas lygtinai ir savo tikslų ateityje siekti tik teisėtais būdais, tačiau jos nėra pakankamos, tačiau nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, visgi nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.
12. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kuri savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis V. K. šiuo metu ir charakterizuojamas iš esmės teigiamai, bausmę stengiasi atlikti tinkamai, pakartotinio nusikaltimo rizika yra vidutinė, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje vis tik nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegijos nuomone, aptartos aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis V. K. įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus V. K., šis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
13. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
14. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis V. K. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo V. K. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 29 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.