Kauno apygardos teismo nutartis

2019-08-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-610-926/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-01-24Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2019-06-10Kauno apygardos teismas
  3. T-1208-753/2019Nutartis · 2019-07-22Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2019-08-20Kauno apygardos teismas
  5. T-58-946/2020Nutartis · 2020-01-23Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2020-01-27Kauno apygardos teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2020-02-28Kauno apygardos teismas
  8. T-1000-753/2020Nutartis · 2020-06-29Kauno apylinkės teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2020-07-31Kauno apygardos teismas
  10. T-781-917/2023Nutartis · 2023-07-28Kauno apylinkės teismas
  11. T-2354-917/2023Nutartis · 2023-10-09Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-20
Bylos Nr.
1S-610-926/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24662-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aušra Vingilė, Jūratė Jakubonienė, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
V. K.
Baudžiamoji byla Nr. 1S-610-926/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24662-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.1; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. ir jo gynėjo advokato N. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2019 m. gegužės 20 d. priimtą nutarimą Nr. 91-90 taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. K. nuteistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 2 (dveji) metai 1 (vienas) mėnuo laisvės atėmimo. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, subendrintos 2017 m. birželio 16 d. ir 2017 m. spalio 2 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, paskirta galutinė bausmė – 2 (dveji) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi subendrinta bausme, galutinė bausmė – 2 (dveji) metai 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (trys veikos), 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (trys veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, 64¹ straipsniu, paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – 3 (treji) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2018 m. balandžio 30 d., bausmės pabaiga – 2021 m. liepos 30 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2019 m. gegužės 20 d. Komisijos nutarimu Nr. 91-90 nutarta taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį drausmine tvarka nebaustas, skatintas tris kartus, teigiami pokyčiai fiksuojami išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti, lėšų tvarkymo ir pajamų, mąstymo ir elgesio srityse. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu sumažėjo 13 balų, kas vertintina kaip reikšmingas pokytis, visa tai sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 22 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad bausmės tikslai jau pasiekti. V. K. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be to, išlieka aktualūs nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; emocinė gerovė.

Šalies argumentai

5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis V. K. ir jo gynėjas advokatas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad nuo 2019 m. liepos 4 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, o nuo 2019 m. liepos 25 d. jam suteikta be sargybos teisė, kas reiškia, kad jis visą dieną, pasirinktinai pagal esamą poreikį, yra vežamas dirbti be sargybos ir tik savaitgaliais grįžta į pataisos namus. Jam nustatyti statiniai kriminogeniniai balai yra sąlygoti ankstesnių teistumų ir šiuos balus sumažinti jis neturi jokios galimybės. Tuo tarpu dinaminiai nusikalstamo elgesio rizikos balai yra ženkliai sumažėję, todėl yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad jo pažanga yra nekelianti abejonių ir akivaizdi.

5.2. Nuteistasis skunde pažymi, kad nusikalstamas veikas padarė dėl jauno amžiaus ir lengvabūdiškumo. Nors jis nepateisino jam parodyto pasitikėjimo, nes toliau darė nusikalstamas veikas, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sureikšminta, į ją reikėtų atsižvelgti visų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių kontekste. V. K. ir jo gynėjo vertinimu, apylinkės teismas, akcentuodamas, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir šiuo pagrindu atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, diskriminuoja nuteistąjį.

5.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog teismo vertinimas, kad V. K. šiuo metu sugeba formuluoti ateities tikslus, tačiau negali jų konkretizuoti, yra nelogiška. Nuteistasis mokėsi (užbaigė 11 klasę) ir įgijo apželdinimo specialybę tam, kad galėtų vėliau pritaikyti savo žinias būdamas laisvėje ir tokiu būdu tinkamai integruotis į visuomenę. Visos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimas pasiekė savo tikslus ir lėmė nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius teigiama linkme. Išdėstydamas nutarties motyvus, pagrįstus prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais, apylinkės teismas nuvertino teisingumo ir proporcingumo principus, todėl tokia nutartis negali būti laikoma teisėta. Paleidus V. K. lygtinai nebūtų pažeista jo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į nuteistojo V. V. ir jo gynėjo advokato skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė prašo skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nutartį.

6.1. Atsiliepime prokurorė nurodo, kad nuteistasis yra linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas gyvenimo taisykles, iš ankstesnio patyrimo nepasimoko. Būdamas laisvėje, V. K. nedirbo, nusikaltimus darė dėl finansinės naudos, be to, nuteistajam likusi neatlikta bausmės dalis dar gana didelė, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas jau pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje V. K. laikysis įstatymų.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo V. K. ir jo gynėjo advokato N. S. skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

9. Išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis V. K. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu.

10. Nors, nuteistojo ir jo gynėjo nuomone, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

11. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (dirba ūkio aptarnavimo brigadoje pagalbiniu darbininku, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse (Anoniminių alkoholikų atvirame susirinkime, futbolo bei krepšinio turnyruose, apklausoje, skirtoje ištirti psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimą įkalinimo įstaigoje), neturi galiojančių drausminių nuobaudų). Taigi, yra formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą. Tačiau, kaip jau minėta, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, bet būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 straipsnis). Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kartu vertinant, tačiau nesureikšminant, ir nusikaltimų, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumą, konstatavo apylinkės teismas.

12. Nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas bei neatlikta bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, kaip matyti iš žemesnės instancijos teismo argumentų, kuriais remiantis buvo atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, tiek nusikalstamų veikų sunkumas, tiek neatlikta bausmės dalis nebuvo esminiai tokio apylinkės teismo sprendimo priėmimo motyvai, šios aplinkybės buvo įvertintos kitų aplinkybių kontekste, kas nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja. Tuo tarpu informacija apie V. K. ankstesnius teistumus atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad nuteistajam yra būdingas nusikaltimų modelis, t. y. yra daromi finansinio pobūdžio nusikaltimai, V. K. iš viso teistas devynis kartus. Jei pirmuosius nusikaltimus, padarytus dar nesulaukus pilnametystės, būtų galima pateisinti jaunu amžiumi, lengvabūdiškumu ar tiesiog brandos stoka, tai vėliau sistemingai daromi turtinio pobūdžio nusikaltimai sietini su jau susiformavusiu polinkiu nusikalsti ir nesilaikyti visuomenėje priimtų gyvenimo taisyklių. Pažymėtina, jog V. K. pastoviai nusikalsta pastaruosius 5-6 metus, todėl lygtinio paleidimo taikymas su intensyvia priežiūra, neatlikus nei pusės paskirtosios bausmės, gali suformuoti asmeniui klaidingą požiūrį dėl per švelnaus baudžiamumo ir paskatinti toliau nusikalsti. Švelnesnės bausmės rūšys – viešieji darbai, areštas, terminuotas laisvės atėmimas jo vykdymą atidedant konkrečiam terminui, V. K. nebuvo efektyvios, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog nuteistasis, šiuo metu besielgiantis pakankamai pavyzdingai, sugebės šį elgesį išlaikyti ir ilgesnį laikotarpį.

13. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis turi neapmokėtų teismo išlaidų, esant mažai tikimybei, kad jas apmokės. Pagal vykdomuosius dokumentus V. K. privalo išmokėti 16 739,69 Eur, išskaičiuota tik 608,41 Eur. Taigi, nuteistojo skolos yra labai didelės, o specifinio plano kaip jas padengti V. K. neturi. Nors nuteistojo motyvacija dirbti yra aukšta, tačiau iki suėmimo V. K. niekur nedirbo, vadinasi, jo darbiniai įgūdžiai bei turima darbinė patirtis yra minimali. Nors Socialinio tyrimo išvados rengėjams buvo teigiama, kad po galimo lygtinio paleidimo nuteistasis dirbs sandėlio darbininku, tačiau įvertinimo užbaigimo dienai raštiško patvirtinimo nebuvo gauta. Jokių duomenų apie planuojamą laisvėje dirbti darbą nepateikta ir aukštesnės instancijos teismui, todėl vertinti, kad nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į darbo rinką ir turės stabilias pajamas, nėra pagrindo.

14. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad V. K. yra vidutiniškai atviras, jo savivertė aukštesnė už vidutinę, asmenybės savianalizė negili, vienpusiška. Dėl įvykdytų nusikaltimų nuteistasis kaltę pripažįsta, tačiau yra linkęs ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių. Po galimo lygtinio paleidimo nuteistasis planuoja grįžti į tą pačią vietą, kur gyveno ir iki suėmimo, t. y. į draugės patėviui priklausantį būstą. Tačiau akivaizdu, jog gyvenimo draugė teigiamos įtakos V. K. elgesiui neturėjo ir nebuvo apsauginis veiksnys nuo pakartotinio nusikalstamumo. Tai, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis ir be sargybos teisėmis, nėra kuo nors išskirtinės aplinkybės, juo labiau, kad šios lengvatos V. K. suteiktos dar visai neseniai. Todėl jis pirmiausia privalo įrodyti, jog yra vertas tęsti bausmės atlikimą švelnesnėmis kalinimo sąlygomis, o tik paskui tikėtis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo.

15. Kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus, todėl tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos priimamų sprendimų ar klausimą dėl Komisijos nutarimo tvirtinimo, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Būtent šios individualios aplinkybės lėmė sprendimą atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Pripažinti, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą, ar nesivadovavo aktualia teismų praktika, buvo šališkas ar diskriminavo nuteistąjį, nėra pagrindo. V. K., nors šiuo metu ir daro tam tikrą pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jis nėra aktyvus socialinės reabilitacijos programų dalyvis (dalyvavo tik privalomose programose), savo nusikalstamus veiksmus visuomenei vis dar minimizuoja, todėl vertinti daromą pažangą kaip akivaizdžią ir įtikinančią nėra pagrindo.

16. Remiantis išdėstytu, skundžiama Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo V. K. ir jo gynėjo advokato pateikto skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. K. ir jo gynėjo advokato N. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 22 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėDarius KantaravičiusAušra Vingilė