Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų

Jolantos Raščiuvienės, Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

uždarame teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios R. G. ir nuteistojo T. M. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 30 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. pripažintas kaltu

padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 264 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje ir jam skirta:

– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

– pagal BK 264 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

– pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 (vienų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

– pagal BK 149 straipsnio 1 dalį – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė;

– pagal BK 150 straipsnio 1 dalį – 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

– pagal BK 146 straipsnio 2 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir T. M. skirta galutinė subendrinta 5 (penkerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme, suėmime ir atidavime į sveikatos priežiūros įstaigą išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 9 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. M. iki 2019 m. spalio 7 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios nenustatytą kiekį 2019 m. spalio 7 d. apie 23 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sumaišęs su „C. C.“ gėrimu, pasiūlė ir neatlygintinai davė vartoti nukentėjusiajai R. G., be to, nuo 2019 m. spalio 8 d. 02 val. 14 min. iki 2019 m. spalio 9 d. 18 val. 00 min. tame pačiame bute nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino, sumaišęs su „C. C.“ gėrimu, prievarta girdydamas, vertė vartoti nukentėjusiąją, tokiu būdu kitaip platino psichotropinę medžiagą – amfetaminą bei lenkė nukentėjusiąją R. G. amfetaminą vartoti ne gydymo tikslais.

2. Be to, T. M. laikotarpyje nuo 2019 m. spalio 8 d. 02 val. 14 min. iki spalio 9 d. 18 val. 00 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), suduodamas ne mažiau kaip keturis smūgius kumščiu nukentėjusiajai R. G. į galvos sritį bei kitas kūno vietas, padarė galvos sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimais kaktos dešinėje pusėje ir dešinės akies apatinio voko išoriniame kampe, kraujosruvomis galvos smegenyse dešinėje momeninėje-pakaušinėje srityje, pakraujavimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abipus momeninėse srityse, į užpakalinį tarppusrutulinį plyšį bei smegenėlių padangtės sritį bei poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešinės alkūnės nugariniame paviršiuje ir kairio kelio sąnario srityje, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios R. G. sveikatą.

3. Be to, T. M. laikotarpyje nuo 2019 m. spalio 8 d. 02 val. 14 min. iki spalio 9 d. 18 val. 00 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios R. G. bejėgiška būkle dėl jos atžvilgiu pavartoto fizinio smurto bei dėl jos apsvaigimo nuo psichotropinės medžiagos – amfetamino, prieš nukentėjusiosios valią lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja bei tenkino su ja lytinę aistrą analiniu būdu, taip išžagino bei seksualiai prievartavo nukentėjusiąją R. G..

4. Be to, T. M. laikotarpyje nuo 2019 m. spalio 8 d. 02 val. 14 min. iki spalio 9 d. 18 val. 00 min., panaudodamas nukentėjusiosios R. G. atžvilgiu fizinį smurtą, palenkdamas bei versdamas ją vartoti psichotropinę medžiagą – amfetaminą dėl ko nukentėjusiajai sutriko sąmonė, orientacija bei atmintis, taip sukeldamas pavojų jos sveikatai, laikė nukentėjusiąją prieš jos valią bute, esančiame (duomenys neskelbtini), taip neteisėtai atėmė nukentėjusiajai R. G. laisvę.

II. Apeliacinio skundo argumentai

6.3. Anot skundo motyvų, byloje nėra jokių duomenų apie psichotropinės medžiagos (amfetamino) buvimo faktus tiek nuteistojo gyvenamojoje vietoje, tiek transporto priemonėse. Nors nukentėjusioji teigia, kad nuteistasis iš vaistų dėžutės paimtą amfetaminą sumaišė su „C. –C.“ gėrimu, tačiau tokių nukentėjusiosios parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Nukentėjusiosios ir nuteistojo šlapime rastos medžiagos tik patvirtina narkotinių medžiagų vartojimo faktą, tačiau ne aplinkybes sąlygojusias jų vartojimo situaciją, vietą bei laiką.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Nuteistojo T. M. ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

10. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 30 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

Dėl nuteistojo T. M. ir jo gynėjo skundo

11. Iš nuteistojo ir jo gynėjo skundo turinio matyti, kad nuteistasis savo kaltę neigia dėl visų jam pareikštų kaltinimų. Nurodo, kad prieš nukentėjusiąją nesmurtavo, kad su ja lytiškai santykiavo ne prieš nukentėjusiosios valią, kad netenkino su ja lytinės aistros analiniu būdu, kad nebuvo atėmęs nukentėjusiajai laisvės, kad nedavė nukentėjusiajai amfetamino ir nevertė jos vartoti šios psichotropinės medžiagos. Tačiau apygardos teismo teisėjų kolegija argumentus, kuriais nuteistasis neigia savo kaltę, vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją, kurią paneigia bylos duomenys.

12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad R. G., 2019 m. spalio 7 d. vakare išvyko iš namų ir iki 2019 m. spalio 8 d. ryto negrįžo namo. Nukentėjusiosios mamai (liudytojai) R. G. nebepavykus susisiekti su ja mobiliuoju telefonu, R. G. kreipėsi į policiją, dėl ko buvo paskelbta nukentėjusiosios R. G. paieška (1 t., b. l. 3–6, 11, 76–78).

13. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nukentėjusioji R. G. nuo 2019 m. spalio 7 d. vakaro iki 2019 m. spalio 9 d. vakaro, t. y. tol, kol ją bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rado policijos pareigūnai, buvo kartu su nuteistuoju T. M. (šių aplinkybių neneigia ir pats nuteistasis).

14. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji su nuteistuoju jo iniciatyva pradėjo bendrauti telefonu (2 t., b. l. 128–131). 2019 m. spalio 7 d. apie 19 d. jiedu susitiko (duomenys neskelbtini), važinėjosi nuteistojo automobiliu, po to kiekvienas su savo automobiliu atvyko į (duomenys neskelbtini), kur vėliau kartu jau nuteistojo automobiliu nuvyko į PC „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 66–73). Po to nukentėjusioji su nuteistuoju nuvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir nusiuntė nuotrauką iš buto liudytojai D. B. (1 t., b. l. 145-154).

15. Skundu nuteistasis ir jo gynėjas atkreipia dėmesį, jog bylą nagrinėjęs teismas ignoravo aplinkybes susijusias su nukentėjusiosios elgsena, t. y. kad ji savanoriškai ilgą laiką praleido su T. M., važinėjosi su juo po (duomenys neskelbtini) miestą, o naktį vyko į (duomenys neskelbtini).

16. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka, kad bendravimo pradžioje nukentėjusioji savo noru leido laiką su nuteistuoju. Tai patvirtina pati nukentėjusioji, kuri parodė, jog (duomenys neskelbtini) kartu su nuteistuoju nuvažiavo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, jis nuėjo apsipirkti, pirko brendžio, ledukų, jai nupirko sulčių, tada grįžo pas jį į butą, kuris buvo normalus, tvarkingas, švarus. Jis jai patiko kaip vaikinas. Jiems būnant bute T. pasiūlė amfetamino, kurį paėmė iš dėžutės su vaistais, buvo atkirptas rudas gabalas ir sumaišytas į gėrimą, į servetėlę suvyniota nuryti. Šis amfetamino vartojimas buvo jos sutikimu, nes norėjo pabandyti ( 1 t., b. l. 84-86). Šiuo aspektu teisėjų kolegija atmeta nuteistojo skundo argumentus, jog nukentėjusioji siekia pateisinti savo elgesį. Nukentėjusioji pripažino, jog kuomet pirmą kartą vartojo nuteistojo jai siūlytą amfetaminą tai darė savo noru. Tai tik sustiprina įsitikinimą, jog nukentėjusioji duoda nuoširdžius parodymus ir nesiekia reabilituoti savo elgesio, priešingai – nurodo visas įvykio aplinkybes, net ir tas kurios jai nėra palankios.

17. Anot nuteistojo ir jo gynėjo skundo motyvų, byloje nėra jokių duomenų apie psichotropinės medžiagos (amfetamino) buvimo faktus tiek nuteistojo gyvenamojoje vietoje, tiek transporto priemonėse. Nors nukentėjusioji teigia, kad nuteistasis iš vaistų dėžutės paimtą amfetaminą sumaišė su „C. –C.“ gėrimu, tačiau tokių nukentėjusiosios parodymų nepatvirtina jokie bylos duomenys. Šie skundo argumentai atmetami, kaip nepagrįsti.

18. Pažymėtina, jog nukentėjusioji nurodė, kad jiems nuvykus į butą būtent nuteistasis bute turėjo ir sumaišė iš vaistų dėžutės paimtą amfetaminą su „C. C.“ gėrimu pasakydamas, kad tai gera „amfa“ ir duodamas to su amfetaminu sumaišyto gėrimo nukentėjusiajai, kurį ji gėrė savo noru, o tokie jos parodymai visą procesą šiuo aspektu buvo nuoseklūs, šias aplinkybes ji visada prisiminė ir nurodydavo visų apklausų metu (1 t., b.l. 84-86, 89-90, 93-94). Priešingai nei teigiama skunde, šias nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 2788/2019(01) kurioje nurodyta, kad T. M. šlapime, paimtame 2019 m. spalio 11 d. 9.00 val., rasta amfetamino ir tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (4 t., b. l. 38) bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 1166/2019(05), kurioje nurodyta, kad amfetamino rasta ir nukentėjusiosios šlapime (3 t., b. l. 43–44). Šiuo atveju nors nuteistasis teigia, jog nukentėjusiosios ir jo šlapime rastos medžiagos tik patvirtina narkotinių medžiagų vartojimo faktą, tačiau ne aplinkybes sąlygojusias jų vartojimo situaciją, vietą bei laiką, tačiau pats nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme negalėjo įtikinamai paaiškinti, kaip jo organizme (specialistų tirtame šlapime) atsirado amfetaminas, tokių aplinkybių nenurodo ir apeliaciniame skunde. Pastebėtina, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme T. M. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu (disponavimu psichotropine medžiaga – amfetaminu) bandė apkaltinti pačią nukentėjusiąją, t. y. nurodė galvojantis, kad nukentėjusioji galėjo turėti amfetamino ir sumaišyti su „C. C.“ gėrimu, tačiau pripažino nematęs, kaip nukentėjusioji dėjo amfetaminą į gėrimą.

19. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, kad asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Pažymėtina, ir tai, kad nuteistojo psichikos būklę tyrę ekspertai nustatė, jog T. M. būdingas gynybiškumas, polinkis save pateisinti, kaltinti kitus (6 t., b. l. 21). Kaip jau minėta, nepaisant nuteistojo keliamų versijų, jis taip ir nesugebėjo paaiškinti iš kur jo bute buvo psichotropinės medžiagos (amfetamino) ir kokiu būdu ji buvo rasta jo ir nukentėjusiosios organizmuose.

20. Nors nuteistasis teigia, jog byloje nėra jokių duomenų apie psichotropinės medžiagos (amfetamino) buvimo faktus nei gyvenamojoje vietoje, nei transporto priemonėse, tačiau visiškai pritartina skundžiamo nuosprendžio motyvui, jog tai, kad šiuo atveju nenustatytas nuteistojo laikytos ir platintos psichotropinės medžiagos kiekis, kadangi ji buvo suvartota ir nerasta, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, nes atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nesiejama su tam tikru platintų psichotropinių medžiagų kiekiu. Šiuo atveju tai, kad buvo disponuojama būtent psichotropine medžiaga – amfetaminu, nustatyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1166/2019(05), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiosios šlapime rasta būtent amfetamino, kuris yra psichotropinė medžiaga (3 t., b. l. 43–44), be to, kaip minėta, tos pačios psichotropinės medžiagos (amfetamino) rasta ir kaltinamojo, kurį nukentėjusioji taip pat nurodė vartojus amfetaminą, organizme. Remiantis tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog T. M. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kaip jau buvo minėta, iki išvykimo į (duomenys neskelbtini) nukentėjusioji nurodė, kad nuteistojo jai pasiūlytą amfetaminą, sumaišytą su „C. C.“ gėrimu vartojusi laisva savo valia, t. y. neverčiama, tačiau nuosekliai tvirtino, kad po to, kai grįžo iš (duomenys neskelbtini), t. y. nuo 2019 m. spalio 8 d. 02 val. 14 min. iki 2019 m. spalio 9 d. 18 val. 00 min., jai amfetaminą, sumaišęs su „C. C.“ gėrimu kaltinamasis jau girdė prievarta, nes ji jo nenorėjo vartoti. Po to kai grįžo iš draugės, vėl sakė, kad vyks namo, bet jis (nuteistasis) neišleido, kelis kartus sakė nebesvaigti, kad jis šiandien vartos.

23. Šiuo aspektu nuteistasis ir jo gynėjas skunde pasisako, jog bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai ir neteisėtai suabsoliutino nenuoseklius ir neišsamius, savo elgesį pateisinančius nukentėjusiosios parodymus. Anot skundo, nukentėjusiosios parodymai turi būti vertinami kritiškai, kadangi nukentėjusioji suinteresuotas asmuo bylos baigtimi, savo reputacijos išsaugojimu ir atstatymu dėl savo elgesio, prieštaraujančio moralei. Tokie skundo argumentai laikytini nepagristais.

24. Kaip jau buvo minėta, nukentėjusioji pripažino, jog kuomet pirmą kartą vartojo nuteistojo jai siūlytą amfetaminą tai darė savo noru, todėl teiginiai apie tai, kad nukentėjusioji siekia išsaugoti savo reputaciją jau vien dėl šio fakto prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Šioje byloje taip pat nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad nukentėjusioji, kuri iki analizuojamo įvykio nuteistąjį buvo mačiusi vieną kartą, turėtų pagrindą jį apkalbėti ir nepagrįstai apkaltinti. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamo nuosprendžio motyvui, jog nukentėjusiosios parodymų teisingumą ir nuoširdumą patvirtina ta aplinkybė, kad ji pasakoja tik tai, ką atsimena, sąžiningai pripažįsta dalies aplinkybių iš viso neatsimenanti, pavyzdžiui, lytinio santykiavimo su nuteistuoju.

25. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad vienas iš pagrindinių ir svarbiausių įrodymų apie tai, kas vyko nukentėjusiajai susitikus su nuteistuoju, yra nukentėjusiosios parodymai, nes tiesioginių įvykio liudytojų nėra nustatyta. Atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu išliko pakankamai nuoseklūs dėl esminių įvykio aplinkybių, į tai, kad juos iš dalies patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai (bendravimo telefonu su D. B. duomenys (1 t., b. l. 143–155), vaizdo įrašai iš PC „(duomenys neskelbtini)“ ir jų apžiūros protokolas (2 t., b. l. 66–73), specialistų išvados (3t., b. l. 43-44, 94-96; 4 t., b. l. 38), net dalis kaltinamojo parodymų), nėra jokio pagrindo nukentėjusiosios parodymais netikėti.

26. Taigi, iš nukentėjusiosios parodymų nustatyta, kad T. M. nuo 2019 m. spalio 8 d. 02 val. 14 min. iki 2019 m. spalio 9 d. 18 val. 00 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sumaišęs nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino su „C. C.“ gėrimu, prievarta girdydamas, vertė tai vartoti nukentėjusiąją. Tokius nuteistojo veiksmus bylą nagrinėjęs teismas nelaikė nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje tęsimu, o vertintino kaip atskirą BK 264 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką - vertimą vartoti psichotropines medžiagas – amfetaminą – ne gydymo tikslais. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija visiškai sutinka su tokiu teismo vertinimu ir sprendžia, jog T. M. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 264 straipsnio 1 dalį.

27. Nors nukentėjusioji tvirtina, jog, kuomet T. M. pasakė, kad nori namo, jis ėmė darytis agresyvus (neišleido jos, stūmė atgal, jai buvo suduota kumščiu į kaktą), tačiau nuteistasis nesutikdamas su tokia įvyki versiją, apeliaciniu skundu neigia naudojęs smurtą prieš nukentėjusiąją. Pasak nuteistojo, nepaneigti liko jo teiginiai, apie tai kad nukentėjusioji patyrė priepuolį, kuris buvo panašus į epilepsiją ir jo metu susižalojo. Šie skundo argumentai atmetami, kaip nepagrįsti.

29. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1166/2019(05) nurodyta, kad R. G. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jai nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais kaktos dešinėje pusėje ir dešinės akies apatinio voko išoriniame kampe, kraujosruvomis galvos smegenyse dešinėje momeninėje-pakaušinėje srityje, pakraujavimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abipus momeninėse srityse, į užpakalinį tarppusrutulinį plyšį, bei smegenėlių padangtės sritį, taip pat poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešinės alkūnės nugariname paviršiuje, kairio kelio sąnario srityje (3t., b. l. 43-44).

30. Iš bylos duomenų matyti, kad viso proceso metu nukentėjusioji davė nuoseklius parodymus apie nuteistojo prieš ją naudotą smurtą. Nukentėjusioji nurodė, kad būtent tada, kai ji pasakė nuteistajam norinti važiuoti namo ir stojosi nuo sofos, ant kurios tuo metu sėdėjo, T. M. supyko ir pradėjo prieš ją smurtauti. Apie prieš ją pavartotą smurtą nukentėjusioji papasakojo liudytojai D. B. ir ją ligoninėje slaugiusiai liudytojai R. G., kuriai nurodė, kad jai buvo trenkta su kumščiu į galvą, o kai nukentėjusiosios motina paklausdavo, kur trenkė, dukra visada parodydavo į tą pačią akį, kurioje matėsi nubrozdinimas (1 t., b. l. 117-119).

31. Teisėjų kolegija nuteistojo versiją apie nukentėjusiąją ištikusį epilepsijos priepuolį, kurio metu ji galbūt galėjo susižaloti laiko visiškai nepagrįsta. Pirmiausia, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusioji būtų sirgusi epilepsija. Šių teiginių apie nukentėjusiosios galimo susižalojimo aplinkybes nepatvirtina jokie kiti įrodymai, priešingai, juos paneigia specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad tikimybė, jog R. G. galėjo susižaloti griūnant atmestina, nes tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje (3 t., b. l. 43–44).

32. Įvertinus aptartus duomenis nuteistojo teiginiai, jog jis prieš nukentėjusiąją nesmurtavo, tačiau ji galėjo susižaloti pati atmetami kaip neatitinkantys faktinių bylos duomenų. Taigi, šioje byloje neginčijamai nustatyta, jog būtent T. M. nuo 2019 m. spalio 8 d. 02 val. 14 min. iki spalio 9 d. 18 val. 00 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), suduodamas ne mažiau kaip keturis smūgius kumščiu nukentėjusiajai R. G. į galvos sritį bei kitas kūno vietas, padarė specialisto išvadoje jai nustatytus sužalojimus, kurie atitinka BK 138 straipsnio 1 dalį.

33. Apeliaciniu skundu nuteistasis ir jo gynėjas pabrėžia, jog nors nukentėjusioji nurodė, kad savo valia nebūtų santykiavusi su nuteistuoju, tačiau byloje nėra jokių požymių apie prievartinių lytinių santykių buvimą (suplėšyti rūbai, kūno sužalojimai ir pan.). Anot nuteistojo nukentėjusiajai tiesiog yra gėdinga pripažinti savo elgseną prieš artimuosius ir draugus. Nesant jokiu duomenų apie seksualinę prievartą negalimas T. M. pripažinimas kaltu ir nuteisimas dėl išžaginimo ir seksualinio prievartavimo.

34. Vertinamu aspektu, teisėjų kolegija remiasi byloje esančia Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad tamponėlyje su R. G. makšties turiniu (2 mėg.), tamponėlyje su R. G. tiesiosios žarnos turiniu (3 mėg.) rasta sperma (S-SP 173/2019(01)) ir nustatyta R. G. DNR profilis su 99,99999999999999986 % tikimybe bei T. M. DNR profilis su 99,99999999999999973 % tikimybe (3 t., b. l. 70–84). Ši specialisto išvada neginčijamai patvirtina tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo buvus tiek vaginalinį lytinį santykiavimą, tiek ir lytinės aistros tenkinimą analiniu būdu.

35. Nuteistasis kategoriškai neigia lytinės aistros tenkinimą analiniu būdu su nukentėjusiąją (pripažįsta tik vaginalinį lytinį aktą abiejų asmenų noru). Teisėjų kolegija vienareikšmiškai pritaria skundžiamo nuosprendžio motyvui ir jame aptartai teismų praktikai, kad tokio pobūdžio byloje yra remiamasi specialisto paaiškinimais, jog tuo atveju kai sperma išsilieja ne į makšties vidų, o į išorę, tai spermatozoidas negali nukeliauti į tiesiąją žarną (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-309-468/2020). Atsižvelgus į tai, kad šiuo atveju buvo tiriamas būtent nukentėjusiosios tiesiosios žarnos turinys, kur ir rasta nuteistojo spermos, spręstina, kad byloje esanti specialisto išvada patvirtina tiek vaginalinio, tiek analinio santykiavimo faktus.

36. Pažymėtina, kad tarp suaugusių asmenų vykstantis lytinis santykiavimas ir lytinės aistros tenkinimas analiniu būdu užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo asmens valią. Šioje byloje nukentėjusiosios bejėgišką būklę be to, kad ji pati neprisimena tarp jos ir nuteistojo buvus lytinių santykių, patvirtina aplinkybės, susijusios su tuo, kokios būklės nukentėjusioji buvo rasta nuteistojo bute.

36.1. Liudytojas M. J. nurodė, kad įvykio vietoje rasta nukentėjusioji atrodė lyg be sąmonės, visiškai nebendravo, kambaryje buvo ištiestas kampas, ant jo ir gulėjo mergina, jos akys buvo apverstos, ji buvo sukniubusi, be orientacijos (2t. b. l. 22-23).

36.2. Liudytojas A. K. nurodė, kad pakalbinus R. G. vardu ji nereagavo, į jo klausimus neatsakinėjo, nesiorientavo aplinkoje, nejudėjo. Nuo R. G. alkoholio kvapas nesklido. T. M. paklausus, kodėl R. G. tokia bejėgiška būklė, jis paaiškino, kad jie kelias paras vartojo alkoholinius gėrimus, į kitus klausimus dėl R. G. būklės T. M. neatsakinėjo (2t. b. l. 29-30).

36.3. Liudytojas V. G. nurodė, kad nukentėjusioji nuteistojo bute buvo rasta embriono pozoje, kuriai būdingas galūnių sulenkimas į save, tiesiant ranką, ji reagavo galūnės traukimu į save, pasak liudytojo su ja nebuvo įmanoma užmegzti kontakto (2t. b. l. 14-15).

37. Pagal galiojančią teisminę praktiką asmens bejėgiška būsena gali būti dėl ligos, invalidumo, senatvės, apalpus, praradus sąmonę, miegant arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Pažymėtina tai, jog nukentėjusiojo bejėgiška būklė reiškia, kad nukentėjusysis arba nesuvokia grėsmės savo gyvybei, arba neturi galimybės aktyviai pasipriešinti nusikaltimui (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-211-468/2016). Įvertinus liudytojų parodymus teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog nukentėjusioji R. G. po dviejų parų praleistų kartu su nuteistuoju T. M. jo bute buvo rasta bejėgiškos būklės.

38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog priešingai nei teigia nuteistasis tais atvejais, kai kaltininkas pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl bejėgiškos būklės, o tokiu atveju nelieka prievartinių lytinių santykių buvimą liudijančių įrodymų, t. y. suplėšytų rūbų, kūno sužalojimo ir pan. Šioje byloje specialisto išvada neginčijamai patvirtina tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo buvus tiek vaginalinį lytinį santykiavimą, tiek ir lytinės aistros tenkinimą analiniu būdu, atvykusių į įvykio vietą pareigūnų parodymai patvirtina, kad R. G. rasta bejėgiškos būklės, be to pati nukentėjusioji net neatsimena su ja atliktų seksualinio pobūdžio veiksmų, o tai leidžia pagrįstai spręsti, jog nukentėjusiosios seksualinio apsisprendimo laivė buvo pažeista. Taigi, įvertinus aptartus duomenis, T. M. pagrįstai nuteistas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir BK 150 straipsnio 1 dalį.

39. Apeliaciniu skundu nuteistasis atkreipia dėmesį, kad nukentėjusioji visą laiką disponavo telefonu, bendravo su motina ir drauge, todėl galėjo paprašyti pagalbos jei tokia būtų buvus reikalinga. Tačiau pati nukentėjusioji nurodo, kad tuo metu ji jautėsi bejėgė ir net nežino, kur buvo jos telefonas, taigi tiesiog fiziškai negalėjo pasišalinti iš buto ir/ar paprašyti kieno nors pagalbos. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju, tai kad nukentėjusioji turėjo telefoną neleidžia daryti išvados, kad galėjo juo naudotis. Nukentėjusioji patvirtina, kad po to, kai grįžo iš Vabalninko, nuteistojo bute buvo ne savo noru, dėl vartotų narkotinių medžiagų nukentėjusiajai sutriko sąmonė, orientacija bei atmintis, buvo sukeltas pavojus jos sveikatai, o tai patvirtina nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai.

40. Teisėjų kolegijos įsitikinimu itin svarbi detalė įrodanti, kad nuteistasis sulaikė R. G. savo bute prieš jos valią laikytina tai, kad dar 2019 m. spalio 8 d. iki pietų M. M. informavo nuteistąjį, kad nukentėjusiosios ieško policija, tačiau T. M. tik paprašė jo R. G. motinai nesakyti, kad ji yra su juo (3 t., b. l. 119–121). Tai rodo, jog pats nuteistasis nenorėjo, kad R. G. paliktų jo butą ir būtų surasta policijos pareigūnų.

41. Iš byloje esančių liudytojo A. M. parodymų matyti, kad atvykus į butą kur galimai laikoma mergina prieš jos valią kolegos nuėjo į laiptinę, išgirdo beldimą į duris. Prašė atidaryti duris, sakė, kad policija, po kurio laiko jam parodė langus, kur galimai yra mergina, po 20 min. pamatė kaip pro langą žiūri T. M., paprašė jo, kad atidarytų duris. Atidaręs langą T. M. sakė: „ko jūs norit, ko jums reikia“, jis prisistatė, šalia stovėjo uniformuota pareigūnė. T. M. pasakė „tuoj, nekelkit bangų“. Laukė iškviestų gaisrininkų, bet praėjus 10 min. pamatė bute kolegą, kuris parodė ateiti į vidų. Su T. M. kalbėjo paklausė, kodėl neatidarė durų, jis sakė, kad miegojo (2t. b. l. 36-37).

42. T. M. inkriminuota BK 146 straipsnio 2 dalyje apibrėžta nusikalstama veika dėl to, kad jis laikotarpyje nuo 2019 m. spalio 8 d. 02 val. 14 min. iki spalio 9 d. 18 val. 00 min., panaudodamas nukentėjusiosios R. G. atžvilgiu fizinį smurtą, palenkdamas bei versdamas ją vartoti psichotropinę medžiagą – amfetaminą, dėl ko nukentėjusiajai sutriko sąmonė, orientacija bei atmintis, tokiu būdu sukeldamas pavojų jos sveikatai, laikė nukentėjusiąją prieš jos valią bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Nors pats nuteistasis teigia, kad nukentėjusioji bet kada galėjo iš jo buto išeiti, nes raktai buvo buto duryse, tačiau nukentėjusioji po to, kai grįžo iš (duomenys neskelbtini), bute buvo ne savo noru, o prieš savo valią, nes prieš ją po to, kai ji pasakė norinti namo ir stojosi nuo sofos, buvo panaudotas smurtas. Visa aptarta situacija patvirtina, kad po to, kai jie grįžo iš (duomenys neskelbtini), nuteistasis laikė nukentėjusiąją prieš jos valią bute, esančiame (duomenys neskelbtini), taip neteisėtai atimdamas nukentėjusiajai R. G. laisvę. Kadangi neteisėtas nukentėjusiosios R. G. laisvės atėmimas yra susijęs su fizinio smurto panaudojimu ir pavojaus jos sveikatai sukėlimu, nuteistasis teisingai ir teisėtai pripažintas kaltu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį.

43. Dėl skundo argumentų susijusių su ikiteisminio tyrimo metu, kaip teigia nuteistasis, varžytomis jo teisėmis teisėjų kolegija šioje nutartyje nepasisako. Į šiuos skundo teiginius buvo atsakyta ikiteisminio tyrimo nutartyse, o šių įsiteisėjusių nutarčių aiškinimas nėra apeliacinio proceso dalykas.

44. Nors skundo autorių nuomone T. M. asmenybės vertinimas dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis yra niekuo nepagrįstas, tačiau šiuos teismo argumentus patvirtina byloje esantys duomenys, t. y. T. M. konstatuoti psichikos sutrikimai – mišrūs asmenybės sutrikimai (F61.0), psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas (F19.2) (6 t., b. l. 13–24). Be to ir analizuojamas nusikalstamas veikas T. M. padarė apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, todėl teisėjų kolegai nekyla jokių abejonių dėl T. M. piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis.

45. Nors skunde teigiama, kad šioje byloje nėra jokio Jungtinės Karalystės nuosprendžio, kuris būtų pripažintas Lietuvoje, tačiau tai nėra tiesa. 2011 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu, priimtu Didžiojoje Britanijoje, T. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 9 metų laisvės atėmimo bausme už išžaginimą ir neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis tik asmeniniam vartojimui (4 t., b. l. 66–71). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre (toliau – IKNR) nurodyta informacija, o konkrečios Didžiojoje Britanijoje padaryto nusikaltimo aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

46. Įvertinus visą kas išdėstyta teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylos sprendimui reikšmingas aplinkybes bei jų pagrindu priėmė teisingą ir motyvuotą sprendimą, kuriuo T. M. pripažino kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 264 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį. Keisti šį teismo nuosprendį nuteistojo ir jo gynėjo skunde nurodytais pagrindais nėra jokio pagrindo.

Dėl nukentėjusiosios R. G. skundo

47. Esminis nukentėjusiosios R. G. skundo motyvas yra siekis pakeisti skundžiamą nuosprendį ir T. M. paskirti griežtesnę bausmę. Nukentėjusioji nurodo, kad, nuteistajam T. M. teismas skyrė per švelnią bausmę. Bylos duomenys patvirtina ankstesnius jo teistumus ne tik Lietuvoje ir Vokietijoje, bet ir Didžiojoje Britanijoje. Pastarojoje buvo teistas už analogišką nusikalstamą veiką (išžaginimas ir neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis). Skundo autorė pažymi, jog dėl nuteistojo veiksmų prieš ją nukentėjusioji buvo netekusi sąmonės, buvo sumušta, sužalota ir išžaginta. Po įvykio tris savaites buvo gydoma ligoninėje, be aplinkinių pagalbos negalėjo vaikščioti, dėl sužalotų galvos smegenų jaučia galvos skausmus, pastebi, jog sutriko atmintis. Nurodo, jog dėl nuteistojo veiksmų patyrė didžiulį pažeminimą ir išgyvenimus.

48. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegija pritaria nukentėjusiosios skundo argumentams, jog T. M. veiksmai prieš ją neišvengiamai sukėlė didelius ir neigiamus išgyvenimus, tačiau patikrinus skundžiamą nuosprendį teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje byloje nuteistajam T. M. bausmė paskirta teisingai, jos keisti ar griežtinti nukentėjusiosios skunde nurodytais argumentais - nėra pagrindo.

49. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

50. Iš bylos duomenų matyti, kad T. M. praeityje teistas Lietuvoje, tačiau teistumas išnykęs, 2011 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu, priimtu Didžiojoje Britanijoje, T. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 9 metų laisvės atėmimo bausme už išžaginimą ir neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis (4 t., b. l. 66–71). Iš informacijos apie T. M. taip pat matyti, kad jis nuo 2015 metų administracine tvarka buvo nubaustas aštuonis kartus (4 t., b. l. 59–65), nedirbantis (2017 ir 2019 m. trumpiau negu po mėnesį buvo registruotas kaip vykdantis individualią veiklą, o nuo 2019 m. liepos 4 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (7 t., b. l. 52–53), vedęs (t. 8, b. l. 112), nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki 2020 m. balandžio 5 d. jam buvo nustatytas 55 proc. darbingumas (4 t., b. l. 45–46). T. M. turi du vaikus, tėvus (4 t., b. l. 52), tačiau dėl vengimo išlaikyti vaikus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau nutrauktas, nustačius, kad T. M. teismo priteisto išlaikymo vaikams beveik iš viso nemokėjo dėl objektyviai pateisinamų priežasčių, t. y. dėl sunkios finansinės padėties (4 t., b. l. 76–79). 2020 m. spalio 26 d.– gruodžio 4 d. ekspertizės akte Nr. 82TPK-13/2020 nurodyta, kad T. M. konstatuojami psichikos sutrikimai – mišrūs asmenybės sutrikimai (F61.0), psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas (F19.2).

51. Įvertinęs visas aplinkybes, dėl kokių nusikalstamų veikų padarymo šioje byloje T. M. yra pripažintas kaltu (nesunkus, apysunkiai ir sunkūs iš viso 6 nusikaltimai), jo asmenybę ir praeitį, jam diagnozuotus sutrikimus, turimą polinkį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, teismas sprendė T. M. už kiekvieną nusikalstamą veiką skirti laisvės atėmimo bausmes. Pirmos instancijos teismas už sunkias nusikalstamas veikas numatytas BK 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje ir nesunkią nusikalstamą veiką numatytą 138 straipsnio 1 dalyje paskyrė didesnės nei bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmes, už likusias nusikalstamas veikas bausmes artimas bausmės vidurkiui ( BK 146 straipsnio 2 dalis ir BK 264 straipsnio 1 dalis) arba mažesnes ( BK 260 straipsnio 1 dalis) bei skyrė galutinę subendrintą 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmių bendrinimo taisyklės taip pat nepažeistos nes, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad skirdamas nuteistajam bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės skyrimo reikalavimų nepažeidė, todėl griežtinti ar kitaip keisti nuteistajam T. M. paskirtą bausmę nėra jokio teisinio pagrindo.

52. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo T. M. ir jo gynėjo advokato Ž. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiosios R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.