Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimą taikyti nuteistajam G. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. M. nuteistas Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Anksčiau teistas.Bausmės pradžia – 2014 m. liepos 24 d., bausmės pabaiga – 2018 m. liepos 19 d. 2016 m. lapkričio 14 d. Komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta taikyti nuteistajam G. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 1 metų 8 mėnesių 9 dienų laisvės atėmimo bausmės.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimą taikyti nuteistajam G. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir konstatavo, jog nors nuteistasis G. M. ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apeliaciniame skunde nuteistasis G. M. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų.Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atmeta lygtinio paleidimo taikymą, nenurodo konkrečių dėl to argumentų, nurodo negaliojančias nuobaudas, kritikuoja teismo išvadą dėl pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo, kuris, jo nuomone, nors ir yra vidutinis, tačiau labai artimas žemam. Dėl pagrįstumo, kad būtų taikytas lygtinis paleidimas, apeliantas nurodo savo koreguojamą teigiamą elgesį, pažymi, kad visi komisijos nariai balsavo vienbalsiai už šio instituto taikymą. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai argumentavo, todėl sutikti su nuteistojo teiginiu, kad skundžiama nutartis neargumentuota nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis G. M. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bei vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog teismas tinkamai įvertino reikšmingus duomenis dėl šios sąlygos egzistavimo ir pagrindė kodėl nėra patvirtinamas Komisijos sprendimas taikyti lygtinį paleidimą G. M.. Ši išvada grindžiama teismo nurodytais argumentais, jog pagal pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą jis priklauso vidutinei rizikos grupei, nustatytas 61 balas, kuris pakito labai nežymiai, t. y. 1 balu, nuo ankstesnio įvertinimo, Teismas pripažįsta, kad pastebimi nuteistojo tam tikri teigiami pokyčiai, tačiau vertinant jo elgesį bausmės atlikimo metu buvo ir padarytų pažeidimų, kas charakterizuoja nuteistąjį neigiamai, rodomas polinkis vis tik nesilaikyti nustatytų taisyklių. Teismas abejojama, kad jis laikysis probacijos tarnybos nustatytų pareigų, tokią išvadą grindžia socialinio tyrimo išvados duomenimis, kur nustatyta, kad anksčiau jau taikius lygtinį paleidimą, jo sąlygos buvo pažeistos, grindžia ir nuteistojo asmenine savianalize, suvokimo dėl padaryto neteisėto elgesio ir jo susiejimo su nusikaltimo ignoravimu, nekontroliuojamo elgesio protrūkių, kriminogeninių veiksnių egzistavimu. Nuteistasis skundą grindžia tuo, jog skundžiama teismo nutartis neargumentuota, tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės tai prieštarauja ir skundą nagrinėjantis teismas tokius skundo argumentus atmeta.Aukštesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šiam klausimui reikiamus duomenis, savo išvadą dėl sprendimo netaikyti lygtinio paleidimo pagrindė nutarties motyvais, kurie nepaneigti nuteistojo skunde nurodyta kritika. Toks savitas proceso šalies lygtinio paleidimo taikymo ir jo patvirtinimo aplinkybių vertinimas nėra teismui privalomas, kadangi byla nagrinėjama tik tinkamai ir teisingai įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir nustačius akivaizdžią pažangą koreguojant nuteistojo elgesį teigiama linkme, kas turi sudaryti pagrindą manyti, jog paleistas lygtinai nuteistasis nenusikals ir probacija pasieks tikslą.Tokios išvados nepriėjo ir skundą nagrinėjantis teismas. Akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nepatvirtina ir pagal OASys metodiką nuteistojo įvertintas elgesys, kadangi jam nustatytas 61 balas, kas sudaro ne žemą, bet vidutinę rizikos grupę. Nuteistasis nesutinka, kad jis baustas ir tvirtina, kad nuobaudos negalioja, tačiau šios aplinkybės tik patvirtina faktą, kad jo elgesys išimtinai teigiamas nėra, be to, nuteistasis turi įsipareigojimų pagal vykdomuosius dokumentus, kuriuos atlygina minimaliai, mąstymo ir elgesio kontekste matyti, kad galimas pakartotinis klaidų darymas, ne visų pasekmių apgalvojimas, pykčio protrūkių atsiradimas. Sutinkamai su apylinkės teismo motyvacija nuteistojo atžvilgiu aktualūs ir socialinio tyrimo išvadoje nustatyti kriminogeniniai veiksniai. Darytina išvada, kad šios aplinkybės įvertintos tiek atskirai, tiek bendrai visumoje ir formuoja teismo manymą, kad visgi nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra toks, jog būtų galima teigti, kad G. M. jau patyrė tokius suvaržymus, kurie patvirtina pasiektą bausmės paskirtį ir probacijos tikslus. Nuteistojo skunde nurodytos jo asmenybę teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, siekiai, bendravimas su artimaisiais, jo pomėgiai, darbinė motyvacija, pastangos atlyginti padarytą žalą, paskatinimai nelaikytini absoliučiais prioritetais vertinant nuteistąjį, kaip asmenybę bausmės atlikimo ir perauklėjimo proceso eigoje. Šios aplinkybės yra dalis visumos aplinkybių, kurių kontekste sprendžiama ar pritaikius lygtinio paleidimo institutą nuteistasis elgsis pagal visuomenės nustatytas normas ir taisykles, taigi teismas ne tik formaliai vertino bylos medžiagą šiuo klausimu, bet ir tinkamai nustatė, jog materialus pagrindas nėra pakankamas.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. M. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.