Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Jaliniausko ir Danguolės Šiugždinytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Inesos Gulbinienės ir nuteistojo D. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. rugsėjo 21 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi ir D. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 (penkeri) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią D. S. nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. sausio 24 d.

Nukentėjusiosios B. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jos naudai priteista iš D. S. 4027 (keturi tūkstančiai dvidešimt septyni) eurai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. S. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su V. K., J. O., J. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2015 m. balandžio 22 d., 14.58 val., (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), veikusiam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam bendrininkui paskambinus nukentėjusiajai B. R. ir nurodžius melagingą informaciją, t. y. prisistačius Valstybės saugumo departamento pareigūnu V. K. bei pranešus, kad per jos banko sąskaitą „plaunami“ pinigai ir todėl juos reikia pervesti į tariamai saugesnę banko sąskaitą, bei nurodžius, kad atsiųs darbuotoją, kuriam nukentėjusioji turi perduoti pasirašytą pareiškimą panaikinti seną banko kortelę ir išduoti naują tariamai saugią banko kortelę, tokiu būdu nukentėjusiąją apgaule įtikinus atiduoti banko kortelę, pasakyti jos PIN kodą bei pervesti pinigus į bendrininkų sąskaitas, J. O. iš nenustatyto asmens gavus informaciją apie vykdomą nusikaltimą ir 2015 m. balandžio 22 d., apie 20 val., nuvykus į nukentėjusiosios B. R. butą, esantį (duomenys neskelbtini), paėmus ir tokiu būdu neteisėtai įgijus B. R. AB DNB banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), J. O. tęsiant nusikalstamą veiką neteisėtai pasinaudojus B. R. AB DNB banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš nenustatytų bendrininkų sužinotais jos identifikavimo duomenimis – PIN kodu, atliekant ir inicijuojant neteisėtas finansines operacijas, t. y. prisistačius B. R. anketiniais duomenimis 2015 m. balandžio 22 d., laikotarpiu nuo 20.29 val. iki 20.51 val., AB „Swedbank“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išgryninus 800 eurų, o AB SEB banko bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išgryninus 20 eurų bei inicijavus 100 eurų išgryninimą, tačiau paskutinės operacijos nebaigus dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes banko sąskaitoje buvo nepakankamas lėšų likutis, tęsdamas nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantis D. S. 2015 m. balandžio 23 d. paskambino J. K. ir D. K., nieko nežinančiai apie vykdomą nusikaltimą, su jomis susitarė, kad pinigai iš B. R. banko sąskaitos būtų pervesti į D. K. banko sąskaitą, tuomet D. S. nenustatytam bendrininkui perdavė D. K. banko sąskaitos numerį, o B. R., V. K. prisistačiusio bendrininko apgaulės įtakoje 2015 m. balandžio 23 d. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, pervedus 558 eurus į D. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, D. K. atsisakius iš B. R. sąskaitos neteisėtai pervestus 558 eurus išgryninti ir 2015 m. balandžio 23 d. bei 2015 m. balandžio 24 d. pasinaudojus elektroninės bankininkystės paslauga, pervedus juos į J. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, 2015 m. balandžio 24 d. J. K. D. S. nurodymu apgaule įgytus 558 eurus išgryninus iš savo sąskaitos AB DNB banko bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), ir 2015 m. balandžio 24 d. dalį jų, t. y. 350 eurų, D. S. nurodymu UAB „T.“ lažybų punkte, esančiame (duomenys neskelbtini), įnešus į R. S. virtualią sąskaitą, V. K. tęsiant nusikalstamą veiką, nenustatytiems bendrininkams nurodžius savo banko sąskaitų numerius – (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, ir (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, V. K. prisistačiusiam asmeniui nurodžius V. K. banko sąskaitų numerius B. R., o šiai, V. K. prisistačiusio bendrininko apgaulės įtakoje, 2015 m. balandžio 24 d. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, pervedus 4025 JAV dolerius (3736,54 eurus (skaičiuojant 2015 m. balandžio 24 d. oficialiu kursu 1,0772 JAV dolerio už 1 eurą)) į V. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, V. K. 2015 m. balandžio 24 d. juos išgryninus AB DNB banko „A.“ skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), o 2015 m. balandžio 24 d. B. R., V. K. prisistačiusio asmens apgaulės įtakoje, iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, pervedus 2890 eurų į V. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, V. K. 2015 m. balandžio 24 d. juos išgryninus AB Šiaulių banko skyriuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), tokiu būdu D. S. sukčiavo dalyvaudamas bendrininkų grupėje ir savo bei kitų bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą – B. R. priklausančius 8004,54 eurus.

2.1. Skunde prokurorė nurodo, kad D. S. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė 2015 m. balandžio 22 d. Ankstesnis nuosprendis, su kuriuo būtina bendrinti už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę, priimtas 2016 m. rugsėjo 21 d. Taigi, nusikalstama veika, už kurią skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, buvo padaryta iki priimant 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį, todėl turėtų būti taikoma BK 63 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta bausmių bendrinimo taisyklė.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo D. S. apeliacinis skundas atmetamas, Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės skundas tenkinamas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. S. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 1 dalį yra įrodyta. Pripažindamas D. S. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuteistojo D. S. apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti priešingai, nei tai padarė apylinkės teismas skundžiamame 2019 m. sausio 24 d. nuosprendyje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės normų taikymu, taip pat pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl D. S. kaltės.

8. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalies dispoziciją sukčiavimas yra nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams. Sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdinanti pavojinga veika gali pasireikšti įvairiais veiksmais, tačiau visais atvejais yra susijusi su apgaulės panaudojimu. Apgaulė yra esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir civilinės teisės pažeidimų bei darantis jį neteisėtą. Apgaulė naudojama prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Turto savininkas ar valdytojas gali būti kaltininko suklaidinamas įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-942/2017, 2K-108-788/2018, 2K-165-976/2018 ir kt.).

9. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. S. kaltu ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vertino nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, kurie atitinka faktines bylos aplinkybes ir yra nuoseklūs bei neprieštaringi, taip pat rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais rašytiniais byloje surinktais duomenimis, kas sudarė vieningą įrodymų grandinę. Ikiteisminio tyrimo metu D. S. duoti parodymus atsisakė (1 t., b. l. 51-52, 55), o teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę neigė, aiškindamas, kad nei J. K., nei D. L. (K.) banko sąskaitos neprašė ir apie pervestus bei vėliau nuimtus nukentėjusiajai B. R. priklausančius pinigus nieko nežino. Nuteistasis neneigia bendravęs su minėtomis moterimis, tačiau mano, kad jų parodymais nereikėtų vadovautis, nes jas sieja giminystės ryšiai (motina ir dukra), be to, jų duotų parodymų nepatvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Šiems apelianto teiginiams teisėjų kolegija nepritaria.

10. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad D. L. (K.) tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme buvo apklausiama kaip liudytoja, tuo tarpu J. K. buvo apklausta kaip įtariamoji ir tik ikiteisminio tyrimo metu. Pirmosios instancijos teisme jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kadangi J. K. mirė iki baudžiamosios bylos perdavimo teisminiam nagrinėjimui, todėl jos apklausti teisme nebuvo objektyvios galimybės. Apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad balsu perskaityti J. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis – šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus, daiktinius ir kt. įrodymus. Analizuojamu atveju J. K. parodymus patvirtina liudytojų D. L. (K.), V. L. parodymai, nukentėjusiosios B. R. parodymai, telefoninių skambučių išklotinės, banko sąskaitų išrašai bei kita rašytinė bylos medžiaga.

11. J. K., apklausta kaip įtariamoji, parodė, kad su D. S. susipažino prieš septynerius metus, bendraudavo telefonu bei laiškais, nes D. S. visą jų pažinties laiką atlikinėjo bausmę Alytaus pataisos namuose. Ji puikiai atpažindavo nuteistojo balsą, visada būdavo įsitikinusi, kad skambina tikrai būtent šis asmuo, be to, iš pataisos namų siųsti laiškus, pasirašius svetimu vardu ar pavarde, nėra galima. Jos atžvilgiu teismuose buvo nagrinėtos kelios bylos, kuriose ši liudytoja buvo kaltinama, kad D. S. prašymu internetu pervedė pinigus iš jai nežinomų sąskaitų. Teismuose D. S. ne kartą mačiusi gyvai, yra įsitikinusi, jog tai tas pats asmuo, su kuriuo bendraudavo telefonu. 2015 m. balandžio mėnesį jai paskambino būtent D. S. ir paprašė pasinaudoti banko sąskaita, į kurią būtų galima pervesti pinigus. Ji nenorėjo, kad pinigai būtų pervedami į jos sąskaitą dėl gaunamos socialinės pašalpos, todėl pažadėjo šiuo klausimu pakalbėti su dukra. Tą pačią dieną paskambino dukrai ir viską papasakojo, o perskambinusi D. S. padiktavo dukters banko sąskaitos numerį. Dukra D. S. taip pat pažinojo, pastarasis ją sveikindavo su gimtadieniu ir kitomis progomis. D. L. (K.) buvo pervesta apie 500-600 eurų, tačiau pastaroji minėtus pinigus pervedė į jos sąskaitą, kadangi dukros sutuoktinis neleido veltis į neaiškias finansines operacijas. Ji nuėmė pinigus (duomenys neskelbtini), DNB banko bankomate. Tą pačią dieną D. S. nurodymu nuvyko į (duomenys neskelbtini) esantį lažybų punktą ir įnešė dalį pinigų į nurodytos moters sąskaitą, kitą dalį pinigų įnešė į tos pačios moters sąskaitą kitą dieną. D. S. ji padėjo tik iš draugiškumo, kad pinigai gauti nesąžiningu būdu, nežinojo.

12. D. L. (K.) pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad jos mama iš tiesų bendravo su nuteistuoju D. S.. Įvykio metu jai paskambino mama, po to D. S. ir paprašė leisti pervesti pinigus į jos banko sąskaitą bei šiuos pinigus išgryninti. Ji sutiko, kad pinigai būtų pervesti, tačiau jų neišgrynino, nes sutuoktinis V. L. liepė pinigus persiųsti mamai, ką ji ir padarė. D. S. paskambinęs prisistatė, abejonių, ar tikrai bendrauja su apeliantu, liudytojai nekilo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiais liudytojos parodymais, taip pat nėra pagrindo manyti, kad nuteistojo vardu bei pavarde galėjo prisistatyti kitas asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad bendravimas telefonu tarp J. K. ir D. S., J. K. ir D. L. bei D. S. ir D. L. vyko tą pačią dieną, t. y. J. K. suderinus su dukra, kad šiai paskambins apeliantas. D. L. laukė motinos draugo skambučio, todėl vertinti, kad liudytojai galėjo paskambinti kitas asmuo ir melagingai prisistatyti D. S., nėra pagrindo. Be to, jei D. L. gal galėtų ir neatpažinti D. S. balso, tai J. K., su nuteistuoju pastoviai bendravusi ne vienerius metus, suklysti dėl nuteistojo balso negalėjo (ką patvirtino ji pati).

13. Liudytojas V. L. patvirtino sutuoktinės parodymus, kad jos mamos draugas prašė banko sąskaitos numerio, į kurią galėtų pervesti neva iš užsienio gautus pinigus. Įtarė, kad tai gali būti apgaulė, nes J. K. pažįstamas atlikinėjo bausmę pataisos namuose. Savo žmonai V. L. uždraudė nuimti pervestus pinigus ir nurodė juos pervesti atgal į tą pačią sąskaitą, iš kurios pinigus gavo, arba į motinos J. K. sąskaitą. Paklausiusi sutuoktinio patarimo, D. L. nežinomos kilmės pinigus pervedė J. K., ką patvirtina banko sąskaitų išrašai. Atkreiptinas dėmesys, kad su nukentėjusiąja B. R. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys palaikė kontaktą telefonu nuo 2015 m. balandžio 21 d. iki 2015 m. balandžio 24 d. įskaitytinai. Būtent šiuo laikotarpiu ji nurodė (atskleidė) apgaulę jos atžvilgiu panaudojusiems asmenims savo banko sąskaitos numerį ir elektroninio prisijungimo duomenis. Supratusi, jog yra apgauta ir nuvykusi į banką, B. R. sužinojo, kad iš jos DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. balandžio 23 d. pervesta į jai nepažįstamos D. K. sąskaitą 558 eurų, t. y. pervedimas atliktas tą pačią dieną, kai D. S. susitarė su J. K. dėl pastarosios dukters banko sąskaitos panaudojimo pinigų pervedimui. Iš DNB banko D. L. (K.) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2015 m. balandžio 23 d. į J. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 50 eurų, o kitu tą pačią dieną atliktu pavedimu pervesta dar 505 eurai. Apžiūros protokole užfiksuota, kad 2015 m. balandžio 24 d. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), pinigus nuo J. K. sąskaitos nuėmė moteris, panaši į J. K.. Šie duomenys patvirtina tiek mirusios J. K., tiek D. L. (K.) parodymus.

14. Nagrinėjamu atveju D. S. inkriminuota, kad jis veikė ne vienas, tačiau bendrininkų grupėje kartu su V. K., J. O., J. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Nors nuteistasis neigė padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, taip pat neigė bendrininkavimą, tačiau pripažino, kad V. K. pažįsta, su juo susipažino pataisos įstaigoje atlikdamas bausmę, o su J. K. bendraudavo laiškais bei telefonu. V. K. dėl sukčiavimo B. R. atžvilgiu yra nuteistas atskiru 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu (kuris įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 28 d.), kuriame konstatuota, kad į V. K. banko sąskaitą taip pat buvo pervedami bei išgryninami B. R. priklausantys pinigai. Tuo tarpu telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto J. O. vardu, telekomunikacinių įvykių išklotinės analizė rodo, kad šis abonentas turėjo net 21 ryšį su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareigūnu melagingai prisistatęs asmuo skambino nukentėjusiajai B. R.. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji atpažino J. O., kaip asmenį, labai panašų į tą, kuris atvyko į jos namus pasiimti banko kortelės ir PIN kodo. Nors ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užfiksuoti tiesioginiai kontaktai tarp D. S., V. K. ir J. O., t. y. jų bendravimas aptariant sukčiavimo aplinkybes, tačiau ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad šie asmenys veikė bendrai, t. y. suvokė, kad jie nėra vieninteliai nusikalstamos veikos vykdytojai ir kad siekia to paties bendro rezultato – įgyti svetimas, nukentėjusiajai priklausančias, pinigines lėšas.

15. Pažymėtina, jog bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, jų veikos bendrumas, susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-648/2015). Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius. Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Nors šie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iš dalies, bet jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-309-976/2015). Nagrinėjamu atveju be apelianto D. S. atliktų veiksmų (banko sąskaitos, į kurią būtų galima pervesti nukentėjusiajai priklausančius pinigus, suradimo, susitarimo dėl šios sąskaitos neteisėto panaudojimo), nebūtų pasiektas bendras nusikalstamas rezultatas. Be to, nuteistasis ne tik surado reikiamą banko sąskaitą, tačiau ir davė konkrečius nurodymus dėl nusikalstamu būdu gautų pinigų išgryninimo bei tolesnio jų panaudojimo – pervedimo į nurodytam asmeniui priklausančią lažybų punkte turimą virtualią sąskaitą. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. S. pagrįstai nuteistas dėl sukčiavimo, veikiant bendrininkų grupėje, jo išteisinimui pagrindo nėra.

16. Skiriant bausmę D. S. bendrosios bausmių skyrimo taisyklės, įtvirtintos BK 54 straipsnyje, 61 straipsnyje, nebuvo pažeistos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir tinkamai įvertino padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį (nesunkus, tyčinis, turtinio pobūdžio nusikaltimas), nuteistojo asmenybę ir pavojingumą (anksčiau teistas 13 kartų, įskaitant ir už analogiškas nusikalstamas veikas), tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nusikaltimas įvykdytas pataisos įstaigoje atliekant bausmę pagal ankstesnį nuosprendį. Teismas tinkamai įvertinęs šių aplinkybių tarpusavio santykį bei reikšmę parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslams pasiekti skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, bei teisingai nustatė šios bausmės dydį.

Dėl bausmių bendrinimo

17. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti dėl netinkamai atlikto bausmių bendrinimo, t. y. prašoma šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrinti su 2016 m. rugsėjo 21 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis ne BK 64 straipsnio, tačiau BK 63 straipsnio nuostatomis.

18. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostata, pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Tuo tarpu BK 64 straipsnio nuostatos taikomos tuomet, kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką. Tokiu atveju prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa ar dalis neatliktos bausmės.

19. Aiškinant bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnio 9 dalį taisykles, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei priėmus nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės subendrintos ankstesniu nuosprendžiu – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2A-7-6/2013, 2K-6-976/2016). Šios teismų praktikoje suformuluotos nuostatos reikalauja užtikrinti, viena vertus, kad ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė.

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. S. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė 2015 m. balandžio 22 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Tačiau nuosprendis jo atžvilgiu dėl minėtos veikos padarymo priimtas tik 2019 m. sausio 24 d. Iki šio nuosprendžio priėmimo D. S. buvo nuteistas 2016 m. rugsėjo 21 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas turėjo atlikti paskirtos bausmės bendrinimą su ankstesniu 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

21. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, jog šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis. BK 64 straipsnio nuostatos būtų taikomos, jei D. S. naują nusikalstamą veiką būtų padaręs po 2016 m. rugsėjo 21 d., tačiau, jau minėta, jo veika padaryta 2015 m. balandžio 22 d., t. y. iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo. Todėl naujai paskirta bausmė negalėjo būti bendrinama su likusios neatliktos bausmės dalimi. Šiuo atveju bausmės turi būti visiškai ar iš dalies sudedamos (BK 63 straipsnio 3, 4 dalys) ir į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Prokurorė, nepaisant neigiamos D. S. charakteristikos, apeliaciniame skunde prašo taikyti nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą, t. y. dalinį bausmių sudėjimą. Todėl skundas tenkinamas jo apibrėžtose ribose. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos galutinės bausmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo D. S. apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Inesos Gulbinienės apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 24 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti 2019 m. sausio 24 d. teismo nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. rugsėjo 21 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi ir D. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 (penkeri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu D. S. paskirtą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2016 m. rugsėjo 21 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 11 (vienuolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 12 (dvylika) metų 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo. Į šios bausmės laiką įskaityti bausmę, D. S. atliktą pagal 2016 m. rugsėjo 21 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Kitą 2019 m. sausio 24 d. teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.