Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viktoro Preikšo,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. 91-147 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. M. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Trakų r. apylinkės teismo 2015-03-25 nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 9 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3, paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus r. apylinkės teismo 2013-08-02 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 4 m. laisvės atėmimo.Anksčiau teistasTrakų r. apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 15 MGL dydžio bauda;Trakų r. apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi subendrinta su Trakų r. apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 15 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;Trakų r. apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Trakų r. apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 15 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (3 veikos) ir 198 straipsnio 1 dalį subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Trakų r. apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. ir 2011 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai laisvė atėmimo ir 15 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal BK 198 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 m. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 7 ir 9 dalimis, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. ir Trakų r. apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo ir 15 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnį 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartimi paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė; Vilniaus r. apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 8 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Trakų r. apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi atleistas nuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (3 veikos). Vadovaujantis BK 75 straipsniu, pagal BK 198 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Trakų r. apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. ir 2011 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartimi paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė subendrinta 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė;Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 , 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 4 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2014 m. liepos 24 d., o pabaiga – 2018 m. liepos 19 d. Neatlikta bausmės dalis – 2 metai 1 mėnuo 10 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, vykusio 2016 m. birželio 9 d., dieną).Komisija 2016 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 91-147 nutarė taikyti nuteistajam G. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 5 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą konstatavęs, kad nuteistojo asmenybės charakteristika, jo elgesys bausmės atlikimo metu, nustatyti kriminogeniniai veiksniai ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką neduoda pagrindo manyti, jog nuteistasis G. M. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nebenusikals.Nuteistasis G. M. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį.Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta neanalizavus visų aplinkybių, neatsižvelgus į skundo autoriaus asmenybę, motyvaciją, pokyčius gyvenime. Pažymima, kad klausymas dėl jo lygtinio paleidimo svarstomas antrą kartą, apeliantas yra atlikęs ½ dalį jam paskirtos bausmės, taip pat nepriekaištingai įvykdė visas jam nustatytas socialinės reabilitacijos priemones nusikalstamo elgesio mažinimui, bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos skirtas rekomendacijas. Skunde taip pat tvirtinama, kad Komisija iš apelianto elgesio bausmės atlikimo metu susidarė nuomonę, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pabrėžiama, kad nors skundo autorius, atvykęs į pataisos namus, buvo baustas du kartus, paskutinį kartą 2014 m. sausio 15 d., tačiau pažeidimai padaryti jo adaptacijos laikotarpiu. Atkreipiamas dėmesys, kad laisvės atėmimo bausmę jis atlieka pirmą kartą, todėl jam iš pradžių buvo sunkoka pritapti. Teigiama, kad nuo 2014 m. spalio apeliantas dirba pataisos namuose VĮ „(duomenys neskelbtini)“ metalo dirbinių kirpėju, darbas jam yra didžiausia motyvacija ateičiai. Akcentuojama ir tai, kad skundo autorius turi du paskatinimus, beveik dvejus metus nėra padaręs jokio pažeidimo, dirba, įvykdė visas jam paskirtas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse: sporto renginiuose, socialinės reabilitacijos programose, socialinėje programoje „Langas į nuteistojo pasaulį“. Be to, nuteistasis turi dvi mažametes dukras, jį lanko žmona su vaikais, yra stiprūs ryšiai su tėvais, broliu. Pažymima, kad sukūrus šeimą, apeliantas suprato, ką reiškia atsakomybė, jei jis būtų paleistas lygtinai, turėtų galimybę įsidarbinti ir išlaikyti šeimą. Anot, skundo autoriau, jis padarė išvadas iš praeities, jo gyvenimas pasikeitė iš pagrindų, todėl ateityje jis nori gyventi dėl žmonos, vaikų, tėvų.Skunde teigiama ir tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai (62 balai) nesumažėjo, kadangi skaičiuojama pagal tai, kiek yra teistumų. Pabrėžiama, kad dėl šių balų skundo autoriaus pokyčių pamatyti nėra galimybės, kadangi teistumai nėra išnykę.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.Nuteistojo G. M. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad įsta­tymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įsta­tymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nu­teistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą G. M. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis G. M. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau įvertinus jo nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, nustatytas vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos lygis – 62 balai. Nors įstatymų leidėjas BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, šiuo konkrečiu atveju teismui pateiktoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo G. M. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama manyti, kad išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad pasimokė iš praeities, žada klaidų nedaryti, yra eilė jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, kurios nebuvo vertintos apylinkės teismo, skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nėra. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistasis G. M., kaip jau minėta, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: tęsė pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje „Langas į nuteistojo pasaulį“ bei pozityvaus užimtumo priemonėse (krepšinio, stalo teniso, futbolo, tinklinio turnyruose), dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ metalų dirbinių kirpėju, tačiau vien tik dalyvavimas minėtose programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse ir darbas nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju nėra pakitusi, lyginant su anksčiau atliktu elgesio rizikos vertinimu, ir yra pakankamai didelė (62 balai). Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Bausmės atlikimo metu G. M. nesielgė nepriekaištingai, buvo ir baustas (2 kartus), ir skatintas (2 kartus). Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina ir tai, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, patvirtina, jog nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Tokią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, jog nuteistasis atlieka bausmę jau pagal aštuntu nuosprendžiu jam paskirtą ir su ankstesniais nuosprendžiais subendrintą bausmę, anksčiau yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas, nors supranta, kad veikla, kurioje jis dalyvavo, susijusi su jo nusikaltimais, tačiau šį faktą ignoruoja, be to, apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, nepastebi, kad problemos gali vėl atsirasti, todėl jis gali kartoti tas pačias klaidas. Būtina atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, bei tai, kad nuteistajam nustatyti net keturi kriminogeniniai veiksniai (ankstesni nusikalstami veiksniai; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; nuostatos), tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis deda pastangas kriminogeninių veiksnių, taip pat ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, teismui nėra pateikta. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis pastaruoju metu dalyvavo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse 2 kartus buvo paskatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą ir dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus G. M. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo, nepaisant to, jog procedūrinių pažeidimų priimant nutarimą nepadaryta. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. M. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.