Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-02-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-29-337/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2021-02-04Panevėžio apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2021-02-24Panevėžio apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2021-06-22Panevėžio apygardos teismas
  4. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-07-30Panevėžio apylinkės teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2021-12-13Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-24
Bylos Nr.
1S-29-337/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43025-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evaldas Vanagas
Advokatai
Žygimantas Rutkauskas
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-29-337/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43025-2019-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. vasario 24 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo T. M. gynėjo advokato Ž. Rutkausko skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 8 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo T. M. perduota prokuratūrai iš naujo tirti, o taikoma procesinė prievartos priemonė – atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą, panaikinta, teismo nutarčiai įsiteisėjus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. sausio 8 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) priėmė sprendimą baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo T. M. perduoti prokuratūrai iš naujo tirti ir panaikinti T. M. taikomą procesinę prievartos priemonę – atidavimą į sveikatos priežiūros įstaigą, šiai teismo nutarčiai įsiteisėjus.

Šalies argumentai

2. T. M. gynėjas advokatas Ž. Rutkauskas pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį dalyje dėl T. M. taikomos procesinės prievartos priemonės – atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą panaikinimo, skundžiamai nutarčiai įsiteisėjus, ir priimti naują sprendimą – nedelsiant nutraukti šios procesinės prievartos priemonės taikymą.

2.1. Skundas grindžiamas tuo, kad ekspertizės akte Nr. 82TPK-13/2020 nustačius T. M. pakaltinamumą, jo atžvilgiu nebegali toliau būti taikoma minėta procesinė prievartos priemonė, juolab ekspertų atliktame tyrime nėra jokių duomenų apie jo pavojingumą sau ar visuomenei. Dėl to, šiuo atveju teismas skundžiama nutartimi pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi skundžiamoje nutartyje nenurodyta, dėl kokių priežasčių negalima nedelsiant nutraukti procesinės prievartos priemonės taikymo T. M., kuriam nereikalinga taikyti priverčiamųjų medicininių priemonių. Pažymima, kad pertekliniu ir ilgalaikiu asmens laikymu psichiatrinėje įstaigoje be jokio medicininiais duomenimis pagrįsto pagrindo daroma didelė ir nepataisoma tiek fizinė, tiek neturtinė (moralinė) žala T. M..

2.2. Nurodoma, kad teismas šališkai ir neobjektyviai įvertino aplinkybę, jog T. M. sulaikytas, suimtas ir atiduotas į sveikatos priežiūros įstaigą daugiau nei 15 mėnesių. Juolab byloje nebus priimtas procesinis sprendimas iš esmės T. M. atžvilgiu artimiausiu metu dėl paskelbto šalyje karantino ir su tuo susijusių kliūčių baudžiamųjų bylų tyrimui ir nagrinėjimui, pačio T. M. susargdinimo „Covid-19“ infekcija ir jo gydymo, atliktų ir sekančiai atliktinų procesinių veiksmų gausos. Tai ir toliau sudarys sąlygas pažeisti T. M. teises į kuo trumpesnį baudžiamąjį procesą (BPK 1 straipsnis), procesinių prievartos priemonių taikymo proporcingumą (BPK 11 straipsnis) ir t.t. Juolab šioje byloje nebuvo sudaryta galimybė apklausti T. M. teisme, jam nebuvo paskelbti jokie teismo posėdžių protokolo duomenys, gauti teismo posėdžiuose jam nedalyvaujant, todėl tokie baudžiamojo proceso pažeidimai laikytini esminiais, suvaržantys T. M. teisę į teisingą, objektyvų ir nešališką baudžiamąjį procesą bei teisę būti išklausytam.

2.3. Pažymima, kad T. M. iki suėmimo gyveno jo artimiesiems priklausančiame bute, adresu – (duomenys neskelbtini), taigi jis turi realią galimybę šiame bute atlikti jam paskirtas procesines prievartos priemones. T. M. motina dalyvauja procese, nagrinėjant bylą dėl priverčiamųjų priemonių taikymo, jie nuolatos palaikė ryšius ir šiuo metu bendrauja, kas rodo, kad T. M. turi tvirtus socialinius ryšius su savo artimaisiais.

Atsiliepimas

3. Prokurorė V. Chodorcevičienė pateiktu atsiliepimu prašo T. M. gynėjo advokato Ž. Rutkausko skundą atmesti, kadangi skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Nurodoma, kad nėra padaryta procesinių pažeidimų, kadangi teismo posėdžio metu T. M. nebuvo įgijęs įtariamojo ar kaltinamojo statuso, o procesas dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymo nebuvo pasibaigęs, todėl nebuvo pagrindo jį apklausti apie galimai padarytas įstatymo uždraustas veikas, o apie gautą naują ekspertizės išvadą teismo posėdžio metu jis turėjo galimybę pasisakyti. Tuo tarpu įvertinus T. M. tiriamų nusikalstamų veikų metu diagnozuotus psichikos sutrikimus, nėra pagrindo teigti, kad jo atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą iki skundžiamos nutarties įsiteisėjimo yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

4. Skundas atmetamas.

5. Skunde gynėjas nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kurioje priimtas sprendimas T. M. taikomą procesinę prievartos priemonę – atidavimą į sveikatos priežiūros įstaigą, panaikinti, tik teismo nutarčiai įsiteisėjus, ir teigia, kad ši procesinė prievartos priemonė turėtų būti panaikinta nedelsiant, t. y. nelaukiant skundžiamos nutarties įsiteisėjimo. Tačiau aukštesnysis teismas nesutinka su tokiu skundo reikalavimu ir argumentais.

6. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad specialiosios nuostatos, skirtos procesinei prievartos priemonės – atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą, taikymui yra išdėstytos BPK 141 straipsnyje, kurio 1 dalyje šios priemonės taikymas yra grindžiamas būtinybe atlikti teismo medicinos ar teismo psichiatrijos ekspertizę ir tuo tikslu jos taikymas tęsiamas iki ekspertizės akto pateikimo prokurorui arba teismui, o to paties straipsnio 2 dalyje yra numatyta galimybė pratęsti tokios priemonės taikymą iki, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo, jei asmuo dėl psichinės ligos yra pavojingas visuomenei. Pažymėtina, kad būtent šios specialiosios nuostatos detalizuoja bendrąsias BPK 11 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl procesinės prievartos priemonės taikymo, kuriomis remiamasi pateiktame skunde. Taip pat pažymėtina, kad nors pagal BPK 141 straipsnio 3 dalį sprendžiant klausimą dėl minėtos procesinės prievartos priemonės taikymo laikomasi tos pačios tvarkos kaip ir skiriant, pratęsiant ar apskundžiant suėmimą, tačiau net ir tokiu atveju BPK 127 straipsnio 8 dalis numato galimybę teisėjui nuspręsti paleisti asmenį iš suėmimo tuoj pat tik tuo atveju, jei nustato, kad suėmimas buvo paskirtas ar pratęstas nesant tam būtinų sąlygų ar pagrindo. Be to, ir BPK 309 straipsnyje numatytos paleidimo iš suėmimo nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai baudžiamoji byla yra išnagrinėjama iš esmės.

7. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. M. byla buvo perduota teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių jam taikymo, tačiau skundžiama nutartimi buvo priimtas sprendimas BPK 403 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu šią bylą perduoti prokuratūrai iš naujo tirti, kadangi byloje nenustatyta, kad T. M. 2019 m. spalio 7–9 d. ar šiuo metu būtų nepakaltinamas, ribotai pakaltinamas, o 2020 m. spalio 26 d. – gruodžio 4 d. ekspertizės akte Nr. 82TPK-13/2020 jam diagnozuoti psichikos sutrikimai nėra tokie, dėl kurių nebūtų galima skirti bausmės. Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į šį procesinį sprendimą, skundžiama nutartimi taip pat priėmė sprendimą panaikinti T. M. taikomą procesinę prievartos priemonę – atidavimą į sveikatos priežiūros įstaigą nuo nutarties įsiteisėjimo. Aukštesnysis teismas kreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis BPK 141 straipsnio 3 dalimi ir 127 straipsnio 8 dalimi skundžiama nutartimi negalėjo būti priimtas sprendimas panaikinti T. M. atžvilgiu taikomą minėtą procesinę prievartos priemonę tuoj pat, t. y. paskelbus skundžiamą nutartį, kadangi skundžiama nutartimi nebuvo sprendžiamas klausimas dėl tokios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.

8. Laikantis minėto įstatyminio reguliavimo ir nesant objektyvaus pagrindo pakeisti skundžiama nutartimi priimto sprendimo dėl procesinės prievartos priemonės nutraukimo T. M. atžvilgiu, jokie kiti skunde nurodyti argumentai dėl taikomos procesinės prievartos priemonės ilgos trukmės ir užtrukusio baudžiamojo proceso, galimų procesinių pažeidimų, trukdančių tęsti tolimesnį procesą, tvirtų T. M. socialinių ryšių ir gyvenamosios vietos turėjimo – nesudaro pagrindo priimti kitokio procesinio sprendimo šiuo klausimu.

9. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad naikinti ar keisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo , todėl pateiktas skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 130, 141 straipsniais,

nutaria:

T. M. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 8 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Vanagas