Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-11-13 · Civilinė byla Nr. e2-41226-430/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-11-13Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-12-04Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-13
Bylos Nr.
e2-41226-430/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30354-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Braždienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „YOTA Lietuva“
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Horekos technologiniai sprendimai“
Advokatai
Ginas Augustinaitis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-41226-430/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30354-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.8.12; 2.6.2.1; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė,sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „YOTA Lietuva“ atstovui advokato padėjėjui Ginui Augustinaičiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Horekos technologiniai sprendimai“ atstovui advokatui Sauliui Avižai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „YOTA Lietuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Horekos technologiniai sprendimai“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme priimtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „YOTA Lietuva“ ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Horekos technologiniai sprendimai“ dėl skolos priteisimo. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2015 m. vasario 2 d. sudarė prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pardavė prekes atsakovei, o atsakovė įsipareigojo jas priimti ir už jas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovė 2016 m. rugsėjo 21 d. - 2017 m. kovo 27 d. laikotarpiu atsakovei išrašė 24 PVM sąskaitas-faktūras už perduotas prekes, kurių bendra suma sudaro 1 549,29 Eur. Atsakovė minėtų sąskaitų-faktūrų neapmokėjo. Nurodė, kad buvo suderintas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto pasirašymas. 2017 m. birželio 1 d. šalys pasirašė tarpusavio atsiskaitymo aktą, kuriame nurodyta skolos suma 1 549,29 Eur. Ieškovė atsakovei paskaičiavo 0,5 proc. dydžio delspinigius, kas sudarė 1 245,42 Eur. 2017 m. liepos 18 d. atsakovė atkliko 1 347,83 Eur mokėjimą, kuriuo padengė kreditoriaus turėtas išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu – 40,00 Eur, priskaičiuotų delspinigių sumą – 1 264,53 Eur ir tik dalį pagrindinės prievolės – 43,30 Eur, todėl liko skolinga ieškovei 1 505,99 Eur sumą. Pažymėjo, kad atsakovė niekada nesikreipė į ieškovę dėl prekių kokybės, nereiškė jokių pretenzijų. Atsakovė 2016 m. rugsėjo 21 d. - 2017 m. kovo 27 d. laikotarpiu pateikė net 24 atskirus užsakymus, priėmė prekes iš ieškovės, o tai patvirtina, kad prekių kokybė buvo tinkama. Ieškovė pagrįstai atliktą atsakovės mokėjimą paskirstė minėta tvarka. Ieškovės prašoma priteisti 1 505,99 Eur suma yra pagrindinė atsakovės prievolė, o prašomi priteisti delspinigiai sudaro 58,53 Eur. Pažymėjo, kad delspinigių dydis buvo nustatytas šalių sudarytoje sutartyje, todėl ieškovė juos skaičiavo pagrįstai. Teismo prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 1 505,99 Eur skolos, 58,53 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Teisme gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį. Nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ginčas tarp ieškovės ir atsakovės iš esmės yra kilęs dėl sutartyje nustatytų 0,5 proc. dydžio delspinigių ir atsakovės teisės prašyti teismo juos mažinti. Atsakovės valios sumokėti ieškovei delspinigius nebuvo, atsakovė atlikdama mokėjimą nurodė, kad mokėjimas yra skirtas pagrindinės skolos apmokėjimui. Tai, jog mokėjimas panaudotas ieškovės apskaičiuotų delspinigių padengimui yra ieškovės interpretacija. Atsakovės skola ieškovei buvo 1 549,29 Eur. 2017 m. liepos 18 d. atsakovė ieškovei atliko 1 347,83 Eur mokėjimą pagrindinės skolos dalies padengimui. Ieškovės paskaičiuoti 0,5 proc. dydžio delspinigiai už 180 dienų yra 1 245,42 Eur, o tai sudaro daugiau nei 80 proc. paties įsiskolinimo ir yra neprotingai dideli. Atsakovės mokėjimą delspinigių įskaitymui ieškovė atliko savavališkai. Pažymėjo, kad prievolę atsakovė ieškovei įvykdė 2017 liepos 18 d., o ieškovė jau po faktinio mokėjimo gavimo 2017 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į teismą, todėl ieškovė, reikšdama ieškinį, siekia nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Atsakovės nuomone, delspinigiai turėtų būti sumažinti iki 0,02 proc. dydžio už kiekvieną praleidimo dieną, kas sudarytų 55,77 Eur. Teismo prašo tenkint ieškinį iš dalies, t. y. sumažinti delspinigius nuo 0,5 proc. (nuo 1 245,42 Eur) iki 0,02 proc. (55,77 Eur) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad atsakovė sumokėjo ieškovei 201,46 Eur, todėl ieškovė mažina ieškinio sumą, t. y. atsisako 201,46 Eur skolos. Kitoje dalyje prašė ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepimą į ieškinį jame nurodytais motyvais, su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė sumažinti delspinigius nuo 0,5 proc. (nuo 1 245,42 Eur) iki 0,02 proc. (55,77 Eur) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pasisakė, jog atsakovas sumokėjo skolą pagal sutartį ir prievolę įvykdė pilnai, o ieškovas privalėjo užskaityti pagrindinės prievolės įvykdymą, o ne paskirstyti įmokas, pirmiausia paskaičiuojant išieškojimo išlaidas ir delspinigius, o paskiausia – pagrindinę skolą. Pažymėjo, kad atsakovė ieškovei sumokėjo 201,46 Eur skolos likučio.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Civilinė byla dalyje dėl 201,46 Eur priteisimo nutrauktina.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2015 m. vasario 2 d. sudarė prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pardavė prekes atsakovei, o atsakovė įsipareigojo jas priimti ir už jas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka (e. b. l. 28-29). Ieškovė 2016 m. rugsėjo 21 d. - 2017 m. kovo 27 d. laikotarpiu atsakovei išrašė 24 PVM sąskaitas-faktūras už perduotas prekes, kurių bendra suma sudaro 1 549,29 Eur (e. b. l. 30). 2017 m. birželio 1 d. šalys pasirašė tarpusavio atsiskaitymo aktą, kuriame nurodyta skolos suma 1 549,29 Eur (e. b. l. 34). Ieškovė atsakovei paskaičiavo 0,5 proc. dydžio delspinigius, kas sudarė 1 245,42 Eur (e. b. l. 35).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pareiškė prašymą dėl atsisakymo ieškinio reikalavimo dalyje dėl 201,46 Eur priteisimo iš atsakovės, nurodydamas, jog atsakovė ieškovei sumokėjo minėtą sumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas atsisakė nuo ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė. Byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovės atsisakymas dalies ieškinio reikalavimų prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atsisako ieškinio dalies, t. y. ieškinio dalies dėl 201,46 Eur sumos priteisimo iš atsakovės, ir ieškovei yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, toks atsisakymas yra priimamas ir civilinė byla Nr. e2-41226-430/2017 šioje dalyje nutraukiama.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės atsiskaitymo pagal Prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įmokų paskirstymo bei delspinigių paskaičiavimo pagrįstumo.

CK 6.54 straipsnis reglamentuojantis skolininko sumokėtų įmokų paskirstymo tvarką ir sutarties šalių veiksmus, vykdant prievolę, nustato eilę, kuria įskaitomos skolininko sumokėtos sumos dengiant skolą, jeigu šalys sutartimi nesusitarė dėl skolininko mokamų įmokų paskirstymo tvarkos (šio straipsnio 1-4 dalys). Vadovaujantis CK 6.54 straipsnio nuostatomis, įmokos, gautos iš skolininko, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; antrąja eile – palūkanoms; trečiąja eile – netesyboms mokėti; ketvirtąja eile – pagrindinei prievolei įvykdyti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos taikymo, išaiškino, kad, jeigu skolininkas, nesant šalių sutarties, pasiūlo kitokį įmokų paskirstymą ir kreditorius su tuo sutinka, įskaitydamas lėšas pagal skolininko pasiūlytą įmokos paskirstymo eiliškumą, laikoma, kad šalys susitarė dėl kitokio įmokų paskirstymo (CK 6.54 straipsnio 5 dalis). Tačiau, nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliškumą nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nurodytą eiliškumą arba, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą dėl įmokų paskirstymo, pagal sutartyje aptartą eiliškumą. įstatymas nustato kreditoriui ne pareigą, o teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jei skolininkas nurodo kitokią, negu nustatyta sutartyje ar įstatyme, jos įskaitymo eilę. Tai reiškia, kad sutartyje ar įstatyme nustatyta įmokų paskirstymo tvarka skolininko pasiūlymu gali būti keičiama tik kreditoriui sutinkant, t. y. abiem sutarties šalims sutariant pakeisti įmokų įskaitymo eiliškumą. Kreditorius turi teisę nesutikti keisti įmokų įskaitymo eiliškumo. Tokiu atveju įmokos toliau įskaitomos šalių sutarta arba įstatyme nustatyta tvarka. Kreditoriui atsisakius priimti įmoką skolininko nurodyta tvarka, skolininko prievolė nepasikeičia ir jam išlieka pareiga mokėti skolą, palūkanas ir netesybas sutartyje ar įstatyme nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad, atsisakius priimti įmoką skolininko nurodyta tvarka ar netgi ją grąžinus, jei buvo sumokėta, kreditoriui išlieka teisė reikalauti, kad skolininkas vykdytų prievolę sutarta ar įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017; 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017).

Įvertinus nurodytas įstatymo nuostatas, reglamentuojančias skolininko sumokėtų įmokų paskirstymo tvarką bei kasacinio teismo praktiką, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad atsakovas sumokėjo skolą pagal sutartį ir prievolę įvykdė pilnai, o ieškovas privalėjo užskaityti pagrindinės prievolės įvykdymą. Tai, kad ieškovas nesutiko su kitokiu nei įstatyme nustatytu skolos sumokėjimo eiliškumu patvirtina į bylą pateikti įrodymai, t.y. 2017 m. liepos 20 d. ieškovo pranešimas atsakovui, kuriame nurodyta, kad atliktas mokėjimas padengė išlaidas, susijusias su reikalavimu įvykdyti prievolę (40,00 Eur), delspinigius (1264,53 Eur) ir dalį pagrindinės prievolės (43,30 Eur). Teismo vertinimu, kadangi nebuvo šalių susitarimo dėl kitos nei įstatyme nustatyta, įmokų paskirstymo tvarkos, ieškovas pagrįstai paskirstė iš atsakovo gautas įmokas, pirmiausia turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile netesyboms mokėti, o likusioji dalis- pagrindinei prievolei padengti.

Byloje nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovei paskaičiavo 0,5 proc. dydžio delspinigius, kas sudarė 1 245,42 Eur (e. b. l. 35). Atsakovės nuomone, delspinigiai turėtų būti sumažinti iki 0,02 proc. dydžio už kiekvieną praleidimo dieną, kas sudarytų 55,77 Eur.

Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vadovaujantis CK 6.72 straipsniu, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Byloje nagrinėjamu atveju pagal Sutarties 4.7 punktą atsakovė buvo įsipareigojusi mokėti ieškovei 0,5 % dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas kyla tik nustačius vieną arba abi šias sąlygas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017; 2017 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017).

Kadangi ginčo sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, tuo pačiu ir galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes, laisva valia pasirinkę sutarties, kuri yra komercinio pobūdžio, sąlygas, teismo teisė mažinti sutartas netesybas yra ribota, nors ir nesudaro pagrindo teismui atsisakyti įvertinti sutartyje nustatytų netesybų dydį, jeigu atsakovas tokį prašymą pareiškia.

Byloje nagrinėjamu atveju nors abi ginčo sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, tačiau patirtis verslo ir derybų srityje nevienoda, todėl ir galėjimas numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius skiriasi. Vertinant ikisutartinių santykių prasme, pažymėtina, kad sutartį parengė ieškovė, turinti didesnės verslo praktikos ir, kaip pažymėjo ieškovės atstovas teismo posėdžio metu, tokio dydžio netesybos buvo parinktos atsižvelgiant į tai, kad atsakovė buvo naujas verslo subjektas rinkoje. Ieškovas tam, kad pagrįsti protingą netesybų dydį, nepateikė įrodymų dėl patirtų tiesioginių ar netiesioginių nuostolių dydžio (CPK 178 straipsnis). Vertinant netesybų dydį (0,5 procentai) protingumo aspektu, netesybos yra aiškiai per didelės, piniginės prievolės dydis neadekvatus netesybų dydžiui, kadangi bendra delspinigių suma sudaro 81,61 procentų viso buvusio įsiskolinimo dydžio: skola – 1549,29 Eur, delspinigiai – 1264,53 Eur. Laikytina, jog tokio dydžio netesybos prieštarauja gerai moralei ir sąžiningai verslo praktikai (CK 6.156 straipsnis, 6.258 straipsnis).

Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad negali būti mažinami delspinigiai, jeigu jie sumokėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pasisakęs, kad CK 6.258 straipsnio 3 dalies (analogiškai – CK 6.73 straipsnio 2 dalies) nuostatų, draudžiančių mažinti netesybas, kai jos jau sumokėtos, taikymas priklauso nuo to, kokiu pagrindu buvo įvykdytas skolininko įsipareigojimas sumokėti kreditoriui netesybas. Jeigu skolininkas sumoka netesybas geruoju, tai nurodyti CK straipsniai taikytini, tačiau jei jis atsisako mokėti netesybas, tai rodo, kad dėl jų yra kilęs ginčas, kuris sprendžiamas ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2005). Šiuo atveju atsakovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jis sumokėjo pagrindinę skolą, o ne delspinigius, todėl teismas, esant tokiai situacijai, kai skolininkas atsisako mokėti netesybas ir ginčija jų dydį, gali mažinti delspinigius.

Teismas įvertinęs nurodytus argumentus ir tai, kad sutartų netesybų dydis akivaizdžiai pažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyrą, mažina netesybas per pusę, t.y. iki 632,27 Eur (1264,53 Eur : 2 = 632,265 Eur). Teismas atmeta atsakovo prašymą sumažinti netesybas iki 0,02 procento, nes mažinant iki tokio dydžio būtų iš esmės paneigtas sutarties laisvės principas.

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, kadangi atsakovė sumokėjo 201,46 Eur skolos. CPK normos numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (LR CPK 42 str. 1 d., 140 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovo atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (LR CPK 42 str. 2 d.), todėl teismas priima ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir civilinę bylą dalyje dėl 201,46 Eur skolos nutraukia (LR CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.).

Įvertinus nurodytą, ieškovui iš atsakovo priteistina 730,70 Eur skolos.

CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Vadovaujantis išdėstytu, iš atsakovės priteistina 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (730,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017 m. rugpjūčio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Vadovaujantis CPK 94 str. 1 d., kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, nustatyta, jog ieškinio dalies buvo atsisakyta dėl to, kad pareiškus ieškinį atsakovas ieškovės reikalavimą dėl 201,46 Eur patenkino. Taigi, laikytina, jog buvo patenkinta 59,58 % ieškovės reikalavimų (730,70 Eur +201,46 Eur =932,16 Eur). Kadangi patenkinta 59,58 % ieškovės reikalavimų, šioje proporcinėje dalyje ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovei iš ieškovės priteistina 40,42 % jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius 35,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų turėjimą ir 484 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius 859,10 Eur advokato atstovavimo išlaidų turėjimą. Spręsdamas dėl atlygintinų advokato pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, taip pat atsižvelgia į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015-03-20 galiojanti Rekomendacijų redakcija) nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį. Už byloje rengtą pareiškimą dėl teismo įsakymo (koeficientas 0,25), ieškinį (koeficientas 2,5), dalyvavimą teismo posėdžiuose (koeficientas 0,1 už 1 valandą). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis paskaičiuojamas nustatytą koeficientą dauginant iš teisinių paslaugų suteikimo metu teisės aktais nustatytos minimalios mėnesinės algos. Nors užmokesčio už advokatų teikiamą teisinę pagalbą dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Įvertinus parengtų procesinių dokumentų kiekį, bylos apimtį, teismo posėdžių skaičių, tai, kad byla neišsiskyrė nei specifiškumu, nei teisinių klausimų naujumu, nei reikalingomis specialiomis žiniomis, priešingos šalies turėtą atstovavimo išlaidų dydį už iš esmės tapačių (darbo laiko prasme) procesinių dokumentų parengimą, atsakovės patirtos atstovavimo išlaidos mažintinos. Teismas, įvertinęs teisinės pagalbos apimtį ir vadovaudamasis realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, išlaidas patirtas atsakovės advokato pagalbai apmokėti mažina iki ieškovės išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias vertina kaip realias, pagrįstas ir būtinas. Įvertinus nurodytą, ieškovei iš atsakovės priteistina 288,36 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti (484 Eur x 59,58 %) ir 16,85 Eur žyminio mokesčio, o atsakovei iš ieškovės – 195,63 Eur (484 Eur x 40,42 %) atstovavimo išlaidų. Ieškovei grąžintina 75 proc., t. y. 4,00 Eur, žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį už dalį reikalavimo (201,46 Eur) (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „YOTA Lietuva“, j.a.k. 300513810, iš atsakovės UAB „Horekos technologiniai sprendimai“, j.a.k.303371056, 730,70 Eur (septyni šimtai trisdešimt Eur 70 ct) skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (730,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017 m. rugpjūčio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 305,21 Eur (trys šimtai penki Eur 21 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei UAB „Horekos technologiniai sprendimai“, j.a.k.303371056, iš ieškovės UAB „YOTA Lietuva“, j.a.k. 300513810, 195,63 Eur (šimtas devyniasdešimt penki Eur 63 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priimti ieškinio reikalavimo dalies atsisakymą ir civilinę bylą dalyje dėl 201,46 Eur (du šimtai vienas Eur 46 ct) priteisimo nutraukti.

Grąžinti ieškovei UAB „YOTA Lietuva“, j.a.k. 300513810, 4,00 Eur (keturi Eur) žyminio mokesčio, sumokėto 2017 m. rugsėjo 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 185 Swedbank AB.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Braždienė