- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-02
- Bylos Nr.
- 1A-309-468/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57020-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Daiva Kazlauskienė, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- P. M.
- Nukentėjusysis
- V. M.
- Advokatai
- Linas Žalnieriūnas
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. M., nukentėjusiosios V. M. atstovo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-24 nuosprendžio, kuriuo P. M., pripažintas kaltu:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;
- pagal BK 150 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
Remiantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
Iš P. M. nukentėjusiosios V. M. naudai priteista 3 000 Eur neturtinės žalos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. P. M. pripažintas kaltu dėl to, kad jis 2018-11-29, apie 06.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti ir tenkinti lytinę aistrą analiniu būdu su nukentėjusiąja V. M. prieš šios valią, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio, ją nurengė, bei panaudodamas fizinį smurtą – stipriai laikydamas už rankų ir prispausdamas savo kūnu, lytiškai santykiavo su V. M. bei tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu prieš šios valią, o nukentėjusiajai pasipriešinus, sudavė du kartus delnu V. M. per veidą, bendrais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai nedidelę kraujo išlają viršutinės lūpos gleivinėje, muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, poodines kraujosruvas veide, krūtinėje, nugaroje, juosmenyje, sėdmenyse, rankose ir kojose, odos nubrozdinimą dešiniame sėdmenyje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, po ko V. M. prarado sąmonę. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2018-11-29, apie 09.50 val., jis bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja V. M. prieš šios valią, pasinaudodamas nukentėjusios bejėgiška būkle, nes ji tuo metu miegojo, lytiškai su V. M. santykiavo prieš šios valią, ir tokiu būdu išžagino ir seksualiai prievartavo V. M.. Šiais savo veiksmais P. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-24 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
3. Nurodo, kad tarp jo ir nukentėjusiosios lytiniai santykiai vyko abipusiu noru, o ne prievarta. Apelianto vertinimu, teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumą, kitus byloje surinktus duomenis, paneigiančius nukentėjusiosios parodymus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Nurodo, kad iki atvykstant į apelianto butą, jie bučiavosi ir glamonėjosi, tai vyko nukentėjusiosios iniciatyva, kalbėjosi apie galimą pasimatymą kitą dieną, nukentėjusioji jam nurodė savo telefono numerį. Toks nukentėjusiosios elgesys suteikė P. M. pagrindo matyti, kad nukentėjusioji neprieštarauja dėl lytinių santykių ir jų norėtų. Nurodo, kad prieš jiems užmiegant nukentėjusioji ant lovos buvo pasidėjusi mobilųjį telefoną, kad telefonas gulėjo ant lovos patvirtino ir nukentėjusioji, nurodydama, kad dėl to gali pasakyti laiką, kada atsibudo antrą kartą. Šios aplinkybės paneigia kaltinimus, kad nukentėjusiąją nurengė jis, jai būnant bejėgiškos būklės. Siekiant lytinių santykių su bejėgiškos būklės nukentėjusiąja jam nebūtų buvę jokio tikslo paimti nukentėjusiosios telefoną ir padėti ant lovos.
4. Apelianto vertinimu, nukentėjusiosios parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi: 2018-11-30 pareiškime nurodė, kad P. M. 10.00 val. vėl bandė turėti lytinius santykius, tą pačią dieną apklausos metu nurodė, kad P. M. 9.50 val. vėl gulėjo ant jos, ar ką darė, neprisimena, papildomos apklausos metu 2018-12-03 nukentėjusioji nurodė, kad vaikinas 9.50 val. gulėjo su ja ir santykiavo, lytinis organas buvo makštyje, lytinio akto nebaigė, duodama parodymus teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad atsibudus antrą kartą žmogus vėl lytiškai santykiavo, vėliau pakeitė parodymus, kad nėra įsitikinusi, ar antrą kartą pabudus vyko lytinis aktas. Pažymi, kad, nukentėjusiosios teigimu, ji jautėsi visiškai blaivi, todėl negalėjo suklysti ar buvo lytinis aktas, tai aiškinant įvykį iki detalių, tai jo visiškai neprisimenant. Nukentėjusiosios teigimu, P. M. jai sudavė du kartus per veidą, specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiosios dešiniame skruoste yra 3x2,8 cm melsvai violetinė kraujosruva, tuo tarpu po įvykio tą pačią dieną su nukentėjusiąja bendravę liudytojai V. V. ir R. K. ant nukentėjusiosios veido kraujosruvos nematė, tačiau nurodė sužalojimus, kurie nėra tokie akivaizdūs – liudytoja V. V. nurodė, kad ant nukentėjusiosios rankos matė mėlynę, o liudytojas R. K. po dviejų savaičių pastebėjo mėlynių ant nukentėjusiosios kūno. Apelianto teigimu, tokia žmogaus vieta, kaip veidas, negalėjo būti nepastebėta, todėl tai patvirtina, kad smūgio į veido sritį nebuvo ir paneigia nukentėjusiosios iškeltą versiją apie smurto panaudojimą įvykio metu. Apelianto manymu, nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiosios vaikino.
5. Nesutinka, kad lytiniai santykiai tarp jo ir nukentėjusiosios vyko V. M. esant bejėgiškos būklės, nurodo, kad bylos duomenys yra prieštaringi. Nukentėjusioji duodama parodymus nurodė, kad pabudusi 9.50 val. jautėsi visiškai blaivi, nejautė alkoholio vartojimo pasekmių, o po to visą dieną dirbo darbe, tokie nukentėjusiosios parodymai prieštarauja kitoms bylos aplinkybėms, kad prieš 4 valandas ji galėjo būti tokios sunkios apsvaigimo būsenos, kad negalėjo suvokti aplinkos ar pasipriešinti. Tai, kad nukentėjusioji nebuvo daug vartojusi alkoholio patvirtina kitą dieną po įvykio pateikta specialisto toksikologo išvada, kad nukentėjusiosios kraujyje nerasta alkoholio pėdsakų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiosios parodymuose yra esminiai prieštaravimai – 4 valandų laikotarpyje ji daug ko neprisimeta, yra itin sunkios apsvaigimo būklės, tačiau vėliau jaučiasi visiškai blaivi. Nukentėjusioji duodama parodymus taip pat pažymėjo, jog į barą atėjo gerokai išgėrusi, nuo atvykimo į „S“ barą (apie 3.00 val.) nieko neatsimena, atsipeikėjo tik lytinių santykių metu (apie 6.00 val.). Apelianto manymu, iš šių duomenų galima daryti išvadą, kad nukentėjusioji būdama bejėgiškos būklės negalėjo be P. M. pagalbos judėti, atvažiuoti taksi į namus, nusirengti, galėjo griuvinėti, buvo nurengta, tačiau byloje esančiame baro vaizdo įraše užfiksuota, kad 5.02 val. P. M. ir nukentėjusioji eina iš baro, nukentėjusioji nesvirduliuoja, judesiai nėra neadekvatūs. Pažymi, kad nukentėjusiosios teigimu, ji apie 6.00 val. atsibudo lytinių santykių metu savaime, ne dėl skausmo, tačiau neatsibudo, kai jai buvo padaryti daugybė trauminių poveikių. Nurodo, kad nukentėjusioji patvirtino savo drabužių tvarkingą būklę, tai reiškia, jog jai padaryti sužalojimai negalėjo atsirasti jai griuvinėjant, nelaikant pusiausvyros ir pan. Apelianto vertinimu, specialisto išvadoje padarytos prielaidos apie galimus sužalojimus nukentėjusiajai griuvinėjant, ją vartant, tik patvirtina, kad šios traumos neatsirado įvykio metu. Pažymi, kad liudytojai V. V. nukentėjusioji sakė, jog vaikinas, su kuriuo susipažino, pasiūlė jai važiuoti pas jį namo, kai jau buvo vaikino bute, jis jos jėga neišleido, užrakino duris, tokie liudytojos parodymai prieštarauja nukentėjusiosios parodymams, kad ji buvo bejėgiškos būklės.
6. Apelianto teigimu, teismas negalėjo prielaidų pagrindu vadovautis specialisto išvada, kaip įrodymu, patvirtinančiu, jog sužalojimai buvo padaryti būtent įvykio metu. Pažymi, kad specialisto išvadoje nėra konstatuojamas konkretus nustatytų sužalojimų padarymo laikas ir aplinkybės, tik spėjama apie galimą laiką. Nurodo, kad nukentėjusioji ne iš karto kreipėsi pas specialistą, todėl tokie sužalojimai galėjo atsirasti ankstesniu ar vėlesniu nei įvykio metu. Remiantis išvados turiniu, sužalojimai padaryti iki dviejų parų laikotarpyje iki apžiūros, apžiūra pradėta 2018-12-11, 18.00 val., taigi nuo įvykio iki apžiūros buvo praėję pusantros paros, taigi sužalojimai galėjo būti padaryti ne tik lytinių santykių metu, bet ir kitomis aplinkybėmis. Apelianto vertinimu, teismas pažeidė nekaltumo prezumpciją, nes tikėtinos prielaidos buvo konstatuotos kaip neginčijamas faktas apie tariamai įvyko įvykio metu atsiradusius sužalojimus. Pažymi, kad teismas konstatuodamas, jog nuteistasis negalėjo paaiškinti, iš kur ant nukentėjusiosios kūno atsirado sužalojimai, tokiu būdu nepagrįstai jam perkėlė įrodinėjimo naštą. Pažymi, kad teismas pripažino jį kaltu antrą kartą lytiškai santykiavus apie 9.50 val. pasinaudojus bejėgiška nukentėjusiosios būkle, nes ji tuo metu miegojo, tačiau nurodytu laiku tarp jų lytinių santykių nebuvo.
7. Apelianto manymu, nukentėjusioji galėjo išgalvoti prievartinius lytinius santykius, kadangi įvykio metu turėjo vaikiną ir suvokė, kad atsitiktiniai lytiniai santykiai nebus toleruojami. Nurodo, kad nukentėjusioji buvo sunerimusi, ryte pabudusi sakė, kas bus, jei sužinos jos vaikinas. Apelianto vertinimu, nukentėjusiosios elgesys nenorint su juo bendrauti nepaneigia prielaidos, kad nukentėjusioji ryte būdama išsiblaiviusi kritiškai vertino savo elgesį – atsitiktinius lytinius santykius. Nurodo, kad nukentėjusioji iš karto nesikreipė į teisėsaugos institucijas, tai, apelianto teigimu, patvirtina, kad nukentėjusioji kreipėsi į policiją tik iškilus poreikiui pateisinti atsitiktinius lytinius santykius ar išsigandusi, kad galėjo pastoti ar užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis. Apelianto manymu, tai, kad tokios baimės kamavo nukentėjusiąją, patvirtina faktas, kad ji kreipėsi į gydymo įstaigą pasitikrinti dėl lytiškai plintančių ligų.
8. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios V. M. atstovas advokatas L.Žalnieriūnas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-24 nuosprendį ir iš nuteistojo P. M. priteisti 1 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 200 Eur išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Nurodo, kad išlaidos buvo pateiktos į bylą teisminio nagrinėjimo metu, teisme baigiamųjų kalbų metu buvo prašoma priteisti 1 500 Eur išlaidų, tačiau nuosprendyje dėl jų nebuvo pasisakyta. Pažymi, kad civiliniame ieškinyje nukentėjusioji neprašė priteisti šių išlaidų, kadangi jis buvo parengtas pas tyrėją, kai nukentėjusioji dar neturėjo atstovo. Nurodo, kad V. M. atstovas vyko į teismą susipažinti su bylos medžiaga, aktyviai dalyvavo visos bylos nagrinėjimo metu, konsultavo nukentėjusiąją, parengė ir pateikė baigiamąją kalbą, teikė teisinius komentarus dėl civilinio ieškinio išsprendimo, aktyviai rinko bylai reikšmingus duomenis, būtent atstovo pagalba buvo surasta ir iškviesta liudytoja I. S., davusi bylai reikšmingus parodymus.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu nuteistasis P. M. gynėjas prašė P. M. apeliacinį skundą tenkinti ir atmesti nukentėjusiosios atstovo apeliacinį skundą, prokuroras ir nukentėjusiosios atstovas – nukentėjusiosios atstovo apeliacinį skundą tenkinti ir nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Nuteistojo P. M. apeliacinis skundas atmestinas, nukentėjusiosios V. M. atstovo skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
10. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. M. prašo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, o nukentėjusiosios V. M. atstovas prašo priteisti atstovavimo išlaidas.
11. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, remdamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje esančius duomenis ir pripažino juos įrodymais bei tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. P. M. pagrįstai pripažintas kaltu dėl BK 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, nuosprendis šioje dalyje nekeistinas. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios atstovas bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu pateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiančius kvitus bei kvitą už apeliacinio skundo surašymą, dalis šių išlaidų pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo P. M. nukentėjusiosios naudai.
Dėl nuteistojo P. M. skundo
12. Pagal BK 149 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš jo valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, o pagal BK 150 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Lytiniai santykiai ar lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusio asmens valią ir esant bent vienam iš alternatyvių požymių: panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.
13. P. M. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl to, kad jis pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio panaudodamas fizinį smurtą – stipriai laikydamas už rankų ir prispausdamas savo kūnu, lytiškai santykiavo su ja bei tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu prieš šios valią, o nukentėjusiajai pasipriešinus, sudavė du kartus delnu V. M. per veidą, bendrais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, po ko V. M. prarado sąmonę bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką pasinaudodamas nukentėjusios bejėgiška būkle, nes ji tuo metu miegojo, lytiškai santykiavo prieš šios valią. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su teismo išvadomis dėl jo atliktų veiksmų V. M. atžvilgiu vertinimo, nurodo, kad lytiniai santykiai vyko abipusiu sutikimu ir noru, o nukentėjusioji lytinių santykių metu nebuvo taip ženkliai apsvaigusi, kad nesuprastų su ja atliekamų veiksmų ir tokia būsena būtų laikytina bejėgiška būkle. Šias nuteistojo nurodomas aplinkybes paneigia byloje esantys duomenys.
14. Tiek BK 149 straipsnyje, tiek BK 150 straipsnyje numatyta, kad asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu lytiškai santykiaujama ar lytinė aistra tenkinama pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle reiškia, kad nukentėjusysis dėl savo fizinės ar psichinės būklės ypatumų – fizinių trūkumų, ligos, mažametystės, senatvės, psichikos sutrikimo ar kitokios liguistos ar nesąmoningos būsenos negali suvokti aplinkos, su juo daromų veiksmų esmės arba kad ir suvokia, bet dėl bejėgiškos būklės negali pasipriešinti kaltininkui, o kaltininkas supranta, kad asmuo yra bejėgiškos būklės ir tuo pasinaudoja, t. y. lytiškai su juo santykiauja (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis Nr. 2K-349-696/2015). Lytinis santykiavimas su apsvaigusiu nuo alkoholio, narkotinių arba psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniu gali būti vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę, jei teismas nustato, jog apsvaigimas taip paveikė nukentėjusįjį, kad atėmė galimybę suprasti su juo daromų veiksmų esmę ar priešintis kaltininkui, ir lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas įvyko prieš nukentėjusiojo valią. Patvirtindamas ar paneigdamas tokią išvadą, teismas turi įvertinti situacijos kontekstą, ar lytinių santykių dalyviai turėjo anksčiau intymių santykių, ar kaltinamasis turėjo pagrindo tikėtis suartėjimo, ar bejėgiškoje būklėje atsidūręs asmuo prieš tai leido suprasti, kad neprieštarautų lytiniams santykiams su kaltinamuoju, ar kaltinamasis galėjo klysti dėl to ir kita (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-272/2014, 2K-441-677/2016).
15. Nuteistojo teigimu, tam tikri nukentėjusiosios veiksmai prieš įvykį suteikė pagrindo matyti, kad ji siekia su juo turėti lytinius santykius. Tokią apelianto nurodomą įvykių versiją paneigia bylos duomenys. Nors byloje užfiksuota, kad nukentėjusioji iš tiesų laiką leido su nuteistuoju, šoko, kartu vartojo alkoholinius gėrimus, tokie jos veiksmai savaime nereiškia, kad ji sutiko lytiškai santykiauti su P. M.. Nukentėjusioji viso proceso metu nuosekliai teigė, kad įvykio metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, sunkiai orientavosi, neatsimena kaip išėjo iš baro „S“, kokiu būdu nuvyko į P. M. butą, ar nusirengė pati, ar buvo nurengta, neprisimena, kaip santykiavo, atsibudo tik lytinių santykių metu, kai jos rankos buvo prispaustos prie šonų, o ant jos kūno buvo atsisėdęs nuteistasis. Nukentėjusioji pamačiusi P. M. bandė priešintis, verkė, rėkė, bandė nuo savęs nustumti, tokiais veiksmais, teisėjų kolegijos vertinimu, išreiškė aiškų nesutikimą santykiauti su nuteistuoju ir P. M. tą suvokė. Tai, kad nuteistasis suprato, jog nukentėjusioji prieštarauja lytiniams santykiams, matyti iš tolimesnių P. M. veiksmų: V. M. pradėjus rėkti, nuteistasis jai sudavė per veidą, kai nukentėjusioji atsibudo antrą kartą, su ja vėl buvo lytiškai santykiaujama, aktas nutrūko tik todėl, kad V. M. nustūmė P. M. nuo savęs. Tiek nukentėjusioji duodama parodymus teisme, tiek pats nuteistasis nurodė, kad prabudusi ryte V. M. greitai susirinko daiktus ir nedelsiant paliko P. M. butą, tai patvirtina ir aplinkybė, kad nukentėjusioji apelianto bute paliko apatines kelnaites, kai nuteistasis su nukentėjusiąja susiekė telefonu, ji nurodė, kad nenori bendrauti, liepė ištrinti jos numerį, P. M. vadino iškrypėliu. Nors nuteistojo manymu, nukentėjusioji kreipdamasi į teisėsaugos institucijas dėl išžaginimo ir seksualinio prievartavimo tokiais veiksmais siekė pateisinti savo atsitiktinius lytinius santykius, teisėjų kolegija tokias nuteistojo keliamas įvykio versijas vertina kaip pastarojo gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį.
16. Nors nuteistasis neigia, kad naudojo smurtą prieš nukentėjusiąją lytinių santykių metu, specialisto išvada Nr. G 4312/2018(01) konstatuota, kad V. M. nustatyta poodinė kraujosruva veide, kuri, specialisto vertinimu, padaryta iki dviejų parų laikotarpyje iki apžiūros vienu trauminiu poveikiu, būdingu smūgio sudavimui (1 t., b. l. 45-48). Specialistas J. P., pateikęs specialisto išvadą, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, jog tam, kad atsirastų tokia kraujosrūva kaip nukentėjusiosios dešinėje veido pusėje turėtų būti smūgiuojama. Specialisto išvada taip pat nurodoma, jog nukentėjusiajai nustatyta muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje padaryta galimai nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis jai susikandant dantimis lūpų gleivinę jos žalojimo metu bei pailgos poodinės kraujosruvos abiejų žastų ir kairio dilbio vidiniuose paviršiuose, padarytos trimis trauminiais poveikiais, galimai sugriebus V. M. už minėtų sričių delnais, tokie duomenys patvirtina, kad lytinių santykių metu nukentėjusioji buvo tvirtai P. M. laikoma atimant galimybę priešintis. Nors nuteistojo teigimu, nukentėjusiosios parodymai dėl įvykio aplinkybių yra prieštaringi, apeliacinės instancijos teismo vertinimo, nurodomi neatitikimai laikytini neesminiais ir neiškreipiančiais parodymų esmės. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, viso proceso metu pažymėjo, kad didžiosios dalies nagrinėjamo įvykio aplinkybių neatsimena, teismo vertinimu, jos parodymai dėl esminių aplinkybių yra nuoseklūs, juos patvirtina kiti bylos duomenys, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti. Byloje nėra jokių duomenų, jog nukentėjusioji iki įvykio būtų pažinojusi nuteistąjį ar būtų turėjusi bent kokį pagrindą jį apkalbėti.
17. Nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad ji nesutiko santykiauti su P. M. ir lytinis aktas vyko tik nuteistojo iniciatyva nukentėjusiajai būnant bejėgiškos būklės, patvirtina byloje apklaustų liudytojų parodymai. Liudytoja V. V., kuri dirbo su nukentėjusiąja, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusioji į darbą atėjo apsiverkusi, papasakojo, kad atvažiavo pas nuteistąjį į namus, nenorėjo jokių lytinių santykių, tačiau P. M. užrakino duris ir viskas įvyko buvo per prievartą, rodė liudytojai mėlynes. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad visą dieną iš nukentėjusiosios eisenos matėsi, kad jai net vaikščioti skauda (1 t., b. l. 74). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. K., kuris įvykių metu draugavo su nukentėjusiąja, pažymėjo, kad kai susitiko kitą dieną nukentėjusioji atrodė klaikiai, veidas buvo raudonas, matėsi, kad daug verkė, liudytojas V. M. paklausė, kad gal kažkas atsitiko „S“ bare, nukentėjusioji paklausė jo, iš kur jis žino, po darbo nukentėjusioji jam papasakojo, kas atsitiko, sakė, kad bare prisikabino vaikinas, V. M. pametė savo draugę ir P. M. pasakė, kad žino, kur ta draugė ir gali palydėti, taip jie atsidūrė „S“ klube, nuo to laiko nukentėjusioji nieko nepamena, atsibudo svetimame bute, po vyru, kuris laikė jos rankas ir atliko lytinį aktą, V. M. bandė priešintis, bet gavo porą smūgių į galvą ir prarado sąmonę. Liudytoja I. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusioji į ją kreipėsi 2018-12-03 dėl to, kad ją tris dienas vargina išskyros, jaučia nemalonų kvapą ir pateikė norą pasitikrinti dėl lytiškai plintančių ligų, pasakė, kad buvo išprievartauta. Apžiūros metu liudytoja rado svetimkūnį – seną higieninį tamponą, matėsi, kad jis ne vieną dieną ten yra, buvo giliai, prie pat gimdos kaklelio, liudytojos vertinimu, reikėjo jėgos taip įkišti, toks tampono įstūmimas įmanomas su vyro varpos pagalba, galimai lytinių santykių metu. Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti liudytojų parodymų patikimumu, liudytojai buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nėra jokių duomenų, dėl kurių būtų suinteresuoti apkalbėti nuteistąjį.
18. Skundu pažymima, kad liudytojai bendraudami su nukentėjusiąja nepastebėjo ant jos veido esančių sužalojimų, tai, apelianto manymu, patvirtina, kad lytinių santykių metu nebuvo smurtaujama. Teismo vertinimu, šios nuteistojo nurodomos aplinkybės, niekaip neeliminuoja tarp nukentėjusiajai padarytų sužalojimų ir apelianto veiksmų esančio priežastinio ryšio. Pažymėtina, kad kraujosruvos gali atsirasti ne tik iškart po smurtinių veiksmų, tačiau ir praėjus tam tikram laikui po įvykio, kadangi priklauso nuo įvairių faktorių, tokių kaip smūgio stiprumas, individualios nukentėjusiojo kūno savybės, nukentėjusiojo vilkimi drabužiai ir pan., taip pat pažymėtina, kad nukentėjusioji po įvykio slėpdama sužalojimus galėjo juos maskuoti kosmetinėmis priemonėmis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis interpretuoja liudytojo R. K. parodymus teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad liudytojas sužalojimus ant nukentėjusiosios kūno pastebėjo tik praėjus dviem savaitės nuo įvykio, tuo tarpu iš tikrųjų liudytojas pažymėjo, kad pats asmeniškai neapžiūrinėjo nukentėjusiosios kūno, tik stebėjosi, kad praėjus po įvykio gal dviem savaitėms, ant nukentėjusiosios vis dar buvo mėlynių, t. y. nėra pagrindo teigti, kad nurodyti sužalojimai nebuvo pastebėti iškart po įvykio. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti, jog specialisto išvada ir įvykio laiką atitinkantys nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai buvo sukelti nagrinėjamo įvykio metu.
19. Nors apelianto teigimu, lytinių santykių metu nukentėjusioji buvo aktyvi ir suvokė su ja atliekamus veiksmus, iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G4312/2018(01) matyti, kad ant viso nukentėjusiosios kūno buvo nustatytos kraujosruvos ir nubrozdinimai, padaryti ne mažiau kaip 35 trauminiais poveikiais – nedidelė kraujo išlaja viršutinės lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos veide, krūtinėje, nugaroje, juosmenyje, sėdmenyse, rankose ir kojose, odos nubrozdinimas dešiniame sėdmenyje. Specialisto vertinimu, poodinės kraujosruvos krūtinėje galėjo būti padarytos tiek po smūgių sudavimo, tiek nukentėjusiąją vartant, esant jai nesąmoningai ar apsvaigusiai ir užgaunant į kietus bukus paviršius, poodinės kraujosruvos rankose galėjo būti padarytos tiek jai ginantis nuo smūgių, tiek ją vartant, esant jai nesąmoningai ar apsvaigusiai ir užgaunant į kietus bukus paviršius, poodinės kraujosruvos nugaroje, juosmenyje, sėdmenyse, kojose ir odos nubrozdinimas dešiniame sėdmenyje padaryti galimai ją vartant, esant jai nesąmoningai ar apsvaigusiai ir užgaunant į kietus bukus paviršius (1 t., b. l. 45-48). Iš šių nustatytų sužalojimų, teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad nukentėjusioji buvo itin apsvaigusi ir negalėjo nei sutikti lytiškai santykiauti su P. M., nei išreikšti pasipriešinimą jo atliekamiems veiksmams, todėl tokia nukentėjusiosios būsena laikytina bejėgiška. Nors nuteistasis nesutinka su specialisto išvados vertinimu, nurodo, kad ji yra tikėtino pobūdžio, pagal teismų praktiką, baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu (specialisto išvada), kuriame padarytos tikėtinos išvados, nereiškia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nerodo BPK pažeidimo. Teismo daromos išvados gali būti pagrindžiamos tokiu aktu ar išvada, jei šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20-507/2015, 2K-97-976/2020). Teisėjų kolegijos vertinimu, specialisto išvadoje nurodomas aplinkybes patvirtina kiti bylos duomenys – nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šiuo įrodymu.
20. Teismo vertinimu, iš surinktų duomenų matyti, kad P. M. turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą analiniu būdu su nukentėjusiąja V. M. prieš šios valią, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio, ją nurengė, bei panaudodamas fizinį smurtą – stipriai laikydamas už rankų ir prispausdamas savo kūnu tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu prieš šios valią. Tai patvirtina nukentėjusiosios parodymai teisiamojo posėdžio metu, kai ji pažymėjo, jog neprisimena, kaip santykiavo analiniu būdu, tačiau, pojūčiai rodė, kad taip buvo, nes buvo juntamas skausmas, specialisto išvadoje Nr. G 4312/2018 (01), kurioje nurodyta, kad V. M. tepinėliuose su tiesiosios žarnos turiniu rasti pavieniai spermijai, tamponėliuose su tiesiosios žarnos turiniu rastas sperminis skystis – tai rodo, kad jai buvo atlikti lytiniai santykiai į tiesiąją žarną (1 t., b. l. 45-48), specialisto išvada Nr. S 7/2019 (01), iš kurios matyti, jog atlikus autosominių STR lokusų tyrimą tamponėliuose su V. M. makšties ir tiesiosios žarnos turiniu gautas moteriškos lyties asmens DNR profilis; atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą, gautas DNR profilis, kuris sutampa su P. M. DNR profiliu su nemažesne nei 99,99% tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyrišką liniją su P. M. nesusijusių asmenų. Atlikus DNR tyrimą ant V. M. pėdkelnių gautas mišrus, ne daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis iš kurių vienas DNR profilis sutampa su P. M. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe, o kitas DNR profilis sutampa su moteriškos lyties asmens DNR profiliu gautu tamponėliuose su V. M. makšties ir tiesiosios žarnos turiniu (1 t., b. l. 52-62). Teisiamojo posėdžio metu specialistas J. P. pažymėjo, kad jeigu išsilieja sperma ne į makšties vidų, o išorę, tai spermatozoidas negali nukeliauti į tiesiąją žarną. Pažymėtina, kad ir pats nuteistasis P. M. teisiamojo posėdžio metu neneigė, kad buvo su nukentėjusiąja santykiauta analiniu būdu, nurodė, kad neatsimena, tačiau neatmeta tokios galimybės.
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra abejonių, kad P. M. nusikalstamais veiksmais išžagino ir seksualiai prievartavo V. M., todėl konstatuotina, kad jis apylinkės teismo pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad apeliantui nepriimtinos pirmosios instancijos teismo išvados, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.
Dėl nukentėjusiosios V. M. atstovo skundo
22. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-605/2011). Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė.
23. Nukentėjusiosios atstovas prašo atlyginti 1 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 200 Eur išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Byloje nustatyta, kad V. M. atstovas L.Žalnieriūnas aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjimo metu, vyko į teismą susipažinti su bylos medžiaga, konsultavo nukentėjusiąją, teikė teisinius komentarus dėl civilinio ieškinio išsprendimo, parengė baigiamąją kalbą, rinko bylai reikšmingus duomenis, būtent atstovo pagalba buvo surasta ir iškviesta liudytoja I. S., davusi bylai reikšmingus parodymus, atstovas pateikė apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta sąskaita ir pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantys nukentėjusiosios turėtas proceso išlaidas – advokato paslaugoms apmokėti pirmosios instancijos teisme (2 t., b. l. 27-28), su apeliaciniu skundu taip pat pateiktas mokėjimo kvitas už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme
24. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą (baudžiamoji byla nėra didelės apimties, pirmosios instancijos teisme vyko 4 teismo posėdžiai), tai, kad civilinis ieškinys buvo parengtas pas tyrėją, kai nukentėjusioji dar neturėjo atstovo, įvertinus nuteistojo ir konstatuoja, kad skundu prašomos priteisti išlaidos, susijusios su patirtomis išlaidomis advokato pagalbai apmokėti, yra per didelės ir turi būti mažinamos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš nuteistojo nukentėjusiosios naudai bendroje sumoje už advokato nukentėjusiajai suteiktas paslaugas bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose, priteisiama 1 000 Eur procesinių išlaidų.
25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo P. M. apeliacinį skundą atmesti.
Nukentėjusiosios V. M. atstovo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinį skundą tenkinti iš dalies: iš nuteistojo P. M. nukentėjusiosios V. M. naudai priteisti 1 000 Eur procesinių išlaidų.