Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-12-04 · Civilinė byla Nr. e2A-796-357/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-11-13Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-12-04Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-04
Bylos Nr.
e2A-796-357/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30354-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Horekos technologiniai sprendimai“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „YOTA Lietuva“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-796-357/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30354-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.3; 3.2.6.6.1; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNU TARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Horekos technologiniai sprendimai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „YOTA Lietuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Horekos technologiniai sprendimai“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „YOTA Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovės UAB „Horekos technologiniai sprendimai“ priteisti 1 505,99 Eur skolą, 58,53 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2015 m. vasario 2 d. sudarė prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 150202, pagal kurią pardavė prekes atsakovei, o atsakovė įsipareigojo jas priimti ir už jas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovė 2016 m. rugsėjo 21 d. - 2017 m. kovo 27 d. laikotarpiu atsakovei išrašė 24 PVM sąskaitas-faktūras už perduotas prekes, kurių bendra suma sudaro 1 549,29 Eur. Atsakovė minėtų sąskaitų-faktūrų neapmokėjo, buvo suderintas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto pasirašymas. 2017 m. birželio 1 d. šalys pasirašė tarpusavio atsiskaitymo aktą, kuriame nurodyta skolos suma 1 549,29 Eur. Ieškovė atsakovei paskaičiavo 0,5 proc. dydžio delspinigius, kas sudarė 1 245,42 Eur. 2017 m. liepos 18 d. atsakovė atkliko 1 347,83 Eur mokėjimą, kuriuo padengė kreditoriaus turėtas išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu – 40,00 Eur, priskaičiuotų delspinigių sumą – 1 264,53 Eur ir tik dalį pagrindinės prievolės – 43,30 Eur, todėl liko skolinga ieškovei 1 505,99 Eur sumą. Pažymėjo, kad atsakovė niekada nesikreipė į ieškovę dėl prekių kokybės, nereiškė jokių pretenzijų. Atsakovė 2016 m. rugsėjo 21 d. - 2017 m. kovo 27 d. laikotarpiu pateikė net 24 atskirus užsakymus, priėmė prekes iš ieškovės, o tai patvirtina, kad prekių kokybė buvo tinkama. Ieškovė pagrįstai atliktą atsakovės mokėjimą paskirstė minėta tvarka. Ieškovės prašoma priteisti 1 505,99 Eur suma yra pagrindinė atsakovės prievolė, o prašomi priteisti delspinigiai sudaro 58,53 Eur. Pažymėjo, kad delspinigių dydis buvo nustatytas šalių sudarytoje sutartyje, todėl ieškovė juos skaičiavo pagrįstai.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ginčas tarp ieškovės ir atsakovės iš esmės yra kilęs dėl sutartyje nustatytų 0,5 proc. dydžio delspinigių ir atsakovės teisės prašyti teismo juos mažinti. Atsakovės valios sumokėti ieškovei delspinigius nebuvo, atsakovė atlikdama mokėjimą nurodė, kad mokėjimas yra skirtas pagrindinės skolos apmokėjimui. Tai, jog mokėjimas panaudotas ieškovės apskaičiuotų delspinigių padengimui yra ieškovės interpretacija. Atsakovės skola ieškovei buvo 1 549,29 Eur. 2017 m. liepos 18 d. atsakovė ieškovei atliko 1 347,83 Eur mokėjimą pagrindinės skolos dalies padengimui. Ieškovės paskaičiuoti 0,5 proc. dydžio delspinigiai už 180 dienų yra 1 245,42 Eur, o tai sudaro daugiau nei 80 proc. paties įsiskolinimo ir yra neprotingai dideli. Atsakovės mokėjimą delspinigių įskaitymui ieškovė atliko savavališkai. Prievolę atsakovė ieškovei įvykdė 2017 liepos 18 d., o ieškovė jau po faktinio mokėjimo gavimo 2017 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į teismą, todėl ieškovė, reikšdama ieškinį, siekia nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Delspinigiai turėtų būti sumažinti iki 0,02 proc. dydžio už kiekvieną praleidimo dieną, kas sudarytų 55,77 Eur.

3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai nurodė, kad atsakovė sumokėjo ieškovei 201,46 Eur, todėl ieškovė mažina ieškinio sumą, t. y. atsisako 201,46 Eur skolos. Kitoje dalyje prašė ieškinį tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 13 d. ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės 730,70 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (730,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017 m. rugpjūčio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 305,21 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė atsakovei iš ieškovės 195,63 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priėmė ieškinio reikalavimo dalies atsisakymą ir civilinę bylą dalyje dėl 201,46 Eur priteisimo nutraukė.

5. Teismas nurodė, kad tai, jog ieškovė nesutiko su kitokiu nei įstatyme nustatytu skolos sumokėjimo eiliškumu patvirtina į bylą pateikti įrodymai, t.y. 2017 m. liepos 20 d. ieškovo pranešimas atsakovui, kuriame nurodyta, kad atliktas mokėjimas padengė išlaidas, susijusias su reikalavimu įvykdyti prievolę (40,00 Eur), delspinigius (1264,53 Eur) ir dalį pagrindinės prievolės (43,30 Eur). Teismo vertinimu, kadangi nebuvo šalių susitarimo dėl kitos nei įstatyme nustatyta, įmokų paskirstymo tvarkos, ieškovas pagrįstai paskirstė iš atsakovo gautas įmokas, pirmiausia turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile netesyboms mokėti, o likusioji dalis - pagrindinei prievolei padengti.

6. Teismas nurodė, nors abi ginčo sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, tačiau patirtis verslo ir derybų srityje nevienoda, todėl ir galėjimas numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius skiriasi. Vertinant ikisutartinių santykių prasme, pažymėjo, kad sutartį parengė ieškovė, turinti didesnės verslo praktikos ir, kaip pažymėjo ieškovės atstovas teismo posėdžio metu, tokio dydžio netesybos buvo parinktos atsižvelgiant į tai, kad atsakovė buvo naujas verslo subjektas rinkoje. Ieškovė tam, kad pagrįsti protingą netesybų dydį, nepateikė įrodymų dėl patirtų tiesioginių ar netiesioginių nuostolių dydžio (CPK 178 straipsnis). Vertinant netesybų dydį (0,5 procentai) protingumo aspektu, netesybos yra aiškiai per didelės, piniginės prievolės dydis neadekvatus netesybų dydžiui, kadangi bendra delspinigių suma sudaro 81,61 procentų viso buvusio įsiskolinimo dydžio: skola – 1549,29 Eur, delspinigiai – 1264,53 Eur. Laikytina, jog tokio dydžio netesybos prieštarauja gerai moralei ir sąžiningai verslo praktikai (CK 6.156 straipsnis, 6.258 straipsnis).

7. Teismas sprendė, kad sutartų netesybų dydis akivaizdžiai pažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyrą, todėl sumažino netesybas per pusę, t.y. iki 632,27 Eur (1264,53 Eur : 2 = 632,265 Eur). Teismas atmetė atsakovo prašymą sumažinti netesybas iki 0,02 procento, nes teismo vertinimu, mažinant iki tokio dydžio būtų iš esmės paneigtas sutarties laisvės principas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, 0,5 proc. dydžio delspinigius sumažinant iki 0,02 proc., nuo 1245,42 Eur iki 55,77 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. Sutartyje nurodytos netesybos buvo parinktos ieškovės, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė buvo naujas verslo subjektas, o netesybų savo netinkamo prievolių vykdymo atveju ieškovė iš viso nenumatė. Sutarties sudarymo metu atsakovė buvo tik ką įsteigta, patirties rinkoje neturinti bendrovė, kai palyginus ieškovė turėjo ilgametę patirtį.

8.2. Atsakovė nors ir praleidusi mokėjimo prievolės įvykdymo terminą, su ieškove atsiskaitė, dėl ko vertinant nagrinėjamos individualios bylos aplinkybes sprendimu priteistos neprotingai didelės netesybos. Ieškovės apskaičiuoti delspinigiai sudarė daugiau nei 80 proc. pagrindinės skolos, o teismo sprendimu priteisti, esą sumažinti delspinigiai, sudaro 40 proc. pagrindinės skolos.

8.3. Tai, kad tiek ieškovės apskaičiuota, tiek teismo priteista delspinigių suma neatitinka rinkos sąlygų patvirtina ir tai, jog priteista netesybų suma neatitinka praktikoje mokamų metinių palūkanų. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra 8 procentiniais punktais padidinta fiksuotoji palūkanų norma, o teismo sprendimu šiuo atveju priteista 40 proc. norma.

8.4. Ieškovė tam, kad pagrįsti protingą netesybų dydį, nepateikė įrodymų dėl patirtų tiesioginių ar netiesioginių nuostolių dydžio. Net tuo atveju, jeigu ieškovės nuostoliais laikyti išieškojimo išlaidas, išieškojimo išlaidų ir delspinigių santykis yra įskaitinis.

8.5. Teismų praktikoje nėra vieno konkretaus netesybų dydžio, kuris būtų laikomas protingu, tačiau sutarčių praktikoje įprastu ir protingu delspinigių dydžiu laikomi 0,02 proc. dydžio delspinigiai.

8.6. Teismo sprendime yra aritmetinių klaidų. Nors teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje delspinigių dydis sumažintas iki 632,27 Eur, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje ieškovei iš atsakovės priteista 730,70 Eur skola.

Atsiliepimas

9. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą; priimti ir prie bylos prijungti pridedamus įrodymus; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti bei prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Apelianto nurodytas 0,02 proc. dydžio delspinigiai nėra nei verslo (sutarčių), nei teismų praktikos aksioma. Pirmosios instancijos teismas sumažindamas delspinigius iki 0,25 proc. tinkamai ir teisingai įvertino aplinkybę, jog proceso šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, tuo pačiu ir galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes, laisva valia pasirinkę sutarties, kuri yra komercinio pobūdžio, sąlygas, o sumažinus netesybas iki 0,02 proc. būtų pažeistas sutarčių laisvės principas.

9.2. Atsakovė negali būti laikoma silpnesniąja sutarties šalimi – ji kaip ir ieškovė yra ūkinę komercinę veiklą vykdantis juridinis asmuo, kuriam keliami didesni rūpestingumo bei atidumo standartai. Apeliantė nėra naujas verslo subjektas, savo veiklą vykdantis tik nuo 2014 m., nes apeliantė iš esmės yra kitos, 2008 m. įsteigtos įmonės – UAB „Hotel Technology Solutions“ tęsinys, kuri nuo apeliantės įsteigimo tikėtina nebevykdo jokio ūkinės – komercinės veiklos. Nurodytos įmonės, kaip ir apeliantės, vadovas buvo D. R.. Apeliantas negali būti laikomas verslo naujoku ir dėl to, jog apeliantės vadovas, būdamas UAB „Hotel Technology Solutions“ direktoriumi ir atstovaudamas šią įmonę, dar 2010 m. gegužės 24 d. sudarė analogišką prekių pirkimo – pardavimo sutartį su ieškove.

9.3. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, apeliantė, nei atsikirsdama į ieškinį nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nesirėmė savo patirties trūkumu. Šiuos motyvus, galimai siekdama suklaidinti apeliacinės instancijos teismą, apeliantė pateikė tik savo apeliaciniame skunde. Ieškovė, siekdama, jog byloje būtų pateikta tik teisinga ir tikrovę atitinkanti informacija užtikrintas visų bylai reikšmingų aplinkybių atskleidimas bei būtų paneigiami nauji apeliantės argumentai, su šiuo atsiliepimu teikia teismui įrodymus paneigiančius apeliantės naujus motyvus.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

Konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui

11. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

12. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliantė nei atsikirsdama į ieškinį, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nesirėmė savo patirties trūkumu. Šiuos motyvus, galimai siekdama suklaidinti apeliacinės instancijos teismą, apeliantė pateikė tik savo apeliaciniame skunde, todėl su šiuo atsiliepimu ieškovė prašo apeliacinės instancijos teismo priimti įrodymus, paneigiančius apeliantės naujus motyvus: 2017 m. gruodžio 21 d. Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija, 2010 m. gegužės 24 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė (apeliantė) nepateikė savo nuomonės dėl ieškovės naujai teikiamų įrodymų reikšmės nagrinėjamai bylai, sprendžia, kad šių įrodymų pateikimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neturi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl kartu su atsiliepimu pateiktų įrodymų esmės nevertina.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

14. Ieškovė ir atsakovė 2015 m. vasario 2 d. sudarė prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 150202, pagal kurią pardavė prekes atsakovei, o atsakovė įsipareigojo jas priimti ir už jas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka. Pagal Sutarties 4.7 punktą atsakovė buvo įsipareigojusi mokėti ieškovei 0,5 % dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

15. Ieškovė 2016 m. rugsėjo 21 d. - 2017 m. kovo 27 d. laikotarpiu atsakovei išrašė 24 PVM sąskaitas-faktūras už perduotas prekes, kurių bendra suma sudaro 1 549,29 Eur. 2017 m. birželio 1 d. šalys pasirašė tarpusavio atsiskaitymo aktą, kuriame nurodyta skolos suma 1 549,29 Eur. Ieškovė atsakovei paskaičiavo 0,5 proc. dydžio delspinigius, kas sudarė 1 245,42 Eur.

16. 2017 m. liepos 20 d. ieškovė siųstame parnešime atsakovei nurodė, kad atliktas mokėjimas padengė išlaidas, susijusias su reikalavimu įvykdyti prievolę (40,00 Eur), delspinigius (1264,53 Eur) ir dalį pagrindinės prievolės (43,30 Eur).

17. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovės priteisti 1 505,99 Eur skolą, 58,53 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas.

18. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pareiškė prašymą dėl atsisakymo ieškinio reikalavimo dalyje dėl 201,46 Eur priteisimo iš atsakovės, nurodydamas, jog atsakovė ieškovei sumokėjo minėtą sumą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

19. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 str.). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 str.).

20. Nagrinėjamos bylos atveju šalys susitarė, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, t. y. laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 str. 3 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 str.), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.). Taigi, sutartimi šalių sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas.

21. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.258 str. 3 d.). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismas, kiekvienu konkrečiu atveju nustatydamas būtent tai bylai reikšmingas aplinkybes (CPK 185 str.).

22. Apeliantės reikalavimas sumažinti pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą 0,25 proc. delspinigių dydį iki 0,02 proc. grindžiamas tuo, kad sutarties sudarymo metu atsakovė buvo tik ką įsteigta, patirties rinkoje neturinti bendrovė, kai palyginus ieškovė turėjo ilgametę patirtį.

23. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo apelianto nurodytos ir nagrinėtos pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, sutiktina su ieškovės atsiliepime nurodytu argumentu, kad apeliantė nei atsikirsdama į ieškinį, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nesirėmė savo patirties trūkumu, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų nepareikštų pirmosios instancijos teisme. Apeliantė teigia, kad nors ir praleidusi mokėjimo prievolės įvykdymo terminą, su ieškove atsiskaitė, dėl ko vertinant nagrinėjamos individualios bylos aplinkybes sprendimu priteistos neprotingai didelės netesybos.

24. Apeliantė teigia, kad sutarčių praktikoje įprastu ir protingu delspinigių dydžiu laikomi 0,02 proc. dydžio delspinigiai, be to, apeliantė nors ir praleidusi mokėjimo prievolės įvykdymo terminą, su ieškove atsiskaitė, dėl ko vertinant nagrinėjamos individualios bylos aplinkybes sprendimu priteistos neprotingai didelės netesybos. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus.

25. Pažymėtina, kad netesybų mažinimui neturi reikšmės egzistavusios prievolės įvykdymas (skolos grąžinimas). Netesybos (delspinigiai) yra viena iš prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių ir jos skaičiuojamos skolininkui neįvykdžius prievolės ar ją įvykdžius netinkamai. Byloje nėra duomenų, jog apeliantė po sutarties sudarymo ar po 2017 m. birželio 1 d. šalių pasirašyto tarpusavio atsiskaitymo akto, kuriame buvo nurodyta 1 549,29 Eur skola ir 0,5 proc. dydžio delspinigiai (1 245,42 Eur) būtų teikusi ieškovei reikalavimą dėl sutartyje numatyto netesybų dydžio sumažinimo.

26. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog gera praktika laikoma sutartyse nustatyti 0,02 proc. nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną dydžio delspinigiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006), tačiau vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Taigi, kasacinis teismas savo nutartyse nėra nustatęs universalaus netesybų dydžio, kuris būtų pripažintinas protingu kiekvienos bylos atveju.

27. Apeliantė nurodo, kad tam, jog pagrįsti protingą netesybų dydį, ieškovė nepateikė įrodymų dėl patirtų tiesioginių ar netiesioginių nuostolių dydžio. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį apeliantės argumentą ir pažymi, kad šiuo atveju ieškovė prašė priteisti iš sutartinę prievolę pažeidusios apeliantės tik netesybas ir nereikalavo nuostolių atlyginimo. Kaip jau minėta šios nutarties 20 punkte, kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti.

28. Nagrinėjamu atveju, sutartis buvo pasirašyta dviejų juridinių asmenų, t. y. privačių verslo subjektų, turinčių patirties verslo bei derybų srityse, galinčių numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir pasirinkti sutarčių sąlygas, tačiau kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šalių patirtis verslo ir derybų srityje buvo nevienoda, kadangi sutartį parengė ieškovė, turinti didesnės verslo praktikos ir, kaip pažymėjo ieškovės atstovas teismo posėdžio metu, tokio dydžio netesybos buvo parinktos atsižvelgiant į tai, kad atsakovė buvo naujas verslo subjektas rinkoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog bendra delspinigių suma sudarė 81,61 procentų viso buvusio įsiskolinimo dydžio (skola – 1549,29 Eur, delspinigiai – 1264,53 Eur), pagrįstai sprendė sutartyje numatytas 0,5 proc. netesybas sumažinti per pusę, t.y. iki 632,27 Eur (1264,53 Eur : 2 = 632,265 Eur).

29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad tiek ieškovės apskaičiuota, tiek teismo priteista delspinigių suma neatitinka rinkos sąlygų patvirtina ir tai, jog priteista netesybų suma neatitinka praktikoje mokamų metinių palūkanų. Nagrinėjamu atveju nėra aktuali pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą pavėluoto mokėjimo palūkanų norma, nes šios palūkanos ir šalių sutartimi sulygti delspinigiai atlieka skirtingas funkcijas, jų dydžiai tarpusavyje nelygintini ir nelemia vienas kito.

30. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo prašymo dėl delspinigių sumažinimo aplinkybes, vadovavosi kasacinio teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių netesybų mažinimą, aiškinimo ir taikymo. Apeliantė nepateikė jokių pagrįstų argumentų, dėl kurių teismo sprendimą šioje dalyje galima būtų pripažinti neteisėtu, o sutartyje numatytus delspinigius dar daugiau sumažinti. Sprendžiant netesybų mažinimo klausimą yra atsižvelgiama būtent į sandorio šalių interesus, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadau, kad šiuo atveju mažinant netesybas iki 0,02 proc. būtų iš esmės paneigtas sutarties laisvės principas, be to, tai prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principams.

31. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas sumažintų delspinigių sumą (632,27 Eur) įskaitė į ieškovės ieškinio reikalavimų sumą (1363,06 Eur) ir priteisė bendrą 730,70 Eur skolą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti teismo sprendime atlikti apskaičiavimai, priešingai nei nurodo apeliantė, yra aritmetiškai teisingi.

32. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

33. Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti, neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

34. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Bylinėjimosi išlaidos

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis (242 Eur) neviršija rekomendacijose nustatytą galimą šių išlaidų dydį, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (apeliantės) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „YOTA Lietuva“ (juridinio asmens kodas 300513810) iš atsakovės UAB „Horekos technologiniai sprendimai“ (juridinio asmens kodas 303371056) 242 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rasa Bartašienė