Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. V., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, 11 klasių išsilavinimo, nedirbanti, gyvenamoji vieta nedeklaruota, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste –BK) 135 str. 2 d. 1, 2, 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. sunkiai sutrikdė savo mažamečio vaiko sveikatą, o būtent: 2015-01-03 ryte, tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paėmusi už pažastų iš lovos verkiančią savo mažametę dukrą M. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir laikydama vaiką ant rankų, iš pykčio, tyčia kelis kartus krestelėjo vaiko kūną ir galvą, dėl ko, nukentėjusiosios galvai staigiai keičiant judėjimo kryptį, o galvos smegenims dėl to staigiai keičiant padėti kaukolės viduje, M. V. buvo padarytas kraujo išsiliejimas (ūmi hematoma) po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniojo pusrutulio šoniniame (smilkininės-momeninės-pakaušinės skilčių) paviršiuje su kraujosruvomis dešinės akies tinklainėje (sukrėsto vaiko sindromas), t.y. sunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu M. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 1 p. ir 3 p.

M. V. ikiteisminio tyrimo metu 2016-10-14 apklausta įtariamąja parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Ji augina dukras L. A. (iki 2015 m. rugsėjo mėn. V.), gim. (duomenys neskelbtini) ir M. V., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo 2014-11-07 iki 2015-05-15 ji su vaikais ir savo draugu R. J. gyveno (duomenys neskelbtini). Tiek ji, tiek R. J. mergaitėmis rūpinosi, neskriausdavo. Dukra M. yra irzlesnė, nervingesnė, daugiau verkia, todėl kartais būdavo, kad tuo sunervuodavo. Verkiančią M. nuraminti pavykdavo tik jai, pasiguldžius šalia, o kai nepadėdavo, tai mergaitę guldydavo į vežimėlį. Prieš 2015 Naujuosius metus, būnant namuose, M. nukrito nuo lovos, tačiau nestipriai. Tuo metu kažkas paskambino į duris, todėl ji su R. J. nesužiūrėjo ir mergaitė nusirideno nuo lovos, tačiau tą kartą krito ant šono. 2015-01-03 R. J. atsikėlė „pachmielingas“, nes iš vakaro gėrė. Išgėrė butelį alaus, norėjo dar gerti, dėl ko tarp jų kilo žodinis konfliktas, tačiau R. J. vis tiek išėjo į parduotuvę parsinešti alaus. Apie pietus ji užmigdė M. V. ir ruošė maistą. R. J. girtas ant jos šūkavo, trankė daiktus, blaškėsi po namus, jie pykosi ir dėl to prabudo M. R. J. rūkant virtuvėje, ji, būdama pikta dėl sugyventinio elgesio ir vykstančio konflikto, paėmė iš lovelės M. ir laikė ant rankų. Kai į kambarį atėjo R. J., mergaitė vis dar verkė, todėl ji, suėmusi mergaitei už šonų, porą kartų krestelėjo ją ir paguldė į lovytę. Tai pamatęs, R. J. išėjo iš namų. Dukrai nenustojant verkti, ji vėl paėmė mergaitę iš lovelės ir ramino pasiguldžiusi šalia. Ją ramino ir grįžęs R. J.. Vėliau tą dieną M. buvo tokia pat kaip visada, ji valgė, buvo žaisminga. 2015-01-04 apie 9 val. ji išvažiavo pas savo brolį į Kauną parsivežti namo ten viešinčios dukters L. Jai būnant pas brolį paskambino R. J. ir pasakė, kad M. kažkokia neaiški, neima mišinuko, vandens. Ji liepė paduoti dukrai kitą buteliuką su paruoštu saldintu vandeniu. Maždaug po 20 min. vėl paskambino R. J. ir pasakė, kad M. bala ir dūsta, dėl ko ji jam liepė kviesti greitąją. Dar po 15 min. R. J. paskambinęs pranešė, kad iškvietė greitąją. Apie 16 val. ji grįžo į Vilnių, pas R. J. seserį paliko dukrą L. ir nuvažiavo į ligoninę. Tą patį vakarą gydytojai pasakė, kad mergaitei sukrėsta galva – ji suprato, kad tai galėjo būti būtent nuo jos veiksmų. Labai gailisi dėl to ką padariusi (b.l. 80-82 2 t.).

Papildomos 2016-02-11 apklausos metu M. V. patikslino, kad 2015-01-03 R. J. dienos metu buvo darbe, grįžo apie pietus. Su savimi atnešė alų, kurį gėrė. Toliau viskas buvo, kaip ji nurodė pirmosios apklausos metu. Dėl to, ką padarė ji labai gailisi (b.l. 83-84 2 t.).

Savo parodymus M. V. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 85-93 2 t.).

M. V. savo parodymus pakeitė po galutinio pranešimo apie įtarimą (2016-02-18), nurodydama, jog dėl dukters sužalojimo ji nekalta, niekada jos nepurtė. Jos ankstesni parodymai duoti, nes galvojo, kad jei ji prisipažins dėl dukros M. sužalojimo, tai greičiau atgaus kitą dukrą (b.l. 96-98 2 t.)

Motyvuojamoji dalis

Tai, kad kaltinamoji padarė jai inkriminuojamą nusikaltimą, teismo nuomone, patvirtina ne tik jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu, bet ir nukentėjusios, liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.

Liudytojas R. J. (R. J.) parodė, kad jis 2014 metų pabaigoje – 2015 m. pradžioje jis gyveno su M. V. ir dviem jos dukromis M. ir L. Jų bendro gyvenimo pradžioje M. V. elgėsi normaliai, prižiūrėdavo mergaites, tačiau maždaug po 3 mėn. M. V. pradėjo išeidinėti iš namų, kai kada negrįždavo naktimis. Mergaitėms pradėjus verkti, M. V. retai kada paimdavo jas ant rankų nuraminti, dažniausiai tiesiog nekreipdavo dėmesio, o jei šios pradėdavo verkti naktį, tai jas apšaukdavo. Keletą kartų, imdama verkiančią M. iš lovelės, yra ją papurčiusi. 2015-01-03, atsikėlęs apie 6 val., jis gėrė kavą. Tuomet išgirdo kambaryje verkiančią M. Nenorėdamas, kad ji pažadintų miegančią M., jis nuėjo į kambarį raminti mergaitės, tačiau pamatė prie M. lovelės stovinčią M., kuri, iškėlusi iš lovelės M. ir laikydama ją už pažastų, stipriai supurtė, sakydama „ko verki“. Purtymas jam pasirodė labai stiprus, todėl jis atėmė mergaitę, sakydamas, kad pats pažiūrės vaiką, o M. V. tegu eina gulti. Mergaitę jis ramino apie 20 min., nurimusią paguldė į lovytę, tačiau išeidamas į darbą vėl išgirdo ją verkiančią. Jis M. V. pasakė, kad vėluoja į darbą, negali nuraminti verkiančios M. ir išėjo. Iš darbo jis grįžo apie 16 val. M. buvo namuose, M. miegojo savo lovelėje. Ji atsibudo apie 17 val., buvo neaktyvi, vangi, nežaidė, valgė mažiau nei įprastai. 2015-01-04 jam buvo išeiginė diena. M. V. apie 8 val. išvažiavo į Kauną pas savo brolį. M. išeinant M. dar miegojo, nors paprastai keldavosi anksčiau – apie 6 val. Apie 9 val. jis pats pažadino M., norėdamas ją pamaitinti. Davė jai mišinėlio, kurio ji suvalgė labai mažai. Pamaitinęs, pasodino mergaitę į lovelę ir tvarkėsi namuose. Apie 11 val. M. pradėjo verkti. Jis pagalvojo, kad mergaitė alkana, tačiau ji nebevalgė. Iškėlė mergaitę iš lovos pažaisti, tačiau ji nesiramino. Norėdamas ją apraminti paėmė ant rankų, M. šiek tiek aprimo, tačiau pradėjo vemti geltonos spalvos skysčiu – tikrai matė, kad ne tyrele. Tada jis paskambino M. V., kuri pasakė, kad iš vakaro M. buvo davusi mandarino, sakė palaukti, kol ji grįšianti ir pažiūrėsianti vaiką. Jam, matant tokią vaiko būklę, pasidarė baisu, todėl jis paguldė ją ant lovos, prigulė šalia. Kažkurį laiką ji gulėjo, buvo užmigusi 10 min., tačiau vėl pradėjo verkti ir vemti geltonu skysčiu. Jis dar kartą paskambino M. V., tačiau pastaroji pasakė jam nusiraminti ir laukti jos grįžtančios. Mergaitė buvo aprimusi, tačiau po 12 val. M. vėl pradėjo verkti, o kai jis paėmė ją ant rankų, mergaitė pabalo ir nualpo. Tuomet jis paskambino į greitąją medicinos pagalbą, iškvietė medikus ir kartu išvažiavo į ligoninę. Iš M. V. tėvo žodžių jis žino, kad M. taip pat purtydavo ir kitą savo dukrą L.

Savo parodymus R. J. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 29-40 2 t.).

Iš liudytojo V. M., dirbančio Vilniaus m. greitosios medicinos pagalbos stotyje, gydytoju, parodymų matyti, kad 2015-01-04 apie 13 val., buvo gautas iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus, juos pasitiko vyriškis su kūdikiu. Namuose nieko daugiau nebuvo. Kūdikis (mergaitė) buvo labai vangi, mieguista, gal net alpo. Jokių matomų sužalojimų pas kūdikį matyti nebuvo. Negali pasakyti ką vyras tuo metu aiškino dėl tokios kūdikio būklės, kiek atsimena buvo blaivus. Vyras su kūdikiu buvo pristatyti į Santariškių vaikų ligoninę.

Liudytoja J. Ž., dirbanti Vilniaus miesto administracijoje Vaiko teisių apsaugos skyriuje, parodė, jog iš Caritas motinos ir vaiko globos namų skyrius gavo pranešimą, kad minėtuose namuose gyvenanti/gyvenusi M. V. stokoja vaikų auginimo įgūdžių, nesilaiko tvarkos ir kt. 2014 m. spalio mėn., ji (J. Ž.) be įspėjimo, apsilankė M. V. namuose, kuri tuo metu jau nuomojosi butą. Namuose buvo prirūkyta, tvyrojo šlapimo kvapas, nors abi mergaitės buvo aprengtos švariai, atrodė prižiūrėtos. Po apsilankymo buvo surašytas šeimos aplankymo aktas, kurio pagrindu M. V. buvo įtraukta į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Pas M. V. pradėjo lankytis Vilniaus m. socialinės paramos centro socialinė darbuotoja N. Š.. 2015 m. sausio pradžioje iš Santariškių klinikų skyriaus buvo gautas pranešimas apie M. V. dukters M. sužalojimą, dėl ko buvo sušauktas posėdis ir buvo nuspręsta M. V. vaikams skirti laikiną globą. M. V. buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

Liudytoja N. Š. parodė, kad 2014-12-11 ji apsilankė M. V. gyvenamojoje vietoje. Duris atidaręs vyras, prisistatė M. V. draugu R. J. ir paaiškino, kad M. V. su drauge išėjusi tvarkyti reikalų. Vyras buvo blaivus. Tą dieną M. V. vaikų ji nematė. 2014-12-16 ji atvyko pas M. V.. Namuose ji buvo su savo dukromis. Mergaitės buvo tvarkingai aprengtos, namai švarūs, jokių sužalojimų nei pas vieną iš mergaičių nepastebėjo. M. V. stebėjosi „Caritas“ raštu, sakydama, kad „prirašę nesąmonių“. 2014-12-30, lankymo metu, M. V. namuose buvo tik su dukra M., o L. buvo į Kauną išsivežęs M. V. brolis. M. V. džiaugėsi, kad išėjus iš motinos ir vaiko globos namų, pagerėjo gyvenimo kokybė, mažiau serga vaikai. M. atrodė guvi, tvarkingai aprengta, jokių sužalojimų nepastebėjo. 2015-01-05 iš VTAS ji gavo pranešimą, kad M. paguldyta į Santariškių vaikų ligoninę, jai diagnozuotas sukrėsto vaiko sindromas. N. Š. paskambino M. V., kuri patvirtino, kad M. tikrai ligoninėje, kad greitąją iškvietė jos draugas R. J., nes M. pradėjo labai pykinti. Ji pati tuo metu buvo išvykusi į Kauną pasiimti L. M. V. sakė, kad nesupranta kas atsitiko mergaitei, sakė, kad galbūt ją pradėjo pykinti nuo smūgio, dėl to, kad nukrito nuo vaikštukų. M. V. teigė, kad ji nenaudojo smurto prieš M.. Kita dieną N. Š. apsilankė M. V. namuose, kalbėjosi su R. J., kuris paaiškino, kad greitąją kvietė dėl to, kad M. pradėjo pykinti. R. J. buvo blaivus, sakė, kad niekada nekeltų rankos prieš vaiką, nes ar tai pats buvo augęs vaikų namuose, ar tai pats buvo patyręs smurtą. Namuose buvo švaru, tvarkinga. 2015-01-12 buvo nuspręsta L. globą perduoti M. V. tėvui V. J.. 2015-01-22 apsilankymo metu M. V. jai aiškino, kad jos santykiai su R. J. nėra labai geri, nes jis piktnaudžiauja alkoholiu, nors iki įvykio niekada dėl to nesiskundė, be to, kalbėdama dažnai prieštaraudavo sau, nes vieną kartą sakydavo, kad santykiai nelabai geri, o kitą kartą, kad planuoja likti su juo gyventi.

Liudytoja V. N.-M. „Caritas Motinos ir vaiko namų“ vadovė, parodė, jog 2014-04-29 jų namuose apsigyveno M. V. su dukra L., kuriai tada buvo metukai. Prašyme apgyvendinti M. V. nurodė, kad neteko tėvų paramos ir yra vieniša mama. Maždaug po poros savaičių po to, kai ji apsigyveno, M. V. pagimdė dukrytę M.. Gyvendama namuose M. V. regzdavo intrigas, kiršindavo ir supykdydavo kitas namuose gyvenančias moteris ir tuo džiaugdavosi, be jokio pagrindo sugebėdavo išprovokuoti konfliktą, meluodavo, skolindavosi pinigų iš kitų namų gyventojų. Darbuotojų akyse ji visada norėdavo pasirodyti geresne, nei yra iš tiesų, buvo perdėtai draugiška ir mandagi. M. V. dažnai, pasiėmusi abi mergaites (to reikalavo namų taisyklės), išvažiuodavo savaitgaliui. Taip pat pastebėjo, kad M. V. neturi įgūdžių auklėti vaikus. Mergaitės dažnai būdavo nešvarios tiek pačios, tiek nešvariais drabužiais. M. V. su mergaitėmis turėjo atskirą kambarį, prie kurio jausdavosi šlapimo kvapas. M. V. nekeisdavo mergaitėms pampersų, juos taupydavo neturėdama pinigų jų nusipirkti, dažnai neturėdavo kuo mergaičių maitinti, negalėdavo nupirkti vaistų, mergaičių patalynė būdavo purvina, jos dažnai sirgdavo. M. V. palikdavo verkiančias mergaites kambaryje, o pati išeidavo parūkyti. Nepastebėjo, kad M. V. dukras muštų, tačiau girdėdavo jų šaukiančią. Jei M. V. kalbėdavo telefonu, o mergaitės pradėdavo verkti, ji jų neramindavo, kol nebaigdavo pokalbio. Mergaitės niekada nebuvo jai pirmoje vietoje. 2014-11-10 M. V. išėjo gyventi į (duomenys neskelbtini), pas savo draugą. Žinant apie M. V. prastus įgūdžius dėl vaikų priežiūros, raštu buvo informuota Vaiko teisių apsaugos tarnybą.

Liudytojas V. J., M. V. tėvas, teisme, pasinaudodamas savo teisėmis, atsisakė duoti parodymus, tačiau iš jo parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2005 m. jis išsiskyrė su M. motina ir dukra liko gyventi su mama. Po skyrybų jis kurį laiką gyveno ir dirbo užsienyje. Teko girdėti, kad M. buvo blogai prižiūrima. Grįžęs iš užsienio, jis vaikus iš globos namų pasiėmė. Pastebėjo, kad M., gyvenusi mamos naujoje šeimoje, kurioje nuolat buvo naudojamas smurtas, tapo labai agresyvi. Dar iki jos vaikų gimimo su ja buvo labai sunku sutarti, dažnai pakeldavo balsą, neklausė. Auklėjimas nepadėdavo, dukra buvo netvarkinga, neklausė, o sulaukusi pilnametystės, nieko nepasakiusi išėjo iš namų. Po to jis sužinojo, kad M. laukiasi. Po dukros vestuvių jų santykiai pagerėjo, jis padėdavo finansiškai ir su dukrele. Po vestuvių M. su vyru pragyveno apie pusę metų, išsiskyrė ir atvažiavo gyventi pas jį. Gyveno 4-5 mėnesius. Teko matyti, kad M. blogai prižiūrėjo dukrą L., neskalbdavo jos drabužių, negamindavo valgyti, galėjo pasiėmusi dukrą kartu išeiti visai dienai ir nesvarbu, kad vaikas nepamaitintas ir šlapiu pampersu. Jis ir jo dabartinė žmona M. „spausdavo“, reikalavo, kad ji geriau prižiūrėtų savo vaiką. Prižiūrėjo ir patys. M. su savo vaikais elgdavosi taip pat, kaip kadaise su vaikais elgdavosi jos pačios motina. Jam ne kartą teko matyti, kad M. nekantri dukters atžvilgiu, kai tik dukra pradėdavo verkti, M. stipriai šią kratydavo arba aprėkdavo. Dėl tokio M. elgesio tarp jų kildavo nesutarimai. Kadangi M. nuolat buvo spaudžiama dėl tvarkos ir elgesio su dukra, vieną dieną ji kartu su L. tiesiog išėjo iš namų, pakeitė savo telefono numerį. Jis ją rado tik po kelių savaičių Motinos ir vaiko raidos centre. M. grįžti pas jį nenorėjo. Po to jai gimė antra dukra. Po kiek laiko jam paskambino vaikų teisių inspektorė ir pasakė, kad jis gali pasiimti L. pas save ir kad antroji M. dukra M. sumušta guli ligoninėje. Ši žinia jo nenustebino, nes matė kaip M. elgdavosi su pirmąja savo dukra. Antrą jos dukrą jis matė keletą kartų, teko pastebėti, kad vaikas buvo neprižiūrėtas. Jis bandė daryti dukrai pastabas, tačiau nesulaukė jokios reakcijos. Pažindomas savo dukrą, jis neatmeta galimybės, kad ji galėjo smurtauti prieš savo mažametę dukrą M.. Kiek jam teko bendrauti su M. draugu R., mano, kad pastarasis tikrai nenaudojo fizinio smurto nei prieš L., nei prieš M.. Teko matyti, kaip R. bendravo ir žaidė su abiem mergaitėmis, rodė daugiau dėmesio ir švelnumo negu M. (b.l. 111-113 1 t.).

Liudytoja V. J. (kaltinamosios tėvo žmona) teismui parodė, jog šiuo metu ji globoja vyresniąją M. V. dukrą. M. V. apibūdino kaip atsakomybės stokojantį asmenį, tinkamai nesirūpinantį nei savo buitimi, nei savo vaikais, kuri iš savo tėvo namų, būdama nėščia išėjo dėl jai „per didelių reikalavimų“: tinkamai ir laiku maitinti vaiką, laikytis higienos: maudyti, keisti sauskelnes, skalbti rūbus, išnešti panaudotas sauskelnes ir kt. Gyvendama pas tėvą, M. taip papurtydavo ji vaiką. Jai telefonas buvo svarbiau, nei vaikai. Išėjusi iš tėvo namų, sutikus M. sakė, gyvena pas draugę dviejų kambarių bute su visais patogumais. Vėliau mes tik sužinojome kad ji iš tikrųjų persikėlė gyventi į Vaiko ir motinos globos namus.

V. J. R. J. yra mačiusi du kartus, kai pasiėmė L. iš jų namų ir kartą kai buvo svečiuose, tačiau jo nėra mačiusi apsvaigusio. Matė, kad su L. R. elgėsi švelniai. Per Kalėdas, po M. aplankymo, vyras sakė M. smilkinyje matęs mėlynę.

Apie M. patekimą į ligoninę dėl smegenų sutrenkimo, V. J. sužinojo tą pačią dieną – iš M. brolio sugyventinės žinutės. M. teigė, kad tai R. darbas, bet ką konkrečiai jis padarė vaikui - nesakė. Su R. bernavo M. tėvas, R. sakė, kad tai M. darbas. M. ji neturi pagrindo apkalbėti, tačiau gali nurodyti, kad M. mėgsta laisvą gyvenimą, kelis kartus per metus keičia partnerius, stokoja vaikų priežiūros įgūdžių.

Iš liudytojo V. P. (M. V. sugyventinio) parodymų matyti, jog jie kartu gyvena apie pusmetį, jog jis ir anksčiau, dar M. gyvenant pas tėvą, pastarą remdavo pinigais. 2015 01 04 apie 11-12 val. M. jam skambino, nes buvo atvažiavusi į Kauną ir norėjo susitikti, tačiau jis buvo išgėręs, be to negalėjo vaikščioti, nes tuo metu jam buvo sugipsuota koja, todėl M. pasakė, kad važiuos pas brolį.

Iš liudytojo H. J. (kaltinamosios M. V. brolio) parodymų matyti, jog M. V. 2015 01 04 atvažiavo pas jį į Kauną pasiimti savo dukters L. Jai atvažiavus skambino R., sakė, kad mergaitei blogai ir kad ją veža į ligoninę. H. J. klausė M., kas nutiko, ji sakė, kad jai išvažiuojant mergaitei viskas buvo gerai, mergaitė buvo nuprausta ir pamaitinta. 2015 01 03 vakare kalbant su seserimi Skype programa, matė M. žaidžiančią vaikštynėse, pastaroji buvo sveika ir guvi. Žino, kad M. santykiai su R. buvo įtemti, jie pykdavosi dėl pastarojo polinkio į alkoholį.

Kokius klinikinius požymius (simptomus) buvo sukėlę ankstesni (šiuo atveju nešvieži) kraujo išsiliejimai po smegenų abiejų pusrutulių kaktinių-smilkininių skilčių kietuoju dangalu duomenų nėra, nes kūdikis gydytojų (medicinos darbuotojų) tuo metu nebuvo stebėtas. Tačiau neatmetama, kad tuoj po traumavimo – po kraujo po kietuoju smegenų dangalu išsiliejimo (-ų) labai sunkios būklės nebuvo arba ji buvo neilgą laiką ir galėjo būti nepastebėta, juo labiau, kad šiuo atvejų po diagnozuoto kūdikio sukrėtimo sindromo sunki sveikatos būklė buvo neilgai ir radikalių medicininių intervencijų gydymui nereikėjo.

Kada M. V. buvo padarytos jos stacionarizavimo į Vaikų ligoninę dieną (2015-01-04) nustatytos 3 poodinės kraujosruvos „mėlynė dešiniajame ausies kaušelyje ir pavienės hemoragijos ant kairio skruosto ir tarpuakyje“ pagal užrašytą jų charakteristiką tiksliai nustatyti negalima, tačiau tikėtina (pagal jų įvardinimą) buvo šviežios (iki 2 parų senumo), nes jų rezorbcijos, senumo požymių nekonstatuota. Šios poodinės kraujosruvos: dešinės ausies kaušelyje, veido kairio skruosto ir tarpuakio srityse padarytos (kaip nurodyta SI G878/15 (01) 1.2. punkte) paveikus kietais bukais daiktais, tokiais daiktais suduodant, suspaudžiant ar į juos atsimušant (b.l. 81-82 1 t.).

Iš Vilniaus savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimo matyti, jog į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas 2015 01 04 greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo atvežta mažametė M. V., gimusi (duomenys neskelbtini), kuriai buvo diagnozuotas sukrėsto vaiko sindromas (b.l. 19 1 t.).

Iš Vilniaus savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos 2014 12 20 įsakymo Nr. A15-2341/14(2.1.4-AD15) matyti, kad M. V. šeima įrašyta į įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą ( b.l. 21 1 t.).

M. V. nustatyta laikinoji globa, taip pat laikinoji globa nustatytai ir kitai M. V. dukrai L. A. (b.l. 38-39, 46- 50 1 t.)

Iš Vilniaus arkivyskupijos CARITAS Motinos ir vaiko globos namų raštų (b.l. 63-64, 66-68 1 t.) matyti, kad M. V. yra apibūdinama kaip asmuo mažai besirūpinantis savo vaikais.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas praktikoje sveikatos sutrikdymo bylose apie kaltininko kaltės formą ir jos turinį sprendžia atsižvelgdamas ne tik į kaltininko parodymus, bet ir į padaryto nusikaltimo objektyvias aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, lokalizaciją, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, taip pat kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį prieš nusikaltimą, jo padarymo metu ir po jo.

M. V. kalta teisme neprisipažino, nurodydama, jog jai išvykstant iš namų į Kauną, jos dukra buvo sveika. Iš liudytojų V. J., parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų V. J., R. J. parodymų, pačios M. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog M. V., siekdama nuraminti verkiančią savo mažametę dukrą M. – purtydavo. Tai, kad vaikas ne kartą buvo purtomas matyti ir iš specialistų išvadų, kuriuose yra užfiksuoti ne tik šviežias, bet ir nešvieži kraujo išsiliejimai po kietuoju galvos smegenų dangalu, padaryti galvos smegenims staigiai keičiant padėtį kaukolės viduje, galvai staigiai keičiant judėjimo kryptį jos sumušimo momentu.

Iš specialisto išvados matyti, jog kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu smegenų dešiniojo pusrutulio šoniniame (smilkininės-momeninės-pakaušinės skilčių) paviršiuje – ūmi hematoma su kraujosruvomis dešinės akies tinklainėje ir galimai poodinės kraujosruvos ausies kaušelyje bei veide yra švieži sužalojimai, padaryti keleto dienų (maždaug iki vienos savaitės) prieš paguldant į ligoninę laikotarpį.

Nešvieži kraujo išsiliejimai (lėtinės hematomos) po kietuoju galvos smegenų dangalu smegenų abiejų pusrutulių (kaktinių – smilkininių skilčių) paviršiuose yra ne mažiau kaip dviejų savaičių iki paguldant į ligoninę (2015-01-04) senumo.

Kokius klinikinius požymius (simptomus) buvo sukėlę ankstesni (nešvieži) kraujo išsiliejimai po smegenų abiejų pusrutulių kaktinių-smilkininių skilčių kietuoju dangalu duomenų nėra, nes kūdikis gydytojų (medicinos darbuotojų) tuo metu nebuvo stebėtas. Tačiau neatmetama, kad kūdikis labai sunkios būklės nebuvo arba ji buvo neilgą laiką ir galėjo būti nepastebėta, juo labiau, kad šiuo atvejų po diagnozuoto kūdikio sukrėtimo sindromo sunki sveikatos būklė buvo neilgai ir radikalių medicininių intervencijų gydymui nereikėjo.

Nors M. V. nurodė, jog jai išvykstant iš namų 2015 03 04 d. ryte į Kauną, jos dukra buvo sveika, kad galimai jai sužalojimai buvo padaryti jai krentant nuo lovos, ar ją galėjo žaislais sužaloti jos mažametė sesuo L. (M. V. parodymai teisme), iškrentant iš vaikštukų (N. Š. parodymai), o gal ir jos sugyventinis R. J., su kuriuo jos santykiai buvo įtempti dėl jo nuolatinio girtavimo, tačiau šias visas kaltinamosios išsakytas versijas teismas atmeta kaip gynybines.

Iš liudytojų V. J., V. J., J. Ž., N. Š. parodymų matyti, jog pastarieji, priešingai nei M. V., R. J. apibūdino kaip rūpestingą vyrą, kuris priešingai nei M. V., rūpinosi M. V. vaikais. Nė vienas iš šių liudytojų neparodė, jog pastarąjį būtų matę girtą, net gydytojas atvykęs pagal iškvietimą – nurodė, jog jį pasitikęs vyras (R. J.) buvo blaivus, nors pasak M. V., jis gėrė nuolat, o tą dieną jis jau gerą pusdienį buvo praleidęs namuose vienas. L. daugiau kaip savaitę jau nebuvo namuose, jos parsivežti iš Kauno 2015 01 04 ir vyko M. V.. R. J. nurodė, jog 2015 01 03 jam grįžus iš darbo M. buvo vangesnė, o 2015 01 04 neįprastai ilgai miegojo, apie 9 val. ją teko pažadinti, mažai valgė ir t.t.

Kritiškai vertintini M. V. parodymai teisme ir dėl 2015 01 03 dienos įvykių. Ji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog būtent ji purtė M., kad 2015 01 03 R. J. namuose tik atsikėlęs nuo pat ryto buvo „pachmielingas“, girtavo, tačiau Darbo apskaitos žurnalai (b.l. 62-64 2 t.), R. J. parodymai, patvirtina, jog 2015 01 03 R. J. buvo darbe. Iš liudytojų (V. J., V. N.-M., N. Š.) parodymų matyti, jog M. V. yra linkusi meluoti, išsisukinėti, apie save stengėsi pateikti geresnį įspūdį, norėdavo pasirodyti geresne, nei yra iš tiesų, su institucijų atstovai būdavo buvo perdėtai draugiška ir mandagi, prie institucijų darbuotojų perdėtai džiaugdavosi savo vaikais.

H. J. parodymai, jog jis 2015 01 03 vakare per Skype programą matė žvalią M. V., niekaip nepaneigia ir nešalina M. V. kaltės, nes pastarasis liudytojas jei ir stebėjo vaiką, tai jį matė labai epizodiškai ir netiesiogiai, teismo nuomone, daugiau kaip po metų suteikti išsamios ir neginčijamos informacijos negali, tuo labiau, kad nėra medikas. Atmestinos ir H. J. nurodytos aplinkybės, jog po R. skambučio, M. sakė, kad jai išvažiuojant mergaitei viskas buvo gerai, kad M. buvo nuprausta ir pamaitinta. Iš R. J. parodymų matyti, jog M. V. į Kauną išvažiavo M. dar nepabudus, todėl nei išvažiuodama nuprausti, nei jos pamaitinti ji negalėjo. R. J. parodymams, kad M. motinai išvykstant mergaitė dar miegojo, M. V. neprieštaravo ir jų neneigė.

Parodymų patikrinimo vietoje 2015 10 07, būdamas sulaikytas R. J. parodė vietas kur stovėjo lovytė, kur ir kaip kaltinamoji M. V. 2015 01 03 ryte purtė savo dukrą M.. Iš esmės tas pačias vietas jau vėliau (2015 10 14), prisipažinusi kalta M. V. nurodė atliekant parodymų patikrinimą vietoje (b.l. 85-93 2 t.). Teismas tiki M. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais pirminiais parodymais apie įvykio aplinkybes, jos sutampa su R. J. duotais parodymais, o M. V. parodymus duotuosius teisme (kad vaiko nepurtė) atmeta, juo labiau, kad kaltinamosios paaiškinimai, kad ikiteisminio tyrimo metu ji save apkalbėjo siekdama kuo greičiau atgauti vaikų globą, yra laikytini prieštaraujančiais elementariai logikai.

Teismo manymu, kaltinamoji kelis kartus sąmoningai kelis kartus krestelėdama vaiko kūną ir galvą, nors ir nedetalizuodama galimų pasekmių, savaime turėjo suvokti, kad tokiu būdu kelia grėsmę vaiko sveikatai. Teismas, įvertinęs kaltinamosios, liudytojų parodymus, teisminio nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad kaltinamoji, sunkiai sutrikdydama nukentėjusio vaiko - M. V. sveikatą, veikė netiesiogine tyčia, o jos padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal kilusias pasekmes kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, ką patvirtino aukščiau paminėta teismo medicinos specialisto išvada.

M. V. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal BK 135 str. 2 d. 1) p. 2) p. 3) p., kaip nukreipti prieš mažametį, bejėgiškos būklės, šeimos narį.

Pagal galiojančią teisminę praktiką asmens bejėgiška būsena gali būti dėl ligos, invalidumo, senatvės, apalpus, praradus sąmonę, miegant arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Pažymėtina tai, jog nukentėjusiojo bejėgiška būklė reiškia, kad nukentėjusysis arba nesuvokia grėsmės savo gyvybei, arba neturi galimybės aktyviai pasipriešinti nusikaltimui. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. M. V. dukra M. V. yra gimusi (duomenys neskelbtini). Nusikalstamos veikos prieš ją padarymo metu buvo mažametė (6-7 mėnesių), o pagal teisės doktriną mažametystė negali būti siejama su bejėgiška būkle, todėl M. V. iš pateikto kaltinimo šalinama nuoroda į BK 135 str. 2 d. 2) p., nes todėl tokiais atvejais veikos kvalifikavimui užtenka nuorodos į BK 135 str. 2 d. 1) punktą. Atsižvelgus į byloje nustatytą aplinkybę, kad kaltinamajai M. V. nukentėjusioji M. V. yra mažametė dukra, M. V. veika kvalifikuotina pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus, kaip sunkus mažamečio šeimos nario sveikatos sutrikdymas.

Bausmės skyrimas

M. V. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, nedirba, mokosi, įskaitoje pas psichiatrą ir narkologą bei priklausomybės ligų centre neregistruota, psichiatrijos ligoninėje negydyta, įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą (b.1.107-120 2 t.).

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į tai, jog padarytas labai sunkus nusikaltimas (BK 11 str.), M. V. atsakomybę lengvinančių ir jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir nors ji anksčiau neteista, ji dėl padaryto nusikaltimo kalta neprisipažino ir nuoširdžiai nesigailėjo. M. V. charakterizuojama, kaip įgūdžių ir atsakomybės vaikams stokojantis asmuo (b.l. 63-64, 68 1 t.), teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog apie 2015 01 04 apie 12 val. sužinojusi, apie M. blogą savijautą, grįžti į namus neskubėjo, skambino savo būsimam sugyventiniui dėl susitikimo, kas, teismo nuomone, rodo jos atsainų ir netinkamą požiūrį į vaikus ir jų sveikatą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skirtina vienintelė sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį, parenkant artimesnį minimaliam. Taikyti BK 64¹ ar 62 str. pagrindų nėra.

BK 75 str. taikymas negalimas, nes teismo nuomone, atsižvelgus į kaltinamosios asmenyje (ir šiuo metu ji nesirūpina savo vaikais) nėra pagrindo manymui, jog bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Abiems kaltinamosios vaikams paskirta globa, todėl kliūčių realios bausmės atlikimui – nėra.

M. V. byloje paskirta kardomoji priemonė - periodinė registracija policijos įstaigoje, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina ir vykdytinas nuosprendis.

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas laikinas sulaikymas nuo 2015 10 13 iki 2015 10 14 (b.1. 70-94 2 t. - dvi paros).

Civilinis ieškinys ir kt.

Byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 527,49 Eur civilinį ieškinį M. V. žalos nukentėjusiosios M. V. gydymo išlaidoms padengti (b.1. 195-197 1 t.). Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi byloje laikytina nustatyta, kad nukentėjusiąją mažametę M. V. sužalojo M. V.. M. V. padaryti sužalojimai buvo gydomi gydymo įstaigose iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo sumokėta gydymo įstaigoms už suteiktas medicinos paslaugas.

Valstybės garantuojamos pagalbos tarnyba pateikė 2016 04 04 pažymą dėl 122,52 Eur (b.l. 58 3 t.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų advokatui Benediktui Paulauskui teikiant antrinę teisinę pagalbą M. V..

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 6 d. asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Ši konstitucinė įtariamojo ar kaltinamojo teisė į nemokamą teisinę pagalbą įtvirtinta ir baudžiamojo proceso įstatyme – šiuo konkrečiu atveju BPK 44 str. 8 dalyje, numatančioje, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o, neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.

Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014 m. sausio 1 d. numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 106 straipsnis). Tačiau šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai (2014 m. liepos 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-516-562/2014). Šiuo atveju kaltinamajai gynėjas buvo paskirtas teismo, nustačius aplinkybes, dėl kurių gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (BPK 51 str. 2 d.). Šių išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamosios yra nesuderinamas su jos teise į gynybą ir valstybės pareiga garantuoti teisę į gynybą asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją. Iš baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų matyti, kad nuteistoji neturėjo materialinės galimybės pasikviesti pasirinktą gynėją – nedirba, didžiulis civilinis ieškinys, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš M. V. antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmestinas.

Išnagrinėjęs bylą bei vadovaudamasis BPK 297-305, 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. V. pripažinti kalta pagal BK 135 str. 2 d. 1, 3 p ir jai paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015 10 13 iki 2015 10 14 (b.1. 70-94 2 t. - dvi paros).

M. V. paskirtą kardomąją priemonę – periodinę registracija policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti ir vykdyti nuosprendį.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš M. V. 527,49 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo naudai M. V. gydymo išlaidoms atlyginti.

Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos prašymus dėl 122,52 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų advokatui Benediktui Paulauskui teikiant antrinę teisinę pagalbą M. V. priteisimo – atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.